Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. E., nuteistojo D. G. ir jo gynėjo advokato Sergiejaus Butos ir nuteistosios V. E. gynėjo advokato Rimanto Tumėno apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo D. E. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme dvejiems metams;

- pagal BK 213 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – laisvės atėmimu penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

- pagal BK 213 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – laisvės atėmimu septyneriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistųjų D. E., D. G. ir V. E. priteista po 327,44 Lt valstybei proceso išlaidoms padengti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2009 metų spalio mėnesį, dalyvaudamas D. E. suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su šios organizuotos grupės vadovu D. E. bei šios organizuotos grupės dalyviais V. E. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu M., tyčia, neteisėtai Italijos Respublikoje įgijo ir laikė didelį kiekį bei didelės vertės netikrus Europos Sąjungos apyvartoje esančius pinigus – eurus, turėdami tikslą juos realizuoti Lietuvos Respublikoje, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

2009 m. spalio 15-17 dienomis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, D. E. nurodymu D. G. automobiliu „XXXX“, valst. Nr. XXX XXX, priklausančiu V. P., kartu su V. E. nuvyko į Italijos Respublikoje, esantį (duomenys neskelbtini) miestą, susitiko su D. E. nurodytu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu M., iš kurio per kelis kartus už D. G. bei D. E. pinigus, t. y. 10 000 eurų įsigijo didelį kiekį ir didelės vertės netikrus Europos Sąjungos apyvartoje esančius pinigus – eurus: 24 vnt. 20 eurų banknotus vienodais numeriais S44244920418, kurių vertė – 1 657,34 Lt; 2 vnt. 50 eurų banknotus vienodais numeriais U77948546749, kurių vertė – 345,28 Lt; 101 vnt. 100 eurų banknotus vienodais numeriais U47523343298, kurių vertė – 34 873,28 Lt; 218 vnt. 100 eurų banknotus vienodais numeriais Y30089747524, kurių vertė – 75 271,04 Lt; 235 vnt. 100 eurų banknotus vienodais numeriais Y13110073417, kurių vertė – 81 140,08 Lt; 251 vnt. 100 eurų banknotus vienodais numeriais Y30497705587, kurių vertė – 86 665,28 Lt; 333 vnt. 100 eurų banknotus vienodais numeriais X17428973825, kurių vertė – 114 978,24 Lt, tokiu būdu D. E. nurodymu organizuotos grupės nariai D. G. ir V. E. iš viso įgijo 1 164 vnt. 20, 50 ir 100 netikrų eurų banknotus, kurių bendra vertė – 394 931,26 Lt. D. G. įgytus netikrus 1 164 vnt. eurų banknotus paslėpė Italijos Respublikoje, avarijos metu jo paties sudaužyto automobilio „XXXX“, valst. Nr. XXX XXX salone, po priekiniu skydeliu, ir automobilio kairės pusės keleivio galinėse durelėse bei organizavo šio automobilio su jame paslėptais netikrais eurų banknotais atgabenimą į Lietuvos Respubliką. 2009 m. spalio 29 d. iš Italijos Respublikos automobilį „XXXX“, valst. Nr. XXX XXX su jame paslėptais netikrais eurais, L. R. vairuojamu vilkiku „XXXX XX“, valst. Nr. XXXX XX ir puspriekabe, valst. Nr. XX XXX atgabeno į Lietuvos Respubliką, kurį D. G. ir D. E. pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir laikė iki 2009 m. spalio 30 d.

D. G. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo įgijo, nešiojo, laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

D. G. 2009 m. rugpjūčio – spalio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ardydamas iš Jungtinių Amerikos Valstijų įsigytą automobilį „XXX XX“, stovintį jo gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, automobilio bagažinėje, po apmušalais surado, t. y. neturėdamas leidimo įgijo 40 (10 mm) kalibro „Beretta Px4 Storm“ modelio graižtvinį trumpavamzdį šaunamąjį ginklą, priskiriamą B kategorijos šaunamiesiems ginklams, skirtą šaudyti 40 SW kalibro (sinonimas 10x22) šoviniais ir 15 vnt. 40 SW kalibro (sinonimas 10x22) šovinių – šaudmenų, skirtų graižtviniams šaunamiesiems ginklams, kuriuos neturėdamas leidimo nunešė į savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, miegamojo kambarį, įdėjo į spintelės stalčių ir neturėdamas leidimo laikė iki 2009 m. spalio 30 d.

D. E. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio mėnesį, vadovavo organizuotos grupės narių veiklai ir ją koordinavo, paskirstė organizuotos grupės nariams D. G., V. E. užduotis bei veikdamas organizuota grupe su D. G., V. E. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu M., tyčia organizavo didelio kiekio ir didelės vertės netikrų Europos Sąjungos apyvartoje esančių pinigų – eurų įgijimą Italijos Respublikoje ir laikymą, turint tikslą juos realizuoti Lietuvos Respublikoje, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

D. E., turėdamas tiesioginę tyčią, Italijos Respublikoje įgyti, laikyti ir realizuoti Lietuvos Respublikoje didelį kiekį ir didelės vertės netikrus Europos Sąjungos apyvartoje esančius pinigus – eurus, šiai nusikalstamai veikai įgyvendinti parengė detalų nusikaltimo darymo planą, atliko parengiamuosius veiksmus: subūrė organizuotą grupę, kurią sudarė D. G., V. E. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vardu M., paskirstė jų vaidmenis ir koordinavo jų veiksmus, t. y. grupės nariui D. G. nurodė vykti į Italijos Respublikoje esantį (duomenys neskelbtini) miestą, suteikė nusikaltimo priemones – pinigines lėšas netikrų eurų įsigijimui, pasinaudojo savo ryšiais ir pažintimis Italijos Respublikoje, D. G. davė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu M., mobiliojo ryšio telefono numerį ir nurodė jam nuvykus į Italijos Respubliką kartu su organizuotos grupės nare V. E., gyvenančia ir dirbančia Italijos Respublikoje, susisiekti su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu M., ir rūpintis iš anksto jo užsakytų netikrų eurų įsigijimu bei jų atgabenimu iš Italijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, turint tikslą juos realizuoti ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims.

2009 m. spalio 15-17 dienomis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, D. E. nurodymu, D. G. automobiliu „XXXX“, valst. Nr. XXX XX, priklausančiu V. P., kartu su V. E. nuvyko į Italijos Respublikoje, esantį (duomenys neskelbtini) miestą, susitiko su D. E. nurodytu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu M., iš kurio per kelis kartus už D. G. bei D. E. pinigus, t. y. 10 000 eurų įsigijo didelį kiekį ir didelės vertės netikrus Europos Sąjungos apyvartoje esančius pinigus – eurus: 24 vnt. 20 eurų banknotus vienodais numeriais S44244920418, kurių vertė – 1 657,34 Lt; 2 vnt. 50 eurų banknotus vienodais numeriais U77948546749, kurių vertė – 345,28 Lt; 101 vnt. 100 eurų banknotus vienodais numeriais U47523343298, kurių vertė – 34 873,28 Lt; 218 vnt. 100 eurų banknotus vienodais numeriais Y30089747524, kurių vertė – 75 271,04 Lt; 235 vnt. 100 eurų banknotus vienodais numeriais Y13110073417, kurių vertė – 81 140,08 Lt; 251 vnt. 100 eurų banknotus vienodais numeriais Y30497705587, kurių vertė – 86 665,28 Lt; 333 vnt. 100 eurų banknotus vienodais numeriais X17428973825, kurių vertė – 114 978,24 Lt, tokiu būdu D. E. nurodymu organizuotos grupės nariai D. G. ir V. E. įgijo iš viso 1 164 vnt. 20, 50 ir 100 netikrų eurų banknotus, kurių bendra vertė – 394 931,26 Lt. D. G. įgytus netikrus 1 164 vnt. eurų banknotus paslėpė Italijos Respublikoje, avarijos metu jo paties sudaužyto automobilio „XXXX“, valst. Nr. XXX XX salone, po priekiniu skydeliu, ir automobilio kairės pusės keleivio galinėse durelėse bei organizavo šio automobilio su jame paslėptais netikrais eurų banknotais atgabenimą į Lietuvos Respubliką. 2009 m. spalio 29 d. iš Italijos Respublikos automobilį „XXXX“, valst. Nr. XXX XX su jame paslėptais netikrais eurais L. R. vairuojamu vilkiku „XXXX“, valst. Nr. DHP XXX ir puspriekabe, valst. Nr. XX XXX atgabeno į Lietuvos Respubliką, kurį D. G. ir D. E. pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir laikė iki 2009 m. spalio 30 d.

V. E. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad 2009 metų spalio mėnesį, dalyvaudama D. E. suburtoje organizuotoje grupėje, kartu su šios organizuotos grupės vadovu D. E. bei šios organizuotos grupės dalyviais D. G. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu M., tyčia, neteisėtai Italijos Respublikoje įgijo ir laikė didelį kiekį bei didelės vertės netikrus Europos Sąjungos apyvartoje esančius pinigus – eurus, turėdami tikslą juos realizuoti Lietuvos Respublikoje, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

2009 m. spalio 15-17 dienomis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, D. E. nurodymu, V. E. kartu su D. G. automobiliu „XXXX“, valst. Nr. XXX XX, priklausančiu V. P., nuvyko į Italijos Respublikoje, esantį (duomenys neskelbtini) miestą, susitiko su D. E. nurodytu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu M., iš kurio per kelis kartus už D. G. bei D. E. pinigus, t. y. 10 000 eurų įsigijo didelį kiekį ir didelės vertės netikrus Europos Sąjungos apyvartoje esančius pinigus – eurus: 24 vnt. 20 eurų banknotus vienodais numeriais S44244920418, kurių vertė – 1 657,34 Lt; 2 vnt. 50 eurų banknotus vienodais numeriais U77948546749, kurių vertė – 345,28 Lt; 101 vnt. 100 eurų banknotus vienodais numeriais U47523343298, kurių vertė – 34 873,28 Lt; 218 vnt. 100 eurų banknotus vienodais numeriais Y30089747524, kurių vertė – 75 271,04 Lt; 235 vnt. 100 eurų banknotus vienodais numeriais Y13110073417, kurių vertė – 81 140,08 Lt; 251 vnt. 100 eurų banknotus vienodais numeriais Y30497705587, kurių vertė – 86 665,28 Lt; 333 vnt. 100 eurų banknotus vienodais numeriais X17428973825, kurių vertė – 114 978,24 Lt, tokiu būdu D. E. nurodymu organizuotos grupės nariai D. G. ir V. E. įgijo iš viso 1 164 vnt. 20, 50 ir 100 netikrų eurų banknotus, kurių bendra vertė – 394 931,26 Lt. D. G. įgytus netikrus 1 164 vnt. eurų banknotus paslėpė Italijos Respublikoje, avarijos metu jo paties sudaužyto automobilio „XXXX“, valst. Nr. XXXX salone, po priekiniu skydeliu, ir automobilio kairės pusės keleivio galinėse durelėse bei organizavo šio automobilio su jame paslėptais netikrais eurų banknotais atgabenimą į Lietuvos Respubliką. 2009 m. spalio 29 d. iš Italijos Respublikos automobilį „XXXX“, valst. Nr. XXX XX, su jame paslėptais netikrais eurais, L. R. vairuojamu vilkiku „XXXX“, valst. Nr. XXX XX ir puspriekabe, valst. Nr. XX XXX atgabeno į Lietuvos Respubliką, kurį D. G. ir D. E. pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir laikė iki 2009 m. spalio 30 d.

Apeliacinis teismas pažymi, kad Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje, 10 straipsnyje nurodyta, kad techninių priemonių naudojimas operatyvinėje veikloje kontroliuojant ar fiksuojant asmenų pokalbius galimas motyvuota apygardos teismo pirmininko ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nutartimi pagal Generalinio prokuroro, ar jo įgalioto Generalinio prokuroro pavaduotojo arba apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ar jo įgaliotų vyriausiųjų prokurorų pavaduotojų motyvuotus teikimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. spalio 15 d. pagal Generalinio prokuroro teikimą Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų skyriaus pirmininkas priėmė nutarimus Nr. SD-3810 ir Nr. SD-3811 ir sankcionavo D. G. bei D. E. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir fiksavimą (1 t., 143-144 b. l.). Taip pat, 2009 m. spalio 22 d. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų skyriaus pirmininkas priėmė nutarimą Nr. SD - 3959 ir sankcionavo G. G. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir fiksavimą (1 t., 145 b. l.). Baudžiamojoje byloje yra pateikti dokumentai, susiję su aukščiau paminėtų pokalbių išslaptinimu, pokalbių suvestinės ir techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolai (1 t., 132-142, 146-167 b. l.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje techninių priemonių naudojimas specialia tvarka buvo tinkamai patikrintas, o specialiosios priemonės buvo naudotos teisėtai ir pagrįstai, t. y. operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose fiksuota bylai reikšminga informacija gauta teisėtais būdais ir metodais. Iš bylos medžiagos matyti, kad telefoninių pokalbių klausymosi protokole ir prie jo pridėtų telefoninių pokalbių suvestinėse patvirtina, kad D. G., D. E. ir V. E. veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu M., tyčia, neteisėtai Italijos Respublikoje įgijo ir laikė didelį kiekį bei didelės vertės netikrus Europos Sąjungos apyvartoje esančius pinigus – eurus, turėdami tikslą juos realizuoti Lietuvos Respublikoje. Pirmiausia svarbu pažymėti, kad remiantis telefoninių pokalbių išklotinėmis nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 25 d. techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolais ir pokalbių suvestinėmis operatyvinių veiksmų atlikimo metu telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų pagalba buvo užfiksuoti D. G., D. E. ir V. E. telefoniniai pokalbiai (1 t., 148-167 b. l.). Nors ikiteisminio tyrimo metu D. E. teigė, kad užfiksuotuose pokalbiuose yra ne jo balsas, tačiau pirmosios instancijos teisme D. G. pripažino, kad jis kalbėjo su savo žmona G. G., V. E. bei D. E.. Ikiteisminiame tyrime nuteistoji V. E. taip pat pripažino, kad garso įrašai telefoninių pokalbių metu yra užfiksuoti jos, G. G., D. G. ir jos vyro D. E. balsai. Nuteistoji V. E. apeliacinio proceso metu šiuos savo parodymus patvirtino. Teisėjų kolegija išanalizavusi telefoninių pokalbių turinį daro išvadą, kad jie yra informatyvūs ir atskleidžia nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tuo pačiu paneigia D. G. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme bei D. E. ir V. E. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Todėl skirti fonoskopinę ekspertizę D. E. ir kitų nuteistųjų balsui identifikuoti nėra pagrindo, nes kam priklauso garso įrašuose užfiksuoti balsai nustatomi kitais byloje surinktais įrodymais. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistieji įtardami, jog jų pokalbiai gali būti pasiklausomi, kalbėdami žodžius vartoja perkeltine prasme, kalba trumpiniais ir tik jiems suprantamais išsireiškimais, taip tikėdami, kad iš atskiro pokalbio nebus įmanoma suprasti apie ką kalbama. Nuteistieji ir jų gynėjai skunduose susiaurina ir sumenkina telekomunikacijų tinklais gautų įrodymų reikšmę, taip pasirinko tik sau priimtiną gynybos būdą. Apeliacinio teismo nuomone, šie telefoninių pokalbių garso įrašai turi būti vertinami ne atskirai, bet kontekste su visais kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. G. ir D. E. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė buvo pradėta 2009 m. spalio 15 d., G. G. - 2009 m. spalio 22 d. (1 t., 143-145 b. l.), o V. E. – 2009 m. rugpjūčio 27 d. Iš byloje esančių išslaptintų dokumentų matyti, kad 2009 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus l. e. p. pirmininkas V. N. pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo G. J. teikimą Nr. S1-1136 priėmė nutartį Nr. SD-3176, kuria sankcionavo telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę <...> (pavardė ir vardas neišslaptintas) (1 t., 132 b. l.). Iš įslaptintų dokumentų išslaptinimo rašto turinio matyti, kad asmuo, kurio pokalbių bus klausomasi, gyvena Italijoje ir gali užsiimti nusikalstama veikla. Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad tuo metu Italijoje gyveno ir dirbo V. E., todėl teisėjų kolegija vadovaujasi 2009 m. spalio 15 d. 15 val. 6 min. 39 sek. garso įrašu tarp V. E. ir G. G., nes kaip įrodymas jis gautas teisėtu būdu. Iš šio garso įrašo turinio matyti, kad V. E. dar iki D. G. išvykimo kalbėjosi su asmeniu, gyvenančiu Italijoje, ir tarėsi dėl susitikimo; jai taip pat buvo žinoma, kad atvyks D. G., o ne D. E., kuris dėl kažkokių aplinkybių negali vykti, o nenustatytam asmeniui nėra skirtumo, kas atvažiuos (1 t., 154 b. l., 5 t., 156-157 b. l.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. G. išvyko į Italiją 2009 m. spalio 14 d. (1 t.,132-133 b. l.). Nors kaltinime nurodyta, kad D. G. išvyko į Italiją 2009 m. spalio 15-17 d., teisėjų kolegijos nuomone, tai neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, nes ikiteisminio tyrimo metu ir teisme tikslus išvykimo laikas nenustatytas. Iš 2009 m. spalio 16 d. 19 val. 59 min. 34 sek. telefoninio pokalbio tarp D. G. ir G. G. matyti, kad 8 000 eurų jam (D. G.) davė D. E., o kitą dalį (2 000 eurų) turėjo pats (D. G.) (<...Dainius rizikuoja, aš tai nerizikuoju. Nu, jisai, sako, tipo, imam. Aš iš jo pinigų paėmiau...(keiksmažodis) dvi štūkas kilų...>).

Iš V. E. parodymų matyti, kad apie tai, jog D. G. nori įsigyti netikrų eurų sužinojo vykusio pokalbio metu tarp D. G. ir italo vardu M. Jos užduotis buvo versti iš italų į lietuvių kalbą, todėl į D. G. ir italo, vardu M., pokalbį nesikišo, netikrų eurų perdavimo momento nematė ir dėl to nieko negali paaiškinti. Tačiau V. E. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji, dalyvaujant gynėjui, parodė, kad D. G. ir italo M. pokalbio metu girdėjo kaip D. G. klausė, kokios eurų kainos, kada M. galės atvežti pinigus, kas kelintas numeris keičiasi piniguose, abu (D. G. ir M.) kažką rašėsi ant lapelių (4 t., 5-9 b. l.). Tokie jos parodymai iš dalies įrodo, kad ji iš tikrųjų žinojo apie D. G. nusikalstamą sumanymą įsigyti netikrus eurus dar iki 2009 m. spalio 15 d., kai jau buvo atliekama telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistosios V. E. parodymai apie tai, kad ji neva nieko nežinojo apie netikrų eurų įsigijimo aplinkybes ir jokio nusikaltimo nepadarė yra neįtikinami ir prieštarauja faktinei bylos medžiagai ir tolimesnei įvykių loginei sekai.

2009 m. spalio 16 d. 15 val. 12 min. 16 sek. ir 16 val. 00 min. 53 sek. iš telefoninių pokalbių tarp D. E. ir V. E. matyti, kad nuteistoji V. E. važiuoja šnekėtis dėl padirbtų eurų, su vyru (D. E.) aptaria riziką juos įsigyjant; V. E. net parodo iniciatyvą, kad jo (D. E.) niekas neverčia, o pastarasis patikina, kad reikia rizikuoti (1 t., 154 b. l., 5 t., 163 b. l.). Iš 2009 m. spalio 16 d. 18 val. 44 min. 16 sek., 18 val. 46 min. 02 sek., 19 val. 21 min. 23 sek. SMS žinučių turinio matyti, kurias vienas kitam siuntė D. E., V. E. ir D. G., kad jie derina ir aptaria netikrų eurų įsigijimo aplinkybes, sako, kad kol kas viskas vyksta gerai, D. G. padavė pinigus (<...padaviau saibas...>), <... netikri eurai bus rytoj vakare arba sekmadienį...> (1 t., 154 b. l., 5 t., b. l. 163). Iš telefoninių pokalbių garso įrašo turinio ir SMS žinučių matyti, kad 2009 m. spalio 18 d. ir 20 d. D. G. netikrų eurų dar negavo, dėl to labai pyksta, nervinasi, keikiasi, kad reikia laukti ir kaltina V. E., kuri pati nežino, kaip elgtis ir ką daryti (1 t., 157-159, 5 t., 163-169 b. l.). Iš 2009 m. spalio 20 d. 21 val. 32 min. 40 sek. telefoninio pokalbio tarp V. E. ir D. E. matyti, kad D. E. priekaištauja jai, jog D. G. pasiėmė 8 000 eurų, tačiau prekės dar negavo; V. E. teigia, kad reikia laukti, nes visų nervai įtempti (5 t., 166-169 b. l.). Iš 2009 m. spalio 27 d. telefoninio pokalbio tarp G. G. ir V. E. matyti, kad V. E. žino, kada vilkiku bus parvežtas sudaužytas automobilis, kurį reikia atrakinti (5 t., 173 b. l.).

Telekomunikacijų tinklais užfiksuoti aukščiau paminėti pokalbiai iš dalies atitinka D. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme. D. G. 2009 m. lapkričio 17 d. apklaustas kaip įtariamasis, dalyvaujant gynėjui, parodė, kad į Italiją važiavo pirkti automobilio, tačiau tinkamo nerado, todėl paprašė V. E. paskambinti nepažįstamam italui (kaip nustatyta byloje – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui vardu M.), kurio telefoną davė D. E. ir kuris gali parduoti neva netikrų eurų. Jis tris kartus susitiko su nepažįstamu italu, kuriam davė 5 000 tikrų eurų (užstatą) ir užsisakė netikrų eurų, kurie jam turėjo būti perduoti per dvi dienas, tačiau tai nebuvo padaryta, nes, kaip pasakė italas, netikri eurai nebuvo padaryti. Jis taip pat skambino D. E. ir informavo jį apie susitikimą su italu. Visų susitikimų metu jam ir italui vertė V. E. Vėliau italas jam perdavė visus netikrus eurus, kuriuos paslėpė automobilyje, tačiau važiuodamas pateko į avariją, todėl V. E. paliko automobilio raktelius, kuri rūpinosi automobilio pargabenimu į Lietuvą, o pats lėktuvu išskrido į namus. Vėliau su D. E. nuvažiavo į „N“ degalinę pasiimti pargabentą automobilį, kur juos sulaikė policijos pareigūnai (1 t., 198-199 b. l.).

Nuteistojo D. G. parodymai iš dalies atitinka D. E. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant jį įtariamuoju, dalyvaujant gynėjui. Iš D. E. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis D. G. davė Italijoje gyvenančio vyriškio telefono numerį, kuris pardavinėja netikrus eurus. D. G. iš Italijos kelis kartus jam (D. E.) skambino ir pasakė, kad susitiko su italu ir susitarė dėl netikrų eurų įsigijimo. D. G. jam minėjo, kad italas kažkur buvo dingęs ir teiravosi, kaip jį surasti, tačiau po kelių dienų pokalbio telefonu metu pasakė, kad viskas yra tvarkoje. Jis suprato, kad D. G. iš italo nusipirko netikrų eurų, tačiau kiek ir kokiu tikslu nesidomėjo. 2009 m. spalio 30 d. su D. G. važiavo pasiimti iš Italijos parvežtą sudaužytą automobilį, jis žinojo, kad jame yra paslėpti netikri eurai, nes apie tai jam pasakė D. G., tačiau juos sulaikė policijos pareigūnai (2 t., 130-132 b. l.). Iš 2009 m. spalio 21 d. 12 val. 42 min. 45 sek., 2009 m. spalio 22 d. 11 val. 46 min. 48 sek., 2009 m. spalio 23 d. 10 val. 21 min. 17 sek., 2009 m. spalio 23 d. 14 val. 34 min. 30 sek., 2009 m. spalio 28 d. 13 val. 26 min. 33 sek. telefoninių pokalbių tarp D. E. ir nenustatytų asmenų, D. E. ir G. G. matyti, kad D. E. būdamas Lietuvoje ne tik žinojo apie netikrų eurų įgijimo aplinkybes, bet koordinavo bei vadovavo D. G. ir V. E. veiksmams Italijoje ir tarėsi su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis dėl netikrų eurų realizavimo Lietuvoje (5 t., 165-169-173 b. l.).

Pažymėtina, kad iš BK 24 straipsnio 4 dalies, apibrėžiančios nusikalstamos veikos organizatoriaus sąvoką, turinio matyti, kad esminis nusikaltimo organizatoriaus požymis yra kitų bendrininkų pastangų suvienijimas ir nukreipimas, sistemos ir organizuotumo bendroje nusikalstamoje veikoje – ar atskirose jos stadijose, ar jau nusikaltimo darymo metu - sukūrimas. Norint pripažinti vieną iš bendrininkų organizatoriumi, nebūtinai jo veika turi apimti visus šiuos organizacinius veiksmus, užtenka bent vieno iš jų. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir išanalizavęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nustatė, kad nusikaltimo organizatoriumi ir vykdytoju buvo D. E., o kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atliko tam tikrą užduotį ir turėjo skirtingą vaidmenį. D. E. davė dalį pinigų (eurų), kad būtų nupirkti netikri eurai, palaikė intensyvius telefoninius kontaktus su visais nusikaltimo bendrininkais, po to, kartu su D. G. į „N“ degalinę važiavo paimti pargabentą autoavarijoje sudaužytą automobilį, kuriame buvo nupirkti ir paslėpti netikri eurai. D. E. veiksmų apimtis, kontaktai su visais nusikaltimo bendrininkais ir nusikaltimo padarymo detalių aptarimas įrodo, jog jis nusikaltimo bendrininkams teikė įvairiapusę pagalbą, kuri ne tik padėjo padaryti nusikaltimą, bet ir telkė, nukreipė jų pastangas, ir taip organizavo šio nusikaltimo padarymą. Šios aplinkybės įrodo, kad D. G. ir D. E. iš anksto suplanavo kada, iš ko ir kokiomis aplinkybėmis jie nusipirks netikrų eurų ir juos realizuos Lietuvoje. Iš 2009 m. spalio 16 d. 15 val. 12 min. 26 sek., 2009 m. spalio 16 d. 16 val. 00 min. 53 sek., 2009 m. spalio 20 d. 16 val. 03 min. 52 sek. , 2009 m. spalio 20 d. 16 val. 36 min. 01 sek., 2009 m. spalio 20 d. 21 val. 32 min. 40 sek., 2009 m. spalio 27 d. 10 val. 39 min. 00 sek. telefoninių pokalbių tarp D. E., V. E., D. G. matyti, kad V. E. ne tik vertėjavo pokalbių metu tarp D. G. ir italo M, tačiau aktyviai dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, t. y. ji iš anksto žinojo apie D. G. tikslą įsigyti netikrus eurus, skambino italui M. ir suvedė jį su D. G., aktyvai domėjosi netikrų eurų įgijimo aplinkybėmis, apie tai informuodavo vyrą D. E. bei bendravo su G. G., dėl kurios ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad D. G. ir V. E. buvo šios nusikalstamos veikos vykdytojai. Teisėjų kolegijos nuomone, G. G. taip pat žinojo apie D. E., V. E., D. G. nusikalstamus veiksmus, nes tai patvirtina byloje esančių telefoninių pokalbių suvestinės, tačiau ikiteisminis tyrimas G. G. nutrauktas, todėl teisėjų kolegija G. G. veiksmus vertinti kitaip šioje byloje neturi pagrindo (4 t., 45-46 b. l.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. E. pripažįsta, jog D. G. prašymu padėjo perduoti sudaužytą automobilį „XXXX“, valst. Nr. XXX XXX vilkiko vairuotojui, tačiau nežinojo, kad jame buvo paslėpti netikri pinigai – eurai. Teisėjų kolegijos nuomone, V. E. parodymai apie tai, kad ji neva nežinojo apie automobilyje paslėptus netikrus eurus yra naivūs ir neįtikinami, nes prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir aukščiau paminėtoms bylos aplinkybėms. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad D. E. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. nuosprendžiu taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl netikrų pinigų disponavimo (3 t., 41 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas D. G. parodymus, kad jis į Italiją važiavo pirkti automobilių įvertino kritiškai ir pagrįstai atmetė, nes byloje nėra šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių duomenų. Iš D. G. ir G. G. telefoninių pokalbių ir parodymų matyti, kad jie aptaria ką D. G. veikia Italijoje, buitinius šeiminius klausimus (apie plyteles, apie remontą, apie tai, jog dukra neišlaikė vairavimo egzamino, batų pirkimą), bet byloje nėra nė vieno telefoninio pokalbio, iš kurio būtų galima spręsti apie D. G. ar kitų nuteistųjų ketinimą pirkti automobilį. V. E. parodymai apie tai, kad D. G. su italu M. kalbėjo ir apie automobilių pirkimą, jų kainas vertinami kritiškai ir atmetami, nes nuteistoji taip sąmoningai siekia suklaidinti teismą ir išvengti atsakomybės. Be to, V. E. parodymai apie tai, kad ji tik vertė yra neįtikinami ir nelogiški, nes tokiems nuteistosios parodymams akivaizdžiai prieštarauja telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuoti duomenys.

Klaipėdos apygardos teismas skundžiamajame nuosprendyje konstatavo, kad D. E., D. G. ir V. E. nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdami organizuota grupe ir tai pripažino jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 25 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad D. G., D. E. ir V. E. nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdami organizuota grupe, nes nepakankamai įvertino nuteistųjų nusikalstamų veiksmų apimtį ir organizuotumo lygį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyti motyvai, kad kiekvienas veikos bendrininkas iš anksto žinojo, kokius nusikalstamus veiksmus jis turi atlikti, kiekvienas veikos etapas buvo suderintas su paskesniu veikos etapu, kiekvieno veikos bendrininko veiksmai buvo suderinti su kito bendrininko veiksmais, visus bendrininkus siejo organizatorius D. E. yra nepakankami veiką pripažinti kaip padarytą organizuota grupe. Aukščiau nurodyti požymiai atitinka bendrininkų grupę.

Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. BK 25 straipsnio 3 dalis nekelia reikalavimo baudžiamosiose bylose nustatinėti tokius organizuotos grupės dalyvių vaidmenis, kurie atitiktų BK 24 straipsnyje apibrėžtas bendrininkų rūšis (2007 m. spalio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-481/2007). Vienas iš organizuotą grupę apibrėžiančių požymių yra išankstinis bendrininkų susitarimas daryti nusikalstamą veiką, t. y. kuomet organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria nusikalstamos veikos planą, numato įvykdymo mechanizmą, pasiskirsto užduotis, susitaria dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos ir laiko. Organizuota grupė gali susiformuoti rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje arba jau pradėtos ar tęsiamos veikos metu. Nustatant organizuotos grupės buvimą atsižvelgtina į rengto ar padaryto nusikaltimo (ar nusikaltimų) pobūdį ir sudėtingumą, ar grupės nariai aptarė jo padarymo būdą, vietą, laiką ir kitus svarbius momentus, susitarė dėl kiekvienos užduoties ar vaidmens, numatė priemones, padedančias paslėpti nusikaltimo pėdsakus bei išvengti atsakomybės, ir pan. Inkriminuojant atskiram bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę, būtina, kad šis suprastų, jog priklauso tokiai grupei.

Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245/2006). Nors nuteistasis D. E. (taip pat ir kiti nuteistieji) ir neigia susitarimą padaryti jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, jų susitarimą ir tiesioginę tyčią bendrais veiksmais disponuoti netikrais eurais, tai teismas konstatavo įvertinęs objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, kurie nustatyti rašytiniais bylos įrodymais – telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolais, nuteistojo D. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, skundžiamajame nuosprendyje aptartais kitais rašytiniais įrodymais. Svarbu pažymėti, kad kaltės forma, jos rūšis, be kaltinamojo prisipažinimo ar neprisipažinimo, nustatoma tiriant, įvertinant faktinių duomenų visetą, nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, sistemingumą, būdą, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-550/2006). Iš D. G. parodymų matyti, kad būtent D. E. žinojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu M., disponuojančiu netikrais eurais, telefono numerį ir jį davė D. G. Po to, kai D. G. nuvyko į Italiją, V. E., kuri tuo metu gyveno Italijoje, skambino nenustatytam asmeniui, vardu M. ir organizavo jo susitikimą su D. G. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. G. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vardu M., buvo susitikę tris kartus ir visais kartais buvo šnekama apie netikrų pinigų (eurų) įsigijimą. Vėliau D. G. už 10 000 eurų iš M. nupirko 1 164 vnt. 20, 50 ir 100 netikrų eurų banknotų, kurių bendra vertė – 394 931,26 Lt, turėdamas tikslą juos platinti Lietuvoje. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuteistieji disponavo dideliu kiekiu ir didelės vertės netikrais eurais. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad V. E. ne tik tarpininkavo suvedant D. G. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį, vardu M. dėl netikrų eurų įsigijimo, bet visų susitikimų metu vertė, girdėjo ir suprato jų pokalbį apie jų įsigijimo aplinkybes, apie įvykių eigą telefonu informuodavo Lietuvoje likusius D. E., apie tai telefonu kalbėjo (tam tikrais trumpiniais ir tik jiems suprantamais išsireiškimais) su G. G., rūpinosi ir domėjosi sudaužyto automobilio, kuriame buvo paslėpti netikri eurai, pargabenimu iš Italijos į Lietuvą. Po to, D. G. ir D. E. žinodami, kad automobilyje yra palėpti netikri eurai, nuvyko į „N“ degalinę paimti automobilį. Tai, kad D. G. ir kiti nuteistieji suprato, jog atlieka įstatymo draudžiamus veiksmus, akivaizdu iš telefoninių suvestinių, kuriose žodžius vartoja perkeltine prasme ir trumpiniais, tariamasi dėl netikrų eurų įgijimo aplinkybių, domimasi jų transportavimo eiga ir pan. Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstama veika truko neilgai (nuo 2009 m. spalio 15 d. iki spalio 30 d.), D. G., D. E. ir V. E. sieja giminystės ryšys. Byloje nėra neginčijamų ir įtikinamų duomenų apie šios grupės pastovumą, nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumą ir tvirtumą. Iš nuteistųjų nusikalstamų veiksmų apimties, telefoninių pokalbių turinio, nors kalbama perkeltine prasme ir trumpiniais, akivaizdu, kad jų nusikalstami veiksmai nebuvo pasiekę tokį aukštą organizuotumo lygį, kuriuos būtų galima vertinti kaip padarytus organizuota grupe. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuotai nurodė kiekvieno nuteistojo padarytus veiksmus ir visa tai patvirtina, jog nuteistieji iš anksto apgalvojo nusikaltimo padarymo mechanizmą, pasiskirstė vaidmenimis ir bendrų veiksmų pastangomis siekė bendro tikslo – disponuoti netikrais eurais, tokiu būdu nusikalstamą sumanymą padarė veikdami bendrininkų grupe. Esant šioms aplinkybėms, D. E., D. G., V. E. pripažintina jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 24 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nusikaltimo padaryme dalyvavo du ir daugiau asmenų, visi nuteistieji buvo sulaukę amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nuteistieji būdami suaugę ir turintys atitinkamą išsilavinimą pagal savo protinį išsivystymą ir psichinę būseną negalėjo suvokti savo veiksmų bei juos valdyti.

Kaip matyti iš skundžiamojo nuosprendžio, D. E. nusikalstama veika kvalifikuota kaip organizatoriaus, t. y. jis vadovavo grupės narių veiklai ir ją koordinavo, paskirstė organizuotos grupės nariams D. G. ir V. E. užduotis bei veikdamas su jais ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu M., tyčia organizavo didelio kiekio ir didelės vertės netikrų Europos Sąjungos apyvartoje esančių pinigų – eurų įgijimą Italijos Respublikoje ir laikymą, turint tikslą juos realizuoti Lietuvos Respublikoje. D. E. iš kaltinimo pašalinus organizuotą grupę ir pripažinus, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. G. ir V. E. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu M., jo veika iš BK 213 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama į BK 24 straipsnio 4 dalį, 213 straipsnio 2 dalį.

2009 m. spalio mėnesį D. E. vadovavo bendrininkų grupės veiklai ir ją koordinavo, paskirstė šios grupės nariams D. G., V. E. užduotis bei veikdamas kartu su jais ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu M., tyčia organizavo didelio kiekio ir didelės vertės netikrų Europos Sąjungos apyvartoje esančių pinigų – eurų įgijimą Italijos Respublikoje ir laikymą, turint tikslą juos realizuoti Lietuvos Respublikoje, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

D. E., turėdamas tiesioginę tyčią, Italijos Respublikoje įgyti, laikyti ir realizuoti Lietuvos Respublikoje didelį kiekį ir didelės vertės netikrus Europos Sąjungos apyvartoje esančius pinigus – eurus, šiai nusikalstamai veikai įgyvendinti parengė detalų nusikaltimo darymo planą, atliko parengiamuosius veiksmus: subūrė bendrininkų grupę, kurią sudarė D. G., V. E. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, vardu M., paskirstė jų vaidmenis ir koordinavo jų veiksmus, t. y. grupės nariui D. G. nurodė vykti į Italijos Respublikoje esantį (duomenys neskelbtini) miestą, suteikė nusikaltimo priemones – pinigines lėšas netikrų eurų įsigijimui, pasinaudojo savo ryšiais ir pažintimis Italijos Respublikoje, davė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu M., mobiliojo ryšio telefono numerį ir nurodė jam nuvykus į Italijos Respubliką kartu su bendrininkų grupės nare V. E., gyvenančia ir dirbančia Italijos Respublikoje, susisiekti su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu M., ir rūpintis iš anksto jo užsakytų netikrų eurų įsigijimu bei jų atgabenimu iš Italijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, turint tikslą juos realizuoti ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims.

2009 m. spalio 15-17 dienomis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, D. E. nurodymu, D. G. automobiliu „XXX“, valst. Nr. XXX XXX, priklausančiu V. P., kartu su V. E. nuvyko į Italijos Respublikoje, esantį (duomenys neskelbtini) miestą, susitiko su D. E. nurodytu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu M., iš kurio per kelis kartus už D. G. bei D. E. pinigus, t. y. 10 000 eurų įsigijo didelį kiekį ir didelės vertės netikrus Europos Sąjungos apyvartoje esančius pinigus – eurus: 24 vnt. 20 eurų banknotus vienodais numeriais S44244920418, kurių vertė – 1 657,34 Lt; 2 vnt. 50 eurų banknotus vienodais numeriais U77948546749, kurių vertė – 345,28 Lt; 101 vnt. 100 eurų banknotus vienodais numeriais U47523343298, kurių vertė – 34 873,28 Lt; 218 vnt. 100 eurų banknotus vienodais numeriais Y30089747524, kurių vertė – 75 271,04 Lt; 235 vnt. 100 eurų banknotus vienodais numeriais Y13110073417, kurių vertė – 81 140,08 Lt; 251 vnt. 100 eurų banknotus vienodais numeriais Y30497705587, kurių vertė – 86 665,28 Lt; 333 vnt. 100 eurų banknotus vienodais numeriais X17428973825, kurių vertė – 114 978,24 Lt, tokiu būdu D. E. nurodymu D. G. ir V. E. įgijo iš viso 1 164 vnt. 20, 50 ir 100 netikrų eurų banknotus, kurių bendra vertė – 394 931,26 Lt. D. G. įgytus netikrus 1 164 vnt. eurų banknotus paslėpė Italijos Respublikoje, avarijos metu jo paties sudaužyto automobilio „XXXX“, valst. Nr. XXX XXX salone, po priekiniu skydeliu, ir automobilio kairės pusės keleivio galinėse durelėse bei organizavo šio automobilio su jame paslėptais netikrais eurų banknotais atgabenimą į Lietuvos Respubliką. 2009 m. spalio 29 d. iš Italijos Respublikos automobilį „XXXX“, valst. Nr. XXX XXX su jame paslėptais netikrais eurais L. R. vairuojamu vilkiku „XXXX“, valst. Nr. XXX XXX ir puspriekabe, valst. Nr. XX XXX atgabeno į Lietuvos Respubliką, kurį D. G. ir D. E. pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir laikė iki 2009 m. spalio 30 d.

Motyvuojamoji dalis

Dėl šaunamojo ginklo ir šaudmenų neteisėto įgijimo, nešiojimo ir laikymo

D. G. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio – spalio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ardydamas iš Jungtinių Amerikos Valstijų įsigytą automobilį „XXXX“, stovintį jo gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, automobilio bagažinėje, po apmušalais surado, t. y. neturėdamas leidimo įgijo 40 (10 mm) kalibro „Beretta Px4 Storm“ modelio graižtvinį trumpavamzdį šaunamąjį ginklą, priskiriamą B kategorijos šaunamiesiems ginklams, skirtą šaudyti 40 SW kalibro (sinonimas 10x22) šoviniais ir 15 vnt. 40 SW kalibro (sinonimas 10x22) šovinių – šaudmenų, skirtų graižtviniams šaunamiesiems ginklams, kuriuos neturėdamas leidimo nunešė į savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, miegamojo kambarį, įdėjo į spintelės stalčių ir neturėdamas leidimo laikė iki 2009 m. spalio 30 d. Iš 2009 m. spalio 30 d. kratos protokolo matyti, kad gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, miegamajame kambaryje prie lovos esančioje daiktų spintelėje apatiniame stalčiuje buvo rastas ir paimtas ,,Beretta“ markės pistoletas ir dėžutė su 15 vnt. šovinių (1 t., 119-121, 122-123 b. l.). Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvada Nr. 140-(9281)-ISI-3288 nustatyta, kad pistoletas yra .40 (10 mm) kalibro ,,Beretta Px4 STORM“ modelio graižtvinis trumpavamzdis šaunamasis ginklas, priskiriamas B kategorijos šaunamiesiems ginklams, skirtas šaudyti .40 SW kalibro (sinonimas 10x22) šoviniais, pagamintas pramoniniu būdu ir tinkamas šaudyti. 15 vnt. 40 SW kalibro šoviniai yra šaudmenys, kurie pagaminti pramoniniu būdu, skirti šaudyti graižtviniais šaunamaisiais ginklais ir šaudyti tinkami (1 t., 127-130 b. l.).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Vadinasi, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir kt. medžiagomis gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Svarbu pažymėti, kad BK 253 straipsnio 1 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų reikalavimų. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal susiformavusią teismų praktiką neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų ir kt. medžiagų įgijimas – tai, veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna neturint reikiamo leidimo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, ar kitas neteisėtas medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, neatlygintinas gavimas, įgijimas už skolas, mainai už kitą daiktą ir pan. Laikymas – neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų ar kt. medžiagų turėjimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (laiko gyvenamojoje patalpoje, slėptuvėje, automobilyje, krūmuose ar kitoje pasirinkote vietoje).

Apeliacinis teismas pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas apkaltinamajame nuosprendyje nurodė ir pripažino nustatytu, kad nuteistasis D. G. neturėdamas leidimo neteisėtai nešiojo ir laikė 40 (10 mm) kalibro „Beretta Px4 Storm“ modelio graižtvinį trumpavamzdį šaunamąjį ginklą, priskiriamą B kategorijos šaunamiesiems ginklams, skirtą šaudyti 40 SW kalibro (sinonimas 10x22) šoviniais ir 15 vnt. 40 SW kalibro (sinonimas 10x22) šovinių – šaudmenų. Šios aplinkybės nėra ginčijamos, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos motyvais ir jų nekartoja.

Tačiau apeliacinis teismas nesutinka su apygardos teismo išvada, kad D. G. neteisėtai, neturėdamas leidimo šį ginklą ir šaudmenis įgijo. Iš D. G. parodymų matyti, kad 2009 m. rugpjūčio – spalio mėnesį jis ardė iš Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) įsigytą automobilį „XXX XX“ ir jo bagažinėje, po apmušalais rado į ginklą panašų daiktą, ant kurio buvo užrašyta „Beretta“ ir pilną apkabą šovinių, kuriuos pasiliko savigynai ir laikė namuose, miegamajame. Byloje nėra jokių duomenų, kad D. G. nusipirkdamas automobilį tuo pačiu tyčia neteisėtai įgijo minėtą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, t. y. neįrodyta subjektyvi šio nusikaltimo pusė. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie D. G. veiksmai neatitinka aukščiau paminėtos neteisėto šaunamojo ginklo ir šaudmenų įgijimo sąvokos, todėl jie, nors ir neteisėti, tačiau negali būti inkriminuoti. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (pvz., BK 253 straipsnio 1 dalyje) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankiškas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas. Teisėjų kolegijos nuomone, tokiu būdu buvo pažeisti BPK 1 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimai, todėl Klaipėdos apygardos teismo ši nuosprendžio dalis pakeičiama ir iš kaltinimo pašalinama D. G. veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kad jis neturėdamas leidimo įgijo 40 (10 mm) kalibro „Beretta Px4 Storm“ modelio graižtvinį trumpavamzdį šaunamąjį ginklą, priskiriamą B kategorijos šaunamiesiems ginklams, skirtą šaudyti 40 SW kalibro (sinonimas 10x22) šoviniais ir 15 vnt. 40 SW kalibro (sinonimas 10x22) šovinių – šaudmenų.

D. G. neturėdamas leidimo nešiojo ir laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

D. G. 2009 m. rugpjūčio – spalio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ardydamas iš Jungtinių Amerikos Valstijų įsigytą automobilį „XXXX“, stovintį jo gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, automobilio bagažinėje, po apmušalais surado 40 (10 mm) kalibro „Beretta Px4 Storm“ modelio graižtvinį trumpavamzdį šaunamąjį ginklą, priskiriamą B kategorijos šaunamiesiems ginklams, skirtą šaudyti 40 SW kalibro (sinonimas 10x22) šoviniais ir 15 vnt. 40 SW kalibro (sinonimas 10x22) šovinių – šaudmenų, skirtų graižtviniams šaunamiesiems ginklams, kuriuos neturėdamas leidimo nunešė į savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, miegamojo kambarį, įdėjo į spintelės stalčių ir neturėdamas leidimo laikė iki 2009 m. spalio 30 d.

Dėl bausmių skyrimo

Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Klaipėdos apygardos teismas skirdamas D. G., D. E., V. E. bausmę atsižvelgė į jų asmenybes, padaryto nusikaltimo sunkumą, pavojingumą, kaltės formą (tiesioginę tyčią), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, t. y. įvertino visas reikšmingas bausmei skirti aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Teisėjų kolegija su šiais bausmių skyrimo motyvais sutinka, todėl jų nekartoja ir pritaria apygardos teismo išvadai, kad pagal BK 213 straipsnio 2 dalį visiems nuteistiesiems turi būti paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės. Nors D. G. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad nuteistasis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau toks teiginys neatitinka bylos aplinkybių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nėra nuoseklūs, juos keitė, taip siekdamas padėti kitiems nuteistiesiems išvengti atsakomybės, todėl tokie parodymai laikomi nenuoširdžiais ir negali būti pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad D. G., D. E. ir V. E. iš kaltinimo pašalinus jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę - organizuotą grupę (BK 25 straipsnio 3 dalis) ir pripažinus jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe mažiau pavojingą bendrininkavimo formą – bendrininkų grupę, pagal BK 213 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės kiekvienam nuteistajam atitinkamai sumažinamos diferencijuotai. Nors V. E. savo kaltės nepripažįsta, nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau tai negali būti pagrindu nesumažinti laisvės atėmimo bausmę, nes jos vaidmuo šio nusikaltimo padaryme nebuvo pagrindinis. V. E. taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 3 punktą nėra pagrindo, nes nėra šio straipsnio dispozicijoje numatytų sąlygų. Tačiau V. E. nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį, būtina atsižvelgti į D. G. nustatomą laisvės atėmimo bausmės dydį, nes jo nusikalstamų veiksmų apimtis yra žymiai didesnė. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, V. E., kaip asmenybė, yra žymiai mažiau pavojinga, nei D. G. arba D. E. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į visas bylos aplinkybes ir nuteistosios V. E. asmenybę (neteista, nebausta administracinėmis nuobaudomis), jai laisvės atėmimo bausmę sumažina arčiau baudžiamojo įstatymo sankcijos minimumo.

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad D. E. anksčiau net penkis kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl netikrų pinigų disponavimo (3 t., 41 b. l.). Šioje byloje D. E. buvo organizatorius, anksčiau darė nusikalstamas veikas, todėl akivaizdu, kad jis linkęs nusikalsti, teigiamų išvadų nedaro, todėl laikomas pavojingesniu visuomenei ir laisvės atėmimo bausmės dydis sumažinamas mažiau, nei kitiems nuteistiesiems.

D. G. iš kaltinimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį pašalinus veiką kvalifikuojantį požymį – ginklo ir šaudmenų įgijimą – paskirta laisvės atėmimo bausmė nemažinama, nes jos trukmė nustatyta žymiai mažesnė, nei numato įstatymo sankcijos vidurkis, o jam skirti alternatyvią bausmę – areštą – nėra pagrindo.

D. G. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pagal BK 213 straipsnio 2 dalį nuteistajam paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą, t. y. skirti kitą bausmės rūšį, nei numatyta BK 213 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Skunde akcentuoja į tai, kad tik taip būtų užtikrinti bausmės efektyvumo ir ekonomiškumo principai, bausmės tikslai būtų pasiekti mažesnėmis sąnaudomis, sutaupytos valstybės lėšos.

Teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje, nes teismas neturi teisės peržengti joje numatyto maksimalaus laisvės atėmimo bausmės dydžio ar paskirti joje nenumatytos rūšies bausmės, tačiau skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK bendrosios dalies nuostatomis. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę, teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltąjį asmenį. Todėl baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tai reiškia, kad teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas jau paminėtas kitas bylos aplinkybes bei padaręs išvadą, jog kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatytą švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, t. y. gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

D. G. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistasis nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo didelių finansinių įsipareigojimų bankui, nesisekė verslas, išlaikė du nepilnamečius vaikus bei rėmė studentę dukrą, todėl dėl didelės grėsmės prarasti gyvenamąjį būstą ryžosi neteisėtiems veiksmams, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad disponuojant netikrais eurais nebuvo padaryta žala, nes jų banknotai nebuvo išleisti į apyvartą. Teisėjų kolegija D. G. sumažindama laisvės atėmimo bausmės trukmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į šias aplinkybes, tačiau nė vienos jų nelaiko išimtine, todėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų netaiko. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad D. G. ar kitų nuteistųjų materialinė padėtis buvo itin sunki, šeiminė padėtis ir kilę sunkumai dėl šeimos narių materialinio išlaikymo tokios būklės neįrodo. D. G. ir jo gynėjo skundo argumentas dėl grėsmės prarasti gyvenamąjį būstą yra spėjamojo pobūdžio, todėl nevertinamas ir nelaikomas įtikinamu argumentu nuteistajam švelninti bausmę. Pažymėtina tai, kad BK 213 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikaltimo sudėties objektyvūs požymiai (netikrų pinigų pagaminimas, suklastojimas, įgijimas, laikymas ir realizavimas) yra alternatyvūs, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurio iš jų padarymo. Akivaizdu, kad žalingų padarinių (žalos) atsiradimas nėra būtinas šio nusikaltimo sudėties elementas, todėl nustatant laisvės atėmimo bausmės dydį nėra reikšmingas, nors į tai teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia. Tačiau atkreipiamas ypatingas dėmesys į tai, kad BK 213 straipsnyje numatytos veikos padarymas pažeidžia valstybės finansų sistemą, dėl ko nukenčia ne atskira žmonių grupė, o visa visuomenė. Akivaizdu, kad D. G., D. E. ir V. E. nusikalstamais veiksmais padarė žalą visai visuomenei, nors akivaizdžių (realių) padarinių dėl to ir nekilo.

Taip pat atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, kad skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Teisėjų kolegijos nuomone, D. G., D. E. ir V. E. individualizuotų laisvės atėmimo bausmės paskyrimas užtikrina ir aiškiai neprieštarauja teisingumo principo įgyvendinimui, yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laisvės atėmimo bausmės rūšies paskyrimas visais atvejais suvaržo ir neigiamai paveikia kaltininko socialinius ryšius su šeima ar artimaisiais. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme D. E. ir V. E. atsisakė duoti parodymus, o po apkaltinamojo nuosprendžio paskelbimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas nusprendė nuteistiesiems paskirtas kardomąsias priemones pakeisti į suėmimą, nors nuteistoji V. E. į apeliacinį procesą atvyko ir davė parodymus. Tokie D. E., iš dalies V. E. veiksmai po nusikaltimo padarymo ir po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo įrodo jų nenuoširdumą ir vengimą bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais ir duoti teisingus parodymus apie jiems žinomas bylos aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 1 d. nuosprendį pakeisti:

Iš nuosprendžio pašalinti D. E., D. G., V. E. pripažintą jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami organizuota grupe.

D. E., D. G., V. E. pripažinti jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe.

D. G. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 253 straipsnio 1 dalį iš kaltinimo pašalinti veiką kvalifikuojančią aplinkybę, kad jis neturėdamas leidimo įgijo 40 (10 mm) kalibro „Beretta Px4 Storm“ modelio graižtvinį trumpavamzdį šaunamąjį ginklą, priskiriamą B kategorijos šaunamiesiems ginklams, skirtą šaudyti 40 SW kalibro (sinonimas 10x22) šoviniais ir 15 vnt. 40 SW kalibro (sinonimas 10x22) šovinių – šaudmenų.

D. G. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 213 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki ketverių metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę ir bausmę, paskirtą tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir D. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

V. E. pripažintai kalta ir nuteistai pagal BK 213 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki trejų metų šešių mėnesių. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

D. E. nusikalstamą veiką iš BK 213 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 4 dalį, 213 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir jam paskirti laisvės atėmimą septyneriems metams šešiems mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.