- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-14
- Bylos Nr.
- 2-781-911/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14276-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Serdiukienė
- Ieškovas
- DNSB „Audronaša“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės DNSB „Audronaša“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, dėl įsiskolinimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašo teismo priteisti iš atsakovės 509,86 Eur skolą, 200,07 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas administruoja gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Ieškovė nurodo, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyveno V. P.. Mirus V. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo atsakovė. Kadangi V. P. tinkamai nevykdė pareigos mokėti už suteiktas komunalines paslaugas bei kitus mokesčius, šios pareigos nevykdo ir atsakovė, todėl už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2015-07-31 susidarė 509,86 Eur skola. Ieškovė mano, kad pareiga apmokėti skolą perėjo atsakovei. Taip pat ieškovė paskaičiavo 0,03 procentų dydžio delspinigius nuo įsiskolinimo sumos už 6 mėnesius ir prašo juos, t. y. 200,07 Eur, priteisti kartu su įsiskolinimu iš atsakovės Lietuvos Respublikos, kuriai atstovauja VĮ „Turto bankas“. Taip pat ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas VĮ „Turto bankas“ su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovė nurodo bendrą įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2015-07-31, nors iki 2012-06-16 minėto buto savininku buvo V. P.. Valstybei nuosavybės teisė į šį butą po V. P. mirties perėjo tik nuo 2012-06-17. Ieškovė, kreditorinį reikalavimą mirusiojo įpėdiniams privalėjo pareikšti per tris mėnesius po skolininko mirties, tačiau byloje nėra duomenų, kad tai buvo padaryta iki 2012-09-16, kada suėjo terminas kreditoriniams reikalavimams dėl palikėjo skolų pareikšti. Ieškovė nenurodo jokių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas kreditoriniam reikalavimui mirusiojo V. P. įpėdiniams pareikšti. Tai, kad ieškovė neturėjo jokių duomenų apie V. P. mirtį, atsakovės nuomone, nėra svarbi priežastis, kurios pagrindu galima būtų atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Įsiskolinimas kaupėsi nuo 2012-01-01, tačiau ieškovė dėl šios skolos išieškojimo iš V. P. į teismą kreipėsi tik 2015-11-10, t.y. daugiau nei po trejų metų. Atsakovė mano, kad ieškovės reikalavimas priteisti skolą už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-06-16 yra nepagrįstas. Sutinka, kad skola už komunalines ir kitas paslaugas suteiktas už laikotarpį nuo 2012-06-17 iki 2015-07-31 būtų priteista iš atsakovės kaip iš naujojo šio buto savininko. Atsakovė mano, kad reikalavimas dėl 200,07 Eur delspinigių yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, nes delspinigiai, kaip sutartinės atsakomybės forma, gali būti nustatomi sutartimi arba įstatymu (CK 6.258 straipsnio l dalis), o tarp ieškovės ir atsakovės nėra sudaryta paslaugų teikimo sutartis. Be to, mano, kad ieškovės delspinigių paskaičiavimas remiantis teisės aktais, reglamentuojančiais delspinigių skaičiavimą fiziniams asmenims, yra klaidingas, nes nei Lietuvos Respublika, nei VĮ „Turto bankas“, kuris atstovauja Lietuvos Respublikai, nėra fiziniai asmenys, todėl šiuo atveju negali būti taikomi teisės aktai, kuriuos pritaikė ieškovas. Be to, atsakovas nurodo, kad delspinigiams yra taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškininės senaties terminas (LR CK 1.125 str. 5 d. l p.) ir prašo jį taikyti. Atsakovė mano, kad yra nepagrįstas ieškovės prašymas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Atsakovė nurodo, kad mirusiojo V. P. teisių perėmimas įvyko dar iki ieškovės kreipimosi su ieškiniu į teismą: patikėjas mirė 2012-06-16, o civilinė byla iškelta tik 2015 metais. Valstybė, paveldėjusi V. P. turtą, neperėmė prievolės mokėti 5 procentus metinių (procesinių) palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nuo skolos, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-06-16 (net jei ši skola iš valstybės būtų priteista), nes palikėjo mirties momentu tokia prievolė skolininkui V. P. neegzistavo. Ieškovė nėra įstatymų nustatyta tvarka pareiškusi kreditorinio reikalavimo mirusiojo V. P. įpėdiniui, todėl reikalavimas priteisti procesines palūkanas už skolą, susidariusią iki V. P. mirties, t.y. iki 2012-06-16, yra atmestinas ir dėl to, kad nepagrįstas reikalavimas dėl pagrindinės skolos priteisimo. Atsakovė mano, kad ieškovės reikalavimas dėl 80 Eur bylinėjimosi išlaidų yra nepagrįstas, nes nėra pateikti įrodymai, kokia šios sumos dalis buvo pervesta advokatui pagal 2014-07-01 bendradarbiavimo sutartį, sudarytą advokatės K. P. ir IĮ „Uostamiesčio teisinės paslaugos“. Atsakovė prašo ieškinio reikalavimus priteisti ieškovės naudai iš atsakovės skolą už suteiktas komunalines ir kitas paslaugas, taip pat palūkanas ir delspinigius, paskaičiuotus nuo skolos už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-06-16, taip pat 5 procentus metinių palūkanų už šią sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo - atmesti kaip nepagrįstus; ieškinio reikalavimą priteisti skolą už suteiktas komunalines ir kitas paslaugas už laikotarpį nuo 2012-06-17 iki 2015-07-31 - tenkinti; ieškinio reikalavimus priteisti nuo nesumokėtos skolos už suteiktas komunalines ir kitas paslaugas paskaičiuotas palūkanas ir delspinigius už laikotarpį nuo 2012-06-17 iki 2015-07-31, taip pat 5 procentus metinių palūkanų už šią sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo atmesti kaip nepagrįstą; ieškinio reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas, atmesti kaip nepagrįstą.
Civilinė byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka CPK 441 straipsnio pagrindu, kadangi ginčas yra dėl nedidelės sumos ir nė viena šalių neprašo nagrinėti bylos žodinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1991-10-17 nuosavybės teise priklausė V. P. (49-50 b.l.). V. P. mirė 2012-06-16 (51 b.l.). Minėtą butą paveldėjo atsakovė – Lietuvos Respublika, pagal 2015-07-09 palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. 3033 (49-50 b.l.). Daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas, bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimą vykdo ieškovas (6, 9-10, 29-31 b.l). Ieškovė nurodo, kad už paslaugas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėn. iki 2015 m. liepos mėn. yra 509,86 Eur įsiskolinimas, nuo šios sumos paskaičiuota 200,07 Eur delspinigių. Byloje duomenų apie tai, kad ši skola būtų sumokėta, nėra.
Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Veiksmai, kuriuos įpėdinis privalo atlikti, kad būtų pripažintas priėmusiu palikimą, nurodyti CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Tuo atveju, kai palikimas pereina valstybei dėl to, kad neatsirado įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, valstybė priima palikimą tik pagal paveldimo turto apyrašą ir už palikėjo skolas atsako tik jai perėjusio paveldėto turto verte (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.62 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Vilniaus energija“ pareiškimą dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-63/2011). Taigi valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Nors įstatyme valstybė priskiriama prie įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau valstybės palikimo priėmimas savo turiniu yra kitokią teisinę reikšmę turintis veiksmas, nei kitų įpėdinių atliekami palikimo priėmimo veiksmai. Jei kiti įpėdiniai neatliks palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvaus paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Dėl to kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti, reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įformino veiksmus, valstybei palikimas pereina ir, minėta, pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nenustatytas terminas, per kurį valstybei atstovaujanti institucija privalo kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei fakto įforminimo, išduodant jai paveldėjimo teisės liudijimą.
CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta praleisto termino pratęsimo galimybė, kai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tam, jog kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo. Lietuvos A. T. yra nurodęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Snoro lizingas“ ir kt. pareiškimus dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, bylos Nr. 3K-3-523/2012).
Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti skolą už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-06-16, nurodo, kad ieškovė kreditorinį reikalavimą įpėdiniui turėjo pareikšti per 3 mėnesius po skolininko mirties, tačiau to iki 2012-09-16 nepadarė. Atsakovė su reikalavimu priteisti skolą už laikotarpį nuo 2012-06-17 iki 2015-07-31 sutinka (32-34 b.l.). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad terminas ieškovei pareikšti kreditorinį reikalavimą įpėdiniams suėjo 2012-09-16. Nustatyta, kad palikėjas V. P. už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-06-16 ieškovui buvo įsiskolinęs. Ieškovė per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepareiškė kreditorinio reikalavimo įpėdiniui. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas ieškovui kaip kreditoriui pareikšti reikalavimą įpėdiniams naikinamasis 3 metų terminas suėjo 2015-06-16. Ieškovė byloje neprašo atnaujinti praleistą terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą V. P. palikimą priėmusiam įpėdiniui. Lietuvos A. T. civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 priimtoje 2014-04-14 nutartyje vertino, ar valstybė, kaip paveldėtoja, pasižymi tokiomis specifinėmis savybėmis, dėl kurių kreditoriui būtų neprivalu laikytis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimų pareiškimo termino. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė per įstatymo nustatytą terminą nereiškė mirusiojo V. P. įpėdiniams kreditorinio reikalavimo, byloje nereiškė prašymo atnaujinti praleistą terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis ieškovė nėra pareiškusi prašymo dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, todėl ieškovės reikalavimo dalis dėl skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-06-16, kas sudaro 59,80 Eur (206,48 Lt) (41,47 +37,88 +37,22 +34,22 +35,38 +20,31 (38,09/30 dienų x 16 dienų) yra atmetama kaip nepagrįsta.
Ieškinio reikalavimo dalis dėl skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2016-06-17 iki 2015-07-31 yra tenkinama, kadangi prievolė mokėti ieškovei už suteiktas komunalines paslaugas atsirado ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo valstybei dienos, o nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Byloje nustatyta, kad palikėjo V. P. turtą – butą, esantį Reikjaviko g. 9-139, Klaipėda, paveldėjo atsakovė. CK 4.76 str. nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Kadangi atsakovė už laikotarpį nuo 2012-06-17 iki 2015-07-31 susidariusio įsiskolinimo nesumokėjo, darytina išvada, kad ji prievolės neįvykdė, todėl atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei susidariusį įsiskolinimą. Ieškinio reikalavimo dalis dėl 450,06 Eur (65,35 Eur (225,63 Lt) už 2012-06-17 iki 2012-12-31 (17,78 (38,09/30 dienųx14 dienų) + 32,16+37,39+33,76+34,94+35,93+33,67) + 122,09 Eur už 2013 m. + 126,96 Eur už 2014 m. + 135,66 Eur už 2015-01-01 iki 2015-07-31) kaip pagrįsta tenkinama (CK 4.76, 4.82 str. 1, 3, 4 d., 5.62 str., 6.38, 6.59, 6.63 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė paveldėjo butą, kurio VĮ „Registrų centras“ duomenimis vidutinė rinkos vertė yra 21200 Eur (vidutinės rinkos vertės nustatymo data – 2015-06-23) (49,50 b.l.), pripažintina, kad priteisiama 450,06 Eur suma neviršija paveldėto tikrosios turto vertės (CK 5.62 str. 3 d.).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 200,07 Eur dydžio delspinigius. Ieškinyje nurodo, kad delspinigiai yra paskaičiuoti remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996-10-04 nutarimo Nr. 1161 redakcija) 1.3 punktu. Ieškinyje nurodo, kad 0,03 procento delspinigiai paskaičiuoti už paskutinius 6 mėnesius nuo skolos sumos (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.) (29-31 b.l.). Atsakovė prašo taikyti reikalavimui dėl delspinigių ieškinio senatį. Teigia, kad ieškovo nurodomas Vyriausybės nutarimas yra taikomas tik fiziniams asmenims, butas buvo perimtas be gyventojų, paslaugų teikimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta (34-35 b.l.). Įvertinęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-25 nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996-10-04 nutarimo Nr. 1161 redakcija) nuostatas, teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad minėtas teisės aktas yra taikomas fizinių asmenų – gyventojų, laiku nesumokėjusių už gyvenamųjų patalpų nuomą, komunalines paslaugas mokesčių, atžvilgiu. Atsakovė yra juridinis asmuo, todėl jos atžvilgiu minėto teisės akto nuostatos negali būti taikomos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad tarp šalių yra sudaryta sutartis, kurioje būtų numatytos už prievolės netinkamą vykdymą netesybos – delspinigiai. Dėl šių priežasčių pripažįstama, kad ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmetamas.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (29-31 b.l.). Atsakovė teigia, kad negali būti priteistos minėtos palūkanos už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-06-16, kadangi ieškovė nereiškė kreditorinio reikalavimo mirusiojo V. P. įpėdiniui (35-36 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimo dalis dėl skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-06-16 yra atmetama kaip nepagrįsta, teismas sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės procesines palūkanas už šį laikotarpį. Įvertinus tai, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo V. P. mirties, nėra palikėjo prievolės, tai yra atsakovės prievolės, atsiradusios dėl jos, kaip turto savininkės, ir ieškovės prievolinių teisinių santykių, taip pat vertinant tai, kad ieškovei nebuvo vykdoma prievolė mokėti mokesčius už minėtą laikotarpį, spręstina, kad atsakovė turi pareigą mokėti 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.). Todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 450,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-01-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Vertinant tai, kad ieškovė yra daugiabučio namo gyventojų bendrija, kuri pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o atsakovė yra valstybė, todėl žyminis mokestis nepriteisiamas. Ieškovė patyrė 80 Eur išlaidas už ieškinio surašymą (15-16 b.l.). Įvertinus byloje esančius įrodymus, kad ieškinio surašymui ieškovei buvo suteiktos advokato paslaugos bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, nors ir pripažinusi dalį ieškinio reikalavimų, neatsiskaitė su ieškove, šios išlaidos priteisiamos iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (63 procentai). Dėl šios priežasties iš atsakovės priteisiamos ieškovės naudai 50,40 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, į.k. 112021042, 450,06 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų 06 centų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 450,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-01-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 50,40 Eur (penkiasdešimt eurų 40 centų) bylinėjimosi išlaidas – ieškovo DNSB „Audronaša“, į.k. 141795877, naudai.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.