Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2023-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-868-1138/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-06-08
Bylos Nr.
1-868-1138/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13462-2023-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidas Kazlauskas
Kaltinamasis
P. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-868-1138/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13462-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 8 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas,sekretoriaujant Rasai Budreckienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Šauklienei,kaltinamajam P. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. P. G. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y. 2023 m. balandžio mėn. 15 d., apie 00:55 val., (duomenys neskelbtini), namuose, kambaryje, kilus nesutarimui su šeimos nariu – mama A. J., asmeninio konflikto metu, tyčia, pargriovė ant lovos, tampė už plaukų ir spaudė rankomis kaklą nukentėjusiajai A. J., taip sukeldamas nukentėjusiajai A. J. fizinį skausmą. Šiais veiksmais P. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Kaltinamasis P. G. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, įvykdymo kaltu prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas buvo taip, kaip nurodė prokurorė. Įvykis buvo 2023 m. balandžio 15 d., (duomenys neskelbtini), mamos namuose. Tiesiog sukonfliktavo. Anksčiau konfliktų nepasitaikydavo. Nepamena, ar įvykio metu buvo blaivus. Savo elgesį vertina blogai, gailisi. Su nukentėjusiąja A. J. pasirašė susitaikymo sutartį. Jis yra nedirbantis, neturi turto. Ketina įsidarbinti pastolių montuotoju, tačiau tam reikia atgauti asmens dokumentą. Smurtinius veiksmus atliko, nes mama puolė, susipyko dėl elektros sąskaitos. Sutinka su pagarsintame papildomos apklausos protokole nurodytomis aplinkybėmis. Apie padarytus administracinius nusižengimus nežino, tai, kad jam apribotų laisvę būtų absurdiška.

3. Nukentėjusioji į teisiamąjį posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Įvertinus tai, kad byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymas tyrimas, proceso dalyviams neprieštaraujat, byla išnagrinėta nedalyvaujant nukentėjusiajai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju P. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad į psichiatrinę ar narkologinę įskaitą neįrašytas. Kuo yra įtariamas supranta. Kaltę dėl smurto artimoje aplinkoje 2023 m. balandžio 15 d. naktį prieš savo mamą A. J. pripažįsta pilnai. Jis pastoviai (duomenys neskelbtini) negyvena. Grįžęs iš užsienio dabar buvo apsistojęs trumpam pas savo mamą A. J. jai priklausančiame name, kur yra registruotas. Su mama sutarė per tą jo grįžimą ne kaip, nes mama priekaištavo, kad jis neužsidirba pragyvenimui pinigų. 2023 m. balandžio 15 d. apie vidurnaktį matė, kad mama nemiega ir pakvietė ją į savo kambarį , kur jis gulėjo ir ruošėsi miegoti. Norėjo mamos paprašyti pinigų, nes sekančią dieną jam reikėjo vykti į (duomenys neskelbtini), o iš jos į (duomenys neskelbtini) oro uostą ir būtų išskridęs darbo reikalais į (duomenys neskelbtini), nes čia (duomenys neskelbtini) darbo ar kitokio pragyvenimo šaltinio neturi. Mamos prašė, kad jam ji duotų 20 eurų autobuso bilieto, bet mama sakė, kad pinigų neduos ir vėl jam priekaištavo, kad pats nedirba, todėl ir neturi pinigų, taip jį vis nervindama. Ji sėdėjo ant kitos lovos. Paskui tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir ji be jokios priežasties jį žodžiais, kai prinervino, pasakė, kad kvies dar policiją. Jis sutriko ir susinervino dar labiau, kad ji kvies policiją, kai nieko jis jai blogo nepadarė ir pasakė, kad nieko ji nekvies ir norėjo paimti iš jos telefoną, kad ji melagingai nekviestų policijos ir jam nepridarytų problemų, juk reikėjo sekančią dieną išvažiuoti į užsienį. Ji vis tiek sakė, kad skambins policijai. Dėl ramybės norėjo paimti iš jos telefoną, kad nedarytų ji nesąmonių, o ji jį spaudė rankose ir buvo užgulusi savo kūnų. Jis sakė, kad duotų jam tą telefoną ir norėjo jį paimti iš rankų, bet ji jam telefono nedavė, o kai bandė pats atimti, tai susibraižė į jos nagus savo rankas. Tada jis ją užgulė ir bandė atkelti nuo telefono, kurį ji spaudė po savimi. Buvo sugriebęs ją už kaklo, kurį spaudė ir galėjo patempti už plaukų, kad ji atsitiestų ir duotų jam telefoną. Ar ji gindamasi ar jis pats imdamas telefoną iš jos rankų susižalojo rankas į jos nagus, negali pasakyti, nes viskas vyko staiga ir greit. Atėmęs telefoną jis nuo jos atsitraukė. Telefono nelaužė tyčia, jis greičiausiai buvo sugadintas ir sulūžo jiems grumiantis. Jis tik parodė, kad jis sulūžo jiems grumiantis ir klausė kaip ji dabar kam nors skambins. Grumtynių metu jis susižalojo rankas ar tai į mamos nagus, ar tai į sulaužytą telefono dalis. Dėl jam subraižytų rankų pretenzijų niekam neturi ir pareiškimo dėl to nerašys, nes pats kaltas, kad įsivėlė į tokią situaciją ir grūmėsi su mama. Fizinį skausmą juto, bet susižalojo pats lysdamas prie mamos rankų, į nagus, kai norėjo atimti telefoną, kurį ji gniaužė rankose ir dar buvo rankas užgulusi savo kūnu. Dėl subraižytų rankų niekam pretenzijų neturi, nes susižalojo pats. Po įvykio jis numetė kažkur kambaryje sulaužyto telefono šukes ir nuėjo plautis rankas į vonią, o mama iškvietė policiją ir jis buvo jų sulaikytas. Po įvykio mamos atsiprašė, taip atlygindamas jai žalą, jie susitaikė, vienas kitam pretenzijų neturi, ir mano artimiausiu metu su ja nesimatys. Prašo bylą nutraukti jam kaip kaltininkui susitaikius su nukentėjusia A. J.. Įvykio metu buvo šiek tiek išgėręs. Pažada daugiau neprasikalsti. Labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir mamai sukėlęs fizinį skausmą. Sutinka su baudžiamojo poveikio priemonėmis, jei jos bus paskirtos. Akistatos metu įvykio aplinkybes aiškino šiek tiek kitaip, dėl ko atsiprašo. Įvykį prisimena jis gerai (b. l. 137-140).

5. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. J. parodė, kad 2023 m. balandžio 14 d., apie 18 val., jos sūnus P. G., gim. (duomenys neskelbtini), buvo jos namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Sūnus namuose vartojo alkoholį. Sūnus jau pradėjo konfliktuoti, ją vadino necenzūriniais žodžiais, mano, kad ją filmavo su mobiliuoju telefonu ir iš jos šaipėsi. Jis ją vis užkabinėdavo. Prašė cigarečių, davė cigarečių. Sūnus namuose, vartodamas alkoholį vis ją užkabinėdavo ir konfliktavo, ji stengėsi nekreipti dėmesio ir nesivelti į konfliktą su neblaiviu sūnumi. 2023 m. balandžio 15 d. apie 00:30 val., sūnus ją pavadino prieiti, ji atsisėdo šalia jo. Ji pamatė, kad jis po pagalvę turi pasidėjęs peilį. Ji jo paklausė kam tau tas peilis, jis teigė, kad turi socialinių baimių, kokių baimių jis turi ji nesuprato. Jai sūnus sakė, kad „aš tave bjaurybe nufilmuosiu, kad visi pamatytų kokia tu šlykštynė esi“. Ji nekreipė dėmesio į jį. P. G. jai grasino ne kartą grasino, kad padurs. Sūnus jos vis prašė pinigų, ji jam pasakė, baik išsidirbinėti, nes ji neturi jokių pinigų. Ji pasakė, kad kvies policiją. Tuomet bandė keltis nuo sofos, bet nespėjus atsikelti, jis ją pargriovė ant lovos ir užsėdo ant nugaros. Tada sūnus jai tempė už plaukų, ji juto fizinį skausmą, kurį vertina 10 balų iš 10. Ji iš skausmo šaukė. Ją už plaukų tąsė, vėliau užsigulė ją ir pradėjo ją smaugti rankomis, dėl ko ji juto fizinį skausmą, kurį vertina 6 balais iš 10. Ji visą laiką laikė savo telefoną dešinėje rankoje. Sūnus bandė jį paimti ir plėšė jai iš rankos, dėl ko jai įdrėskė. Atėmęs telefoną jis jį rankomis sulaužė. Pasakė, kad matai ką jis padarė iš jos tų skambučių. Tada ji nubėgo į savo kambarį, kuriame buvo jos planšete, paskambino dukrai, kurios paprašė paskambinti policijai. Sūnus išgirdęs pokalbį pradėjo iš jos šaipytis. Iki atvykstant policijai sūnus daugiau nebesmurtavo prieš ją. Anksčiau yra buvę konfliktų su sūnumi, policija buvo kviesta anksčiau. Ji jam nuolatos prikaišioja, kad jis negertų, bando jam padėti susirasti darbą, dėl ko sūnus pyksta. P. G. pas ją buvo tris savaites, prieš tai kur jis buvo ji nežino, teigė, kad (duomenys neskelbtini), grįžo su daiktais. Ji su sūnumi nebendrauja artimai, jis daugiau bendrauja su tėvu. Ji su jo tėvu yra išsiskyrę (b. l. 7-8).

6. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausiama A. J. parodė, kad tvirtina savo parodymus duotus 2023 m. balandžio 15 d. ir gali patikslinti, kad su sūnumi P. G. nesutarė ir iš seniau. Jis į jos namus atvažiavo pasakęs, kad grįžo iš (duomenys neskelbtini) ir nori su ja trumpai pakalbėti, bet paskui važiuos į (duomenys neskelbtini). Ji sutiko ir sūnus atvažiavo su daiktais. Nei jis kalbėjosi, nei nieko. Liko pas ją trims savaitėm ir gėrė kiekvieną dieną. 2023 m. balandžio 14 d. apie 18 val., išvadino ją visokiais negražiais žodžiais. 2023 m. balandžio 15 d. apie 00:30 val., sūnus buvo svetainėje, o ji buvo miegamajame. Jie abu nemiegojo. Ji nemiegojo, nes jai buvo neramu dėl sūnaus elgesio. Jis buvo girtas ir agresyvus. Paskui sūnus ją pavadino ateiti. Ji atėjo ir atsisėdo ant kitos lovos krašto. Šis paprašė 20 eurų, nes jam reikės jų sekančią dieną važiuoti į (duomenys neskelbtini). Ji pasakė, kad pinigų neduos ir iškvies policiją. Matė, kad jis po pagalvę turi pasidėjęs peilį. Nebijojo dėl to peilio ir jis jai juo negrasino. Ji jo gražiai paklausė kam tau tas peilis, jis teigė, kad turi socialinių baimių, kokių baimių jis turi ji nesuprato. Jai pasirodė keista, bet daugiau sūnaus neklausė nieko. Suprato, kad jis kažko bijo. Elgėsi nervingai. Kad jis nusiramintų ir eitų miegot, ji pagąsdino jį kad kvies policiją ir traukė iš kišenės telefoną. Jis tada labai išsigando ir išplėtusiomis akimis apimtomis tarsi panikos puolė ant jos atimti telefoną, kad ji nekviestų policijos. Ji telefoną suspaudė rankose ir bandydama jį apsaugoti užgulė telefoną ir laikė jį saugodama rankose. Tada sūnus norėdamas atimti telefoną užgulė ją ir sugriebęs už plaukų juos tempė, kad ji atsitiestų ir bandė atimt telefoną. Ji negalėjo priešintis, nes abiem rankomis laikė ir saugojo telefoną. Mano, kad ji jo niekaip nesužalojo. Jis jos nesmaugė, o čiupęs už kaklo jį spaudė ir kėlė ją nuo lovos, kad atkeltų ir atimtų telefoną. Ir jis vienu momentu atėmė iš jos telefoną. Gal jis įsibrėžė ranką į jos nagus plėšdamas telefoną iš rankų, bet ji neatliko jokių veiksmų, kad jį sužalotų. Atėmęs telefoną jis nuo jos atsitraukė ir demonstratyviai visas įniršęs, jai prieš akis jį rankomis sulaužė ir nuėjęs išmetė į kačių kraiką. Pasakė, kad matai ką padariau iš tavo tų skambučių. Tada ji nubėgo į savo kambarį, kuriame buvo jos planšete, paskambino dukrai, kurios paprašė paskambinti policijai. Sūnus išgirdęs pokalbį pradėjo iš jos šaipytis. Iki atvykstant policijai sūnus daugiau nebesmurtavo prieš ją. Plovėsi rankas, kurias greičiausiai susižalojo laužydamas jos telefoną. Anksčiau yra buvę konfliktų su sūnumi, policija buvo kviesta anksčiau. Jai sūnus pasakė, kad būti pas ją jam yra katorga. Jis priekaištavo, kad ji reikalauja jo įsidarbinti, negertų ir pasirūpintų savimi kaip suaugęs žmogus. Jai sūnus sakė, kad 2023 m. balandžio 15 d. turi išvykti į užsienį, bet kiek žino jis dabar apsistojęs pas savo tėvą. Telefonas jos buvo „iPhone xs max“. Jo vertė pagal internetinius skelbimus yra 300 eurai. Ji telefono nepirko. Kitas sūnus, gyvenantis užsienyje jai tą telefoną padovanojo prieš tris ar keturis metus visiškai naują. Šiai dienai civilinio ieškinio nereikš, nes mano sūnus geranoriškai atlygins jai žalą. Nerašys atskiro pareiškimo dėl telefono sugadinimo ir dėl to nukentėjusia nenori būti pripažinta. Dėl kūno sužalojimo ir civilinio ieškinio nereikš. Tegu sūnus atsiprašo ir pažada daugiau nesmurtauti. Ji sūnaus niekaip nesužalojo, nes neturėjo galimybės. Tai jis ją užpuolė norėdamas atimti telefoną, kad neskambintų į policiją. Jei sūnus atsiprašytų ji su juo taikysis (b. l. 64-67).

7. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama liudytoja V. K. parodė, kad P. G. yra jos brolis. Artimai nebendrauja, nors santykiai geri. A. J. yra jos mama. Santykiai geri. Teisės jai kaip liudytojai išaiškintos. Sutinka duoti parodymus dėl brolio. Ji su jais kartu negyvena. 2023 m. balandžio 15 d., apie 00:30 val., jai paskambino mama iš planšetės ir pasakė, kad kviestų greit policiją, nes jos sūnus P. G. prieš ją ką tik smurtavo ir grumiantis sulaužė telefoną, nes ji pagrasino jį, kad kvies jam policiją, nes prieš įvykį, kaip ji suprato, jis buvo agresyvus. Ji ir paskambino policijai. Pokalbio metu girdėjo, kaip brolis P. keikėsi piktas ant mamos. Ko jie susipyko, ji nežino, ir įvykio nematė, nes kaip minėjo gyvena atskirai nuo mamos. Pas mamą pati po įvykio atvažiuoti negalėjo, nes turi mažų vaikų ir iš namų išeiti tada negalėjo. Po įvykio mamos nematė, bet telefonu sakė, kad jos brolis ją tempė už plaukų ir buvo sugriebęs už kaklo. Mama turėjo telefoną „iPhone xs max“, kuris grumtynių metu buvo sulaužytas. Telefoną ji laikydavo mėlyname dėkle. Jis buvo senas, bet veikė. Telefoną seniai padovanojo jos kitas brolis iš (duomenys neskelbtini). Kokia telefono vertė, ji tikrai nežino. Brolis jai nesakė, kad įvykio metu jis būtų pats sužalotas. Greičiausiai jis pats susižalojo į mamos nagus, kai norėjo iš mamos atimti telefoną (b. l. 81-84).

8. Įvykio vietos apžiūros protokole matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo svetainėje. Ant sofos rasta raudonos spalvos dėmė, galimai kraujas. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota (b. l. 18-30).

9. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad fizinis skausmas A. J. buvo sukeltas, spaudžiant jai kaklą ir pešant plaukus. (b. l. 39-42).

10. Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad A. J. ant dešinės ir kairės plaštakų yra įbrėžimai.(b.l.31-38).

11. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad A. J. sūnus spaudė kaklą, tampė už plaukų, buvo sugriebęs už dešinės rankos, trankė nugarą. Stebimi nedideli įdrėskimai ant rankos. Preliminari diagnozė: riešo ir plaštakos nubrozdinimas (b. l. 45-46).

12. 2023 m. gegužės 2 d. daiktų apžiūros protokole matyti, jog buvo apžiūrėtas A. J. telefonas „iPhone xs max“. Telefono yra rastos po įvykio tik kelios sulaužytos dalys ir telefono dėklas. Nurodoma, kad dalis A. J. rado išbarstytas katės kraike po 2023 m. balandžio 15 d. įvykio dėl smurto artimoje aplinkoje. Pagal dalis tik ant telefono baterijos yra galima nustatyti, kad tai buvęs „iPhone“. Dalys stipriai sulaužytos. Dėklas senas, mėlynos spalvos, deformuotas, bet dar galima jį naudoti (b. l. 74-76). Telefonas ir dėklas 2023 m. gegužės 2 d. grąžinti A. J. (b. l. 77).

13. Ikiteisminio tyrimo metu, 2023 m. gegužės 3 d. pasirašytas įtariamojo P. G. ir nukentėjusiosios A. J. susitaikymo protokolas (b. l. 191-193).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

14. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas – tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.

15. Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, išklausęs kaltinamojo parodymus, įvertinęs byloje surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog P. G. 2023 m. balandžio mėn. 15 d., apie 00:55 val., (duomenys neskelbtini), namuose, kambaryje, kilus nesutarimui su šeimos nariu – mama A. J., asmeninio konflikto metu, tyčia, pargriovė ant lovos, tampė už plaukų ir spaudė rankomis kaklą nukentėjusiajai A. J., taip sukeldamas nukentėjusiajai A. J. fizinį skausmą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog ši P. G. padaryta nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

16. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

17. Nagrinėjamu atveju P. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padaryti esant tiesioginei tyčiai, nusikaltimas padarytas dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio mamos atžvilgiu (tarp jų kilus konfliktui). P. G. darbingo amžiaus, Lietuvos Respublikoje nedirbantis (b. l. 168-169), anksčiau neteistas (b. l. 157-159), administracine tvarka baustas (b. l. 160-1180). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad savo elgesį vertina kritiškai, kaltę pripažino, gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 3 d. pasirašytas P. G. ir nukentėjusiosios A. J. susitaikymo protokolas (b. l. 191-193).

18. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytos sąlygos: asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytų sąlygų visuma, be to, priimdamas tokį sprendimą, teismas turi argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi, nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir kt.

19. Teismas pažymi, kad šiuo atveju yra pagrindas sutikti su prokurorės pozicija, kad, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra pagrindo matyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas pritaria prokurorės argumentams, kad būtent administracinių nusižengimų nuolatinis darymas rodo sąlygų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvimą. Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis 2023 m. sausio 22 d. važiavo be bilieto, dėl ko buvo 2023 m. sausio 22 d. priimtas nutarimas nubausti jį 16,00 Eur bauda, baudos nėra sumokėjęs, 2022 m. gruodžio 5 d. nevykdė karo prievolininko pareigų, dėl ko 2023 m. kovo 28 d. baustas 75,00 Eur bauda, baudos nėra sumokėjęs, 2022 m. rugpjūčio 17 d. išvažiavo iš degalinės nesusimokęs, atimta teisė vairuoti, dėl ko 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimu nubaustas 575,00 Eur bauda, baudos nėra sumokėjęs. Kaltinamasis administracine tvarka 2023 m. balandžio 6 d. nutarimu baustas už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 17 d. vairuojant automobilį viršijo greitį 61 km/h, vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai ji atimta (550,00 Eur baudos nesumokėjęs), 2023 m. balandžio 6 d. nutarimu baustas už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 14 d. vairuojant automobilį viršijo greitį 12 km/h, vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai ji atimta (575,00 Eur baudos nesumokėjęs), 2022 m. spalio 31 d. nutarimu baustas už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 13 d. išvažiavo iš degalinės nesusimokęs už degalus, vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai ji atimta (575,00 Eur baudos nesumokėjęs, žala neatlyginta), 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu baustas už tai, kad 2022 m. liepos 28 d. vairavo neturėdamas teisės vairuoti, kai ji atimta (450,00 Eur baudos nesumokėjęs), 2022 m. liepos 4 d. nutarimu baustas už tai, kad 2022 m. birželio 3 d. įvykdė smulkę vagystę (200,00 Eur baudos nėra sumokėjęs), 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu baustas už tai, kad 2022 m. gegužės 31 d. viršijo leistiną greitį (27,00 Eur baudos nesumokėjęs), 2022 m. birželio 10 d. nutarimu baustas už tai, kad 2022 m. balandžio 22 d. nesustojo praleisti transporto priemonės su įjungtais švyturėliais ir specialiais garso signalais, persirikiuodamas nepraleido važiuojančios transporto priemonės (170,00 Eur baudos nesumokėjęs) etc.

20. Pažymėtina, kad ir naujausioje teismų praktikoje nurodoma, kad administracinių nusižengimų darymas, jų pobūdis gali lemti galimybės atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvimą (žr., pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 26 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-135-616/2023, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 10 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-88-929/2023).

21. Kartu teismas pažymi, kad pagal baudžiamojo kodekso 38 straipsnį, kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju priklauso nuo teismo diskrecijos, t. y. teismas neturi pareigos atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, teismui įstatymų leidėjas suteikė galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kuri realizuojama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir pan. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju kaltinamojo nuolat daromi administraciniai nusižengimai, jų pobūdis, smurtinių veiksmų atlikimas motinos atžvilgiu, nesudaro pagrindo spręsti, kad kaltinamasis pakankamai kritiškai vertina savo elgesį, daro išvadą iš padarytų teisės pažeidimų ir naujų nusikalstamų veikų ateityje nedarys.

22. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir aptartos aplinkybės, atsižvelgiant į kaltinamojo smurtinių veiksmų pobūdį ir intensyvumą, sudaro pagrindą kaltinamajam skirti laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos rajono ribų, neišeiti iš namų nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (šiuo atveju privaloma sudalyvauti per bausmės vykdymo laikotarpį). Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimą, gali būti pasiekti šia bausmės rūšimi ir teismo paskirtais įpareigojimais, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, teisingumo įgyvendinimas bus užtikrintas. Teismas pažymi, kad nors prokurorė ir prašė kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirti ilgesnės trukmės laisvės apribojimo bausmę, įvertinus tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajam esant neteistam, kaltinamasi gailisi, susitaikė su nukentėjusia motina, yra pagrindas spręsti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir trumpesnės trukmės laisvės apribojimo bausme.

23. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. balandžio 15 d. 02.45 val. iki 2023 m. balandžio 16 d. 09.55 val. (b. l. 85-88, 96-97) (dvi paras), todėl laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

24. P. G. 2023 m. balandžio 15 d. nutarimu paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 141-144), 2023 m. balandžio 15 d. nutarimu paskirtas dokumentų paėmimas (b. l. 145-150), 2023 m. balandžio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paskirtas įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (b. l. 151-156 ), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikintini.

25. Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra, todėl jos iš kaltinamojo nėra priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniu, 301 – 303 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

P. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos leidimo išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos rajono ribų, išeiti iš namų nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (per bausmės vykdymo laikotarpį išklausant visą programos kursą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir P. G. skirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos leidimo išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos rajono ribų, išeiti iš namų nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (per bausmės vykdymo laikotarpį išklausant visą programos kursą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į P. G. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. balandžio 15 d. 02.45 val. iki 2023 m. balandžio 16 d. 09.55 val. (dvi paras), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad P. G. yra atlikęs 4 (keturias) dienas laisvės apribojimo bausmės.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo P. G. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėjas Vaidas Kazlauskas