Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl nuteistajam V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, bei jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, atidėtas 2 metams, paskiriant pareigas:

1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje ir užbaigti ją per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

3) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);

4) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas);

5) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Teisme gautas Probacijos tarnybos teikimas, kuriuo prašoma nuteistajam V. S. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą.

Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti, o prokuroras, nuteistasis ir jo gynėja prašė teikimą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Probacijos tarnybos teikimas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Pažymėtina, kad teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą tik tuo atveju, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos, ir tik tuo atveju, kai įvertinami visi duomenys, o jų pagrindu nustatomos aplinkybės, kurios patvirtina esant pagrindą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą, tai yra padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik realiai vykdant paskirtą bausmę. Vertinant, ar yra pagrindas pasiųsti nuteistąjį atlikti realią laisvės atėmimo bausmę, turi būti visapusiškai įvertintas probuojamojo elgesys ir įpareigojimų vykdymas, pažeidimų pobūdis, taip pat jų padarymo priežastys.

Probacija – sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Probuojamojo resocializacija – priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija, visuma (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 10 punktas).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad Probacijos tarnyba nuteistojo elgesį kontroliuoja nuo 2020 m. spalio 28 d., bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2022 m. spalio 6 d. Probuojamasis 2020 m. lapkričio 6 d. buvo supažindintas su probacijos atliko sąlygomis bei tvarka, taip pat su probacijos vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis. V. S. paaiškintas probacijos atlikimo turinys, jis įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti bausmę su probacijos sąlygų nevykdymą, teisės pažeidimų darymą. Pagal OASys metodiką nustatyta, kad asmens nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 45 iš 168 galimų balų, tačiau, kaip pažymima teikime, dėl probacijos sąlygų bei pareigų nevykdymo linkusi didėti.

Teikime nurodyti ankstesni V. S. pažeidimai, kurių teismas detaliau nekartoja (tai buvo plačiau analizuojama ankstesniuose Probacijos tarnybos teikimų nagrinėjimuose), tačiau esminis pažeidimas, dėl kurio Probacijas tarnyba kreipėsi su teikimu dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo yra ta, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria Probacijos tarnybos teikimas dėl papildomų pareigų paskyrimo buvo atmestas, V. S. ir toliau nevykdo probacijos sąlygų. Teikime nurodyta, kad 2022 m. balandžio 28 d. apsilankymo metu gyvenamojoje vietoje, probuojamajam V. S. buvo nustatytas 0,10 promilių girtumas (asmens b. l. 138). 2022 m. gegužės 9 d. atvykęs į Probacijos tarnybą V. S. pateisinamų priežasčių nepateikė (asmens b. l. 139).

Probuojamasis V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nenorėtų, jog būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. Tą dieną buvo atvykęs brolis su krikšto motina iš (duomenys neskelbtini) aplankyti. Ant stalo buvo padėtas alus ir tuo metu atvyko pareigūnai. Žino, kad jam negalima vartoti psichiką veikiančių medžiagų. Tai nebuvo piktybinis vartojimas. Tą rytą buvo rytinis patikrinimas, po to lankėsi Probacijos tarnyboje, todėl pagalvojo, jog nieko blogo neatsitiks dėl vieno alaus stiklinės. Probuojamojo teigimu, jis nėra konfliktinis asmuo.

Taigi nors V. S. elgesys probacijos laikotarpiu nėra visiškai pavyzdingas, t. y. padaryta vos keletas administracinių nusižengimų, taip pat vienkartinis teismo skirto įpareigojimo – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pažeidimas, tačiau teikimo tenkinimas, įvertinus tai, kad praėjus 4 mėnesiams po teismo nutarties užfiksuotas vos vienas teismo skirto įpareigojimo – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – pažeidimas, teismo vertinimu, būtų neproporcinga valstybės reakcija į nuteistojo elgesį, juolab nuteistajam nustatytas neblaivumo laipsnis itin nedidelis. Pažymėtina, kad aptartas nuteistojo apkaltinamuoju nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų vykdymas iš esmės nėra piktybinis ar sistemingas, be to, V. S. nėra toks pavojingas visuomenei, kad jį būtų būtina pasiųsti atlikti laisvės atėmimo bausmę ir izoliuoti nuo visuomenės.

Kaip matyti, V. S. elgesyje yra teigiamų pokyčių – per visą probacijos laikotarpį jis dirba, tinkamai įvykdė pareigą sudalyvauti elgesio pataisos programoje, nėra užfiksuota pareigos –neišeiti iš namų nustatytu laiku – pažeidimų. Teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nagrinėjamu atveju neužtikrins bausmės paskirties įgyvendinimo ir iš esmės garantuos tik vieno iš bausmės tikslų – nubaudimo – realizavimą. Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas negali būti taikomas formaliai. Kiekvienu atveju turi būti visapusiškai įvertinama, ar bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas yra proporcingas probuojamojo elgesiui.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas atmeta Probacijos tarnybos teikimą.

Nuteistasis įspėtinas, kad, nevykdant teismo paskirtų pareigų ar darant naujus administracinius nusižengimus, gali būti paskirtos papildomos baudžiamojo poveikio priemonės ar pareigos arba panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 364 straipsnio 1–3 dalimis,

nutaria:

atmesti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl nuteistajam V. S. bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.