Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudž. byla Nr. 1A-713-245-2013

2013 m. rugsėjo 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Jurgio Kiškio ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Edgarui Burzdžiui, nuteistajam A. Č., nuteistojo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nukentėjusiajam A. A., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų A. A. ir L. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 2 d. (trys nusikaltimų epizodai), už ką jam paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams,

civilinio ieškovo A. A. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies, priteista iš A. Č. 2000 Lt (du tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo A. A. naudai; likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas,

civilinės ieškovės L. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: priteista iš A. Č. 300 Lt (trys šimtai litų) turtinės žalos atlyginimo ir 300 Lt (trys šimtai litų) neturtinės žalos atlyginimo L. A. naudai; likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas,

civilinio ieškovo O. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies: priteista iš A. Č. 500 Lt (penki šimtai litų) turtinės žalos atlyginimo ir 300 Lt (trys šimtai litų) neturtinės žalos atlyginimo O. A. naudai; likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas,

priteista iš A. Č. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui O. A. 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti;

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. nuteistas pagal BK 187 str. 2 d. (trys epizodai) už tai, kad jis:

2012 m. lapkričio 6 d. apie 2 val. (duomenys neskelbtini)k., tyčia, išlauždamas langą, per jį įlipo į A. A. ir L. A. priklausantį gyvenamąjį namą, nupjovė dujų baliono žarną ir atsuko dujų baliono ventilį, dėl ko įvykus gaisrui galėjo įvykti sprogimas, patalpas apipylė benzinu ir padegė, sukeldamas gaisrą, tokiu visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, priklausantį A. A. ir L. A., gyvenamąjį namą, kurio vertė 74400 Lt;

2012 m. lapkričio 6 d. apie 19.15 val. (duomenys neskelbtini), benzinu apipylė L. A. priklausančio buto duris, kurių vertė 300 Lt, ir jas padegė, nukentėjusiajai L. A. padarydamas 300 Lt turtinę žalą, tokiu visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą;

2012 m. lapkričio 14 d. apie 18.10 val. (duomenys neskelbtini), benzinu apipylė O. A. priklausančio buto duris, kurių vertė 500 Lt, ir jas padegė, nukentėjusiajam O. A. padarydamas 500 Lt turtinę žalą, tokiu visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiųjų A. A. ir L. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Šioje byloje nukentėjusieji nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, taip pat sprendžiamas civilinių ieškinių ir bausmės individualizavimo klausimas. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir nukentėjusiųjų apeliacinį skundą, nustatyta, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, be to, apylinkės teismas neteisingai paskyrė A. Č. bausmę ir netinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimą. Todėl apylinkės teismo nuosprendis keičiamas BPK 326 str. 1 d. 3 p. ir 2 d. 2 p. pagrindu.

Dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms

Tokia teismo pozicija yra neteisinga. Šioje byloje valstybinis kaltintojas kaltinime nurodė, kad A. Č. be pastato sugadinimo, visuotinai pavojingu būdu sunaikino ar sugadino visą kitą kaltinamajame akte nurodytą 22875 Lt vertės turtą. Nukentėjusysis jau ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gaisro metu sudegė gyvenamasis namas ir kaltinamajame akte paminėti daiktai, jo civiliniame ieškinyje visas gaisro metu sugadintas turtas yra išvardintas ir bendra turtinė žala įvertinta 98875 Lt. Šias aplinkybes be paties nukentėjusiojo parodymų, kuriais netikėti pagrindo nėra, patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga: tarnybiniai pranešimai, 2012-11-06 A. A. protokolas-pareiškimas, 2012-11-06 įvykio vietos apžiūros protokolas, fotonuotraukos, Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2012-11-06 aktas dėl kilusio gaisro, kita medžiaga. Alytaus rajono policijos komisariatui rašytas L. A. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad gaisro metu sudegė A. ir L. A. priklausęs namas, visi name buvę šeimos daiktai, dokumentai, drabužiai. Turtinę žalą nukentėjusioji įvertino 100000 Lt (t. 1, b. l. 60-65). Liudytojos L. A. 2013-01-02 apklausos protokole nurodyta, kad ji neprieštarauja, kad dėl sudegusio namo ir jame buvusių daiktų žalos atlyginimo byloje jai atstovautų A. A., kadangi gyvenamasis namas oficialiai priklauso buvusiam vyrui (t. 1, b. l. 77-79). Pažymima ir tai, kad įteikus pranešimą apie įtarimą A. Č. jis visiškai pripažino savo kaltę dėl visų įtarime nurodytų daiktų, sudegusių gyvenamajame name, kurių sąrašas pateiktas vadovaujantis nukentėjusiojo A. A. parodymais. Todėl nesuprantama, kodėl apylinkės teismas savo sprendimą susiaurinti kaltinimą motyvavo tuo, kad nukentėjusysis teismui turėjo pateikti dėl sudegusių daiktų prašomą atlyginti žalą patvirtinančius neginčijamus įrodymus, o kadangi tai padaryta nebuvo, iš kaltinimo pašalino aplinkybę dėl nusikalstama veika sugadintų daiktų. Kolegijos nuomone, abejonių dėl gyvenamajame name sudegusių daiktų vertės nėra, nes nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų A. ir L. A. parodymais.

Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje konstatavo, kad A. Č. sugadino A. A. ir L. A. priklausantį gyvenamąjį namą, kurio vertė 74400 Lt, tačiau nesuprantama, kodėl pirmos instancijos teismas pripažindamas A. Č. tyčia sugadinus 74400 Lt vertės namą, prieštaraudamas pats sau civilinio ieškovo A. A. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo paliko nenagrinėtu. Nukentėjusiojo parodymais gyvenamojo namo vertė 76000 Lt, iš byloje esančio registro išrašo matyti, kad dėl gaisro sugadinto namo vidutinė rinkos vertė yra 74400 Lt (t.1, b. l. 46-52), todėl kolegija vadovaujasi oficialiu šaltiniu ir konstatuoja, kad gyvenamojo namo vertė yra tokia, kokia nurodyta registro išraše. Teismas, patikslinęs kaltinime nurodyto gaisro metu sudegusio gyvenamojo namo vertę (nurodė sugadinto turto vertę 74400 Lt), turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. A. nepriteisė, motyvuojant tuo, kad duomenų, jog A. A. yra įgaliotas kitų bendrasavininkų vardu vesti bylą, byloje nėra, todėl jo civilinis ieškinys, kaip paduotas neįgalioto vesti bylą asmens, paliktinas nenagrinėtu.

Kolegija nesutinka patikslinti kaltinimą A. Č., kad dėl jo veiksmų buvo sugadintas A. A. ir L. A. priklausantis gyvenamasis namas. Nors nusikalstamos veikos metu A. ir L. A. jau buvo išsituokę ir bendras turtas padalintas (santuoka nutraukta 2010-03-20, civ. bylos Nr. 2-524-292/2010), tačiau minėtame Registrų centro nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre 2009-05-25 Nr. 690986 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) k. Alytaus r. sav. savininku nurodytas A. A.. Todėl kaltinimas A. Č. dėl nepataisomai sugadinto ar sunaikinto gyvenamojo namo turi būti toks, kaip kad buvo nurodęs prokuroras – namas priklausė A. A.. Tačiau ši aplinkybė nebuvo pagrindas netenkinti jo pareikšto civilinio ieškinio byloje, motyvuojant tuo, kad gyvenamasis namas šiuo metu priklauso abiems A., o A. A. buvusios sutuoktinės neįgaliotas vesti bylą. Tai, kad sutuoktiniai nutraukė santuoką, ir turtas padalintas, nėra pagrindas netenkinti byloje pareikšto A. A. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi kaip jau aukščiau minėta, nukentėjusioji šioje byloje buvo išreiškusi savo valią (tai matyti ir iš pastarųjų apeliacinio skundo) dėl nusikalstama žala padarytos žalos atlyginimo jai atstovauti jos buvusiam sutuoktiniui.

Apeliaciniame skunde nukentėjusieji neginčija veikos kvalifikavimo, todėl šiuo klausimu plačiau kolegija nepasisakys. A. ir L. A. iš esmės nesutinka dėl kaltinimo A. Č. apimties, tai yra dėl pašalinto iš kaltinimo turto (gyvenamajame name buvusių daiktų) dalies. Įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus, kolegija konstatuoja, kad A. Č. įvykdytos nusikalstamos veikos metu – jo sukelto gaisro Alytaus r., Alytaus sen., (duomenys neskelbtini) k., A. A. priklausančiame gyvenamajame name metu sunaikinto turto dalis buvo ir kaltinamajame akte išvardinti daiktai. Kadangi teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, turtas sunaikintas, ir jokie specialistai pagal gaisravietės likučius negali nustatyti name buvusio turto vertę ar patvirtinti daiktų buvimo faktą, juo labiau pateikti, kaip kad apylinkės teismas motyvuoja, turto inventorizacinio įkainavimo ar jo draudimo vertę įrodančius dokumentus, kadangi iš įvykio vietos apžiūros protokolo, akto dėl kilusio gaisro (t. 1, b. l. 14 - 34) matyti, kad namas sudegė visiškai. Nuodeguliai nebeturi liekamosios vertės, nes išdegusi namo medinė dalis, termiškai paveiktos ir plytos, todėl liekamosios vertės šie daiktai nebeturi. Specialių žinių šiam faktui konstatuoti nebereikia, kadangi tai konstatuota minėtame 2012-11-06 Akte dėl kilusio gaisro (t. 1, b. l. 34), ir visa tai patvirtina nukentėjusiojo A. A. parodymus, kad sudegė ne tik gyvenamasis namas, bet ir visi jame buvę daiktai, tai yra, visas nukentėjusiojo šeimos turtas. Be to, iš bylos medžiagos matyti (2012-11-20 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas), kad gaisravietė buvo sutvarkyta, išvežti nuodėguliai, todėl visiškai suprantama, kad objektyviai nustatyti iš karto po gaisro buvusių faktinių aplinkybių yra neįmanoma.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, teismo posėdyje išnagrinėjusi bylą, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus atitinkančias faktines aplinkybes, kurių neatitinka apylinkės teismo padarytos išvados,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad A. Č. 2012 m. lapkričio 6 d. apie 2 val. (duomenys neskelbtini) k., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, išlauždamas langą, per jį įlipo į A. A. priklausantį gyvenamąjį namą, nupjovė dujų baliono žarną ir atsuko dujų baliono ventilį, dėl ko įvykus gaisrui galėjo įvykti sprogimas, patalpas apipylė benzinu ir padegė, sukeldamas gaisrą, tokiu visuotinai pavojingu būdu sunaikino ar neatitaisomai sugadino didelės vertės svetimą turtą, priklausantį A. A.: patį namą kaip pastatą, kurio vertė – 74400 Lt; 5 viengules lovas po 410 Lt, bendros 2050 Lt vertės; 2 sofas-lovas po 875 Lt, bendros 1750 Lt vertės; 4 spintas po 837,5 Lt, bendra 3350 Lt vertės; svetainės baldų komplektą 650 Lt vertės; 2 sekcijas po 475 Lt, bendra 950 Lt vertės; televizorių, kurio vertė 600 Lt; TV staliuką, kurio vertė 180 Lt; kompiuterį, kurio vertė 1450 Lt; kompiuterio staliuką, kurio vertė 350 Lt; rašomąjį stalą, kurio vertė – 400 Lt vertės; stalą-knygą, kurio vertė 250 Lt; gulimąjį fotelį, kurio vertė 850 Lt ; veidrodį su spintele, kurio vertė 150 Lt; pietų stalo ir 12 kėdžių komplektą, kurio vertė 1250 Lt; 3 kilimus po 125 Lt, bendros 375 Lt vertės; 8 pagalves po 40 Lt, bendra 320 Lt vertės; 8 antklodes po 70 Lt, bendros 560 Lt vertės; dulkių siurblį, kurio vertė 300 Lt; siuvamąją mašiną, kurios vertė 300 Lt; 2 pledus po 80 Lt ir 85 Lt, bendra 165 Lt vertės; moterišką žieminį paltą, kurio vertė 950 Lt; moterišką žieminę striukę, kurio vertė 250 Lt; moteriškus žieminius batus, kurių vertė 185 Lt; moteriškus drabužius: sukneles, palaidines, sijonus, megztinius už 1000 Lt; 4 vyriškus kostiumus po 300 Lt, bendros 1200 Lt vertės; 4 vyriškas striukes po 400 Lt, bendros 1600 Lt vertės; 5 poras vyriškų batų po 200 Lt, bendros 1000 Lt vertės, 10 vyriškų marškinių po 20 Lt, bendros 200 Lt vertės, vyrišką sidabrinę grandinėlę, kurios vertė 240 Lt, nukentėjusiajam A. A. padarydamas 97275 turtinę žalą, tai yra padarė BK 187 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Kadangi A. Č. pripažintinas kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo pilna apimtimi, spręstinas jo bausmės individualizavimo klausimas.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

Kaip žinia, teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. Nors pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. Č. už jo padarytas tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 str. 2 d., ir vadovavosi šiomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, tačiau bausmę jam paskyrė per švelnią.

BK 187 str. 2 d. nusikalstamos veikos sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė – areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų. Apylinkės teismas įvertino tai, kad A. Č. eilę kartų baustas administracine tvarka, praeityje teistas 8 kartus, dabar jis teisiamas už trijų tyčinių apysunkių nusikaltimų padarymą, kas rodo, kad jis ignoruoja įstatymo saugomas ir ginamas vertybes bei linkęs nuolat ir sistemingai daryti teisės pažeidimus. Sutinkamai su baudžiamojo įstatymo nuostatomis, 9 kartą teisiamam asmeniui, kuris nusikalstamas veikas įvykdė neišnykus teistumui, skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str.1 d.). Taigi, bausmės rūšis (laisvės atėmimas) A. Č. parinkta teisingai. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas paskyrė per švelnią bausmę, neteisingai parinko jos trukmę, nes nepagrįstai pripažino A. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, kad teismo posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų A. A. ir L. A.. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje A. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Tokia kolegijos nuomonė grindžiama štai kuo.

Susiformavusioje teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. teismas gali pripažinti jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi tuo atveju, jei nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinantį aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tiriamu atveju kaltinamasis A. Č. prisipažino ne savo noru, o tik tuomet, kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, be to, jis buvo paieškomas. Todėl šiuo aspektu negalima jo prisipažinimo laikyti tinkamu lengvinančiai aplinkybei pagal minėtą įstatymo nuostatą nustatyti. Be šios aplinkybės teismas turi nustatyti ir kitą momentą - kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis, kas šioje byloje nebuvo padaryta. Konstatuojant nuoširdų gailėjimąsi, vertinamas kaltininko elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir vėliau. Pažymėtina, kad jis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Apylinkės teismas nepagrįstai savo sprendimą pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę grindė tuo, kad A. Č., prieš darydamas veikas, siekė ir dėjo pastangas, kad veikų darymo metu nenukentėtų žmonės, po veikų padarymo siekė atsiprašyti nukentėjusiosios, norėjo atlyginti padarytą turtinę žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis prieš darydamas nusikalstamas veikas nesiekė ir nedėjo pastangų, kad nenukentėtų žmonės. Priešingai, padarius pirmas dvi nusikalstamas veikas, jis 2012-11-11 buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir paleistas 2012-11-13, tačiau 2012-11-14 ir vėl padarė kitą nusikaltimą – benzinu apipylė ir padegė O. A. priklausančio buto duris. Be to, nukentėjusioji L. A. parodė, kad kaltinamasis jai pastoviai skambindavo, rašė žinutes, grasino, primygtinai vertė su juo susitikti, išdaužė jos buto langą. Keršyti pradėjo jai nuo išsiskyrimo pradžios. Nenustatyta, kad kaltinamasis būtų siekęs įspėti apie savo nusikalstamus veiksmus ar atsiprašyti nukentėjusiųjų po nusikalstamų veiksmų įvykdymo. Jis atsiprašė tik teisme, todėl toks jo atsiprašymas yra formalus. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-106/2011 ir kt.). Šių aplinkybių nenustatyta, todėl konstatuojama, kad apylinkės teismas nepagrįstai savo sprendimą pripažinti šią kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe motyvavo tuo, jog A. Č. siekė ir dėjo pastangas, kad veikų darymo metu nenukentėtų žmonės, po veikų padarymo siekė atsiprašyti nukentėjusiosios, norėjo atlyginti padarytą turtinę žalą, todėl šioje byloje kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p., nėra. Jokių kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių daugiau be paminėtosios nenustatyta.

Apeliantai teigia, jog nepagrįstai apylinkės teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad jis visas tris nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šių nusikaltimų padarymui. Kaltinimas A. Č. pateiktas inkriminuojant šią jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tai yra, kaltinamajame akte nurodyta, kad visas tris nusikalstamas veikas jis padarė būdamas neblaivus, kad jo apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apylinkės teismas šią aplinkybę pašalino iš kaltinimo motyvuojant tuo, kad kaltinamasis išsamiai paaiškino visas veikų padarymo aplinkybes ir motyvus, nurodydamas, kad jas padarė iš pavydo ir pykčio, kuriuos sukėlė jo gyvenimo draugės neištikimybė, taip siekdamas jai atkeršyti. Šiais kaltinamojo parodymais apylinkės teismas patikėjo darydamas išvadą, kad jis prisipažino dėl visų inkriminuojamų veikų padarymo, nuoširdžiai gailisi jas padaręs. Ar tokia apylinkės teismo pozicija yra teisinga dėl 2012-11-14 padaryto nusikaltimo, kolegija nesprendžia, kadangi dėl pašalintos iš 2012-11-14 padaryto nusikaltimo atsakomybę sunkiančios aplinkybės nėra gautas nukentėjusiojo O. A. skundas, o šiuo nusikaltimu buvo sugadintas tik pastarojo turtas. Todėl byla išnagrinėta tik dalyje dėl nukentėjusiųjų A. A. ir L. A. atžvilgiu padarytų nusikaltimų (BPK 320 str. 3 d.). Dėl A. Č. padarytų A. A. ir L. A. atžvilgiu nusikalstamų veikų epizodų byloje duomenų, kad šias veikas jis padarė būdamas neblaivus, pakankamai nėra.

Taigi, įvertinus tai, kad nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių, 2012-11-06 2 val. padaryto nusikaltimo didesnį mastą, tai yra, kad buvo sunaikintas ne tik gyvenamasis namas, bet ir jame buvęs visas turtas, kad A. Č. lengvabūdiškai veikė visuotinai pavojingu būdu, kas galėjo sukelti ir sunkias ir nepataisomas pasekmes, yra pagrindas skirti jam griežtesnę bausmę nei paskyrė apylinkės teismas. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas skirdamas laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė, nei BK 187 str. 2 d. sankcijos vidurkis, iš dalies nesilaikė BK 61 str. 1 – 4 d. reikalavimų. Taigi, recidyvistui A. Č. skirtina laisvės atėmimo bausmė, neišeinant už nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde prašomos bausmės dydžio. Dėl aukščiau paminėto skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 str. 2 d. 2 p. ir 328 str. 2 p.).

Dėl civilinių ieškinių

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusieji skundžiasi dėl neteisingai išspręsto civilinių ieškinių klausimo. Šiuo aspektu apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Civilinis ieškovas A. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 98875 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b. l. 45). Iš bylos duomenų matyti, kad A. A. reikalaujamo turtinės žalos atlyginimo dydį sudaro nuteistojo veiksmais sugadintas turtas – gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir jame esantys daiktai.

Byloje nustatyta, kad A. Č. veiksmais buvo pažeisti A. ir L. A. turtiniai interesai, taigi, padaryta turtinė žala. Žala padaryta asmens turtui nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

Kaip aukščiau minėta, apylinkės teismas, nepagrįstai susiaurindamas A. Č. pateiktą kaltinimą, nepagrįstai paliko A. A. civilinį ieškinį nenagrinėtą, motyvuojant tuo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl kilusio gaisro namo patalpoje buvo sugadinti ar sunaikinti kaltinamajame akte visi nurodyti daiktai: šie daiktai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateikti ir neužfiksuoti reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, nebuvo apžiūrėti ir jų apžiūra nebuvo užfiksuota daiktų apžiūros protokole, kad ši žala nepatvirtinta rašytiniais įrodymais, todėl nukentėjusysis negali siekti praturtėti kaltinamojo sąskaita. Toks teismo sprendimas yra aiškiai neteisingas. Nukentėjusysis nuo nusikalstamos veikos šioje byloje nesiekia praturtėti kaltinamojo sąskaita, jis siekia kompensacijos už A. Č. pavojingais nusikalstamais veiksmais padarytą materialinę žalą.

Kaip žinia, turtinės žalos atlyginimui taikomas visiškas žalos atlyginimo principas. Nustatyta, kad gaisro metu sugadintas ne tik gyvenamasis namas, bet ir visi jame buvę daiktai. Taigi, teismas neteisėtai susiaurino kaltinimą, pašalino iš kaltinimo A. Č. tą aplinkybę, kad jis visuotinai pavojingu būdu sunaikino ar nepataisomai sugadino name buvusius daiktus, ir dėl to nepagrįstai nesprendė civilinio ieškinio klausimo šioje dalyje. Nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo A. A. parodymais, kad gaisro metu buvo nepataisomai sugadinti jam priklausantys daiktai - baldai, drabužiai, kiti namų apyvokos ir asmeniniai reikmenys, išvardinti A. A. civiliniame ieškinyje. Teisiamojo posėdžio metu A. A. nurodė, kad visi jo nurodyti ir gaisro metu sudegę daiktai naudojimui nebetinka, pagrindo netikėti jo parodymais, kurie yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nėra jokio. Kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam A. A. neabejotinai padaryta turtinė žala – sudegė gyvenamajame name buvę daiktai, šie padariniai tiesiogiai susiję priežastiniu ryšiu su A. Č. nusikalstamais veiksmais, todėl pagrindo abejoti, kad nukentėjusiajam buvo padaryta nurodyto dydžio turtinė žala nėra. Todėl civilinio ieškovo A. A. ieškinyje nurodyta turtinė žala dėl sudegusių daiktų turi būti atlyginta, priteisiant nukentėjusiajam iš kaltinamojo jo nurodytą sumą - 22875 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai paliko nukentėjusiojo civilinį ieškinį dalyje dėl gyvenamojo namo turtinės žalos priteisimo nenagrinėtą, nors nustatė, kad A. Č. visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą - gyvenamąjį namą, kurio vertė 74400 Lt. Teismas nepagrįstai vadovavosi tuo, kad sugadintas turtas priklauso ne tik A. A., bet ir kitai bendrasavininkei – buvusiai jo sutuoktinei L. A., kurios A. A. nebuvo įgaliojęs spręsti turtinius klausimus šioje byloje. Toks teismo sprendimas yra neteisingas, kadangi netenkinti nukentėjusiojo civilinio ieškinio dėl gyvenamojo namo sugadinimo pagrindo nėra.

Nustatyta, kad gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) raj, kuriuos padegė kaltinamasis, A. A. nutraukiant santuoką su L. A., teismo sprendimu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, buvo padalinti. Iš LITEKO duomenų bazės matyti, kad 2010-03-20 santuoka tarp A. A. ir L. A. buvo nutraukta sutuoktinių bendru susitarimu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-524-292/2010, tuo pačiu atitinkamai buvo pasidalintas ir turtas, taip pat ir gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) raj., A. A. priskiriant 41/100 gyvenamojo namo su 6 ūkiniais pastatais, o L. A. - 59/100 gyvenamojo namo su 1 ūkiniu pastatu. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp nukentėjusiųjų yra susitarimas priteisti turtinės žalos atlyginimą dėl sunaikinto namo A. A. (pareiškimas dėl civilinio ieškinio, bendras apeliacinis skundas).

Civilinio ieškinio procesas baudžiamojoje byloje grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad šiame procese dalyvauja dvi šalys – civilinis ieškovas ir nusikalstama veika žalą padaręs asmuo (atsakovas). Būtent dviejų šalių buvimas sudaro tinkamas sąlygas procesui dėl žalos atlyginimo vykti, įgyvendinant jame rungimosi principą. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamajame procese turi būti pripažįstamas tas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai buvo padaryta turtinės ir (ar) neturtinės žalos (kasacinė nutartis Nr. 2K-252/2007). Taigi, šioje baudžiamojoje byloje yra aiškūs ir civilinis ieškovas – A. A., ir civilinis atsakovas – A. Č., kuris civilinius ieškinius pripažino iš dalies (jo nuomone, gyvenamojo namo vertė nurodyta per didelė). Įvertinus civilinio ieškovo pateiktą ieškinį, nukentėjusiųjų parodymus ir minėtą registro išrašą, kad vidutinė gyvenamojo namo rinkos vertė 2009-05-05 buvo 74400 Lt, ir gaisro padarinius, nurodytus 2012-11-06 akte dėl kilusio gaisro (sudegė gyvenamojo namo stogo konstrukcijos, stogo danga, išdegė dalis medinės perdangos, išdegė medinė namo dalis, langai, durys), ir tai, kad taikant deliktinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis), kas šioje byloje nenuginčijamai nustatyta, konstatuojama, kad nukentėjusiajam A. A. turtinė žala už A. Č. nusikalstamos veikos metu sugadintą gyvenamąjį namą turi būti atlyginta.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai sumažino A. A. neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Patyrusiam gyvenamojo namo su jame buvusiais daiktais ir su ūkiniu pastatu gaisrą asmeniui 2000 Lt neturtinė žala yra akivaizdžiai per maža, neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Kaip minėta, teismas nustatydamas nusikaltimu sukeltas pasekmes, neįvertino, kad kaltinamasis veikė visuotinai pavojingu būdu - nupjovė gyvenamojo namo dujų baliono žarną ir atsuko dujų baliono ventilį, dėl ko įvykus gaisrui, galėjo įvykti sprogimas, patalpas apipylė benzinu ir padegė, sukeldamas gaisrą. Be to, nusikalstama veika įvykdyta naktį, nukentėjusysis prabudo nu dūmų kvapo, prieš kilusį gaisrą jis buvo bejėgis, jo akyse degė namas su visais daiktais. Nėra jokios abejonės, kad gaisras sukėlė A. A. stresą, baimę, kuri tęsėsi visą rudenį, pergyvenimus, nuogąstavimus dėl galimo tolesnio kaltinamojo siautėjimo ateityje, kad jis bijojo visą rudenį. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmos instancijos teismas nepagrindė, kodėl prašomas priteisti 5000 litų neturtinės žalos dydis akivaizdžiai prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai. Sukeltos nusikaltimu pasekmės yra užfiksuotos ir bylos medžiaga, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitais jau aptartais įrodymais. Teismas neteisingai vertino materialinės žalos dydį- visuotinai pavojingu būdu sugadintą gyvenamąjį namą. Nukentėjusysis parodė, kad namas sunaikintas visiškai. Todėl 5000 Lt prašomas neturtinės žalos atlyginimas nėra neteisinga ar aiškiai neprotinga kompensacija nukentėjusiajam dėl A. Č. nusikalstamų veiksmų, veikiant tokiu pavojingu visuomenei būdu, todėl ji priteistina nukentėjusiajam.

Nukentėjusioji L. A. prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimo 20000 Lt, tačiau tokio dydžio neturtinė žala akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, padarytos turtinės žalo dydį, kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Apylinkės teismas teisingai vadovavosi padarytos turtinės žalos dydžiu, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą nukentėjusiajai. Teismas teisingai motyvuoja, kad savo patirtą neturtinę žalą L. A. grindžia stresu, kurį patiria dėl išsiskyrimo su kaltinamuoju, savo asmeniniais išgyvenimais dėl anksčiau jos turėtų artimų ir vėliau nutrūkusių santykių su kaltinamuoju, jų tarpusavio santykių aiškinimusi. Kolegijos nuomone, apylinkės teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra adekvati kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir jos sukeltiems dvasiniams išgyvenimams nukentėjusiajai, įvertinant tai, kad apie padegtas jos buto duris ji sužinojo telefonu būdama Anglijoje (epizode dėl jos buto durų padegimo).

Apeliantė nepagrįstai prašo padidinti jai neturtinės žalos atlyginimo dydį dėl to, kad gaisro metu gyvenamajame name sudegė ir jai priklausantys daiktai, dėl šio gaisro ji patyrė dvasinius išgyvenimus, šoką, nors tuo metu buvo Anglijoje. Šiuo aspektu pasakytina tai, kad apylinkės teismas dėl to nieko nepasisakė visiškai pagrįstai. Kaip matyti iš L. A. civilinio ieškinio, jame nurodyta 20000 Lt neturtinė žala siejama su jos buto durų padegimu, civilinė ieškovė ieškinyje nieko nekalba apie neturtinę žalą dėl gyvenamojo namo padegimo. Kadangi šio reikalavimo nebuvo pareikšta pirmosios instancijos teisme, negalima šio reikalavimo patenkinti ir apeliacinės instancijos teisme, kadangi civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios (BPK 112 str. 1 d.). Kadangi apeliaciniame skunde iš esmės keičiamas civilinio ieškinio pagrindas – prašoma priteisti neturtinę žalą ir už dvasinius išgyvenimus dėl padegto namo ir jame buvusių daiktų, šis nukentėjusiosios prašymas netenkinamas. Visa apibendrinant, konstatuojama, kad neturtinės žalos dydis apylinkės teisme nustatytas teisingai.

Nukentėjusioji L. A. prašo tenkinti pilnai jos pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisti jai 1550 Lt: už naujas buto duris – 300 Lt, jų įstatymą – 50 Lt, už išdaužytą langą – 1200 Lt. Apeliantė pati nurodė, kad durų pirkimo kvito neišsaugojo, todėl, nesant jokių rašytinių įrodymų, laikytina, kad 300 Lt apylinkės teismo priteista suma už L. A. priklausančio buto Alytuje, Putinų g. 6-1 duris yra teisinga. Sutinkamai su apylinkės teismo motyvais dėl likusios turtinės žalos dalies priteisimo pasakytina tai, kad kaltinamajame akte nenurodyta, kad A. Č. savo nusikalstamais veiksmais būtų išdaužęs ir tokiu būdu sugadinęs nukentėjusiosios buto langą, todėl išlaidos, patirtos dėl naujo lango pirkimo, jo parvežimo ir įstatymo (1200 Lt) nepriteistos pagrįstai ir teisingai. Kadangi byloje nenustatyti jokie A. Č. nusikalstami veiksmai dėl lango išdaužymo, kuriais L. A. būtų padaryta dar papildoma 1200 Lt turtinė žala, todėl teismas negali savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdėstytų faktinių aplinkybių iš esmės skirtingomis. Be to, kaltinamojo atsakomybės klausimas dėl jo neteisėtų veiksmų – L. A. išdaužyto lango, jau buvo išspręstas administracinėje byloje A2.-1829-448/2012, kurioje buvo nustatyta, kad L. A. dėl išdaužyto lango buvo padaryta 120 Lt materialinė žala (t. 2., b. l. 58).

Kolegijai abejonių nekelia tai, kad gaisro metu, padegus jos buto duris, aprūko laiptinės koridoriaus sienos, kas akivaizdžiai matyti iš byloje esančių fotonuotraukų (t. 1, b. l. 89-92), todėl nukentėjusiosios prašomas priteisti 50 Lt atlyginimas už koridoriaus dažymui pirktas priemones yra protingas. Padegus L. A. buto duris, kartu apdegė elektros laidai, šalia durų buvęs linoleumas, aprūko sienos. Apeliantas privalėjo atsiradusias po gaisro pasekmes pašalinti, tačiau to nepadarė, todėl tikėtina, kad nukentėjusioji turėjo papildomų išlaidų koridoriaus dažymui.

Apeliantai prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai šioje byloje apmokėti, tačiau šis prašymas netenkinamas, kadangi 1000 Lt advokato išlaidų jau yra pirmosios instancijos teismo priteista, o dėl kitų kokių nors nukentėjusiųjų turėtų išlaidų rašytinių dokumentų byloje pateikta nėra. Todėl teisingai buvo priteistos tik tos išlaidos, kurios yra pagrįstos (t. 2, b. l. 122).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d., 3 p. ir 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 3 p. ir 4 p.,

nusprendžia:

Nukentėjusiųjų A. A. ir L. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nuosprendį pakeisti:

A. Č. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį dėl nusikalstamos veikos A. A. turto atžvilgiu (2012-11-06 nusikaltimą) paskirti laisvės atėmimą 3 (trims) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, šią bausmę subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį (L. A. turto sugadinimas 2012-11-06), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį dėl nusikalstamos veikos O. A. turto atžvilgiu (2012-11-14 nusikaltimą), iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios pridedant švelnesnes ir A. Č. paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria civilinio ieškovo A. A. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu ir priteisti iš A. Č. A. A. naudai 97275 Lt (devyniasdešimt septynis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt penkis litus) turtinės žalos atlyginimo.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria priteista iš A. Č. 2000 Lt (du tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo A. A. naudai, padidinant priteisiamos neturtinės žalos dydį ir priteisti iš A. Č. A. A. 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria priteista iš A. Č. 300 Lt (trys šimtai litų) turtinės žalos atlyginimo L. A., padidinant priteisiamos turtinės žalos atlyginimo dydį ir priteisti iš A. Č. L. A. 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) turtinės žalos atlyginimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.