Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-99-329/2023 pagal pareiškėjos A. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-81-570/2012.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikimo ir atnaujinti procesą Marijampolės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3114-570/2011 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 9 punkto pagrindais; sustabdyti civilinėje byloje Nr. L2-3114-570/2011 (vėlesnis civilinės bylos Nr. 2-81-570/2012) priimto sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3114-570/2011 (vėlesnis civilinės bylos Nr. 2-81-570/2012) CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 9 punkto pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kuri atliekama CPK XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka ir sąlygomis tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimą teismų instancine tvarka. Pažymėtina, kad kiekvienas teismo sprendimas turi būti teisingas. Pagrindinė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą.

19. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ar pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais, t. y. ar pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjos nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus. Šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai, tačiau nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės siekia proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-81-570/2012 (ankstesnis, dėl perkėlimo į kitus metus pasikeitęs, bylos – Nr. 2-3114-570/2011), kurioje įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškovams A. B. ir R. B. iš atsakovės E. K. priteista atsakovės 46 000 Lt (13 322,52 Eur) skola, 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2011 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 345 Lt (99,92 Eur) žyminis mokestis ir 3 198 Lt (926,20 Eur) išlaidos, advokatės teisinei pagalbai apmokėti.

21. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, bei 9 punktu – kai pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

22. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareikšto prašymo, nenustatęs pareiškime nurodytų pagrindų bei konstatavęs, kad yra praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir nėra pagrindo jo atnaujinti.

23. Pareiškėja atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama nutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pakartotiną prašymą dėl proceso atnaujinimo, neatsižvelgė į pakartotiniame prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes, o pakartojo tik tai, kas buvo nurodyta 2020 m. sausio 10 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje, teismui išnagrinėjus bylą A2-7070-301/2019, (vėlesnis bylos Nr. A2-742-30/2020). Kartu nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai nevertino pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų – kreditorių pranešimo kopijos, teismo įsakymo patvirtintos kopijos, pranešimo apie teisme gautą ieškinį ir tai, kad ieškinys buvo siunčiamas ne E. K. gyvenamosios vietos adresu, bet jos sūnus R. K. gyvenamosios vietos adresu.

24. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas ir jame nurodyta praktika).

25. Susipažinus su nagrinėjamos civilinės bylos medžiaga, tiek su apeliantės nurodyta 2020 m. sausio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-7070-301/2019 (vėlesnis bylos Nr. A2-742-301/2020), nustatyta, kad pareiškėja tiek ankstesnį prašymą dėl proceso atnaujinimo, tiek dabartinį prašymą įrodinėjo bei grindė aplinkybe, kad teismo procesiniai dokumentai E. K. buvo įteikti netinkamai, dėl ko skolininkė negalėjo tinkamai dalyvauti procese. Tačiau vien tai, kad teismas siuntė procesinius dokumentus ne skolininkės, o jos sūnaus gyvenamosios vietos adresu nagrinėjamu atveju nepatvirtina, kad teismų siųsti procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti skolininkei ir ji neturėjo galimybės tinkamai dalyvauti procese. Bylos duomenys patvirtina, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas, kad E. K. viso teisminio proceso metu aktyviai gynė savo teises: 2011 m. liepos 27 d. teismui pateikė atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės; 2011 m. rugpjūčio 8 d. teismui pateikė prieštaravimus dėl 2011 m. liepos 13 d. priimto teismo įsakymo; 2011 m. spalio 5 d. teisme buvo gautas E. K. pareiškimas dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama ir prašymas panaikinti areštą E. K. gaunamai pensijai ir specialiųjų poreikių pašalpai; 2011 m. spalio 11 d. teisme gautas atsakovės E. K. atsiliepimas į ieškovų A. B. ir R. B. ieškinį; 2011 m. lapkričio 3 d. teisme gautas E. K. priešieškinis, 2011 m. lapkričio 15 d. – patikslintas priešieškinis, o 2011 m. gruodžio 9 d. dar kartą patikslintas priešieškinis atsakovams A. B. ir R. B.; 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsakovės E. K. prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovų A. B. ir R. B. turtui; 2012 m. birželio 8 d. E. K. pateikė apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimo. Pateikti procesiniai dokumentai pasirašyti pačios E. K. Duomenų, kad jos parašas suklastotas byloje nėra. Tokių įrodymų byloje nepateikė ir pareiškėja nei su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo, nei su atskiruoju skundu.

26. Nors pareiškėja tvirtina, kad teismas neįvertino jos su prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiktų įrodymų ir dėl jų nepasisakė, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas neturi pareigos pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo atskirai, kadangi teismo pareiga ir bylos išnagrinėjimo tikslas – tinkamai įvertinti įrodymų visumą. Pareiškėjos nurodyti įrodymai – kreditorių pranešimo kopija, teismo įsakymo patvirtinta kopija, pranešimas apie teisme gautą ieškinį, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė (skolininkė) E. K. nebuvo tinkamai informuota apie pradėtą teismo procesą ir (ar) buvo pažeista jos teisė būti išklausytai teisme.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai pasisakė dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų, kurie galėjo turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo.

28. Apeliantės tvirtinimu, aplinkybės dėl netinkamo teismo procesinių dokumentų įteikimo skolininkei atsitiktinai jai paaiškėjo tik 2022 m. birželio 5 d., kai pareiškėjos tėvas V. K. perdavė jai apie 100 lapų apimties dokumentų aplanką, kurį turėjo nuo 2011 metų, kai ruošėsi atstovauti savo motiną E. K. Marijampolės apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. L2-3114-570/2011, Nr. 2-81-570/2012.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja yra tik atsakovės E. K. teisių ir pareigų perėmėja, kuri į procesą įstojo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo vykdymo stadijoje. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Todėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti vertinamos ne pareiškėjos, o atsakovės E. K. suvokimu, t. y. kad tos naujosios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu E. K., o ne jos teisių perėmėjai pareiškėjai A. K. Tuo tarpu pareiškėja nurodo aplinkybes kaip naujai paaiškėjusias būtent pareiškėjai kaip teisių perėmėjai, o ne pačiai E. K. Šios nutarties 25 punkte aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad atsakovė E. K. buvo tinkamai informuota apie pradėtą teismo procesą ir savo procesinėmis teisėmis tinkamai pasinaudojo. Vien tai, kad jos atžvilgiu buvo priimtas jai nepalankus teismo sprendimas, nesudaro pagrindo jos teisių ir pareigų perėmėjai kvestionuoti sprendimą, kuris buvo priimtas teismui galutinai išsprendus ginčą, t. y. iš esmės siekiant atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nei pareiškime atnaujinti procesą, nei atskirajame skunde nėra nurodyta jokių konkrečių esminių faktinių duomenų, kurie būtų nežinomi bylos nagrinėjimo metu, ir kurie lemtų kitokio teismo sprendimo priėmimą. Pareiškėja, reikšdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, nenurodė teismui jokių faktinių aplinkybių, kuriomis būtų ginčijamas ieškovų reikalautos skolos pagrįstumas, jeigu procesas būtų atnaujintas. Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos A. K. prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų reikalavimų.

30. Pareiškėja prašymu dėl proceso atnaujinimo prašė atnaujinti procesą Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3114-570/2011 ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, pagal kurį teismas atnaujina procesą, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

31. Bylos duomenimis nustačius, kad Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, priimtas 2012 m. gegužės 11 d. civilinėje byloje Nr. 2-81-570/2012, buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, darytina išvada, kad šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nebegali būti keliamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Šių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje ir šiuo pagrindu.

32. CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Šiuo atveju nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos yra praėję daugiau kaip penkeri metai, t. y. daugiau kaip dešimt metų. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareiškėja 2015 m. balandžio 15 d. pateikė prašymą civilinėje byloje Nr. 2-81-570/20152 susipažinti su bylos medžiaga, kurį teismas tenkino. Tokiu būdu pareiškėja apie svarbias aplinkybes, jos manymu, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, kurias nurodė ir 2019 m. liepos 25 d. teismui pateiktame prašyme atnaujinti procesą, objektyviai turėjo sužinoti susipažinimo su civilinės bylos medžiaga metu, t. y. žymiai anksčiau, nei 2022 m. birželio 5 d. Todėl teismas, išnagrinėjęs pareiškime nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, pagrįstai darė išvadą, kad nėra pagrindų atnaujinti terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

33. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, t. y., kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir iš pareiškėjos priteisti ne visų suinteresuoto asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsižvelgiant į tai, jog buvo netenkintas jos prašymas skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

34. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad suinteresuotas asmuo A. B., prašydama paskirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškė ne savarankišką materialinio pobūdžio reikalavimą, bet procesinį prašymą, todėl tokio procesinio pobūdžio prašymo netenkinimas nesudaro pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodytos taisyklės, kad atmetus ieškinį (skundą) visos kitos šalies išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies.

35. Be to, teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad suinteresuoto asmens prašomos priteisti 500 Eur išlaidos yra nepagrįstai didelės, nes, nagrinėjant pradinį prašymą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuotą asmenį atstovavo tas pats atstovas ir už atstovavimą prašė priteisti 363 Eur išlaidas, juos laiko visiškai nepagrįstais.

36. Sutiktina su pareiškėja, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo, teismas atsižvelgia į ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, tačiau tai tėra tik vienas iš daugelio kriterijų, į kuriuos teismas turi atsižvelgti, sprendžiant dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo. Teismas taip pat atsižvelgia į šalių elgesį proceso metu, konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, išlaidas priteisia ne didesnes, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos), kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. advokatui 2023 m. sausio 16 d. sumokėjo 500 Eur už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą. Atsižvelgiant į paminėtus kriterijus, bei į tai, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, ji laikytina pagrįsta, todėl teisėtai buvo priteista suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos.

37. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38. Apibendrinadamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl panaikinti skundžiamą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, dėl ko pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Pripažinus pareiškėjos atskirąjį skundą nepagrįstu, turi būti sprendžiama dėl suinteresuoto asmens, teikusio atsiliepimą į pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą, patirtų išlaidų atlyginimo. Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė priteisti iš apeliantės 484 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus.

40. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, atsiliepimo į atskirąjį skundą turinį, galimas advokato laiko ir darbo sąnaudas, už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, bei tai, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už tokio procesinio dokumento parengimą, sprendžia, kad nurodytos išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos. Teismas patyrė 20,08 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos valstybei iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjos A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 20,08 Eur (dvidešimt eurų 8 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.