- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-06
- Bylos Nr.
- e2-16368-1090/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10873-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jan Maciejevski
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- I. B., Ž. A.
- Trečiasis asmuo
- BĮ V., BĮ Š.
- Advokatai
- Gitana Šinkūnė
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Jurkaitienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B., ieškinį atsakovams I. B. ir Ž. A. dėl tėvystės nuginčijimo, tretieji asmenys – BĮ V., BĮ Š., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1.1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) nustatyti, kad M. B. nėra nepilnamečių vaikų M. B. ir I. B. tėvas, o jie ieškovo vaikai; 2) panaikinti M. B. ir I. B. gimimo liudijimų grafose „Tėvas“ esančius įrašus apie vaikų tėvą M. B.; 3) nustatyti, kad ieškovas M. B. nebuvo M. B. tėvas, o M. B. – ieškovo vaikas iki M. B. įvaikinimo.
1.2. Ieškovas nurodo, kad nėra nepilnamečių vaikų M. B. ir I. B. tėvas ir prašo nuginčyti savo tėvystę vaikų atžvilgiu bei nustatyti, kad ieškovas nebuvo M. B. tėvas iki vaiko įvaikinimo dienos. Ieškovas teigia, kad 2006 m. balandžio 20 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje M. B. ir I. B. įregistravo santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu nėra nutraukta. 2018 m. rugpjūčio mėnesį ieškovas sužinojo, jog buvo areštuota jo banko sąskaita ir iš šios sąskaitos nurašytos piniginės lėšos vaiko išlaikymo skolai padengti. Iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus pateiktos informacijos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-632-859/2016, kopijos ieškovas sužinojo, kad teisiškai yra laikomas nepilnamečių atsakovės I. B. vaikų – M. B., gim. (duomenys neskelbtini), M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu. Ieškovas nurodė, kad jis nėra ir negali būti šių vaikų biologinis tėvas, nes su atsakove kartu negyveno nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio, jokių santuokinių ar kitų ryšių su sutuoktine nepalaikė. Visi nepilnamečiai vaikai gimė po to, kai ieškovas jau buvo išvykęs gyventi į Rusijos Federaciją, o į Lietuvą buvo grįžęs keletą kartų ir tik kelioms dienoms. Tuo metu su atsakove artimų santykių nepalaikydavo. M. B., M. B. ir I. B. formaliai yra laikomi ieškovo vaikais, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta teisinė tėvystės prezumpcija, jog motinos sutuoktinis yra laikomas vaiko tėvu. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė iki 2013 m. gegužės 30 d. gyveno su sugyventiniu Ž. A., o vėliau galimai ir su kitais vyrais. Ieškovas nurodo, kad jis nepažįsta nepilnamečių M. B., M. B. ir I. B., nėra jų matęs, niekada nebendravo su vaikais, neprisidėjo prie jų auklėjimo ir išlaikymo. Ieškovas nurodė, kad I. B. pripažįsta, jog M. B. savo tėvu laiko Ž. A. Taigi tarp ieškovo ir atsakovės vaikų nėra emocinių ryšių ir socialinių tėvystės santykių, bei niekada jų nebuvo (1 t., el. b. l. 162–167).
Atsiliepimas
2. Atsakovai I. B. ir Ž. A. teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
3. Trečiasis asmuo „V“ pateikė atsiliepimą, kuriuo sutiko su ieškovo ieškiniu (1 t., el. b. l. 180–182).
4. Trečiasis asmuo BĮ „Š“ pateikė atsiliepimą, kuriuo sutiko su ieškovo ieškiniu (1 t., el. b. l. 200).
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė byloje išvadą ir 2019 m. balandžio 18 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuose nurodyta, kad Tarnybos darbuotoja telefonu kalbėjosi su atsakove, kuri teigė, jog dukters J. B., (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra M. B., o sūnaus I. B. biologinis tėvas yra J. (pavardės, gyvenamosios vietos atsakovė nežinojo). Ž. A. Tarnybai teigė, kad nepilnamečiai M. B. ir M. B. yra jo biologiniai vaikai. Tarnyba pažymėjo, kad 2013 m. lapkričio 29 m. sprendimu I. B. neterminuotai apribota motinos valdžia J. B., M. B. ir M. B., o M. B. neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnamečiams J. B. ir M. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimu I. B. ir M. B. neterminuotai apribota tėvų valdžia vaikui I. B. (1 t., el. b. l. 89–90).
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
6. Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais bei prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad su atsakove I. B. ieškovas nepalaikė artimų ryšių nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio, todėl jis nėra atsakovės vaikų M. B., M. B. ir I. B. biologinis tėvas. Paaiškino, kad iki gyvenimo skyrium pradžios ieškovas ir atsakovė išvyko gyventi į Rusijos Federaciją ir gyveno pas ieškovo tėvus nuo 2007 m. rugpjūčio mėnesio iki 2007 m. rugsėjo mėnesio, kai atsakovė sugrįžo į Lietuvą, o ieškovas liko gyventi Rusijos Federacijoje. Paaiškino, kad ieškovas buvo keletą kartų trumpam grįžęs į Lietuvą dėl dokumentų ir kitų formalumų sutvarkymo, tačiau su I. B. nepalaikė artimo ryšio. 2019 m. vasario mėnesį taip pat buvo grįžęs į Lietuvą. Teigė, kad iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio nežinojo, jog vaikų gimimo įrašuose jis yra įrašytas vaikų tėvu ir pažymėjo, jog apie tai sužinojo, kai buvo areštuotos ieškovo banko sąskaitoje esančios lėšos, išieškant pinigų sumas vaikų išlaikymui. Su vaikais nebendrauja, nepalaiko ryšio, neteikia išlaikymo. Atsakovės vaiko I. B. niekada nebuvo matęs.
Šalies argumentai
7. Ieškovo atstovė teismo posėdyje ieškovo ieškinį prašė tenkinti pilnai jame nurodytais motyvais. Nurodė, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas M. B. nėra biologinis M. B., M. B. ir I. B. tėvas. I. B. gimė (duomenys neskelbtini), todėl atsakovės I. B. nėštumo pradžia turėjo būti 2014 metais. Atsakovė pripažino, kad 2014 metais gyveno Vokietijos Federacinėje Respublikoje, susitikinėjo su vyru, kurio vardas J., tačiau duomenų apie šio asmens tėvystę nėra. Byloje pateikti įrodymai: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. N2-37171-726/2013, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-632-859/2016. Sprendimuose konstatuota, jog ieškovas nėra matęs atsakovės vaikų ir jais nesidomi, neaplankė. Ieškovo atstovė teigė, kad šioje byloje netikslinga skirti DNR ekspertizę, nes tiek atsakovė, tiek ieškovas atsisakė ekspertizės, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys tam neprieštaravo. Nepilnametis M. B. šiuo metu yra įvaikintas, todėl ieškovo atstovė prašo nustatyti, kad ieškovas nebuvo vaiko tėvas iki vaiko įvaikinimo.
Atsiliepimas
8. Atsakovė I. B. teismo posėdyje ieškovo ieškinį pripažino, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad sutuoktiniai buvo išvykę į Rusijos Federaciją gyventi pas ieškovo tėvus, tačiau atsakovė neilgai trukus nusprendė nutraukti santykius su ieškovu ir 2007 m. rugsėjo mėnesį grįžo gyventi į Lietuvą. Vėliau ieškovas buvo atvykęs į Lietuvą ir norėjo susitaikyti, tačiau atsakovei atsisakius, grįžo gyventi į Rusiją. 2007 metų spalio mėnesį atsakovė pradėjo draugauti su Ž. A., nuo kurio susilaukė dviejų vaikų, todėl M. B. ir M. B. biologinis tėvas yra būtent Ž. A. Su šiuo asmeniu atsakovė kartu apsigyveno nuo 2008 metų. Nurodė, kad M. B. yra įvaikintas. Šiuo metu jai yra neterminuotai apribota motinos valdžia visiems jos nepilnamečiams vaikams: J. B., M. B., M. B. ir I. B.. Teigė, kad 2012 metais kreipėsi į teismą dėl M. B. tėvystės nuginčijimo, tačiau byla buvo palikta nenagrinėta. I. B. paaiškino, kad 2011 metais ji išsiskyrė su Ž. A. 2014 metais atsakovė buvo išvykusi gyventi ir dirbti į Vokietijos Federacinę Respubliką, kur susipažino su asmeniu, kurio vardas J., gyveno minėtoje šalyje apie pusę metų ir po to jai grįžus į Lietuvą gimė I. B., tačiau vaiko tėvas nutraukė su atsakove santykius, daugiau duomenų apie vaiko tėvą atsakovė neturi.
9. Atsakovas Ž. A. teismo posėdyje ieškovo ieškinį pripažino, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad I. B. grįžo iš Rusijos Federacijos ir po kurio laiko jie pradėjo draugauti bei kartu gyventi, atsakovė pradėjo lauktis vaikų ir pirmą pagimdė M. B., po to ir M. B., kurie yra jo biologiniai vaikai. 2011 metais dėl finansų krizės jis neteko darbo, santykiai su I. B. nutrūko ir dėl sunkios turtinės padėties atsakovas negalėjo išlaikyti vaikų, tačiau iki tol juos augino. Ž. A. nurodė, kad M. B. yra įvaikintas, sutiko, kad būtų nustatyta jo tėvystė M. B.
10. Tarnybos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad bylos duomenimis, M. B. nėra nepilnamečių vaikų M. B., M. B. ir I. B. tėvas, o jie ieškovo vaikai. Todėl Tarnybos atstovė prašė ieškinį tenkinti, sutiko, kad būtų nustatyta Ž. A. tėvystė M. B. atžvilgiu, nes vaiko teisė ir geriausias interesas yra žinoti savo tėvus ir gauti iš jų paramą, o šalys sutinka, kad vaikas yra biologinė atsakovo Ž. A. dukra.
11. Trečiųjų asmenų BĮ „V“ ir BĮ „Š“ atstovai į teismo posėdį neatvyko. Atsižvelgiant į tai, kad tretieji asmenys apie teismo posėdį informuoti tinkamai, atsiliepimuose esant trečiųjų asmenų prašymams bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant, byla išnagrinėta trečiųjų asmenų atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
12. Vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Vaiko kilmė iš tėvo nustatoma CK 3.140 straipsnio nustatyta tvarka. CK 3.140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 str. 1 d.). Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 str. 1 d.). Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.). Taigi, tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 str. 2 d., 3.146–3.148, 3.150 str.).
Dėl tėvystės nuginčijimo
13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovo M. B. ir atsakovės I. B. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 6). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad M. B. ir I. B. santuoka šios bylos nagrinėjimo metu nėra nutraukta. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų taip pat nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 12 d. I. B. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus dėl M. B. tėvystės nuginčijimo, tačiau ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra J. B. (1 t., e. b. l. 36–40). Byloje ginčo dėl ieškovo tėvystės minėto vaiko atžvilgiu nėra (1 t., el. b. l. 152–157). Nustatyta, kad atsakovei I. B. (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. B., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. B., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus I. B. (1 t., el. b. l. 62–63, 14–18, 36–40). Nepilnamečių vaikų M. B. ir I. B. gimimo įrašuose tėvu nurodytas ieškovas M. B. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad M. B. tėvystė nustatyta nebuvo (1 t., el. b. l. 37). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės I. B. nepilnamečiai vaikai M. B., M. B. ir I. B. gimė šalims teisiškai esant santuokoje, todėl vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija, (duomenys neskelbtini) M. B. gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) I. B. gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus M. B. gimimo įrašą, grafose „Duomenys apie tėvą“ nepilnamečių vaikų tėvu įrašytas ieškovas M. B. (CK 3.140 str. 1 d.). Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-632-859/2016, M. B. ir I. B. buvo neterminuotai apribota tėvų valdžia nepilnamečio vaiko I. B. atžvilgiu, vaiko nuolatiniu globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskirta BĮ „Š“ (1 t., el. b. l. 14–18). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-37171-726/2013, I. B. neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečių vaikų J. B., M. B. ir M. B. atžvilgiu, o M. B. neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnamečių vaikų J. B. ir M. B. atžvilgiu, J. B. nuolatiniais globėjai ir gaunamų lėšų administratoriais paskirti Ž. P. ir J. P., M. B. nuolatiniu globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskirta BĮ „V“, o M. B. nuolatiniu globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskirta BĮ „Š“ (1 t., el. b. l. 36–40). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad M. B. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1648-399/2014, buvo įvaikintas.
14. Ieškovas ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo grindžia ta aplinkybe, jog jis nėra ir negali būti nepilnamečių vaikų M. B., M. B. ir I. B. tėvas, nes su atsakove kartu negyvena nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio, jokių santuokinių ryšių nepalaikė, gyveno Rusijoje. Iš leidimo gyventi Rusijos Federacijoje kopijos nustatyta, kad ieškovui M. B. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, o vėliau išduotas leidimas nuolat gyventi Rusijos Federacijoje. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovo gyvenamoji vieta nuo 2008 m. spalio 7 d. registruota (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 24–40). Civilinėje byloje Nr. e2-632-859/2016 buvo konstatuota, kad M. B. gyvena Rusijos Federacijoje. Tiek civilinėje byloje Nr. e2-632-859/2016, tiek civilinėje byloje Nr. N2-37171-726/2013 procesiniai dokumentai M. B. nebuvo įteikti pasirašytinai, bylos buvo išnagrinėtos M. B. ir I. B. nedalyvaujant teismo posėdyje ir pranešant apie posėdį viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). I. B. teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovas nėra jos vaikų M. B., M. B. ir I. B. biologinis tėvas, nes jų lauktis atsakovė pradėjo ir visus vaikus pagimdė tada, kai ieškovas jau gyveno Rusijoje ir nepalaikė su sutuoktine artimo ryšio, nors formaliai santuoka dar nebuvo nutraukta. Teigė, kad vaikų M. B. ir M. B. biologinis tėvas yra Ž. A., kuris teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad jis yra minėtų vaikų tėvas, nes minėti vaikai gimė atsakovams gyvenant kartu. Tarp šalių nekilo ginčo dėl fakto, jog nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio atsakovė nebegyveno santuokinio gyvenimo su ieškovu M. B. ir, kad nuo 2008 metų atsakovė gyveno su atsakovu Ž. A. Analogiškas aplinkybes Ž. A. nurodė ir Tarnybai, kuri 2019 m. balandžio 19 d. pateikė išvadą bei 2019 m. balandžio 18 d. aktą (1 t., el. b. l. 89–90). Taigi, iš minėtų duomenų ir šalių paaiškinimų darytina išvada, kad ieškovas jau nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio gyveno Rusijos Federacijoje ir nebepalaikė ryšių su atsakove, grįždavo į Lietuvą trumpiems laikotarpiams, kurių metu nebendravo su negyveno kartu su atsakove (1 t., el. b. l. 24–40). Anksčiausiai iš trijų atsakovės vaikų, kurių atžvilgiu ieškovas ginčija savo tėvystę, gimė M. B. ((duomenys neskelbtini)). Nustačius, kad ieškovas jau nuo 2007 metų rugsėjo mėnesio gyveno Rusijos Federacijoje, t. y. skyrium nuo atsakovės ir su ja nebepalaikė artimo ryšio, išklausius šalių paaiškinimus ir ištyrus byloje esančią medžiagą, darytina išvada, kad ieškovas negali būti M. B., M. B. ir I. B. biologinis tėvas.
15. Pažymėtina, kad bylos šalys nurodė, jog ieškovas nesidomi ir niekada nesidomėjo nepilnamečiais M. B., M. B. ir I. B. bei neteikė jiems išlaikymo, tarp ieškovo ir vaikų nebuvo užsimezgęs joks ryšys. Šias aplinkybes patvirtina trečiojo asmens BĮ „Š“ pateiktas atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad ieškovas nesidomi nepilnamečiu vaiku I. B., kuris auga globos įstaigoje (1 t., el. b. l. 82). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-632-859/2016, ir 2013 m. lapkričio 29 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. N2-37171-726/2013, buvo nustatyta, kad I. B. ir M. B. nesirūpina nepilnamečiais vaikais (1 t., el. b. l. 14–18, 36–40). Taigi, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tarp ieškovo ir minėtų nepilnamečių vaikų būtų užsimezgęs socialinis ir (ar) emocinis ryšys, sudarantis pagrindą nustatyti ieškovui socialinę tėvystę minėtų vaikų atžvilgiu.
16. Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas atlikti ekspertizę. Pažymėtina ir tai, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu šalių nurodytas aplinkybes bei išdėstytą nuomonę, teismo vertinimu, nebuvo tikslinga byloje atlikti teismo medicininę DNR ekspertizę, nustatančią ar paneigiančią, kad ieškovas M. B. nėra nepilnamečių vaikų M. B., M. B. ir I. B. tėvas, kadangi, byloje pakanka kitų įrodymų (šalių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų), paneigiančių ieškovo M. B. tėvystę nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas yra biologinis atsakovės nepilnamečių vaikų tėvas, atsakovai ir tretieji asmenys prašė ieškovo ieškinį tenkinti.
17. Įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, taip pat šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, jog M. B. įrodė, kad ieškovas nėra vaikų M. B. ir I. B. tėvas, todėl proceso dalyviams neprieštaraujant M. B. reikalavimas dėl jo tėvystės vaikų M. B. ir I. B. atžvilgiu nuginčijimo tenkinamas (CK 3.149 str., 3.150 str., CPK 178 str.).
18. Ieškovas M. B. patikslintu ieškiniu pakeitė ieškinio reikalavimus ir prašo nustatyti, kad jis nebuvo M. B. tėvas, o M. B. – ieškovo vaikas iki vaiko įvaikinimo. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos nustatyta, kad M. B. tėvystė nustatyta nebuvo, t. y. ieškovas nebuvo įrašytas M. B. tėvu (1 t., el. b. l. 37). Taip pat minėta, kad M. B. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1648-399/2014, buvo įvaikintas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo tėvystė nepilnamečio M. B. atžvilgiu nebuvo įregistruota, ieškovo ieškinys dalyje dėl tėvystės M. B. nuginčijimo iki vaiko įvaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl tėvystės nustatymo
19. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant visas šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 str. 1 d.), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 str. 4 d.). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.
20. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d., CK 3.161 str.). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisinę praktiką, yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).
22. Teismas, spręsdamas dėl minėto prioritetinio vaiko intereso žinoti tiesą apie savo genetines šaknis, vertina šios kategorijos bylose didelę reikšmę turinčius įrodomuosius faktus, kurie pagal įstatymą sudaro tėvystės nustatymo pagrindą (CPK 376, 389 str., CK 3.148 str. 1 d.). Ieškovas ieškiniu neprašo nustatyti nepilnamečių vaikų tėvystės, tačiau nurodė, kad atsakovė nuo 2007 m. rugsėjo iki 2013 m. gegužės 30 d. gyveno su sugyventiniu Ž. A., o vėliau galimai ir su kitais vyrais. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad nuo 2008 metų gyveno su Ž. A., kuris yra vaikų M. B. ir M. B. biologinis tėvas. Atsakovas Ž. A. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad M. B. ir M. B. yra jo biologiniai vaikai.
23. Byloje konstatuota, kad atsakovas nėra M. B. biologinis tėvas. M. B. tėvystė nustatyta nebuvo, tačiau M. B. 2014 m. buvo įvaikintas, todėl tėvystė jo atžvilgiu nustatyta negali būti. Byloje iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovai nuo 2008 metų gyveno kartu bei vedė bendrą ūkį, taip pat abu atsakovai pripažino, kad M. B. ir M. B. biologinis tėvas yra būtent Ž. A. Byloje nėra pateikta duomenų, paneigiančių atsakovų nurodomas aplinkybes (CPK 178 str.), t. y., kad Ž. A. yra minėtų nepilnamečių vaikų biologinis tėvas. Atsakovai nurodė, kad iki neterminuoto tėvų valdžios apribojimo Ž. A. ir I. B. kartu rūpinosi vaikais M. B. ir M. B.
24. Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas ir atsakovai nuosekliai laikosi vieningos pozicijos, jog ieškovui M. B. ir atsakovei I. B. teisiškai gyvenant santuokoje, tačiau faktiškai nebepalaikant santuokinių ryšių, atsakovai I. B. ir Ž. A. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovas nuo 2008 metų yra įregistravęs savo gyvenamąją vietą Rusijos Federacijoje, į Lietuvą grįždavo tik trumpam (1 t., el. b. l. 24–40), todėl teismas ieškovo ir atsakovų nurodytas ir bylos duomenimis pagrįstas aplinkybes laiko nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178 str., 185 str., 187 str.).
25. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei šalių paaiškinimus teismo posėdyje, aplinkybę, jog atsakovas Ž. A. pripažįsta savo tėvystę nepilnamečiam vaikui M. B. ir neprieštarauja dėl jo tėvystės šiam vaikui nustatymo, taip pat Tarnybos išvadą ir vaiko interesą žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą, teismas ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tėvystė nustatytina tuo pačiu sprendimu, kuriuo buvo nuginčyta, atsakovas Ž. A. pripažintinas biologiniu nepilnamečio vaiko M. B. tėvu (CK 3.148 str.).
26. Minėta, kad M. B. buvo įvaikintas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-1648-399/2014, todėl teismas negali nustatyti Ž. A. tėvystės įvaikintam M. B., nes įvaikinimu panaikinamos tėvų ir vaikų bei jų giminaičių pagal kilmę tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, ir sukuriamos įtėviams bei jų giminaičiams ir įvaikiams bei jų palikuoniams tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, kaip giminaičiams pagal kilmę (CK 3.227 str. 1 d.).
27. Šalims išaiškintina, jog remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.). Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio (1 t., el. b. l. 43). Duomenų apie kitas byloje patirtas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovas nepateikė (CPK 178 str.). Atsakovai duomenų apie bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas taip pat nepateikė (CPK 178 str.).
29. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (67 proc. patenkintų ieškinio reikalavimų), ieškovo naudai proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 50,25 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. po 25,13 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 93 str. 2 d.).
30. Nagrinėjant civilinę bylą teismas patyrė 24,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, iš šalių minėtos išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų / atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. atitinkamai valstybės naudai iš ieškovo priteistina 8,13 Eur, o iš atsakovų – po 8,26 Eur iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 376 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad M. B. (M. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nėra vaikų M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra M. B. (M. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vaikai.
Nustatyti, kad Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini) yra M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) yra Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.
Pakeisti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad vaiko M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini)
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) atliktą įrašą apie I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvą M. B. (M. B.), a. k. (duomenys neskelbtini)
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo M. B. (M. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 25,13 Eur (dvidešimt penkis eurus 13 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo M. B. (M. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 25,13 Eur (dvidešimt penkis eurus 13 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,26 Eur (aštuonių eurų 26 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Priteisti iš atsakovo Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,26 Eur (aštuonių eurų 26 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Priteisti iš ieškovo M. B. (M. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,13 Eur (aštuonių eurų 13 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, registravusiems vaikų gimimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.