Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atnaujintą civilinės bylos Nr. e2-632-859-2016 dalį ieškovo Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui M. B. dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, civilinėje byloje, pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (teisių ir pareigų perėmėjas Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) ieškinį atsakovams I. B. ir M. B. dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo, vaikų nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų pagalbos centras „Šeimos slėnis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismas 2016 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-632-859/2016, šią ieškinio dalį tenkino visiškai bei valstybei iš atsakovo priteisė 58 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Teisme gautas pareiškėjo M. B. (M. B.) prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-632-859/2016 proceso atnaujinimo, kuriuo prašoma: 1) atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-632-859/2016; 2) panaikinti 2016 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-632-859/2016 (toliau – Sprendimas) dalį, kuria neterminuotai apribota pareiškėjo tėvo valdžia nepilnamečiam vaikui I. B., iš pareiškėjo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 100 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos iki vaiko pilnametystės ir priteistas 58 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas; 3) sustabdyti Sprendimo dalies dėl teismo priteisto iš pareiškėjo išlaikymo nepilnamečiam vaikui I. B. išieškojimo vykdymą ir priteistų iš pareiškėjo valstybės naudai 58 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo; 4) įpareigoti Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namus pagalbos centrą „Šeimos slėnis“ grąžinti pareiškėjui iš jo gautas 1382,12 Eur išmokas; 5) kitą Sprendimo dalį palikti nepakeistą.

4. Teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-11435-1094/2020 atnaujino procesą civilinės bylos Nr. e2-632-859/2016 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams I. B. ir M. B. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikų nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, dalį, pagal kurią neterminuotai apribota pareiškėjo tėvo valdžia prieš nepilnametį vaiką I. B., iš pareiškėjo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 100 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos iki vaiko pilnametystės ir priteistas 58 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

5. Teismas procesą atnaujino atsižvelgęs į tai, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-16368-1090/2019, be kita ko, buvo nuginčyta atsakovo tėvystė I. B.; panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas įrašas apie I. B. tėvą M. B..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Prašymas dėl ieškinio dalies atsisakymo tenkintinas, byla nutrauktina

9. CPK 370 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad atnaujinus bylos (dalies) nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

10. Pagal CPK 140 straipsnio 1 dalį, ieškovas turi teisę pareikšti, kad atsisako ieškinio ar jo dalies. Nagrinėjamu atveju, ieškovas pareiškė, kad atsisako ieškinio reikalavimų dalies – reikalavimų neterminuotai apriboti atsakovo M. B. tėvo valdžią I. B., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo M. B. I. B. po 100 Eur išlaikymą kas mėnesį, ir nurodo, kad jam žinomos ieškinio atsisakymo procesinės pasekmės, t. y., jog nutraukus bylos dalį, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neleidžiama (CPK 294 straipsnis).

11. Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-16368-1090/2019, be kita ko, buvo nuginčyta atsakovo tėvystė I. B. (žr. šios nutarties 5 punktą). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo spręsti dėl atsakovo tėvystės teisių apribojimo ir išlaikymo priteisimo I. B. iš atsakovo. Ieškovas atsisako šios ieškinio dalies. Ieškinio atsisakymas neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, todėl yra visos sąlygos priimti ieškinio dalies atsisakymą ir nutraukti minėtą bylos dalį (CPK 42 straipsnio 1 ir 2 dalys, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

12. Ieškovui išaiškintina, kad pagal CPK 294 straipsnio nuostatas, bylą (jos dalį) nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neleidžiama.

Dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo

13. Pagal CPK 760 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas galimas ir tais atvejais, kai sprendimas panaikinamas atnaujinus procesą byloje (CPK 373, 760, 761 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2010; 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014; ir kt.).

14. Byloje nustatyta, kad atsakovas M. B. savarankiškai nemokėjo I. B. priteisto išlaikymo. Iš jo buvo išieškomas išlaikymas priverstine tvarka: iš byloje esančios antstolio Mindaugo Dabkaus 2020 m. vasario 20 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius iš M. B. išskaitė 1382,12 Eur ir pervedė išieškotojui nepilnamečiam I. B.. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis civilinėje byloje Nr. e2YT-4730-984/2020 pagal pareiškėjų I. B. ir M. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys, be kita ko, sulygo, kad iš M. B. antstolio Mindaugo Dabkaus pradėtas vykdyti išieškojimas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-632-859/2016, lieka asmeninė M. B. prievolė.

15. Atsakovas M. B. prašo nutraukus bylą išspręsti klausimą dėl teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-632-859/2016 įvykdymo atgręžimo (CPK 760 straipsnis). Teismas su šiuo prašymu nesutinka dėl toliau išdėstytų argumentų.

16. Išlaikymo teikimas yra pagrindinis nepilnamečio vaiko turto (nuosavybės) šaltinis. Išlaikymo paskirtis – būtinų sąlygų vaikui sveikai, darniai fiziškai ir psichiškai augti, vystytis bei tobulėti užtikrinimas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti ir reikalingas nuolat, kas dieną, todėl labai svarbus vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.). Vaiko teisės į išlaikymą nepertraukiamas įgyvendinimas gali būti užtikrintas, taigi ir pirmiau nurodyti išlaikymo tikslai gali būti pasiekti tik tada, kai tėvai sąžiningai bei itin atidžiai ir rūpestingai vykdo įstatyme (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis) jiems nustatytas su vaikui nuosavybės teise priklausančiu turtu, be kita ko, gaunamu ir kaip išlaikymas, tvarkymu susijusias teises bei pareigas. Tėvų, nevykdančių ar netinkamai vykdančių savo pareigas vaikams, veiksmai ar neveikimas vertintini kaip priešingi teisei.

17. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės bei pareigos grindžiamos vaiko kilme (CK 3.137 straipsnio 2 dalis), t. y. vaiko gimimu iš konkrečių tėvų. Tačiau, įvykus biologiniam vaiko gimimui, vaiko ir tėvų tarpusavio teisiniai santykiai dar neatsiranda. Vaiko iš tėvų kilmė su ja susijusių, įstatymuose nustatytų teisių ir pareigų atsiradimą lemia tik patvirtinta įstatyme (CK 3.138–3.140 straipsniai) nustatyta tvarka. Sąlyga vaiko kilmei iš motinos nustatyti yra įstatyme (CK 3.139 straipsnis) nustatyta tvarka patvirtintas faktas, jog moteris yra biologinė vaiko motina. Vaiko kilmę iš motinos paprastai patvirtina medicinos įstaigos, kurioje vaikas gimė, išduotas vaiko gimimo pažymėjimas. Tuo tarpu vaiko kilmei iš tėvo nustatyti fiziologinis aspektas, t. y. ar registruojamas kaip vaiko tėvas vyras yra biologinis vaiko tėvas, nesiaiškinamas. Bendrasis principas vaiko kilmei iš tėvo nustatyti yra CK 3.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, pagal kurią, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Šiuo atveju pagrindas įrašyti vyrą kaip tėvą yra santuokos liudijimas.

18. Taigi teisiniai išlaikymo santykiai tarp tėvų ir jų nepilnamečių vaikų atsiranda iš tam tikros teisinių faktų (įvykio – vaiko gimimo iš tų tėvų – ir teisinių veiksmų – šio fakto įregistravimo) sudėties, iš kurių svarbiausias faktas yra vaiko gimimas iš tų tėvų, lemiantis, kad egzistuoja prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką.

19. Įvykus gimimo faktui, sukuriančiam tėvų ir vaikų biologinę kraujo giminystę, tėvai įgyja tik biologinę, t. y. prigimtinę, pareigą išlaikyti savo vaiką (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.137, 3.192 straipsniai), kurios negalima priversti vykdyti teismine tvarka. Teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tėvams, kurių tėvystė (motinystė) įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tokia, pagal įstatymą atsiradusi, išlaikymo prievolė gali būti įvykdoma priverstine tvarka. Be to, ši su nepilnamečių vaikų išlaikymu susijusi turtinė, kitaip dar vadinama alimentinė, prievolė, yra asmeninio (intuitu personae) pobūdžio. Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo.

20. Tačiau dėl pirmiau nurodytų vaiko kilmės iš tėvo nustatymo taisyklių galima tokia situacija, kai teisinis vaiko kilmės iš tėvo konstatavimas neatitinka biologinės vaiko kilmės iš tėvo tikrovės, t. y. vaiko motinos sutuoktinis, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis šio vaiko tėvas, taigi ir subjektas, kuriam pagal įstatymą gali atsirasti vaiko kilme grindžiama asmeninė pareiga išlaikyti šį vaiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios atitikties buvimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatyme nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl atitinkamas vaiko tėvų elgesys, užtikrinantis šios atitikties egzistavimą, yra būtina tėvų pareigų, be kita ko, ir pareigos tvarkyti jų nepilnamečių vaikų nuosavybe esantį turtą uzufrukto teise išimtinai vaikų interesais, tinkamo (sąžiningo, atidaus ir rūpestingo) vykdymo sąlyga.

21. CK 3.185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas, pagal kurį nepilnametis vaikas gali būti nuosavybės teisinių santykių subjektas, turto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2008; ir kt.). Dėl to negalima išieškoti iš vaikui priklausančio turto, kurį tėvai ar vienas iš jų, ar kitas subjektas tvarko uzufrukto teisėmis, pagal tėvų ar vieno iš jų prievoles, nes šis turtas yra ne tėvų, o jų nepilnamečio vaiko, kuris neatsako pagal savo tėvų prievoles, nuosavybė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.189 straipsnio 2 dalis).

22. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad atsakovas, prašydamas grąžinti jam 1382,12 Eur sumą, skirtą nepilnamečio I. B. išlaikymui, reiškia savarankišką reikalavimą, kuris nenagrinėtinas šioje byloje. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad jis savo pažeistas teises teisės aktų nustatyta tvarka ir apimtimi gali ginti kitais civilinių teisių gynimo būdais. Todėl sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas nesprendžiamas šioje dalyje, o atsakovo prašymas dėl teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-632-859/2016 įvykdymo atgręžimo paliktinas nenagrinėtu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Ieškovas byloje buvo atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5, 14, 15 punktai). Patenkinus ieškinį, jis buvo priteistas iš atsakovo (CPK 93 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad priteistas 58 Eur žyminis mokestis buvo išieškotas, todėl atsakovui nėra gražinama dalis sumokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-632-859/2016 dalį, kuria atsakovui M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnamečiam sūnui I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir priteistas iš atsakovo M. B. išlaikymas I. B., po 100 Eur per mėnesį, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015 m. balandžio 2 d. iki jo pilnametystės.

Priimti ieškovo Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinio dalies atsisakymą atsakovui M. B. dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vaikui I. B. ir šią bylos dalį nutraukti.

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Atsakovo M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-632-859/2016 įvykdymo atgręžimo palikti nenagrinėtu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.