- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-10
- Bylos Nr.
- 1A-88-929/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12099-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- V. M., V. M. Vilniaus
- Nukentėjusysis
- S. V.
- Advokatai
- Saulius Juzukonis
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.14.10.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, ir už kiekvieną nusikalstamą veiką nubaustas 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmėmis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiško bausmių sudėjimo būdu ir V. M. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., dirbti, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sutrumpinta vienu trečdaliu ir V. M. paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kartu su šiais įpareigojimais: visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., dirbti, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Į bausmę įskaitytas nuteistojo V. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – dvi paros, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Iš nuteistojo V. M. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 182,41 eurų nukentėjusiojo S. V. gydymo išlaidoms atlyginti ir 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Iš nuteistojo V. M. taip pat išieškota 20,87 eurų proceso išlaidų, įpareigojant jas atlyginti per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. M. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2021 m. balandžio 18 d. apie 10.24 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be priežasties metaliniu toršeru vieną kartą trenkė S. V. per galvą, po to abiejų rankų kumščiais ne mažiau kaip dešimt kartų sudavė S. V. į veidą, kojas bei rankas. S. V. nukritus ant grindų, V. M. ne mažiau kaip dešimt kartų spyrė S. V. į įvairias kūno vietas. Tokiu būdu V. M. sukėlė S. V. fizinį skausmą ir padarė pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį muštine žaizda kairio užausio srityje, nubrozdinimu viršutinės lūpos gleivinėje, odos įbrėžimais sprande, dešinės plaštakos II piršte, kairėje plaštakoje, poodinėmis kraujosruvomis dešiniame žąste, dešinėje plaštakoje, dešinės plaštakos IV-me piršte, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimais su poodinėmis kraujosruvomis dilbiuose. Taip pat V. M. tyčia numetė nuo komodos rėmelius su nuotraukomis, tokiu būdu sudaužė vieną 20 eurų vertės rėmelį, du stalinius šviestuvus (vieno šviestuvo vertė 249 eurai), iš kurių vienas sulūžo į dvi dalis, o kitas liko sugadintas (kliba, įlenktas gaubtas), po to paėmęs ant komodos stovėjusį 106 eurų vertės namų kvapą „D. V.F. R. n. 500 ml“ pastarąjį metė į S. V. pusę bei pataikė į 350 eurų vertės virtuvės kriauklę „B. A. 500“, kurią apgadino, sudaužė šalia buvusį 35 eurų vertės indą vaisiams, o išsiliejęs namų kvapo skystis apgadino dvi 150 eurų vertės virtuvės apdailos sieneles bei 120 eurų vertės įkroviklį „Apple“. Nuo grindų paėmęs sulaužyto stalinio šviestuvo kojelę V. M. šia du kartus trenkė į sieną, kurią apgadino, padarydamas 184 eurų žalą dėl sienos remonto. Tokiu būdu V. M. tyčia sugadino svetimą S. V. priklausantį 1 613 eurų vertės turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. (toliau ir – apeliantas) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m spalio 28 d. nuosprendį, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Netenkinus šio prašymo, už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirti švelnesnę bausmę – baudą.
2.1. Apeliantas prašymą taikyti BK 38 straipsnio nuostatas motyvuoja tuo, kad jis po įvykio padarė tinkamas išvadas, savo veiksmus vertina kritiškai, šiuo metu nusprendė kardinaliai pakeisti gyvenimo būdą – nebevartoja alkoholio bei psichiką veikiančių medžiagų, susirado įstaigą, kurioje ketina savarankiškai išklausyti paskaitą apie alkoholio, narkotikų ir psichinių medžiagų daromą poveikį ir žalą žmogaus sveikatai. Be to, jis dalyvaus elgesio pataisos programoje. Nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad jam negali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Teigia, kad jo padaryti nusikaltimai yra nesunkūs, jis pripažino kaltę, savanoriškai atlygino dalį nukentėjusiam padarytos žalos, o dėl likusios žalos atlyginimo dalies su juo susitarė, nebevartoja alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, pasižada nedaryti naujų nusikalstamų veikų, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
2.2. Skunde apeliantas taip pat dėsto, kad šiuo metu dirba dviejose darbovietėse bei papildomai užsiima individualia veikla. Nemano, kad pirmosios instancijos teismo jam paskirta laisvės apribojimo bausmė turės teigiamos įtakos jo psichologinei gerovei, mąstymui bei elgesiui, kadangi jis pats siekia keistis ir sugrįžti į visuomenę kaip visavertis jos narys, tai yra dirba, turi draugę, su kuria planuoja sukurti šeimą, atsisakė žalingų įpročių, planuoja išklausyti paskaitą apie alkoholio, narkotikų bei psichotropinių medžiagų daromą poveikį ir žalą žmogaus sveikatai. Jo nuomone, teismas turėtų įvertinti tokias jo pastangas. Visos aptartos aplinkybės, pasak apelianto, patvirtina, kad egzistuoja visos jo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį būtinos sąlygos.
2.3. Neatleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, apeliantas prašo už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į baudą (BK 47 ir 65 straipsniai). Apelianto įsitikinimu, paskirta galutinė laisvės apribojimo bausmė yra neproporcingai per ilga, ypatingai įvertinus tai, kad jis su nukentėjusiuoju S. V. susitaikė, pastarasis jam jokių pretenzijų neturi, o Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį jis žada atlyginti. Pažymi, kad paskirta bausmė, kartu su įpareigojimais, iš kurių vienas būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., varžo jo socialines teises ir galimybes, kadangi jis negalės dalyvauti visuomeniniame gyvenime kaip visavertis jos narys, tai yra lankytis restoranuose, koncertuose, renginiuose ar kitose pasilinksminimo vietose, megzti ryšius tiek su naujai sutiktais asmenimis, tiek su savo artimaisiais, šeimos nariais ir draugais.
3. Teismo posėdžio metu apeliantas ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, o prokurorė prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas yra atmetamas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde V. M. nei savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, nei jų teisinio vertinimo neginčija. Skunde nuteistasis kelia jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį klausimą, argumentuodamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino šio prašymo, nors, jo manymu, egzistuoja visos tokio instituto taikymui būtinos sąlygos. Apeliantas taip pat teikia alternatyvų prašymą – jei apeliacinės instancijos teismas neįžvelgtų pagrindo taikyti BK 38 straipsnio nuostatų, už jo padarytas veikas paskirti jam švelnesnę bausmę – baudą.
5. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose numatytos sąlygos: asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytų sąlygų visuma, be to, priimdamas tokį sprendimą, teismas turi argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei nurodyti motyvus, kodėl nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi, nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir kt.
6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. M. padarė du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau yra teistas, tai yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį. Taip pat nuteistasis yra ne kartą baustas administracine tvarka, dauguma nusižengimų padaryti apeliantui esant apsvaigus nuo alkoholio – 2011 m. lapkričio 28 d. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-7415-226/2011 jis nubaustas už tai, kad 2011 m. lapkričio 13 d., būdamas neblaivus (nustatytas 1,72 promilių neblaivumas), išplūdo policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, į perspėjimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, jiems priešinosi; 2012 m. sausio 19 d. administracinio pažeidimo byloje Nr. A2.11.-73-170/2012 nubaustas už tai, kad 2011 m. spalio 28 d. viešoje vietoje, būdamas neblaivus, nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimo nutraukti neteisėtus veiksmus (nustoti triukšmauti bei vartoti necenzūrinius žodžius); 2017 m. gruodžio 20 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-5636-1058/2017 nubaustas už tai, kad 2017 m. lapkričio 9 d., viešoje vietoje, būdamas neblaivus (nustatytas 2,25 promilių neblaivumas), necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo policijos pareigūnus, tuo pažemindamas jų garbę ir orumą; 2021 m. balandžio 18 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-512-2022 nubaustas už tai, kad 2021 m. balandžio 14 d., būdamas akivaizdžiai neblaivus, viešoje vietoje (laiptinėje), garsiai šūkavo, keikėsi, daužė buto Nr. 2 duris; 2021 m. lapkričio 30 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-24516-2021 nubaustas už tai, kad 2021 m. rugsėjo 21 d., būdamas neblaivus, keikėsi necenzūriniais žodžiais, spardė nakvynės namų ,,S.“ duris, įžeidinėjo nakvynės namų darbuotojus bei policijos pareigūnus ir t.t. (t. 3, b. l. 33-37, 44-49). Pastarasis administracinis nusižengimas padarytas jau po šioje byloje analizuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir dvi sunkinančias – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui, bei nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad į bylą buvo pateiktas 2022 m. spalio 11 d. susitarimas, iš kurio turinio matyti, jog nuteistasis su nukentėjusiuoju S. V. susitaikė. Nukentėjusysis elektroniniu parašu patvirtino, kad dar iki šio susitarimo sudarymo nuteistasis jam atlygino dalį padarytos turtinės žalos – 3750 eurų, o likusią dalį įsipareigojo atlyginti iki 2022 m. lapkričio 22 d. (t. 3, b. l. 21-22).
7. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, visapusiškai įvertinęs apelianto asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamų veikų padarymo, pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog V. M. nebedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Aukščiau aptartos aplinkybės nuteistojo teiginius, kad jis kritiškai vertina savo veiksmus, po įvykio kardinaliai pakeitė gyvenimo būdą – nebevartoja alkoholio bei psichiką veikiančių medžiagų, susirado įstaigą, kurioje ketina išklausyti paskaitą apie alkoholio, narkotikų ir psichinių medžiagų poveikį bei žalą žmogaus sveikatai, teisėjų kolegijai leidžia vertinti kaip deklaratyvius. Kaip matyti, šioje byloje apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, kadangi jau nuo 2011 m., tai yra daugiau nei dešimtmetį, yra stebimas dėsningas jo priešingas teisei elgesys, kurį lemia alkoholio vartojimas. Tai, kad apeliantas turi problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, konstatavo ir Vilniaus teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistė savo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)2021, nurodydama, kad V. M. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje buvo gydytas 2016 m. birželio 28 d. – liepos 20 d. ir 2017 m. liepos 3 d. – liepos 5 d., jam diagnozuoti kiti nuolatiniai nuotaikos (afektiniai) sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (t. 2, b. l. 78). Visgi, nepaisydamas nustatytos priklausomybės alkoholiui, nuteistasis toliau ne vienerius metus vartojo alkoholį ir sistemingai darė teisės pažeidimus. Duomenų, kad jis pripažintų turintis priklausomybę alkoholiui ar, juo labiau, būtų bandęs ją su specialistų pagalba spręsti, tai yra būtų gydęsis nuo jos priklausomybių ligų centre, byloje nėra. Tai rodo, kad ilgą laiką jis savo būklės kritiškai nevertino, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad vien tik jam išklausius paskaitą apie alkoholio poveikį bei žalą žmogaus sveikatai, jo elgesys pasikeis. Tokias abejones sustiprina ir skunde dėstomi nusiskundimai, jog dėl teismo paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. apeliantas negalės lankytis restoranuose, koncertuose ar kitose pasilinksminimo vietose, tai yra vietose, kuriose jam, kaip asmeniui turinčiam priklausomybę alkoholiui, neabejotinai kiltų pagunda vartoti alkoholį. Tai tik patvirtina, kad nuteistasis iki šiol negeba tinkamai identifikuoti priklausomybę lemiančių ir, atitinkamai, jo nusikalstamą elgesį skatinančių veiksnių bei jų sąmoningai vengti.
8. Teisėjų kolegija atsižvelgia į skunde apelianto akcentuojamas aplinkybes, tai yra į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus, atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos žalos, o dėl likusios žalos dalies atlyginimo susitarė, į tai, kad dirba dviejose darbovietėse (UAB ,,D. s.“, UAB ,,T. ū.“) bei papildomai užsiima individualia veikla, taip pat į tai, kad stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdų, tačiau sprendžia, kad šios teigiamai V. M. apibūdinančios aplinkybės nenusveria skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje pirmiau aptartų aplinkybių. Pastarosios aplinkybės nuteistąjį apibūdina akivaizdžiai neigiamai, kaip asmenį nuolat vartojantį alkoholį, kuris nulemia jo agresyvų ir neteisėtą elgesį, pasireiškianti smurtinių veiksmų naudojimu, svetimo turto niokojimu, necenzūrinių žodžių vartojimu ir pan. Svarbu paminėti ir tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantas pakartotinai nusikalto 2021 m. balandžio 18 d., tai yra praėjus vos mėnesiui po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. apkaltinamasis nuosprendis. Tai rodo, jog ankstesnis baudžiamasis procesas jam nebuvo paveikus, kadangi jis jokių socialiai vertingų išvadų dėl savo elgesio nepadarė. Be to, nors apeliantas skunde pažymi, kad atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos žalos, tačiau skundžiamu nuosprendžiui jam priteistos ir kitos turtinės prievolės, pvz., atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 182,41 eurų turtinės žalos, visgi duomenų, kad jis būtų padengęs bent dalį šio ieškinio, byloje nėra. Be kita ko, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 (penkerius) metus matyti, kad apeliantas už per šį laikotarpį padarytus administracinius nusižengimus paskirtų baudų nėra sumokėjęs iki šiol, kas rodo, jog asmuo nėra linkęs prisiimti atsakomybės už savo veiksmus. Remdamasi aptartų aplinkybių visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad apeliantas nedarys naujų nusikalstamų veikų, dėl ko BK 38 straipsnio nuostatos jo atžvilgiu netaikytinos.
Dėl paskirtos bausmės
9. Neatleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, apeliantas prašo už padarytas nusikalstamas veikas paskirti jam švelnesnę bausmę – baudą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks prašymas negali būti tenkinimas. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, galimybės už šios veikos padarymą asmeniui paskirti baudą įstatymas nenumato. Tuo tarpu BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmeniui gali būti skiriamos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Kaip matyti, abiejų nusikalstamų veikų sankcijoje yra numatyta galimybė už jų padarymą skirti švelniausią savo rūšimi bausmę – viešuosius darbus, tačiau nuteistasis neišreiškė sutikimo juos atlikti, todėl už abi padarytas veikas pirmosios instancijos teismas jam paskyrė analogiškas 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmes. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad net ir paskyrus jam už veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudą, subendrinus paskirtas bausmes, galutinės bausmės rūšis nepakistų. Nuteistojo prašymas, vadovaujantis BK 47 ir 65 straipsniais, pakeisti laisvės apribojimo bausmę į baudą negali būti tenkinamas, kadangi BK 65 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog bendrinant bausmes pagal BK 63 ir 64 straipsnių nuostatas, švelnesnė bausmė yra keičiama griežtesne bausme, tačiau bauda negali būti keičiama, o turi būti skiriama kartu su kita bausme.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tiek skirdamas apeliantui bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, tiek jas bendrindamas ir paskirdamas galutinę bausmę, visapusiškai bei išsamiai įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Teismas, atsižvelgęs į V. M. padarytų veikų pobūdį ir sunkumą, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, taip pat jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, ankstesnius teistumus ir baustumus, pagrįstai sprendė, kad tiek jo įvykdytos nusikalstamos veikos, tiek ir asmenybė nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio būtų reikalingas jo fizinis izoliavimas nuo visuomenės, todėl už abiejų veikų padarymą jam paskyrė analogiškas, su realiu laisvės atėmimu nesusijusias, 6 (šešių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo bausmes, kartu su įpareigojimais ir draudimais. Paskirtas bausmes teismas subendrino visiško sudėjimo būdu ir paskyrė subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, kurią, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kartu su įpareigojimais bei draudimais, padėsiančiais įgyvendinti laisvės apribojimo bausmės paskirtį.
11. Nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad apeliantui paskirtos laisvės apribojimo bausmės trukmė yra per aiškiai ilga. Kaip matyti, už BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė artimas minimaliam laisvės apribojimo bausmės dydžiui bausmes (minimali trukmė – trys mėnesiai), o paskirtos galutinės laisvės apribojimo bausmės trukmė – 8 (aštuoneri) mėnesiai, yra mažesnės nei sankcijoje numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkis (vieneri metai vienas mėnesis penkiolika dienų – BK 48 straipsnio 2 dalis). Taigi, tokioje situacijoje bausmės trukmės sutrumpinimas būtų akivaizdžiai neteisingas, ypatingai įvertinus tai, kad apeliantas pakartotinai nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą. Nors apeliantas taip pat aiškina, kad dėl teismo paskirtų įpareigojimų, iš kurių vienas būti namuose atitinkamu laiku, bus neproporcingai suvaržytos jo socialinės teises ir galimybės, visgi teisėjų kolegija pažymi, kad tokie nepatogumai bei suvaržymai yra objektyvus bausmės požymis, priešingu atveju, bausmė prarastų savo prasmę. Manytina, kad šiuo atveju paskirti įpareigojimai ir draudimai: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., dirbti, o praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neproporcingai nevaržys nuteistojo teisių, tačiau užtikrins jo elgesio kontrolę, o tai padės jam atsakyti žalingų įpročių ir sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
12. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžio atmeta kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžio atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.