Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 60 (šešiasdešimties) MGL – 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 40 (keturiasdešimties) MGL dydžio – 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždrausta V. B. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 7 d.

- konfiskuotas automobilis „BAYER.MOT.WERKE-BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Nustatyta, kad V. B. paskirtą baudą privalo sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti su konfiskuotina transporto priemone.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. B. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2022 m. lapkričio 5 d. 00.40 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARBH-0053, patikros Nr. 1710575, pirmu tikrinimu nustatytas 2,31 promilių girtumas, antru tikrinimu nustatytas 2,14 promilių girtumas) vairavo automobilį „BAYER.MOT.WERKE-BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Nurodo, kad pripažįsta inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tą nurodė ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, tačiau nesutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu dėl BK 40 straipsnio netaikymo, ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise nustatytu terminu.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

14. Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo V. B. kaltė, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti nuteistajam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto, taip pat ginčijamas paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir įvertinusi priimto skundžiamo nuosprendžio bei apeliacinio skundo argumentus, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad naikinti ar keisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. vasario 10 d. nuosprendį nėra pagrindo.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

17. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 40 straipsnio taikymo galimybės, skundžiamame nuosprendyje priėjo prie išvados, kad nustatytos trys formalios sąlygos atleisti V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą, t. y. apeliantas laikomas pirmą kartą padariusiu vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, pripažino savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nebuvo pareikštų civilinių ieškinių dėl žalos atlyginimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė ketvirtos laidavimo instituto taikymo sąlygos – pagrįsto manymo, kad V. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija su tokiomis skundžiamo nuosprendžio išvadomis sutinka.

18. Sprendžiant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos egzistavimo, teismas turi atsižvelgti į tai, ar asmens elgesys yra atsitiktinis, ar priešingai – asmuo linkęs nusikalsti, taip pat turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-145-895/2018, Nr. 2K-274-693/2018). Pirmosios instancijos teismas klausimą dėl laidavimo instituto taikymo nagrinėjamoje byloje išsprendė tinkamai. Įvertino visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, t. y. tiek teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tiek nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tiek neigiamai V. B. apibūdinančius duomenis.

20. Visų pirma, teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos apelianto argumentus, pabrėžia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog vienai ar kitai išvadai dėl BK 40 straipsnio taikymo, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-114-628/2019). Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo (1 t., b. l. 71-72) matyti, kad V. B. Šiaulių apygardos prokuratūros 2017 m. vasario 24 d. nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą, BK 38 straipsnio pagrindu, įtariamajam susitaikius su nukentėjusiuoju. Praėjus tik kiek daugiau nei vieneriems metams, nuteistasis padarė analogišką nusikalstamą veiką ir Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. liepos 25 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą jam skirta viešųjų darbų bausmė 4 mėnesiams. Nuteistasis 2018 gruodžio 28 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų sąrašo atlikus bausmę, taigi, nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas jam jau buvo išnykęs, tačiau nepraėjus nei vieneriems metams nuo teistumo išnykimo, V. B. padarė naują – aptariamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį V. B., kadangi šešerių metų laikotarpyje jis iš viso padarė net tris tyčines nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Tuo tarpu aplinkybė, jog nuteistasis prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, yra nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena iš BK 40 straipsnio taikymo sąlygų, tačiau nepagrindžia, kad asmuo nėra linkęs nusikalsti.

21. Kaip jau minėta, administracinio baustumo buvimas taip pat yra vertintinas BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto aspektu. Nors apeliantas anksčiau nėra padaręs šiurkščių Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimų ar administracinių nusižengimų būdamas neblaivus, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog V. B. nėra pavyzdingas kelių eismo dalyvis. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus (1 t., b. l. 148-153) matyti, kad per minėtą laikotarpį (iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo) V. B. sistemingai pažeidinėjo KET: nuteistasis baustas už transporto priemonės, kuri nėra įregistruota nustatyta tvarka (du kartus) ir nedrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (du kartus), vairavimą, leistino minimalaus greičio viršijimą (du kartus), transporto priemonės vairavimą neužsisegus saugos diržo. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad padarytus nusižengimus skiria neilgas laiko tarpas – trejų metų laikotarpyje iš viso padaryti 8 administraciniai nusižengimai. Nurodytos aplinkybės apie nuteistąjį V. B. taip pat leidžia prieiti išvadą, kad padaryta nusikalstama veika, šiurkščiai pažeidžiant KET reikalavimus, nebuvo atsitiktinė, o yra pasikartojančių, sistemingų teisės pažeidimų pasekmė. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nuteistojo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo sureikšmino jo padarytus administracinius nusižengimus, laikytini deklaratyviais ir prieštaraujančiais baudžiamosios bylos medžiagai.

22. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistojo elgesys nusikalstamos veikos padarymo taip pat charakterizuoja jį neigiamai. Nustatyta, kad pareigūnams pastebėjus V. B. vairuojamą automobilį, šis, privažiavęs arčiau jų, apie 100 metrų atstumu, apsisuko ir, padidinęs greitį, pradėjo važiuoti į priešinga linkme. Pareigūnams važiuojant iš paskos ir stabdant V. B. vairuojamą automobilį, šis įvažiavo į griovį ir, iš griovio automatiškai išsisukus, sustojo priešais pareigūnų tarnybinį automobilį. Tokias aplinkybes patvirtino liudytoju apklaustas pareigūnas A. I. (1 t., b. l. 44-45). Visa tai rodo V. B. dėjo aktyvias pastangas, siekdamas išvengti jam gręsiančios atsakomybės ir, kad jis nėra linkęs laikytis teisinio reguliavimo bei visuomenėje nusistovėjusių gero elgesio taisyklių. Iš paties nuteistojo parodymų taip pat matyti, kad automobiliu jis važiavo ne vienas, kas leidžia prieiti prie išvados, jog dėl apelianto priešingų teisei veiksmų buvo kilusi grėsmė ir kitų asmenų saugumui. Aptartos aplinkybės rodo, kad jo vertybinės nuostatos nėra pakankamai tvirtos, todėl nėra pagrindo manyti, jog jis ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentas, kad alkoholį nuteistasis vartojo iš sielvarto dėl tėvo mirties, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo nemažina. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam V. B. nustatytas girtumo laipsnis daugiau kaip keturis kartus viršija minimalų leistiną girtumo laipsnį bei yra pakankamai didesnis, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė.

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus visas reikšmingas baudžiamosios bylos aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę bei jo padarytą nusikalstamą veiką, nėra pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog D. V. negali būti pripažintas tinkamu laiduotoju. Nors D. V. yra neteistas ir jo atžvilgiu ikiteisminių tyrimų nėra pradėta (1 t., b. l. 132), dirbantis ir darbovietės charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 122), vedęs ir auginantis mažametį vaiką (1 t., b. l. 123), tačiau jis, kaip ir nuteistasis, baustas administracine tvarka, įskaitant ir už ganėtinai šiukščius KET pažeidimus, t. y. greičio viršijimą (baustas du kartus), bei kitus KET pažeidimus (transporto priemonės sustojimą ir stovėjimą draudžiamoje vietoje, transporto priemonės, kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairavimą) (1 t., b. l. 135-137). Teisėjų kolegijos vertinimu, akcentuojamas V. B. ir D. V. tarpusavio bendravimas, ryšys ir tam tikras santykių palaikymas nėra pakankamas pagrindas BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytų sąlygų buvimui pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad D. V. kartu su nuteistuoju V. B. negyvena, be to, jie yra panašaus amžiaus, nesusiję giminystės ryšiais, todėl yra pagrindas abejoti laiduotojo galimybėmis daryti akivaizdžią teigiamą įtaką nuteistajam. Be to, kaip matyti iš nuteistojo paaiškinimų, jam dėl savo darbo pobūdžio tenka periodiškai dviem-trims mėnesiams išvykti iš Lietuvos ir Lietuvoje jis būna tik apie vieną-dvi savaites, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog epizodinis bendravimas ir ryšių palaikymas tik technologijų pagalba nėra pakankamas, norint padaryti teigiamą įtaką apeliantui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog D. V. galėtų daryti teigiamą įtaką nuteistajam V. B. ir užkardyti jo galimus neteisėtus veiksmus ateityje. Be to, įvertinus tai, kad dėl išdėstytų aplinkybių V. B. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, net ir esant tinkamam laiduotojui, plačiau dėl D. V. tinkamumo būti laiduotoju teisėjų kolegija nebepasisako.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleisdamas V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo įstatymo taikymo ir aiškinimo klaidų nepadarė.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis) taikymo termino

27. V. B. apeliaciniame skunde ginčija ir jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Apeliantas prašo baudžiamojo poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki minimalaus termino, t. y. vienų metų.

28. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai yra skiriamas nustačius, kad kaltininkas KET pažeidė itin šiurkščiai ar jas toliau sistemingai pažeidinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Be to, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Pažymėtina, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymo leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejų metų laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant minimą baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apelianto padarytos nusikalstamos veikos – KET pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Individualizuodamas uždraudimo naudotis specialia teise terminą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad V. B. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino ir gailėjosi, yra dirbantis, taip pat įvertino ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo atsižvelgta į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį bei veiką padariusio asmens asmenybę.

30. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad V. B. padarė tyčinį nusikaltimą, t. y. vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore pirmu tikrinimu nustatytas 2,31 promilių girtumas, antru tikrinimu nustatytas 2,14 promilių. Kaip jau minėta, liudytoju apklausto pareigūno A. I. parodymai patvirtina, kad pareigūnams pastebėjus V. B. vairuojamą automobilį, šis, privažiavęs arčiau jų, apie 100 metrų atstumu, apsisuko ir, padidinęs greitį, pradėjo važiuoti į priešinga linkme. Pareigūnams važiuojant iš paskos ir stabdant V. B. vairuojamą automobilį, šis įvažiavo į griovį, tačiau iš griovio buvo automatiškai išmestas ir sustojo priešais pareigūnų tarnybinį automobilį. (1 t., b. l. 44-45). Iš paties nuteistojo parodymų taip pat matyti, kad automobiliu jis važiavo ne vienas (1 t., b. l. 126-127), nors ir tamsiu paros metu, tačiau gyvenvietėje, taigi dėl apelianto priešingų teisei veiksmų buvo kilusi grėsmė ir kitų asmenų saugumui. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir ankstesnius apelianto padarytus KET pažeidimus (1 t., b. l. 79-84), kurie patvirtina, kad V. B. nėra drausmingas eismo dalyvis, specialiąja teise vairuoti transporto priemones naudojasi neatsakingai. Nustatant specialiosios teisės atėmimo terminą svarbu įvertinti ir tai, kad V. B. nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai ženkliai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir tai, jog V. B. paskirtas dvejų metų uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra mažesnis nei baudžiamajame įstatyme (BK 68 straipsnio 2 dalis) numatytas galimas draudimo naudotis specialia teise taikymo termino vidurkis.

31. Apeliantas nurodo, kad poreikis naudotis teise vairuoti transporto priemones jam yra reikalingas darbinėje veikloje, t. y. darbo pobūdis reikalauja vežti statybines medžiagas (pateikta įmonės (duomenys neskelbtini) teigiama V. B. charakteristika bei tarpininkavimo raštas dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino sutrumpinimo), taip pat ir dėl asmeninių priežasčių – gyvena kaime, tvarkosi būstą. Teisėjų kolegija nekvestionuoja, jog minėtos aplinkybės yra reikšmingos, tačiau šiuo atveju nevertinamos, kaip nulemiančios būtinybę skirti draudimą naudotis specialiąja teise minimaliam terminui. Sutiktina, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels V. B. tam tikrų nepatogumų, tačiau aplinkybės, susijusios su darbine veikla, susiekimo problemomis, paprastai yra nustatomos daugumoje šios kategorijos baudžiamųjų bylų, ir nėra laikytinos išskirtinėmis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad apelianto nurodomos aplinkybės egzistavo dar iki jam padarant nusikalstamą veiką ir jam buvo žinomos, t. y. jis aiškiai suvokė, jog specialiosios teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra reikalingas, tačiau atitinkamos aplinkybės nuo nusikalstamo veikimo nesulaikė bei neprivertė susimąstyti apie ateityje galinčias kilti neigiamas pasekmes. Šios bylos kontekste yra svarbus ir visuomenės interesas bei siekis užtikrinti, kad šiurkščius ir pavojingus KET pažeidimus darantiems asmenims kuo ilgiau būtų apribota teisė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei uždrausta dalyvauti eisme, taip siekiant apsaugoti kitų asmenų turtą, sveikatą ir gyvybę. Taigi pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė.

32. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. vasario 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.