- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-28
- Bylos Nr.
- 1-213-849/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-01274-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Diana Atajeva
- Kaltinamasis
- A. Č.
- Nukentėjusysis
- A. A., L. A., O. A.
- Advokatai
- Jolanta Vienažindytė
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant D. S., dalyvaujant prokurorui Edgarui Burzdžiui, kaltinamojo A. Č. gynėjui advokatui S. Š., nukentėjusiesiems A. A. ir L. A., jų ir nuknetėjusiojo O. A. atstovei advokatei Jolantai Vienažindytei, nedalyvaujant nukentėjusiajam O. A., viešame teismo teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
ALBINAS ČEREŠKEVIČIUS, g. (duomenys neskelbtini) a.k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, nedirbantis, aukštesniojo išsilavinimo, gyv. S. V., (duomenys neskelbtini), teistas 8 kartus:
1) 1995-12-13 pagal LR BK 225 str. 3 d. – 3 m. laisvės atėmimo; 1997-04-30 nutartimi, pritaikius LR BK 54-2 str., paleistas lygtinai 5 mėn. 9 d. prieš terminą;
2) 1998-08-19 Varėnos r. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. – 4 m. laisvės atėmimo; 2000-01-17 Alytaus r. apylinkės teismo nutartimi, pritaikius LR BK 54-2 str., paleistas lygtinai 1 m. 10 mėn. 4 d. prieš terminą;
3) 2002-05-07 pagal LR BK 271 str. 2 d. – 1 m. laisvės atėmimo; 2002-12-17 Vilniaus 3 apylinkės teismo nutartimi, pritaikius LR BK 54-2 str., paleistas lygtinai 3 mėn. 21 d. prieš terminą;
4) 2004-03-23 pagal LR BK 178 str. 2 d. – 6 mėn. laisvės atėmimo;
5) 2004-05-03 pagal LR BK 178 str. 1 d. – 7 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., subendrinus su 2004-03-23 nuosprendžiu, galutinė bausmė 10 mėn. laisvės atėmimo;
6) 2006-07-20 pagal LR BK 178 str. 1 d. – 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo; pritaikius LR BVK 157 str., paleistas lygtinai 4 mėn. 13 d. prieš terminą;
7) 2008-01-24 pagal LR BK 140 str. 1 d.-2 epizod., pritaikius LR BK 64 str. 1, 3 d., 7 mėn. laisvės atėmimo;
8) 2009-05-08 pagal LR BK 284 str. 1 d.-2 epizod., 187 str. 2 d.. – 2 m. 9 mėn.; 2010-12-23 nutartimi, vadovaujantis LR BVK 157 str., BPK 360 str. 1 d., paleistas lygtinai neatlikus 10 mėn. 1 d. laivės atėmimo bausmės;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį (3 veikos).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis A. Č. 2012 m. lapkričio 6 d. apie 2 val. (duomenys neskelbtini) tyčia, išlauždamas langą, per jį įlipo į A. A. ir L. A. priklausantį gyvenamąjį namą, nupjovė dujų baliono žarną ir atsuko dujų baliono ventilį, dėl ko įvykus gaisrui galėjo įvykti sprogimas, patalpas apipylė benzinu ir padegė, sukeldamas gaisrą, tokiu visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, priklausantį A. A. ir L. A., gyvenamąjį namą, kurio vertė 74400 Lt., t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d.
Taip pat jis 2012 m. lapkričio 6 d. apie 19.15 val. (duomenys neskelbtini), benzinu apipylė L. A. priklausančio buto duris, kurių vertė 300 Lt., ir jas padegė, nukentėjusiajai L. A. padarydamas 300 Lt. turtinę žalą, tokiu visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą ir t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d.
Be to, 2012 m. lapkričio 14 d. apie 18.10 val. (duomenys neskelbtini), benzinu apipylė O. A. priklausančio buto duris, kurių vertė 500 Lt., ir jas padegė, nukentėjusiajam O. A. padarydamas 500 Lt turtinę žalą, tokiu visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d.
Apklaustas kaltinamuoju teisiamojo posėdžio metu A. Č. kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad visas veikas jis padarė ne sąlygotas alkoholio, o užvaldytas pykčio ir patirdamas didelį stresą dėl jo gyvenimo draugės L. A., su kuria draugavo metus laiko, neištikimybės, apie tai sužinojęs iš savo draugo.
Parodė, kad jis su L. A. gyveno kaip sugyventiniai ir jis ją pilnai išlaikė. 2012 m. vasarą jis buvo išvykęs uždarbiauti į Angliją, o vėliau pas jį atvažiavo ir L. Prieš veikų padarymą jis grįžo į Lietuvą susitvarkyti savo reikalų, o L. liko Anglijoje, ir tada iš draugo sužinojo apie L. neištikimybę. Užvaldytas streso ir pykčio jis nusipirko kolonėlėje plastmasiniame butelyje benzino ir nuvažiavo į L. A. sodybą Norūnų kaime. Jis žinojo, kad ten pat, tik garaže, gyvena ir jos buvęs vyras A. A.. Įsitikinęs, kad name nėra žmonių, jis, išėmęs langą, įlipo į kambarį, nupjovė dujų baliono šlangą, esančią pusrūsyje, tuomet grįžęs į kambarį, benziną išpylė ant grindų ir tą kambarį padegė. Po to grįžo į autobusų stotį, kur tuomet tik išgėrė alaus. Darydamas antrą veiką, jis, būdamas Alytuje, nuėjo į L. butą, kad sužinoti, ar ten nieko nėra. Duris atidarius nuomininkams, jis paprašęs jų valandai išeiti. Tuomet vėl nuėjo į degalinę, nusipirko benzino, ir grįžęs juo apipylė L. A. buto duris ir padegė. Po šių veikų jį sulaikė policija. Kai jį po poros parų paleido, jis norėjo susiekti su L. ir viską su ja išsiaiškinti bei susitarti dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau ji atsisakiusi su juo kalbėti. Jis visą dieną bandė jai prisiskambinti, bet ji neatsiliepdavo. Todėl vakare užpykęs vėl nusiprko benzino ir nuėjo prie jos sūnaus buto, dar prieš tai pas kaimynus pasitikslindamas, ar tai tikrai O. A. butas, ir ar jame nėra žmonių. Tuomet duris vėl apipylė benzinu ir jas padegė. Dėl visų veikų nuorširdžiai gailisi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir vadovaujamasi įrodymais surinktais ikiteisminio tyrimo metu.
Dėl nusikalstamos veikos A. A. turto atžvilgiu.
A. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju, parodė, kad 2012-11-06, apie 2.30 val., būdamas namuose pajuto dūmų kvapą. Iš pradžių pamanė, kad dūmais trenkia nuo namuose degančio židinio. Tada jis pravėrė savo kambario langą, norėdamas išvėdinti kambarį. Atidaręs langą, pajuto dūmų kvapą iš kiemo. Išėjo prie šalimais esančio kito gyvenamojo namo, kur pamatė, kad viename kambaryje dega atvira liepsna. Priėjęs prie vieno iš langų, pamatė, kad viena lango dalis išimta. Tada jis paskambino priešgaisrinei tarnybai. Atvykę ugniagesiai užgesino gaisrą. Po gaisro ant laiptų, vedančių į rūsį, pastebėjo, jog nupjauta čia buvusio dujų baliono žarna, jungianti balioną su vamzdžiu, taip pat, kad atsuktas baliono ventilis. Namas teisiškai priklauso jam. Name tuo metu niekas negyveno. Prieš tai name gyveno du jo sūnus bei žmona L. Namas draustas nebuvo. A Č. padegtas namas su jame buvusiu turtu faktiškai ir teisiškai priklauso jam, nors sprendė su buvusia žmona L., kad jai bus perleistas, tačiau kol kas turtas dar neperleistas, todėl nori būti pripažintas nukentėjusiuoju dėl gaisru padaryto turto sunaikinimo. Gaisro metu buvo nepataisomai sugadinta name buvęs turtas: 5 viengulės lovos po 410 Lt, bendra vertė – 2050 Lt; 2 sofos-lovos po 875 Lt, bendra vertė – 1750 Lt; 4 spintos po 837,5 Lt, bendra vertė – 3350 Lt; svetainės baldų komplektas 650 Lt vertės; 2 sekcijos po 475 Lt, bendra vertė – 950 Lt; televizorius, kurio pavadinimo neprisimenu, dokumentai sudegė – 600 Lt vertės; tv staliukas – 180 Lt; kompiuteris, jo pavadinimo taip pat neatsimenu, dokumentai taip pat sunaikinti – 1450 Lt vertės; kompiuterio staliukas – 350 Lt vertės; rašomasis stalas – 400 Lt vertės; stalas-knyga – 250 Lt vertės; gulimasis fotelis – 850 Lt vertės; veidrodis su spintele – 150 Lt vertės; pietų stalo ir 12 kėdžių komplektas – 1250 Lt vertės; 3 kilimai po 125 Lt, bendra vertė 375 Lt; 8 pagalvės po 40 Lt, bendra vertė – 320 Lt; 8 antklodės po 70 Lt, bendra vertė 560 Lt; dulkių siurblys – 300 Lt vertės; siuvamoji mašina – 300 Lt vertės; 2 pledai po 80 Lt ir 85 Lt, bendra vertė – 165 Lt; moteriškas žieminis paltas – 950 Lt; moteriška žieminė striukė – 250 Lt; moteriški žieminiai batai – 185 Lt vertės; moteriškų drabužių: suknelių, palaidinių, sijonų, megztinių už 1000 Lt; 4 vyriški kostiumai po 300 Lt, bendros 1200 Lt vertės; 4 vyriškos striukės po 400 Lt, bendros 1600 Lt vertės; 5 poros vyriškų batų po 200 Lt, bendros 1000 Lt vertės, 10 vyriškų marškinių po 20 Lt, bendros 200 Lt vertės, vyriška sidabrinė grandinėlė – 240 Lt vertės; paties namo kaip pastato vertė – 76000 Lt, bendra žalos suma 98875 Lt, todėl nori, kad kaltininkui būtų pareikštas tokio dydžio ieškinys, be to, nori pareikšti ieškinį ir dėl neturtinės žalos padarymo, nes šis tyčia sukeltas gaisras sukėlė daug streso, baimės, pergyvenimų, nuogąstavimo dėl galimo tolesnio šio žmogaus siautėjimo, dėl ateities, todėl A. Č. taip pat reiškia 5000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos padarymo, bendrai – 103875 Lt ieškinį (t.1; b.l. ).
Liudytoja Ž. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2012 m. lapkričio 6 d. apie 6.45 val. jai paskambino mama L. A., šiuo metu gyvenanti Didžiojoje Britanijoje, ir papasakojo, kad lapkričio 5 d. į Lietuvą sugrįžo jos buvęs draugas A. Č., kuris išvažiuodamas pagrasino, kad sudegins visą sodybą, priklausančią mamai, kuri yra Norūnų k.. dar mama pasakojo, kad tarp jų Anglijoje kilo konfliktas, mamą jis užpuolė su peiliu, apie ką buvo pranešta anglijos policijai. Tada jis išsigando ir mamai grasindamas susidorojimu, pabėgo iš namų ir išvažiavo į Lietuvą. Ji mamai papasakojo, kad padegė namą, o mama pasakė, kad jie irgi saugotųsi, nes gali padegti ir juos (t.1; b.l. 55).
Liudytoja V. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su L. A. yra iš vieno – Norūnų - kaimo ir maždaug pusantrų metų laiko bendrauja draugiškai. Žinojo, kad ji išsituokusi, tačiau gyveno su buvusiu vyru vienoje sodyboje. Praėjusią vasarą A. A. pasisakė turinti draugą ir ji juos pasikvietė į svečius. Gyvena su pilnamečiu sūnumi. L. atvažiavo su draugu, kuris prisistatė vardu A., sakė, kad yra iš Varėnos. Iš pradžių jis pasirodė visai normaliai, sakė dirba statybininku ir tąkart alkoholio visai negėrė. Pasisvečiavę jie išvažiavo. 2012 m. rudenį L. buvo pas juos apsilankiusi viena, sakė išvažiuoja uždarbiauti į Angliją pas vaikus. 2012 m. lapkričio pr., datos tiksliau neatsimena, buvo naktis, apie 3 val. ją iš miegų pažadino beldimas į duris bei šūksniai:“-Čia A., A.“. Atidarius duris, už jų iš tikrųjų stovėjo L. draugas A. Ji nustebo, iš kur jis čia. Šis pasakė, kad grįžta iš užsienio. Pradėjo skųstis, kad jam blogai, L. jį išdavusi, turi kitą vyrą, jis atseit labai pergyvena, verkia, ją atseit labai myli, minėjo, jog L. likusi Anglijoje, o jis grįžęs vienas, tačiau tuo metu kažkaip nesugalvojo paklausti, tai ko jis čia vienas Norūnuose naktį. Atrodė išgėręs, tačiau nelabai smarkiai. Išvirė jam kavos, tada A. pasiskundė, kad neturi kur naktį eiti. Ji paklojo miegoti ir jis pernakvojo. Rytą išėjo, sakė važiuos į Alytų. Apie tai, kad buvo buvojęs A. sodyboje ir ten ką nors iškrėtė, jis neužsiminė ir nepasakojo. Po kelių dienų iš pažįstamų sužinojo, kad sudegė A. namas, esą gaisrininkai įtaria, kad padegta. Tuomet jai kilo mintis, kad A. naktinis apsilankymas vis dėlto įtartinas, bet nieko tikro nežinojo. Gal po savaitės laiko, vieną pavakarį A. vėl atėjo pas ją į namus. Buvo girtas. Sakė, kad atseit buvo Norūnų lentpjūvėje dėl darbo ir vėl pradėjo kalbėti apie L., skųstis ir verkauti, kad jų santykiai nesusiklostė. Toks pokalbis tęsėsi apie 10 min., kai pamatė, kad į kiemą atvažiavo policija ir A. sulaikė, išsivežė. Policininkai sakė, kad A. padegėjas, dėl ko ir ji pati išsigando (t.1; b.l. 56-57).
Liudytojas A. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pagal savo darbo pareigas 2012 m. lapkričio 6 d. apžiūrinėjo įvykio vietą (duomenys neskelbtini), A. A. sodyboje, po gaisro gyvenamajame name, kuris kilo naktį. Surašinėjo aktą dėl šio gaisro. Nors savininkas iš karto tvirtino, jog tai padegimas, bet kad pats įsitikintų, nuodugniai apžiūrėjo ir nustatė, kad iš tikrųjų tai padegimas dėl pašalinio atviro ugnies poveikio, nes rado ugnies židinį grindyse kambaryje, kurį savininkas įvardijo, kad gyveno žmona su dukra, t.y., įėjus pro duris nuo kelio pusės pirmas kambarys po dešinei. Grindys bei kiliminė danga židinyje buvo išdegusios. Kitų techninių gaisro kilimo priežasčių (elektriniai prietaisai, elektros instaliacijos laidai, krosnys, kieto kuro katilai) nebuvo nustatyta. Savininkas taip pat rodė nupjautą dujų balionio žarną, tai irgi patvirtina padegimo versiją, kadangi kažkas kažką darė. Tekančios dujos taip pat suaktyvina degimą bei esant atitinkamoms sąlygoms gali kilti sprogimas, kuris gali suklaidinti dėl gaisro židinio. Šiuo atveju sprogimas neįvyko. Visus rastus požymius surašė ir užfiksavo akte dėl gaisro bei jo medžiagoje (t.1; b.l. 58-59).
2012-11-06 A. A. protokolu-pareiškimu buvo pranešta, kad 2012-11-06, naktį, būdamas namuose (duomenys neskelbtini) pajuto dujų kvapą. Atidaręs namo langą, išgirdo lyg pliauškėjimą bei dūmų kvapą nuo šalimais esančio kito gyvenamojo namo. Išėjęs į kiemą prie šio namo, pamatė, kad namo viduje dega atvira liepsna. Užgesinus gaisrą, pastebėjo, jog ant laiptų stovėjusio dujų baliono žarna nupjauta ir atsuktas ventilis.
Iš Tarnybinio pranešimo apie gaisrą matyti, kad dėl kilusio gaisro buvo sugadintas Norūnų km. esantis gyvenamasis namas (t. 1., b.l. 95).
2012-11-06 įvykio vietų apžiūros protokole su fotolentelėmis užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) sodyboje, t.y. gaisravietė gyvenamajame name, iš kurių matyti, kad dėl kilusio gaisro buvo sugadintas namas. iš įvykio vietos paimti apie nusikalstamą veiką galintys liudyti objektai: nuoplovos nuo lango rėmo ir dujų baliono žarnos su ventiliu fragmentas (t.1; b.l. 14-30).
2013-02-15 medžiagų tyrimo specialisto išvadoje Nr. 11-143 (13) konstatuota, jog tikėtina, kad tirti pateiktose nuoplovose, paimtose nuo A. A. namo, esančio (duomenys neskelbtini) apdegusio lango rėmo, yra ypač degaus skysčio – benzino - pėdsakų (t.1; b.l. 103-105).
2012-11-20 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti įtariamojo A. Č. parodymai įvykių vietose (duomenys neskelbtini) A. A. sodyboje, (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), o taip pat „Lukoil“ degalinėje Alytuje, Naujoji g. 37, kur visais trimis atvejais jis įsigijęs benzino (t.1; b.l. 155-163).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio registro išrašo matyti, kad padegto namo vidutinė rinkos vertės yra 74400 Lt. (t.1, b.l. 46-52).
Iš LITEKO duomenų bazės matyti, kad 2010-03-20 santuoka tarp A. A. ir L. A. buvo nutraukta sutuoktinių bendru susitarimu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-524-292/2010, tuo pačiu atitinkamai buvo pasidalintas ir turtas, tame tarpe ir gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) A. A. priskiriant 41/100 gyvenamojo namo su 6 ūkiniais pastatais, o L. A. - 59/100 gyvenamojo namo su 1 ūkiniu pastatu.
Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis A. Č. tyčia, turėdamas tikslą sunaikinti svetimą turtą, padegdamas A. A. ir L. A. priklausantį gyvenamąjį namą, kurio vertė 74400 Lt., t.y. daugiau kaip 250 MGL (BK 190 str.), visuotinai pavojingu būdu sugadino didelės vertės turtą. Tarp kaltinamojo aktyvių tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiųjų turto sugadinimo, yra priežastinis ryšys. Tokie kaltinamojo A. Č. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius.
Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamasis visuotinai pavojingu būdu sunaikino ar nepataisomai sugadino didelės vertės - 98875 Lt. svetimą turtą: pastatą - 76000 Lt., ir kitą jame esantį turtą – rūbus, avalynę, namų apyvokos daiktus bendroje sumoje už 22875 Lt. ir tokia jo veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 187 str. 2d.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 187 str. veika kvalifikuojama ne pagal padarytos žalos dydį, o pagal sunaikinto ar sugadinto turto vertę: jei padarytą žalą sudaro asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, tai pagal BK 187 str. turto dydis nustatomas tik atsižvelgiant į sunaikinto ar sugadinto turto piniginę išraišką, t.y. pagal veikos padarymo momentu buvusią turto rinkos vertę ir turto vertę pagal jo realizavimo kainas, ar atsižvelgiant į ekspertų ar specialistų išvadas, ar turto inventorizacinio įkainavimo ar jo draudimo vertę.
Iš byloje esančio registro išrašo matyti, kad dėl gaisro sugadinto namo vidutinė rinkos vertė yra 74400 Lt. (t.1, b.l. 46-52), todėl kaltinime nurodyto padegto pastato vertė tikslintina, nurodant sugadinto turto vertę 74400 Lt.
Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl kilusio gaisro namo patalpoje buvo sugadinti ar sunaikinti kaltinamaje akte visi nurodyti daiktai: šie daiktai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateikti ir neužfiksuoti reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, nebuvo apžiūrėti ir jų apžiūra nebuvo užfiksuota daiktų apžiūros protokole. Be to, patalpose esančio turto vertė ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta tik pagal paties nukentėjusiojo subjektyvų daiktų įvertinimą. Jokių kitų duomenų- specialisto ar eksperto išvados, kokia buvo šio turto rinkos vertė veikos padarymo metu, byloje taip pat nėra.
Tam, kad įrodyti kaltinamojo visas kaltinamajame akte nurodytos veikos sudėties požymius, visi įrodymai įrodomąja prasme turi būti stiprūs, neginčijami bei nekeliantys abejonių. Įrodymai turi pilnai pagrįsti kaltinamajame akte kaltinamajam inkriminuojamą veiką.
Šioje byloje valstybinis kaltintojas, nurodydamas kaltinamajame akte, kad kaltinamasis be pastato sugadinimo, sunaikino ar sugadino visą kitą kaltinamajame akte nurodytą 22875 Lt. vertės turtą, teismui turėjo pateikti tai patvirtinančius neginčijamus įrodymus. Nesant neginčijamų įrodymų apie tai, kokie daiktai buvo patalpoje gaisro metu, ir kokie buvo sugadinti ar sunaikinti, kokia tų daiktų vertė, ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.
Pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 187 str. 2d., turi būti tiksliai ir nustatyti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai: arba turto sunaikinimas, arba jo sugadinimas, tuo tarpu kaltinamajame akte konkrečiai nenurodoma, ar kaltinamasis visuotinai pavojingu būdu sunaikino, ar jis nepataisomai sugadino didelės vertės gyvenamąjį namą.
Byloje nėra jokių duomenų, kad turtas buvo sunaikintas ar nepataisomai sugadintas. Atvirkščiai, iš bylos duomenų: tarnybinio pranešimo dėl neatidėliotinos informacijos apie gaisrą pateikimo, apžiūros protokolo su fotolentėlėmis (t. 1., b.l. 14-30,35) matyti, kad turtas buvo tik sugadintas, o ne sunaikintas, todėl ši aplinkybė dėl objektyviosios pažeidimo pusės taip pat tikslintina.
Be to, kaltinamaje akte nurodyta, kad buvo apgadintas tik A. A. priklausantis turtas- gyvenamasis namas ir jame esantys daiktai, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad 2010-03-20 nutraukiant santuoką tarp A. A. ir L. A. sutuoktinių bendru susitarimu civilinėje byloje Nr. 2-524-292/2010, tuo pačiu atitinkamai buvo pasidalintas ir turtas, tame tarpe ir šioje byloje padegtas gyvenamasis namas, esantis Norūnų km.,, Alytaus raj., A. A. priskiriant 41/100 gyvenamojo namo, o L. A. - 59/100 gyvenamojo namo, todėl tikslinta kaltinamajame akte nurodyta aplinkybė dėl kaltinamojo veika sugadinto turto priklausomybės, nurodant, kad buvo sugadintas A. A. ir L. A. priklausantis gyvenamasis namas.
Taip pat kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad visas nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos visų veikų padarymui, tačiau ištyrus byloje esančius įrodymus, ši kaltinime nurodyta aplinkybė nepasitvirtino. Kaltinamasis išsamiai paaiškino visas veikų padarymo aplinkybes ir motyvus, nurodydamas, kad jas padarė iš pavydo ir pykčio, kuriuos sukėlė jo gyvenimo draugės neištikimybė, taip siekdamas jai atkeršyti. Netikėti tokiais kaltinamojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes jis prisipažino dėl visų jam inkriminuojamų veikų padarymo, nuoširdžiai gailisi jas padaręs, todėl kaltinime nurodyta aplinkybė, kad visas nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos visų veikų padarymui, šalintina iš kaltinimo.
Dėl nusikalstamos veikos L. A. turto atžvilgiu.
Nukentėjusioji L. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su A. Č. susipažino 2011 m. lapkričio mėn. Alytuje, tačiau jis greitai išvažiavo dirbti į užsienį, iki 2012 m. kovo 31 d. bendravo internetu. Grįžęs į Alytų, jis nusisamdė butą, dirbo nelegaliai. Pats jis sakė, kad dirbti legaliai nenori. Jis dirbdavo tik tiek, kad užtektų užsimokėti už butą. Pas jį bute susitikdavo, tačiau kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, tiesiog draugavo. Ji gyveno savo namuose Norūnuose, gyveno ūkiškai. Liepos 13 d. A. Č. išvažiavo dirbti į Angliją vienas, nors buvo taręsi, jog lyg ir abu važiuos dirbti. Tuo metu ji negalėjo išvažiuoti. A. Č. rugpjūčio mėn. pradėjo skųstis, kad nieko neuždirba, prašė pagalbos. Jos sūnai, kurie tuo metu irgi dirbo Anglijoje, rugpjūčio pab. jį atsivežė į savo gyvenamąją vietą minėtame Huntigdono mieste, t.y. į tą miestą, kuriame ir ji dabar dirba bei gyvena, surado darbą, taip pat surado butą. Rugsėjo pab. ji pati nuvažiavo pas sūnus, taip pat pradėjo toliau bendrauti su A. Č., su kuriuo kartu apsigyveno nuo spalio 1 d. Apsigyvenus kartu, išryškėjo A. Č. tikrasis charakteris: liguistai pavydus, net neleisdavo bendrauti su sūnumis O., kuris gyvena su šeima, bei A. Netyčia iš interneto O. sužinojo, kad A. Č. 8 kartus teistas. Per pažįstamus Lietuvoje susisiekė su jį pažinojusiais asmenimis, žingsnis po žingsnio išsiaiškino, kad A. Č. yra palikęs dvi savo ankstesnes žmonas, buvo sužalojęs savo ankstesnę sugyventinę, mušęs jos nepilnametę dukrą. Bandant su juo aiškintis, šis pradėjo tiesiog ją šokdinti, pradėjo grasinti, kad papjaus, jeigu toliau aiškinsis, matėsi jo nestabilumas ir nesivaldymas. Grasino, kad jeigu eisianti pas savo vaikus, tai ją išmes iš antro aukšto per langą. Vertė jos uždirbtus pinigus laikyti bendrai, bet pas jį, sakė atiduoti jam saugoti banko kortelę. Ji nenorėjo prarasti savarankiškumo ir jam pinigų bei kortelę atsisakė duoti. Dėl to A. Č. labai supyko ir pradėjo dar labiau siusti. Spalio 20 d. vakare A. Č. prisigėrė alkoholio ir pareiškė, kad kadangi ji neįvykdė jo keltų sąlygų, jis ieškosiąs kitos moters, nes ji jam netinka, demonstratyviai naršė po interneto pažinčių svetaines ir žiūrinėjo moterų anketas. Kitą dieną jis net grįžo anksčiau iš darbo ir vienas namuose gėrė, buvo visiškai nerviškai išsibalansavęs, liepė jai dingti iš šito buto, išmetė jos drabužius į koridorių, aplaistė vandeniu, pradėjo lakstyti su peiliu, grasino nieko nesišaukti į pagalbą, nes esą, kas peržengs kambario slenkstį, jis papjausiąs. Tuomet ji pabėgo pas sūnų, į šio butą tame pačiame name ir užsirakino su sūnaus drauge, vakare grįžęs iš darbo sūnus iškvietė policiją. Policija A. Č. įspėjo prie jos nesiartinti. Po to visą savaitę gyveno pas sūnų, nors name buvo neramu, buvo galima laukti A. Č. išpuolio. Po savaitės minėto buto savininkas A. Č. liepė išsikelti, ir šis netoliese išsikėlė į kitą namą. Tačiau jai pastoviai skambindavo, rašė žinutes, kad su juo bendrautų, bet ji bijojo ir į kontaktus nesileido. Tada jis visaip pradėjo jai grasinti sms ir skambučiais, kad visai bus blogai, jeigu ji neis su juo į pasimatymą, kad ją papjaus, išdaužys samdomo namo langus, o po to toliau dar grasino, kad sudegins namus Alytuje, sakė turintis „tokių“ draugų Lietuvoje, kurie padarysią bet ką jos artimiesiems ir turtui. Lapkričio 1 d. naktį A. Č. ir skambino, ir siuntė žinutes, primygtinai versdamas su juo susitikti, o jeigu neišeisianti, sakė, laukti netikėtumų tiek Anglijoje, tiek Lietuvoje, o po to išdaužė buto langą. Išsigandusi ji iškvietė policiją, tačiau policininkai jo nerado. Išvykus policijai, A. Č. vėl parašė, kad štai jo policininkai nerado, bet dabar jai tai jau bus, esą ruoškis grabus tiek sau, tiek sūnums. Ir toliau jis atakavo tiek skambučiais, tiek žinutėmis, toliau grasino. Lapkričio 2 ar tai 3 d. jis parašė, kad išvažiuoja į Lietuvą ir jeigu su juo nesusitiks, tai turi laukti naujienų iš Lietuvos. Paskui jis parašė, kad važiuoja į Lietuvą „mikriuku“, iš skambučių suprato, kad važiuoja ir geria autobusėlyje alkoholį. Paskui jis skambino iš Lietuvos lapkričio 6-osios naktį, bet ji su juo nekalbėjo ir nutraukė ryšį. Paryčiais sūnui A. paskambino iš Lietuvos dukra Ž. ir pasakė, kad sudeginti namai Norūnuose. Po to paskutinio skambučio A. Č. jai neskambino, nors dukra pasakojo, kad jis norėjęs su ja susisiekti. Tos pačios lapkričio 6-osios vakare iš Lietuvos artimieji pranešė, kad padegtos jos buto (duomenys neskelbtini) durys. Tiek iš ankstesnio A. Č. elgesio, tiek iš jo grasinimų suprato, kad namą Norūnuose ir buto duris padegė A. Č., kuris įgyvendino savo grasinimus. Be to, lapkričio 14-osios vakare buvo išdaužytas buto (duomenys neskelbtini) kambario langas, dėl to, kiek žino, taip pat yra prisipažinęs A. Č.. Dėl padegtų buto durų jai padaryta 300 litų žala, jų įstatymas 50 Lt, o išdaužyto lango vertė 1200 Lt, todėl dėl turtinės žalos padarymo A. Č. reiškia 1550 Lt ieškinį. A. Č. veiksmais bei nuolatiniais grasinimais jai padaryta didelė moralinė žala, tikrai jaučiasi nukentėjusi dėl nuolatinio streso, pergyvenimų, išgyvento ir laukiamo pavojaus dėl savo turto saugumo bei gyvybės ir sveikatos. Dėl neturtinės žalos reiškia 20000 Lt ieškinį. Viso jos ieškinys 21550 lt. Dėl sodyboje (duomenys neskelbtini) sudeginto namo, kuris dokumentaliai yra vyro A. A. vardu, tačiau sudegė ir jai priklausęs turtas, pritaria ir neprieštarauja, kad šiuo klausimu atstovautų ir būtų ieškovu jos buvęs vyras A. A. (t.1; b.l. 77-79).
Liudytoja Ž. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad butas (duomenys neskelbtini), priklauso jos mamai L. A., kuri šiuo metu gyvena ir dirba Anglijoje. Prieš tai mama butą išnuomojo pažįstamiems. Ji nuomininkų nepažįsta, žino jų dukrą R. Žodiškai turto priežiūrą mama patikėjo jai, nes ji gyvena Alytuje, o kiti broliai gyvena Anglijoje, Prancūzijoje. Anglijoje mama gyveno su A. Č.. Mama nepanoro gyventi su A., liepė jam išeiti iš jos namų Anglijoje. A. Č. supyko, pagrasino, jog sudegs visi Norūnai. Į tai mama rimtai nereagavo. A. Č. 2012-11-05 grįžo į Lietuvą, taip jos mama. 2012 m. lapkričio 6-osios naktį buvo padegtas Norūnų k. esantis gyvenamas namas. 2012-11-06, apie 19.30 val. jai paskambino buto (duomenys neskelbtini) nuomininkų dukra R. ir pranešė, kad padegtos mamai priklausančio buto durys. Ji nuvyko į (duomenys neskelbtini), pamatė, kad sudegusios durys, tiksliau durų apačia, kilimėlis (t.1; b.l. 75-76).
Liudytojas J. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad maždaug prieš 4 metus iš L. A. išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini). Visą laiką pinigų už nuomą L. atvažiuodavo viena, tačiau maždaug prieš pusmetį ji atvyko su vyriškiu, kuris, kaip sakė, yra jos draugas A. Po kiek laiko L. A. pasakė, kad išvyksta į užsienį ir kad visus reikalus jiems reikės tvarkyti su jos dukra Ž. 2012 m. lapkričio 6 d., apie 18.45 val. jis buvo namuose, kai išgirdo beldimą į buto duris. Jas pravėręs, laiptinėje pamatė L. A. draugą A., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Šis pasakė, kad L. liepusi valandai išeiti iš buto. Jis atsakė A. eiti iš čia, o jeigu L. norės ką pasakyti, tai pati ir pasakys, ir uždarė buto duris. A. tuo metu rankose nieko neturėjo. Maždaug po pusvalandžio, apie 19.15 val. pamatė, kad koridoriuje pasidarė šviesu, tada pažiūrėjo į koridorių ir pamatė, kad iš po buto lauko durų verčiasi ugnis. Tada atsirakino duris ir pamatė, kad dega buto durų apačia ir prie durų esantis kilimėlis. Bandė gesinti ugnį vandeniu, tačiau neužgesus, pradėjo ugnį daužyti audeklu ir ugnis užgeso. Po to atvažiavo L. A. dukra Ž., sakė, jog kaime buvo padegtas ir mamos namas. Jis jai pasakė, kad prieš gaisrą buvo atėjęs jos mamos draugas A. Tada Ž. pasakė, kad tai jis bus padegęs buto duris, kadangi Anglijoje, būdamas su mama, pagrasino, kad grįžęs į Lietuvą sudegins. Pats jis mano, kad buto duris padegti galėjo minėtas A. (t.1; b.l. 83-84).
2012-11-06 Ž. B. protokolu-pareiškimu buvo pranešta, kad 2012-11-06, apie 19.15 val. buvo padegtos buto (duomenys neskelbtini) durys, išdegė durų apatinė dalis, kilimėlis (t.1; b.l. 66).
2012-11-06 įvykio vietų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), šalia namo laiptų rastas plastikinis butelis su galimai benzino kvapu (t.1; b.l. 68-74).
2013-02-15 medžiagų tyrimo specialisto išvadoje Nr. 11-143 (13) konstatuota, kad plastiko butelyje, paimtame lauke prie laiptinės (duomenys neskelbtini) yra ypač degaus skysčio – benzino - pėdsakų (t.1; b.l. 103-105).
2012-11-20 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti įtariamojo A. Č. parodymai įvykių vietose (duomenys neskelbtini) A. A. sodyboje, (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), o taip pat „Lukoil“ degalinėje Alytuje, Naujoji g. 37, kur visais trimis atvejais jis įsigijęs benzino (t.1; b.l. 155-163).
Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis A. Č. tyčia, turėdamas tikslą sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, L. A. priklausančio buto duris apipildamas degiu skysčiu- benzinu, ir po to jas padegdamas, sugadino svetimą turtą. Tarp kaltinamojo aktyvių tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiosios turto sugadinimo, yra priežastinis ryšys. Tokie kaltinamojo A. Č. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius.
Dėl nusikalstamos veikos O. A. turto atžvilgiu.
Nukentėjusysis O. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad butas (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Apie padegimą sužinojo iš savo sesers Ž. B. 2012 m. lapkričio 14 d. dėl padegimo įtaria A. Č., nes jis buvo grasinęs susidorojimu, o 2011-11-06 padegė tėvų namą. Kaimynė matė jį vaikštinėjantį prie jo buto durų ir klausinėjantį, ar tai jo butas. Žinojo, kad motina L. A. gyveno kartu su A. Č.. Apie santykių pablogėjimą motina prasitarė maždaug 2012 m. spalio pab.. Ji pasakiusi, kad jau trys savaitės, kaip ją gąsdina ir grasina susidorojimu A. Č., dėl to jog ji sužinojo apie jo daugkartinius teistumus. A. Č. jam pačiam buvo grasinęs, kad papjaus, sakė, kad žino, kur mokosi jo vaikai. Sudegintų durų vertė 500 Lt, įstatymo darbai 200 lt, aprūkusio koridoriaus perdažymas 300 Lt. Moralinė žala 5000 Lt. Bendrai reiškia 6000 lt ieškinį (t.1; b.l. 116-117).
Liudytoja Ž. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad butas (duomenys neskelbtini) priklauso jos broliui O. A., kuris šiuo metu gyvena ir dirba anglijoje. Turto priežiūrą (duomenys neskelbtini) brolis žodžiu patikėjo jai, nes kiti broliai gyvena anglijoje, Prancūzijoje.. kadangi Anglijoje mama gyveno su A. Č.. Toliau ji nepanoro gyventi kartu, liepė jam išeiti iš namų Anglijoje. A. Č. supyko, pagrasino, kad sudegs visi Norūnai. Į tai mama rimtai nereagavo. 2012-11-05 A. Č. grįžo į Lietuvą. 2012-11-06 naktį buvo padegtas Norūnų k. esantis gyvenamasis namas, tos pačios dienos vakare apie 19.15 val. butas (duomenys neskelbtini), o lapkričio 14 d. brolio butas (duomenys neskelbtini). Brolis jai telefonu pasakojo, kad Anglijoje A. jam grasinęs, kad pirmiausia degs Norūnai, o vėliau jo turtas ir visi kiti. Anglijoje A. išdaužė brolio namo lango stiklus (t.1; b.l. 124-125).
Liudytoja R. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba „Lukoil“ degalinėje Alytuje, Naujoji g. 27 operatore. Į jos pareigas įeina degalinės klientų aptarnavimas, paima mokestį už degalus. 2012 m. lapkričio 6 d. apie 19 val., keičiantis pamainoms prie antros kolonėlės privažiavus automobiliui užsipilti kuro, iš jo atėjo nepažįstama moteris ir sako, kad jai neleidžia užsipilti kuro. Ji pažiūrėjo į kasą ir matėsi, kad iš antros kolonėlės neatsiskaityta už 6,39 Lt, t.y., už maždaug 1,3 l benzino. Ji sakė moteriai, kad ši gal užsipylė degalų. Moteris paneigė, sakė kažkoks šviesiai apsirengęs vyriškis, svirduliuodamas ir bambėdamas, prisileido į plastikinį butelį benzino ir nepatenkintas nuėjo pro kampą link Putinų g. Į aptarnavimo salę atsiskaityti neužėjo. Tuomet ji peržiūrėjo vaizdo įrašą ir pamatė, kad tikrai šviesia striuke vyriškis apie 50 virš metų amžiaus, į kurio išvaizdos požymius tuomet nelabai kreipė dėmesį ir gerai neįsidėmėjo, į butelį pilasi benziną ir nueina. Po savaitės laiko, lapkričio 14 d. jai dirbant dieninėje pamainoje, darbo pabaigoje, apie 17.55 val. vėlgi pamatė, kad jau trečioje kolonėlėje dega langelis, kad neatsiskaityta maždaug už 1,7 l benzino. Vėl peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame matėsi juoda, odine striuke vilkintis vyriškis trečioje kolonėlėje pilasi į plastikinį butelį benziną ir neatsiskaitęs nueina. Kadangi vėliau šitą įrašą peržiūrėjo kelis kartus, vyriškį įsidėmėjo. Ir tai tas pats vyriškis, kurį matė atvažiavus su policijos pareigūnais, kai buvo fotografuojamas prie degalinės, nes ji irgi tą dieną dirbo. Kadangi abu atvejai analogiški, mano, kad ir lapkričio 6 d. tai buvo tas pats asmuo (t.1; b.l. 126-127).
Liudytoja D. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Gretimais jų buto yra 419 butas, priklausantis kaimynui O. A.. Jis jau seniai išvykęs gyventi į užsienį, o butą dažnai užeidavo prižiūrėti motina L. A.. 2012 m. lapkričio mėn. pr. į bendrabutį atvyko jauna moteris, sakėsi esanti O. sesuo Ž. Ji papasakojo, kad mama L. išvykusi į užsienį ir kad kažkur ar praėjusią naktį, ar naktį prieš kaime buvo padegtas jų namas, be to padegtos jų kito buto mieste durys. Pasakojo, kad greičiausiai padegė buvęs mamos draugas. Perspėjo, kad bijo, jog jis gali bandyti ir šitą butą padegti. Po kelių dienų, gal po 4-5 į jos buto duris paskambino nepažįstamas pusamžis vyriškis, nuo kurio sklido silpnas alkoholio kvapas, bet visai girtas jis nebuvo, ir teiravosi L. A. ir ar čia nuomojamas jos butas. Ji atsakė, kad nėra čia jokios L., parodė, kad gretimas butas yra jos sūnaus. Tuokart nieko baisaus neįtarė. Paskui per kelias dienas susisiekė su Ž. ir ši pasakė, kad tas grasinęs vyriškis yra sulaikytas. Jie nusiramino. Tačiau po kelių dienų, įvykio dieną vidurdienį, pas juos vėl paskambino į buto duris irgi pusamžis vyriškis, taip pat matėsi, kad išgėręs, nes kalbant jautėsi alkoholio kvapas, kuris buvo apsirengęs ruda odine striuke, jai atrodė kitaip nei prieš tai klausinėjęs aukščiau nupasakotas vyriškis, be to žinojo, kad padegėjas sulaikytas, todėl iš pradžių jų nesusiejo, ir vėl klausė L. A. ir ar čia nuomojamas butas. Ji suirzusi pasakiusi, ko gi čia visi klausinėja L. A., nes ji čia nebegyvena. Sakė, kad gretimas jų butas. Jis atsiprašė, sakė daugiau nebetrukdysiąs ir nuėjo. Po kelių valandų, maždaug 18.15 val. vyras išėjo į koridorių parūkyti, tačiau greitai grįžo, sakydamas, kad dega kaimynų durys, būtent 419 buto. Ji išbėgo į koridorių ir pamatė, kad atvira liepsna dega A. buto durys, išdegęs linoleumo plotas apie duris. Puolė skambinti pagalbos telefonu, o vyras su kitais kaimynais gesino gaisrą, pylė vandenį. Faktiškai gaisrą užgesino. Atvykus gaisrininkams, gaisras jau buvo užgesintas, tačiau šie išlaužė buto duris, siekdami patikrinti, ar pačiame bute nėra gaisro židinio. Paskui atvažiavo Ž. Ji sakė, kad tas padegėjas buvo paleistas iš policijos ir gaisro dieną buvo laisvas. Tada ji suprato, kad galimai tai jis klausinėjo apie L. ir butą. Dabar manau, kad jo nepažintų, nes neįsidėmėjo veido bruožų, tik gali apibūdinti, kad buvo apie 50-55 metų amžiaus, vidutinio sudėjimo ir ūgio, be ypatingų požymių (t.1; b.l. 128-129).
Liudytoja A. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jos darbinės funkcijos yra gaisrų tyrimas, gaisro kilimo priežasčių nustatymas. Pagal budėjimo grafiką 2012 m. lapkričio 14 d. apie 19 val. operacijų vadovas jai nurodė nuvykti į kilusio gaisro (duomenys neskelbtini) vietą. Nuvykus nurodytu adresu, pamatė, kad apdegusios šio buto durys, aprūkusios koridoriaus sienos, prie durų matėsi apdegusio kilimėlio likučiai. Pakėlus kilimėlį jautėsi specifinis, panašus į benzino kvapas. Iš paties gaisro pobūdžio bei šito jaučiamo kvapo padarė išvadą, kad greičiausiai durys buvo padegtos. Apie tai pažymėjo surašydama aktą dėl gaisro bei savo tarnybiniame pranešime (t.1; b.l. 130-131).
2012-11-14 Ž. B. protokolu-pareiškimu buvo pranešta, kad 2012-11-14 apie 18 val. buvo padegtos buto (duomenys neskelbtini) durys (t.1; b.l. 85).
2012-11-06 įvykio vietų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), paimti apdegusio kilimėlio prie durų likučiai su galimai benzino kvapu (t.1; b.l. 87-92).
2013-02-15 medžiagų tyrimo specialisto išvadoje Nr. 11-143 (13) konstatuota, kad ant tirti pateiktų apdegusio kilimėlio likučių, paimtų prie durų (duomenys neskelbtini), ir ant tirti pateiktų kaltinamojo A. Č. kelnių yra ypač degaus skysčio – benzino - pėdsakų (t.1; b.l. 103-105).
2012-11-20 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti įtariamojo A. Č. parodymai įvykių vietose (duomenys neskelbtini) A. A. sodyboje, (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), o taip pat „Lukoil“ degalinėje Alytuje, Naujoji g. 37, kur visais trimis atvejais jis įsigijęs benzino (t.1; b.l. 155-163).
Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis A. Č. tyčia, turėdamas tikslą sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, O. A. priklausančio buto duris apipildamas degiu skysčiu- benzinu, ir po to jas padegdamas, sugadino svetimą turtą. Tarp kaltinamojo aktyvių tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiojo turto sugadinimo, yra priežastinis ryšys. Tokie kaltinamojo A. Č. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. numatytų nusikaltimų požymius.
Bausmės skyrimo klausimai.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, todėl skiriant bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus.
Kaltinamasis A. Č. daugybę kartų baustas administracine tvarka dėl vairavimo esant neblaiviam ir be teisės vairuoti, nedidelio chuliganizmo, tyčinio svetimo turto sugadinimo, smulkiosios vagystės (t.2; b.l. 54-59), praeityje teistas 8 kartus, dabar jis teisiamas už trijų tyčinių apysunkių nusikaltimų padarymą, kas rodo, kad jis ignoruoja įstatymo saugomas ir ginamas vertybes bei linkęs nuolat ir sistemingai daryti teisės pažeidimus.
A. Č. įrašytas į gydytojo psichiatro įskaitoje dėl liekamųjų reiškinių po galvos smegenų traumos; organinis nuotaikos sutrikimo, trauminės epilepsija (t.2; b.l. 61), tačiau pagal 2013 m. sausio 16 – kovo 4 d. ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos-psichologijos akto Nr. 79TPK-7/2013 išvadas dėl šių ligų kaltinamasis A. Č. nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir valdyti veiksmus ir nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių, kad jam būdingos individualios psichologinės ypatybės neturėjo esminės įtakos jo elgesiui byloje nagrinėjamo įvykio metu (t.2; b.l. 70-74).
Naujas nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė neišnykus teistumui, todėl A. Č. veikoje yra nusikaltimų recidyvas, o jis yra recidyvistas (LR BK 27 str.) ir jam skirtina laisvės atėmimo bausmė (LR BK 56 str. 1d.).
Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į aukščiau išdėstytą ir į tai, kad A. Č. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, teismo posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė A. A. ir L. A.. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Vertintina ir tai, kad paskutinį kartą kaltinamasis buvo teisiamas 2009-05-08, o 2010-12-23 buvo lygtinai paleistas neatlikus 10 mėn. laisvės atėmimo bausmės, lygtinio paleidimo metu jokių naujų nusikalstamų veikų nebuvo padaręs, kad šias naujas nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė ne iš chuliganiškų, o iš asmeninių paskatų, kilus pykčiui ir pavydui dėl jo gyvenimo draugės neištikimybės, nesuvaldžius kilusių neigiamų emocijų. Be to, prieš darydamas veikas, kaltinamasis siekė ir dėjo pastangas, kad veikų darymo metu nenukentėtų žmonės, po veikų padarymo siekė atsiprašyti nukentėjusiosios, norėjo atlyginti padarytą turtinę žalą, pripažįsta, kad jo veikomis nukentėjusiesiems buvo padaryta turtinė ir neturtinė žalos, sutinka iš dalies atlyginti, nes nesutinka dėl reikalaujamų žalų dydžio.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, A. Č. už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtinos baudžiamajame įstatyme numatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės už įstatymų straipsnių, numatančių atsakomybę už jo nusikalstamas veikas, sankcijos vidurkius, kurios, įvertinus į visas aplinkybes, yra tinkamos bausmės kaltinamajam.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012-11-11 iki 2013-05-28, (t.1., b.l. 134-136; 139, 177, 178, 183,184, t.2., b.l. 132,133).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktiniai įrodymai - vyriškos kelnės ir megztinis perduoti saugoti Alytaus aps. VPK Logistikos skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini jo savininkui A. Č. (t.1; b.l. 107); dujų baliono žarnos su ventiliu fragmentas iš A. A. gyvenamojo namo Alytaus r., Norūnų k. perduota saugoti Alytaus aps. VPK Logistikos skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas jo savininkui A. A. (t.1; b.l. 32); plastikinis paketas su nuoplovomis iš A. A. gyvenamojo namo Alytaus r., Norūnų k., plastikinis paketas su apdegusio kilimėlio likučiais iš Alytaus, Putinų g.28-419, popierinis paketas su plastikiniu buteliu iš Alytaus, Putinų g. 6-1, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (t.1; b.l. 107).
Civiliniai ieškiniai.
1. Civilinis ieškovas A. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 98875 Lt. turtinės žalos atlyginimo ir 5000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo ( t.1, b.l. 45 ).
Dėl turtinės žalos.
Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos paliktinas nenagrinėtu.
Iš bylos duomenų matyti, kad A. A. reikalaujamo turtinės žalos atlyginimo dydį sudaro kaltinamojo veiksmais sugadintas turtas – gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir jame esantys daiktai. Tačiau kaip teismo posėdžio metu paaiškino A. A., gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esančiais Norūnų km., Alytaus raj,. kuriuos padegė kaltinamasis, nutraukiant jam santuoką su L. A., teismo sprendimu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, buvo padalinti. Iš LITEKO duomenų bazės matyti, kad 2010-03-20 santuoka tarp A. A. ir L. A. buvo nutraukta sutuoktinių bendru susitarimu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-524-292/2010, tuo pačiu atitinkamai buvo pasidalintas ir turtas, tame tarpe ir gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esančiais Norūnų km.,, Alytaus raj., A. A. priskiriant 41/100 gyvenamojo namo su 6 ūkiniais pastatais, o L. A. - 59/100 gyvenamojo namo su 1 ūkiniu pastatu.
Tokiu būdu sugadintas turtas priklauso ne tik A. A., bet ir kitai bendrasavininkei – buvusiai jo sutuoktinei L. A..
Duomenų, kad A. A. yra įgaliotas kitų bendrasavininkų vardu vesti bylą, byloje nėra, todėl jo civilinis ieškinys, kaip paduotas neįgalito vesti bylą asmens, paliktinas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1d. 3p.).
Be to, savo reikalavimą dėl turtinės žalos grindžia ir žala dėl sugadinto turto, buvusio patalpoje, kurioje kilo gaisras.
Kadangi šio turto sugadinimas pašalintas iš kaltinimo dėl motyvų, nurodytų kvalifikuojant kaltinamojo veiką, šioje dalyje yra pagrindas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos taip pat palikti nenagrinėtu.
Pažymėtina ir tai, kad civilinį ieškinį dėl šio sugadinto turto A. A. iš esmės grindžia tik savo paties sugadintų daiktų įvertinimu.
CK 6.249 str. numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesoginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. CK 6.281 str. numato, kad priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti jį natūra arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius.
Atlyginant žalą bet kuriuo pasirinktu būdu, turi būti siekiama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Turtinės žalos atlyginimo atveju tai reiškia, kad turi būti atkurta arba ta turto būklė, kuri buvo prieš teisės pažeidimą, arba teisingai kompensuoti padaryti nuostoliai. Tokiu būdu nustatant A. A. nusikaltimu padarytą turtinę žalą dėl sugadintų daiktų, reikia tiksliai nustatyti šio turto vertę, kaip naudingumo tam tikru metu matą, buvusią iki gaisro.
Tuo tarpu nukentėjusysis nepateikia jokių įrodymų, kurie atspindėtų sugadinto turto vertes iki įvykusio gaisro. Tokiu būdu byloje nėra jokių duomenų apie A. A. padarytos turtinės žalos dydį, kurią iš esmės gali įvertinti tik turto ekspertas, atsižvelgdamas į turto vertę iki jo apgadinimo, arba kurią galima nustatyti, tik nustačius sugadintų ir sunaikintų daiktų vertę turto įsigijimo metu ir jo nusidėvėjimą padegimo dieną, o tam reikalingi įrodymai. Dėl šios priežasties teismas negali įvertinti A. A. padarytos turtinės žalos dydžio ir teisingai išspręsti civilinio ieškinio, neatidėdamas baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus visų įrodymų, patvirtinančių patirtą turtinę žalą, o tai užvilkintų procesą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam turi būti atlyginama jo patirta turtinė žala, patvirtinta rašytiniais įrodymais, tačiau nukentėjusysis negali siekti praturtėti kaltinamojo sąskaita, t.y. pagerinti savo turtinės padėties labiau už tą, kuri buvo iki jo teisių pažeidimo, nes tai prieštarautų sąžiningumo ir protingumo principui.
Šios aplinkybės sudaro savarankišką pagrindą palikti ieškinį nenagrinėtu.
Pažymėtina, kad analogiškai klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo buvo sprendžiamas ir aukštesnės instancijos teismuose (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-488-290/2011).
A. A. išaiškintina, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Dėl neturtinės žalos.
A. A. 5.000 Lt. dydžio neturtinę žalą motyvuoja tuo, kad dėl padaryto nusikaltimo gaisras sukėlė jam stresą, baimę, kuri tęsėsi visą rudenį, pergyvenimus, nuogąstavimus dėl galimo tolesnio kaltinamojo siautėjimo ateityje, kad bijojo visą rudenį.
Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas pripažįsta, kad ieškovui nusikaltimu, už kurį atsakomybė numatyta LR BK 187 str. 2d., buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo, tačiau jo prašoma priteisti 5.000 Lt. neturtinės žalos dydis akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Vertinant padarytos žalos pasekmes, teismui nekyla abejonių, kad dėl kilusio gaisro pačios veikos darymo metu A. A. patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, tačiau byloje nėra jokių objektyvių, patikimų duomenų, galinčių patvirtinti, jog, kaip teigia nukentėjusysis, padaryta veika jam sukelė nuogąstavimus dėl galimo tolesnio kaltinamojo siautėjimo ateityje, baimės jausmą visą rudenį, kad kaltinamojo nusikalstama veika nukentėjusiajam būtų sukėlusi kokias nors rimtas pasekmes sveikatai, išskyrus patirtus išgyvenimus ir dvasinius sukrėtimus pačios veikos darymo metu. Pats A. A. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad po veikos padarymo jam niekas negrasino,o dėl sveikatos būklės į ligoninę jam kreiptis nereikėjo.
Dėl šių priežasčių ir atsižvelgiant į tai, kad sugadintas turtas priklauso ne vienam A. A., todėl byloje nėra duomenų, kokiam konkrečiam jo turtui ir kokia konkreti turtinė žala jam buvo padaryta, nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jam 2.000 litų.
2. Civilinė ieškovė L. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1550 Lt. turtinės žalos atlyginimo ir 20000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo ( t.1, b.l. 81).
Dėl turtinės žalos.
BPK 113 str. reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
LR BPK 110 str. 1d. numato, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ir neturtinę žalą.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamojoje byloje galima pareikšti tik tada, kai turtinė ar neturtinė žala tiesiogiai yra padaryta konkrečia, baudžiamojoje byloje nagrinėjama, nusikalstama veika (BPK 109 str.) Būtent tokios žalos atlyginimo reikalaujantis asmuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi pripažįstamas civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje (BPK 110 straipsnio 1 dalis), o jo pareikštą civilinį ieškinį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.
Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis A. Č. tyčia, turėdamas tikslą sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, apipylė L. A. priklausančio buto duris degiu skysčiu- benzinu, ir po to jas padegė, taip sugadindamas svetimą turtą.
Taigi, kaltinamojo konkrečiais nusikalstamais veiksmais, kurie atitinka Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius, buvo padaryta L. A. turtinė žala – sugadintos jai priklausančio buto durys.
Savo reikalavimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo L. A. grindžia sugadintų durų verte - 300 Lt.
Teismas laiko, kad sugadintų durų vertė yra protinga, šios vertės kaltinamasis neginčija, todėl laikytina, kad nukentėjusiajai kaltinamojo nusikalstama veika buvo padaryta 300 Lt. turtinė žala, kuri priteistina L. A. naudai iš kaltinamojo.
Likusią savo reikalavimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo L. A. grindžia patirtomis naujo lango, kuris buvo nupirktas vietoje išdaužyto, pirkimo, jo parvežimo ir įstatymo išlaidomis - 1200 Lt., dažų pirkimu koridoriaus dažymo darbams – 50 Lt. (t.2., b.l. 112).
Vadovaujantis BPK 255 straipsnio 1 dalimi, teismas bylą nagrinėja tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.
Iš kaltinamojo akto matyti, kad jokie nusikalstami veiksmai dėl lango išdaužymo ir koridoriaus sienų sugadinimo, kuriais L. A. būtų padaryta dar papildoma 1250 Lt. turtinė žala, šioje byloje kaltinamajam nėra inkriminuotos, todėl teismas negali savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdėstytų faktinių aplinkybių iš esmės skirtingomis, todėl, nesant atitinkamo prokuroro prašymo dėl kaltinamajame akte išdėstytų faktinių aplinkybių pakeitimo, teismas neturi jokio teisinio pagrindo nagrinėti L. A. ieškinio dėl langų išdaužymo ir sienų remonto.
Be to, kaltinamojo atsakomybės klausimas dėl jo neteisėtų veiksmų – L. A. išdaužyto lango, jau buvo išspręstas administracinėje byloje A2.-1829-448/2012, kurioje buvo nustatyta , kad L. A. dėl išdaužyto lango buvo padaryta 120 Lt. materialinė žala (t.2., b.l. 58).
Pažymėtina ir tai, kad reikia skirti neteisėtus veiksmus baudžiamojoje ir civilinėse bylose: baudžiamojoje byloje neteisėti veiksmai suprantami siauresne prasme- tik tie, kuriais padaryta nusikalstama veika. Šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamasis padegė ir taip sugadino duris, todėl nukentėjusios nurodytos jos patirtos išlaidos dėl koridoriaus sienų išdažymo, lango išdaužymo nors ir yra žala, tačiau ji padaryta ne nusikalstama veika, ir todėl jos atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas šioje baudžiamojoje byloje.
Teismas atkreipia nukentėjusios dėmesį į tai, kad turtinės žalos atlyginimo klausimas, kuris negali būti spręstinas baudžiamajame procese, neužkerta kelio nukentėjusiajai patirtą žalą išsiieškoti civilinio proceso tvarka, nustačius, kad būtent kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sąlygojo ir platesnės turtinės žalos atsiradimą.
Dėl neturtinės žalos
L. A. 20000 Lt. dydžio neturtinę žalą motyvuoja tuo, kad stresą ji patiria nuo pat išsiskyrimo su kaltinamuoju, o jai būnant Anglioje ir telefoinu jai pranešus apie gaisrą, ji patyrė šoką, dėl ko savaitę nėjo į darbą, dvi savaites vartojo vaistus, juto baimę dėl nežinios, ką dar gali padaryti kaltinamasis.
Teismas pripažįsta, kad ieškovei nusikaltimu, už kurį atsakomybė numatyta LR BK 187 str. 2d., buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo, tačiau jos prašoma priteisti 20 000 Lt. neturtinės žalos dydis akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Teismui nekyla abejonių, kad L. A. patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus būtent tuo metu, kai jai būnant Anglijoje telefonu buvo pranešta apie padegtas jos buto duris Lietuvoje. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad visos kitos jos nurodomos patirtos moralinės žalos pasireiškimo formos yra sietinos su anksčiau jos turėtų artimų ir vėliau nutrūkusių santykių su kaltinamuoju, jų tarpusavio santykių aiškinimosi, o ne su durų padegimu. Be to, nukentėjusioji paties įykio – padegtų ir degančių durų, nematė: žinią apie padegtas duris ji gavo telefonu.
Byloje nėra objektyvių, patikimų duomenų, galinčių patvirtinti, jog, kaip teigia nukentėjusioji, dėl patirto šoko ji savaitę nėjo į darbą, dvi savaites vartojo vaistus, juto baimę dėl nežinios, ką dar gali padaryti kaltinamasis, kad kaltinamojo nusikalstama veika nukentėjusiajai būtų sukėlusi kokias nors rimtas pasekmes sveikatai, išskyrus patirtus išgyvenimus ir dvasinius sukrėtimus pačios veikos darymo metu - pati L. A. teisiamojo posėdžio metui patvirtino, kad po veikos padarymo jai niekas negrasino ir jai nereikia kreiptis pas medikus.
Teismas, atsižvelgdamas į aptartus duomenis, nemano, kad durų padegimas buvo nukentėjusiosios nurodytų pasekmių priežastis.
Taip pat ji nepateikė ir jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodomas aplinkybes dėl patirtos neturtinės žalos.
BPK normos nereglamentuoja, kas turi įrodinėti ieškinio dydį, tačiau BPK 113 str. 2d. yra numatyta galimybė taikyti atitinkamas civilinio proceso normas. CPK 178 str. nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. BPK 115 str. 1d. yra nustatyta, kad ieškinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. (LAT 2009 01 27 kasacinė nutartis Nr. 2K-29/2009).
Pažymėtina ir tai, kad gali būti atlygintina tik tokia neturtinė žala, kuri buvo padaryta konkrečia, baudžiamojoje byloje nagrinėjama, nusikalstama veika, tuo tarpu savo patirtą neturtinę žalą L. A. grindžia stresu, kurį patiria nuo išsiskyrimo su kaltinamuoju, o tai tik dar kartą patvirtina teismo padarytą išvadą, kad neturtinę žalą nukentėjusioji iš esmės grindžia ne padaryta nusikalstama veika, o su savo asmeniniais išgyvenimais dėl anksčiau jos turėtų artimų ir vėliau nutrūkusių santykių su kaltinamuoju, jų tarpusavio santykių aiškinimusi. Todėl šios jos nurodytos aplinkybės atmestinos kaip nepagrįstos, kas sudaro pagrindą šioje dalyje mažinti jos reikalaujamos neturtinės žalos dydį.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, padarytos žalos dydį, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 300 Lt. dydžio neturtinė žala, kuri priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai.
3. Civilinis ieškovas O. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Lt. turtinės žalos atlyginimo ir 6000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo ( t.1, b.l. 121 ).
Dėl turtinės žalos.
Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis A. Č. tyčia, turėdamas tikslą sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, apipylė O. A. priklausančio buto degiu skysčiu- benzinu, ir po to jas padegė, taip sugadindamas svetimą turtą.
Taigi, kaltinamojo konkrečiais nusikalstamais veiksmais, kurie atitinka Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius, buvo padaryta O. A. turtinė žala – sugadintos jai priklausančio buto durys.
Savo reikalavimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo o. A. grindžia sugadintų durų verte – 500 Lt.
Teismas laiko, kad sugadintų durų vertė yra protinga, šios vertės kaltinamasis neginčija, todėl laikytina, kad nukentėjusiajai kaltinamojo nusikalstama veika buvo padaryta 500 Lt. turtinė žala, kuri priteistina O. A. naudai iš kaltinamojo.
Likusią savo reikalavimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo O. A. grindžia patirtomis durų įstatymo išlaidomis - 200 Lt., ir koridoriaus dažymo darbų išlaidomis- 300 Lt.
Jau sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą L. A. teismas pasisakė, kad vadovaujantis BPK 255 straipsnio 1 dalimi, teismas bylą nagrinėja tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.
Iš kaltinamojo akto matyti, kad jokie nusikalstami veiksmai dėl koridoriaus sienų sugadinimo, kuriais O. A. būtų padaryta dar papildoma 300 Lt. turtinė žala, šioje byloje kaltinamajam nėra inkriminuotos, todėl teismas negali savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdėstytų faktinių aplinkybių iš esmės skirtingomis, todėl, nesant atitinkamo prokuroro prašymo dėl kaltinamajame akte išdėstytų faktinių aplinkybių pakeitimo, teismas neturi jokio teisinio pagrindo nagrinėti O. A. ieškinio dėl sienų dažymo.
Be to, kaip jau buvo minėta, baudžiamojoje byloje neteisėti veiksmai suprantami siauresne prasme- tik tie, kuriais padaryti nusikalstama veika. Šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamasis padegė ir taip sugadino duris, todėl nukentėjusiojo nurodytos jo patirtos išlaidos dėl durų įstatymo ir koridoriaus sienų išdažymo, nors ir yra žala, tačiau ji padaryta ne nusikalstama veika, ir todėl jos atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas šioje baudžiamojoje byloje.
Teismas atkreipia nukentėjusijo dėmesį į tai, kad turtinės žalos atlyginimo klausimas, kuris negali būti spręstinas baudžiamajame procese, neužkerta kelio nukentėjusiajam patirtą žalą išsiieškoti civilinio proceso tvarka, nustačius, kad būtent kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sąlygojo ir platesnės turtinės žalos atsiradimą.
Dėl neturtinės žalos
O. A. 5000 Lt. dydžio neturtinę žalą motyvuoja tuo, kad tyčia sukeltas gaisras sukėlė daug streso, baimės dėl galimo tolesnio kaltinamojo siautėjimo ateityje.
Teismas pripažįsta, kad ieškovui nusikaltimu, už kurį atsakomybė numatyta LR BK 187 str. 2d., buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo, tačiau jo prašoma priteisti 5 000 Lt. neturtinės žalos dydis akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Teismui nekyla abejonių, kad O. A. patyrė dvasinį sukrėtimą, nemalonius išgyvenimus, kai jai būnant Anglijoje telefonu buvo pranešta apie padegtas jo buto duris Lietuvoje, tačiau tokios jo patirtos pasekmės yra vienkartinio pobūdžio ir vertintinos kaip reakcija į gautą nemalonią žinią. Byloje nėra jokių objektyvių, patikimų duomenų, galinčių patvirtinti, jog, kaip teigia nukentėjusysis, padaryta veika jam sukelė baimę dėl galimo tolesnio kaltinamojo siautėjimo ateityje, , kad kaltinamojo nusikalstama veika nukentėjusiajam būtų sukėlusi kokias nors rimtas pasekmes sveikatai, išskyrus patirtus išgyvenimus gavus žinią apie padegtas jo buto duris, o pats nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes dėl patirtos neturtinės žalos. Be to, nukentėjusysis paties įykio – padegtų ir degančių durų, nematė: žinią apie padegtas duris jis gavo telefonu.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, padarytos žalos dydį, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 300 Lt. dydžio neturtinė žala, kuri priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai.
Dėl advokato išlaidų priteisimo.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą O. A. atstovavo advokatė Jolanta Vienažindytė, kuriai už paslaugas buvo sumokėta 1000 Lt. (t.2., b.l. 122), todėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti priteistinos iš kaltinamojo O. A. naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303 str. 2d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1d., 308 str. 1d.,
n usprendžia:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. dėl nusikalstamos veikos A. A. ir L. A. turto atžvilgiu ir paskirti jam bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. dėl nusikalstamos veikos L. A. turto atžvilgiu ir paskirti jam bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. dėl nusikalstamos veikos O. A. turto atžvilgiu ir paskirti jam bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir A. Č. paskirti galutinę bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-11-11 iki 2013-05-28.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2013-05-28.
A. Č. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
- vyriškas kelnes ir megztinį, perduotus saugoti Alytaus aps. VPK Logistikos skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti jos savininkui A. Č.;
- dujų baliono žarnos su ventiliu fragmentą iš A. A. gyvenamojo namo Alytaus r., Norūnų k., perduotą saugoti Alytaus aps. VPK Logistikos skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti jo savininkui A. A.;
- plastikinį paketą su nuoplovomis iš A. A. gyvenamojo namo Alytaus r., Norūnų k., plastikinį paketą su apdegusio kilimėlio likučiais iš Alytaus, Putinų g. 28-419, popierinį paketą su plastikiniu buteliu iš Alytaus, Putinų g. 6-1, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Civilinio ieškovo A. A. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos palikti nenagrinėtu.
Išaiškinti A. A., kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, jis turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Civilinio ieškovo A. A. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies.
Priteisti iš A. Č. 2000 Lt. (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo A. A. naudai; likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Civilinės ieškovos L. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies:
Priteisti iš A. Č. 300 Lt. (tris šimtus litų) turtinė žalos atlyginimo ir 300 Lt. (tris šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo L. A. naudai; likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Civilinio ieškovo O. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies:
Priteisti iš A. Č. 500 Lt. (penkis šimtus litų) , turtinė sžalos atlyginimo ir 300 Lt. (tris šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo O. A. naudai; likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti
Priteisti iš A. Č. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui O. A. 1000,00 Lt. (vieną tūkstantį litų 00 ct.) nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto kaltinamojo - nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.