- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-15
- Bylos Nr.
- 2A-1035-459/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14276-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė (pirm.), Marius Dobrovolskis, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- DNSB „Audronaša“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“
Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-1035-459/2016
Teisėja Kristina Serdiukienė (Proceso Nr. 2-06-3-14276-2015-9)
NUTARTIS
2016 m. liepos 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Alvydo Žerlausko,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės DNSB „Audronaša“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės DNSB „Audronaša“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 509,86 Eur skolos, 200,07 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, jog administruoja gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyveno V. P. (V. P.). Mirus V. P. butą paveldėjo atsakovė. Kadangi V. P. tinkamai nevykdė pareigos mokėti už suteiktas komunalines paslaugas bei kitus mokesčius, šios pareigos nevykdo ir atsakovė, todėl už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2015-07-31 susidarė 509,86 Eur skola. Ieškovė mano, kad pareiga apmokėti skolą perėjo atsakovei. Taip pat ieškovė paskaičiavo 0,03 procentų dydžio delspinigius nuo įsiskolinimo sumos už 6 mėnesius.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-14 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, 450,06 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 450,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-01-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 50,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.Nurodė, jog atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti skolą už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-06-16, teigia, kad ieškovė kreditorinį reikalavimą įpėdiniui turėjo pareikšti per 3 mėnesius po skolininko mirties, tačiau to iki 2012-09-16 nepadarė. Su reikalavimu priteisti skolą už laikotarpį nuo 2012-06-17 iki 2015-07-31 atsakovė sutiko. Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad terminas ieškovei pareikšti kreditorinį reikalavimą įpėdiniams suėjo 2012-09-16. Ieškovė per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreditorinio reikalavimo įpėdiniui nepareiškė. Ieškovė byloje neprašo atnaujinti praleisto termino. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės reikalavimą dėl skolos už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-06-16 priteisimo atmetė.Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996-10-04 nutarimo Nr. 1161 redakcija) nuostatas, sutiko su atsakovės pozicija, kad minėtas teisės aktas yra taikomas fizinių asmenų – gyventojų, laiku nesumokėjusių už gyvenamųjų patalpų nuomą, komunalines paslaugas, atžvilgiu. Atsakovė yra juridinis asmuo, todėl jai minėto teisės akto nuostatos negali būti taikomos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad tarp šalių yra sudaryta sutartis, kurioje būtų numatyta, jog už netinkamą prievolės vykdymą mokėtinos netesybos – delspinigiai. Dėl šių priežasčių teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl delspinigių priteisimo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-14 sprendimo dalį, kuria atmesta dalis ieškinio, ir ieškinį tenkinti.Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino tarp šalių susiklosčiusių santykių specifikos. Ieškovė yra gyvenamojo namo administratorė, o prievolė mokėti komunalinius mokesčius atsakovei kilo nuo momento, kada ji perėmė ginčo turtą ir visai nepriklauso nuo to, ar ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl mokesčių mokėjimo. Teismas nepagrįstai pareigą dėl paveldėto turto netinkamo administravimo perkėlė ieškovei, taip sukurdamas atsakovei palankesnę situaciją nevykdyti savo, kaip paveldėtojos, pareigų.Ieškovė neturėjo galimybės sužinoti apie palikėjo mirtį, nes jai tokia informacija nėra teikiama. Pareiga mokėti komunalinius mokesčius kyla bet kokiam buto savininkui.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 1.3 punkte numatyta, jog delspinigiai skaičiuojami už paslaugas, kurias teikia daugiabučius administruojančios bendrijos, todėl reikalavimas dėl delspinigių priteisimo turėtų būti tenkinamas.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovė kreditorinį reikalavimą privalėjo pareikšti per 3 mėnesius po skolininko mirties, tačiau to nepadarė, taip pat nenurodė jokių svarbių tam priežasčių. Tai, kad ieškovė nežinojo apie V. P. mirtį, atsakovės nuomone, nėra svarbi termino praleidimo priežastis.Kadangi paveldėtas butas buvo perimtas be gyventojų, nėra išnuomotas ir rengiamas pardavimui, nėra pagrindo priteisti delspinigių, nes net nėra galimybės jų išsiieškoti iš gyventojų, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ nuostatas įsiskolinimai ir delspinigiai už laiku neapmokėtas komunalines paslaugas, dėl kurių išieškojimo iš gyventojų įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi gyvenamąsias patalpas eksploatuojančios įmonės, įstaigos, organizacijos ar bendrijos, negali būti išieškomi anksčiau negu jos gauna šias sumas iš gyventojų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1991-10-17 nuosavybės teise priklausė V. P.. V. P. mirė (duomenys neskelbtini). Butą pagal 2015-07-09 palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 3033 paveldėjo Lietuvos Respublika. Ieškovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra nurodytas butas, bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorė. Ieškovė teigia, kad už komunalines paslaugas nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2015 m. liepos mėn. yra 509,86 Eur įsiskolinimas, prašė jį priteisti iš atsakovės, taip pat nuo šios sumos apskaičiavo 200,07 Eur delspinigių. Pirmosios instancijos teismas tenkino dalį ieškovės reikalavimo: priteisė ieškovei iš atsakovės 450,06 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 450,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-01-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 50,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą.Ieškovė nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė reikalavimo dalį dėl skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-06-16. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė nepareiškė kreditorinio reikalavimo įpėdiniui per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas naikinamasis 3 metų terminas suėjo 2015-06-16, o ieškovė neprašo atnaujinti praleisto termino. Kolegija visiškai sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-04-14 nutartyje civilinėje byloje 3K-7-18/2014 yra išsamiai aptaręs ir išaiškinęs paveldėjimo proceso specifiką, kai paveldėtoja yra valstybė. Pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi šia Aukščiausiojo Teismo nutartimi. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje išaiškino, kad CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011). Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Šiuo atveju ieškovė per įstatymo nustatytą terminą mirusiojo V. P. įpėdiniui kreditorinio reikalavimo nepareiškė, į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi 2015-11-11, t. y. jau praėjus naikinamajam 3 metų terminui kreditoriniam reikalavimui pareikšti, prašymo atnaujinti praleistą terminą nepareiškė, taigi teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimo dalį dėl skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-06-16.Ieškovė teigia, jog prievolė mokėti komunalinius mokesčius atsakovei kilo nuo momento, kad ji perėmė ginčo turtą ir visai nepriklauso nuo to, ar ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl mokesčių mokėjimo. Ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai pareigą dėl paveldėto turto netinkamo administravimo perkėlė ieškovei, taip sukurdamas atsakovei palankesnę situaciją nevykdyti savo, kaip paveldėtojos, pareigų. Kolegija sutinka su tuo, jog atsakovei nuo palikimo atsiradimo momento kilo prievolė mokėti už komunalines paslaugas. Tą byloje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimo dalį. Šiuo atveju netenkinta reikalavimo dalis dėl skolos už laikotarpį iki palikėjo mirties momento. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šios reikalavimo dalies pagrįstumo, pagrįstai taikė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančias normas, pagal kurias, kaip jau nurodyta, palikėjo kreditoriai privalo pareikšti savo reikalavimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Duomenų, jog valstybė būtų žinojusi apie įsiskolinimo faktą, byloje nėra, taigi ieškovės argumentas, kad atsakovės prievolė mokėti už komunalines paslaugas nepriklauso nuo to, ar ieškovė kreipėsi į atsakovę, atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovės teiginys, jog ji apskritai nežinojo apie buto savininko mirtį, jai nereiškiant reikalavimo atnaujinti praleistą terminą reikalavimui pareikšti, atmestinas kaip teisiškai nereikšmingas.Ieškovė taip pat skundžia tą teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jos reikalavimas priteisti delspinigius. Kaip teisinį savo reikalavimo pagrindą ieškovė nurodo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 1.3 punktą, kuriame, pasak jos, numatyta, jog delspinigiai skaičiuojami už paslaugas, kurias teikia daugiabučius administruojančios bendrijos. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėtas teisės aktas yra taikomas fizinių asmenų – gyventojų, laiku nesumokėjusių už gyvenamųjų patalpų nuomą, komunalines paslaugas, atžvilgiu. Atsakovė yra juridinis asmuo, todėl jos atžvilgiu minėto teisės akto nuostatos negali būti taikomos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad tarp šalių yra sudaryta sutartis, kurioje už netinkamą prievolės vykdymą būtų numatytos netesybos – delspinigiai. Ieškovė, teigdama, jog pagal 1.3 punktą delspinigiai skaičiuojami ir paslaugas, kurias teikia daugiabučius administruojančios bendrijos, neteisingai aiškina nutarimo nuostatas. 1.3 punkte reglamentuojama situacija, kai dėl išieškojimo iš gyventojų už laiku neapmokėtas komunalines paslaugas kreipiasi gyvenamąsias patalpas eksploatuojančios įmonės, ir nurodyta, jog tokiu atveju komunalinių paslaugų, už kurias nesumokėta, teikėjas įsiskolinimo ir delspinigių negali išsiieškoti anksčiau negu šias sumas iš gyventojų pagal įstatymus gauna patalpas eksploatuojančios įmonės. Taigi šioje nuostatoje nėra numatyta, kaip teigia ieškovė, kad delspinigiai skaičiuojami už paslaugas, kurias teikia daugiabučius administruojančios bendrijos. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl delspinigių priteisimo.Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl 2016-03-14 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.