Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-02-06 · Civilinė byla Nr. 2A-116-450/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-06
Bylos Nr.
2A-116-450/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26245-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
Atsakovas
R. N.
Kategorijos
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-116-450/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26245-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 35.4, 35.5, 63.1, 63.3; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 6 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui R. N. dėl nuostolių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo R. N. 4830,38 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 145 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas 2006-10-10 pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 610519421, pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo kompiuterį ASUS (duomenys neskelbtini). Įsigyta prekė buvo perduota atsakovui 2006-10-10 Turto perdavimo-priėmimo aktu. Atsakovas per sutartyje nustatytą turto išpirkimo laikotarpį, t. y. iki 2008-10-20, įsipareigojo sumokėti lizingo bendrovei už prekes bendrą finansuojamą sumą – 2886,97 Lt. Atsakovas neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, nuo 2007-04-20 nemokėjo kreditoriui mėnesinių išperkamosios nuomos įmokų. Pažymėjo, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ 2009-03-04 pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, pagal kurią UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido, o UAB „Kapitalo valda“ įgijo reikalavimą į atsakovo skolą pagal 2006-10-10 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 610519421 ir perdavimo-priėmimo aktą Nr. 276. Dėl šių faktinių pagrindų ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė tenkinti ieškinį.

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimai įteikti 2013-08-22 CPK 130 str. nustatyta tvarka, paskelbiant specialiame teismo internetiniame puslapyje. Per teismo nustatytą 14 dienų laikotarpį atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl sutinkamai su CPK 142 str. 4 d., esant ieškovo prašymui teismas priėmė sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus meisto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo R. N. ieškovo UAB „Kapitalo valda“ naudai 2163,18 Lt skolos, 216,32 Lt baudos, 196,84 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (2576,34 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-08-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 77,32 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė.

Teismas darė išvadą, kad nėra įrodymų, jog atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškovu, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 2163,18 Lt skolos. Nustatė, kad atsakovas vadovaujantis išperkamosios nuomos sutarties 11.2 punktu, įsipareigojo sumokėti ieškovui 10 proc. baudą, skaičiuojant ją nuo neišpirktos įsigytų daiktų (prekių) vertės tuo atveju, jeigu pažeis savo įsipareigojimus informuoti lizingo bendrovę apie savo adreso, telefono, fakso ar banko rekvizitų, darbovietės, turto laikymo vietos pasikeitimą. Konstatuota, kad ieškovui perėmus visus duomenis iš UAB ,,Ūkio banko lizingas“, atsakovo gyvenamosios vietos adresas pasikeitė, todėl atsakovas privalo sumokėti ieškovui 10 proc. baudą, kuri yra skaičiuojama nuo neišpirktos daikto vertės ir sudaro 216,32 Lt. Teismas nustatė, kad pagal minėtos sutarties 11.1 punktą, atsakovas įsipareigojo mokėti kreditoriui 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, tačiau ieškovas sumažino delspinigių dydį nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną. Teismas konstatavo, kad atsakovas savo prievolės nevykdė nuo 2007-04-20, tačiau nei pradinis kreditorius, nei ieškovas ilgai nesikreipė į teismą, todėl sprendžiant netesybų klausimą, kai pats ieškovas ilgai delsė reikalauti įvykdyti prievolę ir dėl to netesybos tapo didesnės už pačią neįvykdytą prievolę, netesybų dydį teismas apribojo ir iš atsakovo ieškovo naudai priteisė delspinigius už 182 dienas, t. y. 196,84 Lt. Taip pat teismas, vadovaudamasis CK 6.210 str. 1 d. priteisė iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2576,34 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-08-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai teismas iš atsakovo priteisė 77,32 Lt žyminio mokesčio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą dalyje dėl delspinigių priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 2 450,88 Lt delspinigių, taip pat iš atsakovo priteisti 72 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Apelianto nuomone, teismas priimdamas sprendimą dėl delspinigių priteisimo viršijo jam įstatymų suteiktas teises ir nepagrįstai sumažino delspinigių sumą. Nurodė, kad apeliantas ir taip jau paskaičiavo ir teismo prašė priteisti 4 kartus mažesnius delpinigius negu numatyta išperkamosios nuomos sutartyje (sumažino nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną), todėl mano, kad daugiau mažinti delspinigius šioje byloje nėra įstatyme numatytų galimybių. Atkreipė dėmesį, jog teisės aktai nenumato teismui savo iniciatyva taikyti delspinigiams 6 mėnesių senatį, o atsakovo prašymo nebuvo. Nurodė, kad CK 6.258 str. 3 d. ir 6.73 str. 2 d. numatyta teismo teisė mažinti netesybas, tačiau apelianto nuomone, tai nesuteikia teismui teisės pritaikyti delspinigiams senatį ir taip sumažinti priskaičiuotus delspinigius. Toks teisės taikymas būtų klaidingas, todėl apeliantui neaišku, kuo vadovaudamasis teismas sutrumpino delspinigių skaičiavimo terminą iki 182 dienų (6 mėn.), nes kita šalis to nereikalavo kaip numatyta CK 1.126 str. 2 d. Nurodė, kad teismo sprendimas turi būti teisingas ir objektyvus abiejų šalių atžvilgiu ir pažymėjo, kad atsakovas yra ypač piktybinis ir nesąžiningas, nes per visą laikotarpį nesumokėjo nė vienos išperkamosios nuomos mėnesinės įmokos, slapstėsi ir nebendradarbiavo su kreditoriumi. Todėl, nors ir atsakovas yra vartotojas, negalima suteikti jam galimybių piktnaudžiauti kreditoriaus atžvilgiu ir nevykdyti įsipareigojimų. Pažymėjo ir tai, kad teismo priteisti 196,84 Lt delspinigiai sudaro tik 8 proc. pagrindinės skolos, todėl yra akivaizdžiai per maži ir esant tokiems mažiems delspinigiams, nesąžiningas skolininkas nepatirs neigiamų pasekmių, susijusių su sutarties įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė, bet nevykdė. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tokiu sprendimu akivaizdžiai suteikia teisę atsakovui piktnaudžiauti ieškovo atžvilgiu. Pažymėjo, kad pats apeliantas nepiktnaudžiauja savo teisėmis ir nesiekia praturtėti atsakovo sąskaita, nes taip pat buvo bandoma išieškoti skolą ikiteisminio išieškojimo būdu per atstovą UBA „Sergel“, tačiau atsakovas nereagavo ir nebendradarbiavo ir dėl savo nesąžiningų veiksmų skola tik didėjo.

Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimas už akių paliktinas nepakeistas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Ši byla nagrinėjama ieškovo UAB „Kapitalo valda“ apeliacinio skundo ribose.

Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistų delspinigių dydžiu, mano, kad teismas nepagrįstai pritaikė 6 mėnesių delspinigiams taikomą senatį ir sumažino delspinigių sumą iki 196,84 Lt. Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismas tinkamai taikė netesybų mažinimo institutą.

Bylos medžiaga nustatyta, jog UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas 2006-10-10 pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 610519421 (b. l. 5), pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo kompiuterį ASUS (duomenys neskelbtini). Įsigyta prekė buvo perduota atsakovui 2006-10-10 Turto perdavimo-priėmimo aktu (b. l. 6). Atsakovas per sutartyje nustatytą turto išpirkimo laikotarpį, t. y. iki 2008-10-20, įsipareigojo sumokėti lizingo bendrovei už prekes bendrą finansuojamą sumą – 2 886,97 Lt. Atsakovas neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, nuo 2007-04-20 nemokėjo kreditoriui mėnesinių išperkamosios nuomos įmokų. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ 2009-03-04 pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, pagal kurią UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido, o UAB „Kapitalo valda“ įgijo reikalavimą į atsakovo skolą pagal 2006-10-10 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 610519421 ir perdavimo-priėmimo aktą Nr. 276 (b. l. 8). Pagal išperkamosios nuomos sutartį atsakovas liko skolingas ieškovui 2163,18 Lt pagrindinės skolos. Pirmosios insntnacijos teismas iš atsakovo priteisė 2163,18 Lt skolos, 216,32 Lt baudos, 196,84 Lt delspinigių, ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl sutartimi nustatytų palūkanų (delspinigių) dydžio, turi teisę vertinti atitinkamą susitarimą ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.), ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 str.). CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-562/2013). Pagal nusistovėjusią teisminę praktiką teismas spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, kt.) ir nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, mažindamas ieškovo prašomų priteisti delspinigių dydį, būtų nukrypęs nuo minėtų kriterijų, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pirmos instancijos teismas darė išvadą, kad nors atsakovas savo prievolės nevykdė nuo 2007-04-20, nei pradinis kreditorius, nei ieškovas ilgai nesikreipė į teismą, todėl netesybos tapo didesnės už pačią neįvykdytą prievolę ir dėl šios priežasties teismas jas sumažino. Apeliantas nurodė, kad tai, jog teismui suteikta teisė mažinti netesybas, nesuteikia teisės pritaikyti delspinigiams senatį ir taip sumažinti priskaičiuotus delspinigius. Apeliacinis teismas nesutinka su tokia apelianto pozicija ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pritaikytas šešių mėnesių senaties terminas, o netesybos sumažintos dėl to, kad jos tapo didesnės už pačią neįvykdytą prievolę. Nagrinėjamos bylos atveju vertinant netesybų dydį atsižvelgtina į tai, kad išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis buvo sudaryta dar 2006-10-10, tačiau ji iki šiol neįvykdyta, t. y. atsakovas R. N. pagal sutartį yra skolingas 2163,18 Lt įmokų. Kaip matyti iš išperkamosios nuomos sutarties sąlygų, sutartyje buvo nustatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Ieškovas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo R. N. pradelstas įsipareigojimų nevykdymo laikotarpis yra ilgas (2265 dienos), atsakovas yra fizinis asmuo, bei vadovaudamasis Vartojimo kredito įstatymo 1 str. 8 d., taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, sumažino delspinigių dydį nuo 0,2 proc. už kiekvieną pradelstą dieną iki 0,05 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nors ir sumažinus procentinį tarifą, bendra delspinigių suma už visą pradelstą laikotarpį sudaro 2 450,88 Lt, o tai yra daugiau už pačią pagrindinę skolą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo reikalavimai atsakovui yra kilę iš vartojimo teisinių santykių, t. y. atsakovas buvo silpnesnioji šios sutarties šalis (vartotojas). Pažymėtina, kad kontroliuoti netesybų dydį yra ypač svarbu, kai jų dydis yra nustatytas vartojimo sutartyse. Kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-541/2009). Todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės insntacijos teimsas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje 2 450,88 Lt delspinigių suma yra neprotingai didelė.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojos ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-578/2012). Taigi atsižvelgdama į aukščiau minėtus išaiškinimus, taip pat, kad ieškovo prašomų priteisti 2450,88 Lt delpinigių dydis viršija pagrindinės skolos sumą, kad ieškovas neįrodėjo patyręs didesnių nei minimalūs nuostoliai, taip pat į tai, kad viena iš šalių yra vartotojas, kad sutartis nebuvo vykdoma ilgą laiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijosteismas pagrįstai sumažino netesybas iki 196,84 Lt sumos, kuri, atsižvelgiant į įstatyme nustatytus minimalius kreditoriaus nuostolius teisiniuose santykiuose – kompensavimo funkciją atliekančias palūkanas, kaip jau minėta, yra sąžininga, protinga ir proporcinga neįvykdytai sutartinei prievolei (CPK185 str., 178 str.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė