Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2011-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-72-462/2011

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2011-06-01Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2011-12-12Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-06-01
Bylos Nr.
1-72-462/2011
Teisminio proceso Nr.
1-38-1-00149-2009-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Remigijus Preikšaitis
Kaltinamasis
D. G., D. E., V. E.
Advokatai
Gražina Mauručaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-72-462/2011(Proceso Nr. 1-38-1-00149-2009-8)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.1.; 1.2.22.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU20011 m. birželio 1 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,gynėjams advokatams Gražinai Mauručaitienei, Rimantui Tumėnui, Sergejui Butai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. G., asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, gim. „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis A. J. įmonėje vairuotoju, deklaruojama gyvenamoji vieta „(duomenys neskelbtini)“ k., „(duomenys neskelbtini)“ sen., Klaipėdos r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d. ir 213 str. 2 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d.

D. E., asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, gim. „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėda, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, deklaruojama gyvenamoji vieta Pervalka, „(duomenys neskelbtini)“, Neringos m., gyvenamoji vieta „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėda, teistas:

1996-08-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01), paskirta 3 m. laisvės atėmimu bausmė,

1998-03-25 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 273 str. 3 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01), paskirta 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, 1998-10-29 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu veika perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 2 d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) ir paskirta galutinė subendrinta 3 m. laisvės atėmimo bausmė ir 4500 Lt bauda,

1999-05-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str. 2 d. (BK str. redakcija, galiojusi iki 2003-05-01), paskirta 3 m. laisvės atėmimo bausmė ir 5000 Lt bauda,

2005-03-22 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p. paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.,

2009-06-12 Lazdijų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 1 d., paskirta 8 MGL (1040 Lt) bauda, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d. ir 213 str. 2 d.,

V. E., asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, gim. „(duomenys neskelbtini)“ Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, deklaruojama gyvenamoji vieta „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, gyvenamoji vieta „(duomenys neskelbtini)“ , Klaipėdoje, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d. ir 213 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. veikdamas organizuota grupe su D. E., V. E. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu M., 2009 m. spalio mėnesį dalyvavo D. E. suburtos organizuotos grupės, skirtos daryti sunkų nusikaltimą – didelio kiekio ir didelės vertės netikrų Europos Sąjungos apyvartoje esančių pinigų – eurų – įgijimą Italijos Respublikoje ir laikymą, turint tikslą juos realizuoti Lietuvos Respublikoje, veikloje, dalyvavo rengiantis ir vykdant šią nusikalstamą veiką, veikė neperžengdamas jam duotų nurodymų ribų ir atliko jam pavestą vaidmenį, būtiną šio nusikaltimo padarymui, būtent:

D. G. turėdamas tiesioginę tyčią – suvokdamas, kad dalyvauja D. E. suburtos organizuotos grupės veikloje bei su kitais grupės nariais D. E., V. E. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu M., vykdys didelio kiekio ir didelės vertės netikrų Europos Sąjungos apyvartoje esančių pinigų – eurų – įgijimą ir laikymą, turint tikslą juos realizuoti Lietuvos Respublikoje, D. E. nurodymu 2009 m. spalio 15–17 dienomis tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, V. P. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Audi A6“, valstybiniai numeriai „(duomenys neskelbtini)“, nuvyko į Italijos Respubliką, Montichiari miestą, kur kartu su V. E. susitiko su D. E. jiems nurodytu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu M., dėl netikrų Europos Sąjungos apyvartoje esančių pinigų – eurų – pirkimo–pardavimo ir per kelis kartus iš tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu M., už jo – D. G. – ir D. E. duotus pinigus – 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų įsigijo didelį kiekį ir didelės vertės netikrų Europos Sąjungos apyvartoje esančių pinigų – eurų: 24 vnt. 20 (dvidešimties) eurų banknotų vienodais numeriais S44244920418, kurių vertė – 1657,34 Lt, 2 vnt. 50 (penkiasdešimties) eurų banknotų vienodais numeriais U77948546749, kurių vertė – 345,28 Lt, 101 vnt. 100 (šimto) eurų banknotų vienodais numeriais U47523343298, kurių vertė – 34 873,28 Lt, 218 vnt. 100 (šimto) eurų banknotų vienodais numeriais Y30089747524, kurių vertė – 75 271,04 Lt, 235 vnt. 100 (šimto) eurų banknotų vienodais numeriais Y13110073417, kurių vertė – 81 140,08 Lt, 251 vnt. 100 (šimto) eurų banknotų vienodais numeriais Y30497705587, kurių vertė – 86 665,28 Lt, ir 333 vnt. 100 (šimto) eurų banknotų vienodais numeriais X17428973825, kurių vertė – 114 978,24 Lt. Iš viso D. E. nurodymu organizuotos grupės nariai D. G. ir V. E. įgijo 1164 vnt. 20 (dvidešimties), 50 (penkiasdešimties) ir 100 (šimto) netikrų eurų banknotų, kurių bendra vertė – 394 931,26 Lt. Po to įgytus netikrus 1 164 vnt. eurų jis paslėpė avarijos metu Italijos Respublikoje jo paties sudaužyto automobilio „Audi A6“, valstybiniai numeriai „(duomenys neskelbtini)“, salone, po priekiniu skydeliu, ir automobilio kairės pusės keleivio galinėse durelėse, ir organizavo šio automobilio su jame paslėptais netikrais eurais atgabenimą į Lietuvos Respubliką. Automobilį „Audi A6“, su jame paslėptais netikrais eurais L. R. vairuojamu vilkiku „Mercedes Benz“, valstybiniai numeriai „(duomenys neskelbtini)“, ir puspriekabe, valstybiniai numeriai „(duomenys neskelbtini)“, 2009 m. spalio 29 d. iš Italijos Respublikos atgabenus į Lietuvos Respubliką, jis ir D. E. pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Ateities pl. 50 B, Kaune, kur nurodytas automobilis su jame paslėptais netikrais pinigais buvo laikomas iki 2009 m. spalio 30 d., kol nusikalstama veika buvo užkardyta policijos pareigūnų.

Be to, D. G. neturėdamas leidimo įgijo, nešiojo, laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, būtent:

2009 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku D. G., ardydamas jo iš Jungtinių Amerikos Valstijų įsigytą lengvąjį automobilį BMW 745, stovintį jo gyvenamojo namo, esančio „(duomenys neskelbtini)“, Gindulių k., „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos r., kieme, automobilio bagažinėje, po apmušalais, surado, tai yra neturėdamas leidimo įgijo, .40 (10 mm) kalibro „BERETTA Px4 STORM“ modelio graižtvinį trumpavamzdį šaunamąjį ginklą, priskiriamą B kategorijos šaunamiesiems ginklams, skirtą šaudyti .40 SW kalibro (sinonimas 10x22) šoviniais ir 15 vnt. .40 SW kalibro (sinonimas 10x22) šovinių – šaudmenų, skirtų graižtviniams šaunamiesiems ginklams, kuriuos neturėdamas leidimo nunešė į savo gyvenamąjį namą, esantį „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ k., „(duomenys neskelbtini)“ sen., Klaipėdos r., ir, įdėjęs į miegamajame kambaryje stovinčios spintelės stalčių, šaunamąjį ginklą „BERETTA Px4 STORM“ ir 15 vnt. šovinių – šaudmenų, neturėdamas leidimo, laikė iki 2009 m. spalio 30 d., kol šaunamasis ginklas ir šaudmenys buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.

D. E. veikdamas organizuota grupe su D. G., V. E. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu M., 2009 m. spalio mėnesį organizavo – parengė sunkų nusikaltimą – didelio kiekio ir didelės vertės netikrų Europos Sąjungos apyvartoje esančių pinigų – eurų – įgijimą Italijos Respublikoje ir laikymą, turint tikslą juos realizuoti Lietuvos Respublikoje, vadovavo organizuotos grupės narių veiklai ir ją koordinavo, rengiantis ir vykdant šią nusikalstamą veiką, organizuotos grupės nariams D. G. ir V. E. paskirstė užduotis, kad kiekvienas iš jų, darydamas šį sunkų nusikaltimą ir neperžengdamas duotų nurodymų ribų, atliktų jam pavestą vaidmenį, būtiną šio nusikaltimo padarymui, būtent:

D. E., turėdamas tiesioginę tyčią Italijos Respublikoje įgyti, laikyti ir realizuoti Lietuvos Respublikoje didelį kiekį ir didelės vertės netikrus Europos Sąjungos apyvartoje esančius pinigus – eurus, šiai nusikalstamai veikai įgyvendinti parengė detalų nusikaltimo darymo planą, atliko parengiamuosius veiksmus: subūrė organizuotą grupę, kurią sudarė D. G., V. E. ir tyrimo metu nenustatytas asmuo, vardu M., paskirstė jų vaidmenis ir koordinavo jų veiksmus šio nusikaltimo daryme, t. y. grupės nariui D. G. nurodė vykti į Italijos Respublikos Montichiari miestą, suteikė nusikaltimo priemones – pinigines lėšas netikrų eurų įsigijimui, pasinaudodamas savo ryšiais ir pažintimis Italijos Respublikoje, D. G. davė tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu M., mobiliojo ryšio telefono numerį ir nurodė jam nuvykus į Italijos Respubliką kartu su grupės nare V. E., gyvenančia ir dirbančia Italijos Respublikoje, susisiekti su asmeniu, vardu M., ir rūpintis iš anksto jo užsakytų netikrų eurų įsigijimu bei jų atgabenimu iš Italijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, turint tikslą juos realizuoti ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims.

D. G., vykdydamas D. E. nurodymą, 2009 m. spalio 15–17 dienomis, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, V. P. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Audi A6“, valstybiniai numeriai „(duomenys neskelbtini)“, nuvyko į Italijos Respubliką, Montichiari miestą, kur kartu su V. E. susitiko su D. E. jiems nurodytu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu M., dėl netikrų Europos Sąjungos apyvartoje esančių pinigų – eurų – pirkimo–pardavimo ir per kelis kartus iš tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu M., už D. G. ir jo – D. E. – duotus pinigus – 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų – įsigijo didelį kiekį ir didelės vertės netikrų Europos Sąjungos apyvartoje esančių pinigų – eurų: 24 vnt. 20 (dvidešimties) eurų banknotų vienodais numeriais S44244920418, kurių vertė – 1 657,34 Lt, 2 vnt. 50 (penkiasdešimties) eurų banknotų vienodais numeriais U77948546749, kurių vertė – 345,28 Lt, 101 vnt. 100 (šimto) eurų banknotų vienodais numeriais U47523343298, kurių vertė – 34 873,28 Lt, 218 vnt. 100 (šimto) eurų banknotų vienodais numeriais Y30089747524, kurių vertė – 75 271,04 Lt, 235 vnt. 100 (šimto) eurų banknotų vienodais numeriais Y13110073417, kurių vertė – 81 140,08 Lt, 251 vnt. 100 (šimto) eurų banknotų vienodais numeriais Y30497705587, kurių vertė – 86 665,28 Lt, ir 333 vnt. 100 (šimto) eurų banknotų vienodais numeriais X17428973825, kurių vertė – 114 978,24 Lt. Iš viso jo – D. E. – nurodymu organizuotos grupės nariai D. G. ir V. E. įgijo 1164 vnt. 20 (dvidešimties), 50 (penkiasdešimties) ir 100 (šimto) netikrų eurų banknotų, kurių bendra vertė – 394 931,26 Lt. Po to įgytus netikrus 1 164 vnt. eurų D. G. paslėpė avarijos metu Italijos Respublikoje jo paties sudaužyto automobilio „Audi A6“, valstybiniai numeriai „(duomenys neskelbtini)“, salone, po priekiniu skydeliu ir automobilio kairės pusės keleivio galinėse durelėse, ir organizavo šio automobilio su jame paslėptais netikrais eurais atgabenimą į Lietuvos Respubliką. Automobilį „Audi A“ su jame paslėptais netikrais eurais L. R. vairuojamu vilkiku „Mercedes-Benz“, valstybiniai numeriai „(duomenys neskelbtini)“, ir puspriekabe, valstybiniai numeriai „(duomenys neskelbtini)“, 2009 m. spalio 29 d. iš Italijos Respublikos atgabenus į Lietuvos Respubliką, jis ir D. G. pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Ateities pl. 50 B, Kaune, kur nurodytas automobilis su jame paslėptais netikrais pinigais buvo laikomas iki 2009 m. spalio 30 d., kol nusikalstama veika buvo užkardyta policijos pareigūnų.

V. E. veikdama organizuota grupe su D. E., D. G. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu M., 2009 m. spalio mėnesį dalyvavo D. E. suburtos organizuotos grupės, skirtos daryti sunkų nusikaltimą – didelio kiekio ir didelės vertės netikrų Europos Sąjungos apyvartoje esančių pinigų – eurų – įgijimą Italijos Respublikoje ir laikymą, turint tikslą juos realizuoti Lietuvos Respublikoje, veikloje, dalyvavo rengiantis ir vykdant šią nusikalstamą veiką, veikė neperžengdama jai duotų nurodymų ribų ir atlikdama jai pavestą vaidmenį, būtiną šio nusikaltimo padarymui, būtent:

V. E. turėdama tiesioginę tyčią – suvokdama, kad dalyvauja D. E. suburtos organizuotos grupės veikloje bei su kitais grupės nariais D. E., D. G. ir tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu M., vykdys didelio kiekio ir didelės vertės netikrų Europos Sąjungos apyvartoje esančių pinigų – eurų – įgijimą ir laikymą, turint tikslą juos realizuoti Lietuvos Respublikoje, D. E. nurodymu, 2009 m. spalio 15–17 dienomis, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, D. G., V. P. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Audi A6“, valstybiniai numeriai „(duomenys neskelbtini)“, atvykus į Italijos Respubliką, Montichiari miestą, ji kartu su D. G. susitiko su D. E. jiems nurodytu tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vardu M., dėl netikrų Europos Sąjungos apyvartoje esančių pinigų – eurų – pirkimo–pardavimo ir per kelis kartus iš tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu M., už D. G. ir D. E. duotus pinigus – 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų – įsigijo didelį kiekį ir didelės vertės netikrų Europos Sąjungos apyvartoje esančių pinigų – eurų: 24 vnt. 20 (dvidešimties) eurų banknotų vienodais numeriais S44244920418, kurių vertė – 1657,34 Lt, 2 vnt. 50 (penkiasdešimties) eurų banknotų vienodais numeriais U77948546749, kurių vertė – 345,28 Lt, 101 vnt. 100 (šimto) eurų banknotų vienodais numeriais U47523343298, kurių vertė – 34 873,28 Lt, 218 vnt. 100 (šimto) eurų banknotų vienodais numeriais Y30089747524, kurių vertė – 75 271,04 Lt, 235 vnt. 100 (šimto) eurų banknotų vienodais numeriais Y13110073417, kurių vertė – 81 140,08 Lt, 251 vnt. 100 (šimto) eurų banknotų vienodais numeriais Y30497705587, kurių vertė – 86 665,28 Lt, ir 333 vnt. 100 (šimto) eurų banknotų vienodais numeriais X17428973825, kurių vertė – 114 978,24 Lt. Iš viso D. E. nurodymu organizuotos grupės nariai D. G. ir V. E. įgijo 1 164 vnt. 20 (dvidešimties), 50 (penkiasdešimties) ir 100 (šimto) netikrų eurų banknotų, kurių bendra vertė – 394 931,26 Lt. Po to įgytus netikrus 1 164 vnt. eurų D. G. paslėpė avarijos metu Italijos Respublikoje jo paties sudaužyto automobilio „Audi A6“, valstybiniai numeriai „(duomenys neskelbtini)“, salone, po priekiniu skydeliu ir automobilio kairės pusės keleivio galinėse durelėse, ir organizavo šio automobilio su jame paslėptais netikrais eurais atgabenimą į Lietuvos Respubliką. Automobilį „Audi A6“ su jame paslėptais netikrais eurais, L. R. vairuojamu vilkiku „Mercedes Benz“, valstybiniai numeriai „(duomenys neskelbtini)“, ir puspriekabe, valstybiniai numeriai „(duomenys neskelbtini)“, 2009 m. spalio 29 d. iš Italijos Respublikos atgabenus į Lietuvos Respubliką, D. G. ir D. E. pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Ateities pl. 50 B, Kaune, kur nurodytas automobilis su jame paslėptais netikrais pinigais buvo laikomas iki 2009 m. spalio 30 d., kol nusikalstama veika buvo užkardyta policijos pareigūnų.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog prekiavo mašinomis, tuo metu buvo krizinis periodas. Sugalvojo važiuoti į Italiją. D. E. užsiminė, kad jei norės, galės pasiimti padirbtų eurų. Išvažiavo į Italiją, mašinų negavo, įsivėlė į tuos eurus. Taip spontaniškai viskas ir prasidėjo. Neatsimena, kada prieš išvykstant tarėsi su D. E. R. K. pasiūlė važiuoti kartu, nes jis net neturėjo mašinos su kuo važiuoti. Pasiėmė į kelionę apie 10 000 eurų. Eurai buvo skirti mašinai įsigyti. Pinigus ne D. E. buvo davęs, juos iš mamos pasiskolino. Turėjo važiuoti su R. K. mašina, bet paskutiniu momentu sugedo, tai R. K. iš draugo pasiėmė dyzelinę mašiną, su ja pigiau važiuoti. Italijoje ieškojo mašinų kelias dienas, bet ten nesąmoningos kainos. Paskambino italui, kurio telefono numerį D. E. buvo davęs Lietuvoje. Su italu susitiko bare, kalbėjosi apie daug ką. Dabar kainos neatsimena, už 8 000 su viršum eurų įsigijo 100 000 ar daugiau padirbtų eurų. Kadangi tas italas anglų kalbos nemokėjo, jis paprašė V. E., kad ji pavertėjautų. Neatsimena, kur italui pinigus sumokėjo, gal kai antrą kartą buvo susitikę. Su italu kelis kartus buvo susitikę. Jo užrašyti parodymai turi būti tikslesni. Dabar jau nepamena, kiek italui pirmą kartą sumokėjo. Iš pradžių R. K. ten buvo kartu su jais, kartu vakarieniavo. R. K. matė tuos netikrų eurų pavyzdžius, bet jais nesusidomėjo. Gal dėl to, kad jie buvo blogos kokybės. Italas, vardu M., jam parodė pavyzdžius, kokius darydavo anksčiau ir kokius daro dabar. Pirmą partiją kai atvežė, buvo eurų šimtinės. Italas atvežė supakuotus į vokus, atrodo, su izoliacija aprištus. Jis net visų neplėšė. Tik vieną praplėšė, pasižiūrėjo. Tik paskui jau Vilniuje tie policininkai, kurie sulaikė, ant stalo sudėjo, jam sakė: „žiūrėk, ką čia prisipirkęs“. Kiti eurai buvo sulieti, atšviesti, akivaizdžiai matėsi padirbimas. Prisipažįsta, kad važiavo į Italiją ir prisipirko padirbtų eurų, kad padarė tokią kvailystę. V. E. apie tai žinojo, nes ji vertėjavo pokalbiams. Norėjo vienas pralobti. Gailisi dėl savo poelgio.

Ginklą rado mašinoje, kai ją ardė. Mašina buvo apie pusę metų pravažinėjęs, o kai ją sudaužė, tada ardė ir atrado tą ginklą. Pasiliko tą ginklą savigynai. Oficialiai įsigyti ginklo savigynai nematė būtinybės. Mašiną sudaužė rugpjūtį, rugsėjį ją ardė, o spalį išvažiavo į Italiją. Ta mašina iš Amerikos per aukcioną buvo nupirkta ir parvežta. Yra girdėjęs, kad mašinose dar ne to gali atrasti. Laikė tą ginklą miegamajame, stalčiuje. Žmona žinojo, kad ten jis guli. Suprato, kad ginklas kovinis. Ruošėsi tą ginklą išmesti ar atiduoti kažkur, bet taip ir neprisiruošė, nes staigiai išvažiavo į Italiją.

D. G. 2009-11-17 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad 2009 m., apie spalio 17 d., tikslios datos nepamena, su R. K. išvažiavo į Italiją. R. K. iš draugo pasiskolino automobilį, kadangi jų abiejų automobiliai buvo sugedę. Italijoje tikėjosi nusipirkti mašiną. Kažkur apie 3 mėnesius prieš važiavimą kalbėjo su D. E., kuris minėjo, jog pas vieną italą galima nusipirkti netikrų eurų. Pasiėmė to italo telefono numerį, susitiko ir nusipirko iš jo minėtų eurų. R. K. pasiūlė kartu vykti į Italiją, kadangi jis ten nebuvo buvęs. Važiavo automobiliu AUDI A6, valstybinio Nr. neatsimena. Italijoje gyveno viešbutyje, miesto pavadinimo tiksliai neatsimena, D. ar panašiai, viešbučio pavadinimo taip pat negali pasakyti, jį nurodė žmonos sesuo V. E. Ji pasitiko juos ir nuvežė į minėtą viešbutį. Ten gyveno visą laiką, apie 10 dienų. Automobilių su R. K. ieškojo aplinkiniuose rajonuose, internete. Su savimi turėjo virš 10 000 eurų, iš viso apie 11 000 eurų. Automobilio nenusipirko, todėl paprašė V., ji gyvena netoli viešbučio, kad ši paskambintų italui, jo vardo nežino, dėl susitikimo restorane. Susitikimo metu buvo jis, V., R. ir italas. Iš pradžių visi vakarieniavo, po to nuėję į rūkomąją salę kalbėjo apie eurus. Buvo jis, V. ir italas, V. vertėjavo. Paklausė italo, ar šis turi eurų, jis parodė pavyzdį. Italas jau žinojo, kad jie atvyks, kadangi D. E. anksčiau su juo buvo bendravęs. Tą vakarą italui parodžius euro pavyzdį, jis jam davė 5000 eurų ir užsisakė virš 100 000 eurų, susitarė, kad pinigus atveš po dviejų dienų, o jis italui sumokės likusius pinigus. 5000 eurų jis sumokėjo kaip avansą, susitarė, kad po dviejų dienų italas atveš pinigus, o jis jam likusius pinigus atiduos. Antras jų susitikimas su italu įvyko viešbučio kambaryje, apie 2-ą valandą nakties, iš pradžių buvo jis, R. ir italas, vėliau išsikvietė ir V. Italas atvežė tik pusę pinigų, apie 50 000 eurų, sakė, kad likusieji dar nepadaryti, susitarė, kad atveš po dar dviejų dienų, jiems sakė likti viešbutyje. Dar po dviejų dienų susitiko restorane. Italas atvežė visus pinigus, jis sumokėjo likusią dalį. Antro susitikimo metu italas nepaliko tų pusės pinigų. R. trečio susitikimo metu nebuvo, jis atsisakė visko antro susitikimo metu, sakė, kad jam netinka tokie eurai. Tą patį vakarą automobilis patyrė avariją, kadangi buvo slidus kelias, plikos padangos. Bilietus sugrįžti į Lietuvą turėjo tik 25 dienai. Pinigus per pusę padėjo automobilio daiktų dėžutėje atsukęs tris varžtus ir vairuotojo pusės galinėse durelėse atsukęs durų apdailos 2 varžtus. Automobilį palikęs pas pažįstamą A. įmonėje, išvažiavo namo. Automobilio vežėjo ieškojo internete, V. paliko raktus, taip automobilis buvo pakrautas ir pargabentas į Lietuvą. Būdamas Italijoje skambino žmonai, darbų vadovui, D. E., jis prašė pranešti, kaip seksis, informavo jį, kad buvo susitikęs su italu, kuris parūpins eurų. Nurodymų iš D. E. negavo. Į Lietuvą parskrido spalio 25 d., automobilį pargabeno po savaitės, penktadienį. Jis turėjo tralo šefo telefono numerį, todėl žinojo, kada jis bus pargabentas. Su R. skambino ir buvo sutarta, kad automobilis bus už Kauno esančioje kolonėlėje, atrodo, „Neste“. Su D. E. atvažiavo į vietą, jis žinojo apie automobilyje esančius eurus, kadangi jis D. E. pasakojo, kad pirko eurų, kad sudaužė automobilį, jis neklausė, kur yra eurai. Automobilį perkraunant atvyko policijos pareigūnai ir buvo sulaikytas.

Jis šiais metais sudaužė automobilį BMV 745, kieme jį ardydamas, bagažinėje už skydelio surado ginklą, tai galėjo įvykti 2009 m. rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo mėnesį. Nesąs ginklų žinovas, jo viršuje buvo užrašyta „BERETTA“. Ginklas buvo su pilna apkaba šovinių, apie 14, neskaičiavo jų. Ginklą išardė ir atgal sudėjo. Nors nėra žinovas, bet suprato, jog tai kovinis ginklas, kariniame parengime jis yra šaudęs. Ginklo numerio nebuvo, vamzdžio apačioje buvo pašlifuota, kažkas nupjauta. Visą laiką jį laikė nuosavame name, „(duomenys neskelbtini)“ k., „(duomenys neskelbtini)“, miegamajame, stalčiuje prie lovos. Galvojo, gal prireiks savigynai. Kaišiojant pinigus į automobilį buvo tik jis, tą darė iš karto po trečiojo susitikimo su italu, nes sudaužytas automobilis buvo šalia, niekas to nematė. Jis nežinojo, kad už visa tai gresia tokia didelė atsakomybė (t. 1, b. l. 198–199).

2009 m. spalio 30 d. Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, jog D. G. parodė, jog automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, galinių kairės pusės durelių ertmėje padėjo ir laikė apie 50 000 netikrų eurų banknotų (t. 2, b. l. 4–6).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. E. kaltu neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu D. E. 2009-10-30 apklausiamas įtariamuoju parodė, jog neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką nurodytą, įteiktame pranešime apie įtarimą. Parodė, jog 2009 m. pavasarį jis kartu su žmona V. E. išvyko iš Lietuvos į Italiją ieškoti darbo. Italijoje jie apsigyveno kaime šalia Veronos miesto. Žmona įsidarbino parduotuvėje. Jis niekaip negalėjo surasti darbo, todėl po poros mėnesių, maždaug vasaros pradžioje, sugrįžo į Klaipėdą, o žmona pasiliko Italijoje. Jie palaiko santykius telefonu. Bare Italijoje, neprisimena, būtent kokioje konkrečioje vietoje, jis susipažino su vyriškiu, kurio vardo neprisimena, nežino jo gyvenamosios vietos, kilmės. Jis kalbėjo tik italų kalba, draugavo su mergina, kuri gerai kalbėjo rusų kalba. Ji vertėjavo jiems bendraujant. Vieno jų susitikimo metu minėtas vyras pasiūlė jam įgyti padirbtų eurų banknotų. Jis jų įsigyti atsisakė. Jis davė jam savo mobiliojo ryšio telefono numerį, kurį jis pats užraše popieriaus lapelyje. Jis pažįsta D. G. Jo žmona G. G. – jo žmonos sesuo. Pokalbio metu D. G. jis papasakojo, kad Italijoje iš matymo jam pažįstamas vaikinas siūlė įgyti netikrus eurų banknotus. D. G. susidomėjo tokiu pasiūlymu, paklausė, kaip galima gauti tuos eurų banknotus. Tada jis davė D. G. mobiliojo ryšio telefono numerį, kurį turėjo gavęs iš vaikino, kuris Italijoje siūlė jam įgyti netikrų eurų banknotus. Praeitą savaitę, maždaug š. m. spalio 20–24 d., D. G. paskambino jam iš Italijos. Tada jis sužinojo, kad jis išvykęs į Italiją. D. G. pasakė jam, kad išvyko su draugu, tačiau šio draugo neįvardijo. Pokalbio metu D. G. sakė, kad negali susisiekti su vaikinu, kuris aprūpina padirbtais eurais, kad tas vaikinas jį apgavo. D. G. smulkiau nepapasakojo, o jis jo neklausė, kas iš tikrųjų įvyko. D. G. keletą kartų skambino jam, tačiau jis neprisimena jų pokalbių turinio bei kiek kartų jis jam skambino. Paskui D. G. paskambino jam ir pranešė, kad jis pateko į avariją, sudaužė lengvąjį automobilį „Audi A6“. 2009-10-25 D. G. telefonu pranešė jam, kad su draugu jis atskrido į Rygos oro uostą, paprašė pasiimti juos iš Rygos ir nuvežti į Klaipėdą. Jis nuvažiavo iš Klaipėdos į Rygą. Rygos oro uoste pasitiko D. G. Su juo buvo jam nepažįstamas vaikinas. D. atvežė į Klaipėdą, jam nepažįstamą vaikiną – į „(duomenys neskelbtini)“. Italijoje jie pasirūpino sudaužyto lengvojo automobilio „Audi A6“ atgabenimu tralu į Kauną. D. G. nieko nepasakojo jam apie eurų banknotus. Jis nežinojo apie tai, kad sudaužytame automobilyje paslėpti netikri eurų banknotai. Šiandien, t. y. 2009-10-30, sudaužytas lengvasis automobilis „Audi A6“ tralu atgabentas į Kauną. D. G. prašymu kartu su juo automobiliu BMW 5, registracijos numerio neprisimena, atvyko į Kauną, prie degalinės „Neste“, esančios šalia autostrados. Apie 9.30 val. į degalinę atvažiavo tralas, kuriame tarp pakrautų automobilių buvo lengvasis automobilis „Audi A6“, bordo spalvos, kurį D. G. sudaužė Italijoje. Šis automobilis buvo nuimtas nuo tralo, pakrautas į kitą tralą, kuriuo šis automobilis turėjo būti nuvežtas remontui į Kauną. Tuo metu juos sulaikė policijos pareigūnai. Jis nepažįsta pranešime apie įtarimą nurodytų R. K. ir D. P. (t. 2, b. l. 126–127).

Ikiteisminio tyrimo metu 2009-11-10 D. E. apklausiamas įtariamuoju kaltu iš dalies prisipažino ir parodė, kad pasilieka prie savo parodymų, kuriuos yra davęs 2009 m. spalio 30 d., tik norėtų juos patikslinti ir papildyti. Jis dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažįsta tik iš dalies, nes jis tikrai neveikė su D. G., R. K. ir D. P. kaip organizuotos grupės narys. Jis gerai pažįsta tik D. G., o D. P. iš viso nepažįsta, R. K. yra matęs tik vienintelį kartą, kai jį 2009-10-25 kartu su D. G. nuvažiavęs paėmė iš Rygos oro uosto, jiems abiem sugrįžus iš Italijos. Jis pripažįsta tik tai, kad D. G. davė italo vyriškio, parduodančio netikrus eurus, telefono numerį. Tą numerį iš italo vyriškio jis buvo gavęs tuo metu, kai su juo susipažino Italijoje 2009 m. pavasarį. Su juo Italijoje yra susitikęs tik keletą kartų, todėl jo apibūdinti ir atpažinti negalėtų. Vyriškio, parduodančio netikrus eurus, telefono numerį jis pasakė D. G. 2009 m. spalio mėnesio viduryje, kai jis ruošėsi važiuoti į Italiją. Kokiu tiksliai tikslu D. G. važiuoja į Italiją, jis jam nesakė, bet kažką buvo užsiminęs apie automobilio pirkimą, nes jis verčiasi automobilių prekyba. Su kuo D. G. važiuos į Italiją, jis jam taip pat nesakė. Jau būdamas Italijoje D. G. jam kelis kartus skambino į jo mobilųjį telefoną ir pasakė jam, kad jis buvo susitikęs su vyriškiu italu, parduodančiu netikrus eurus, ir tarėsi su tuo vyriškiu dėl netikrų eurų įsigijimo. D. G. jam pokalbių metu buvo užsiminęs, kad tas italas kažkur dingo ir teiravosi jo, ar jis nežino, kur jį būtų galima surasti. Jis jam pasakė, kad nežino, kur galima to italo ieškoti. Dar po keleto dienų D. G. pokalbio telefonu su juo metu jam užsiminė, kad tas italas atsirado ir kad „viskas yra tvarkoje“. Šį jo pasakymą jis suprato taip, kad jis įsigijo iš to vyriškio netikrus eurus. Kokią netikrų eurų sumą įsigijo D. G., jis jam neminėjo ir jis pats jo apie tai nieko neklausinėjo. D. G. įsigijo netikrus eurus sau. Jis jo tikrai neprašė, kad jis ir jam nupirktų netikrų eurų, ir nebuvo davęs jam savo pinigų, kurie būtų skirti netikrų eurų įsigijimui. Kokiu tikslu D. G. pirko netikrus eurus, jam tikrai nėra žinoma. Kai 2009 m. spalio 30 d. jis kartu su D. G. važiavo pasiimti jo avarijos metu sudaužyto automobilio „Audi A6“, parvežto vilkiku iš Italijos, jis žinojo, kad tame automobilyje yra paslėpti D. G. Italijoje įsigyti netikri eurai. Jam apie tai buvo pasakęs pats D. G. Kiek jam yra žinoma, kai D. G. buvo nuvykęs į Italiją, ten jis buvo susitikęs su jo žmona V. E. Kokiu tikslu jis su ja susitikinėjo, jam nėra žinoma. Jis su savo žmona telefonu apie jokius netikrus pinigus ar jų įsigijimą nėra kalbėjęs. Kaip jau minėjo apklausos pradžioje, jis tik davė D. G. vyriškio, Italijoje parduodančio netikrus eurus, telefono numerį ir daugiau jokių veiksmų nedarė. D. G. netikrus eurus įsigijo savo reikmėms. Jam jokia netikrų eurų dalis iš D. G. įsigytų netikrų pinigų sumos tikrai nepriklauso (t. 2, b. l. 130–132).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. E. kalta neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2010-02-01 V. E., kai jai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d. ir 213 str. 2 d., kalta iš dalies prisipažino ir parodė, kad ji supranta, kokio nusikaltimo padarymu yra įtariama. Parodė, jog nepriklauso jokiai organizuotai grupei ir tikrai nėra susijusi su netikrų eurų įsigijimu, jų paslėpimu ir gabenimu į Lietuvą. R. K. ir D. P. nepažįsta, jų vardus ir pavardes girdi pirmą kartą. Ji tiktai padėjo jos sesers G. G. vyrui D. G., 2009 m. spalio mėnesį, tiksliai datos nurodyti negali, atvykusiam iš Lietuvos į Italiją susitikti su jai iš matymo pažįstamu vyriškiu, kurio vardas M. Ji vertėjavo jiems jų susitikimų metu, nes D. G. nemoka italų kalbos. Pati su vyriškiu, vardu M., susipažino maždaug 2009 m. pavasarį, kai buvo atvykusi su savo vyru D. E. į Italiją uždarbiauti. Su M. susipažino kažkokiame bare. Vyriškis, vardu M., davė jos vyrui D. E. savo mobiliojo ryšio telefono numerį. Tuo metu iš pokalbių su vyriškiu M. suprato, jog jis užsiima automobilių prekyba, o jos vyras D. E. taip pat norėjo verstis šiuo verslu. Kai 2009 m. spalio mėnesį D. G. su kažkokiu jai nepažįstamu vyriškiu iš Lietuvos lengvuoju automobiliu „Audi“, kurio valstybinių numerių ji neįsidėmėjo ir nežino, atvyko į Montichiari miestą, Italijoje, kur ji gyvena ir dirba, ji jiems padėjo įsikurti viešbutyje, esančiame šiame mieste. Kai D. G. pas ją atvyko, jis iš pradžių planavo įsigyti lengvąjį automobilį ar automobilius. Tačiau kai to nepasisekė padaryti, tik tada jis jos paprašė jį suvesti su vyriškiu, vardu M. D. G. turėjo vyriškio, vardu M., mobiliojo telefono numerį, kaip ji suprato, telefono numerį jis buvo gavęs iš jos vyro D. E. Koks šis numeris ji nežino. D. G. jos paprašė paskambinti M., norėdamas su juo susitikti dėl automobilių įsigijimo. Ji iš D. G. mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris buvo lietuviškas, t. y. priklausė kažkuriai Lietuvos įmonei, teikiančiai mobiliojo ryšio paslaugas, paskambino M., jam pasakė, kad atvykęs iš Lietuvos jos pažįstamas ir nori su juo susitikti. M. pasakė, kad jis gali susitikti, tačiau konkrečios dienos, kada galės atvykti, nepasakė. Pasakė, kad kai važiuos į tą pusę, t. y. į Montichiari m., paskambins. Po kurio laiko, tiksliai negali pasakyti, po kelių dienų D. G. mobiliojo ryšio telefone gavo žinutę iš M. Kadangi jis nesuprato, kas žinutėje buvo parašyta, kreipėsi pagalbos į ją. Žinutėje, kiek pamena, M. rašė, kad atvažiuoja ir kai bus vietoje, paskambins. V. M. paskambino D. G., atsiliepė ji, nes tuo metu buvo kartu su D. G. Susitarė susitikti bare, esančiame Montichiari m. Su M. ji, D. G. ir su juo iš Lietuvos atvažiavęs draugas susitiko bare. Visi susėdo prie vieno staliuko. Iš pradžių D. G. klausinėjo M. apie automobilius, t. y. kur galima įsigyti pigiau automobilių, klausinėjo apie kainas ir pan. Po to pokalbis pakrypo apie pinigus – eurus. Ji nepamena, kas pirmas – ar D. G., ar M. – pradėjo kalbą apie pinigus. D. G. klausinėjo, ar M. turi eurų, ar dolerių. M. atsakė, kad turi eurų. Kiek pamena, D. G. klausė, kokios eurų kainos. Kokias konkrečiai kainas M. įvardijo, ji nepamena. Be to, tiek D. G., tiek M. kažką rašė ant lapelio. Ar tai buvo eurų kaina, ji pasakyti negali, nes tuo metu valgė, o D. G., persėdęs prie M., su juo susirašinėjo. Su D. G. iš Lietuvos atvažiavęs draugas sėdėjo prie vieno stalo, tačiau pokalbyje nedalyvavo. Ar jis girdėjo apie ką buvo kalbama, ji nežino. Po pokalbio ji su savo automobiliu D. G., jo draugą iš Lietuvos parvežė į viešbutį, kur jie gyveno. M. važiavo iš paskos, kad pamatytų, kur apsigyveno D. G. Taip jie, t. y. D. G. ir M., buvo susitarę pokalbio metu. Į D. G. nuomojamą kambarį buvo užėjusi kelis kartus, tačiau visus kartus buvo užėjusi viena. Po kelių dienų D. G. jos paprašė paskambinti M. ir paklausti, kada jis atvažiuos. Ji paskambino. M. atvažiavo ar tai tą pačią dieną, ar kitą, pasakyti negali. Jie, t. y. ji, D. G. ir M. susitiko miestelyje netoli nuo Montichiari m. D. G. klausė M., kada jis galės atvežti pinigus, t. y. eurus. M. pažadėjo pinigus atvežti kitą dieną. D. G. klausė M. apie tai, kas kelintas numeris keičiasi piniguose, t. y. euruose. M. jam atsakė, kad dabar pasakyti negali, pasakys vėliau. Jai esant, M. jokių eurų D. G. nerodė. Po antro susitikimo vėlgi ar tai į D. G., ar tai į jos mobiliojo ryšio telefoną, kurio numerį ji buvo davusį M., buvo gauta žinutė iš M. Šioje žinutėje M. informavo, kad atvažiuoja. Atvažiavęs M. kartu su D. G. nuvyko į viešbutį, kuriame gyveno D. G. Ką jie ten darė ji pasakyti negali, nes jų pokalbyje nedalyvavo. Ar D. G. pirmo ar antro susitikimų metu su M. pastarajam, t. y. M., perdavinėjo kokius nors pinigus, ji pasakyti negali, nes pinigų perdavimo fakto ji nematė. Versdama D. G. ir M. pokalbius ji suprato, kad jie kalbasi apie pinigus – eurus, tačiau tikrai nesuprato ir nežinojo, kad buvo kalbama būtent apie netikrus eurus. Iš jų pokalbių apie tuos pinigus ji pagalvojo, kad buvo kalbama apie kažkokius nelegalius pinigus, galbūt apie pavogtus pinigus, tačiau tikrai negalvojo, jog buvo kalbama būtent apie netikrus eurus. Iš pokalbių jai tikrai nebuvo žinoma, iš kur pats M. paims tuos eurus, nes pokalbių metu jis minėjo, kad reikia kažkam paskambinti, susižinoti, nes pats jų neturi. Taip pat nežinojo, kada M. juos perduos D. G. Jai D. G. ir M. pokalbiai atrodė keisti, tačiau ji D. G. apie pokalbius, pokalbiuose minimus eurus, neklausė. D. G. su savo draugu, su kuriuo buvo kartu atvykęs į Italiją, ten prabuvo apie savaitę, o gal ir truputį ilgiau, tačiau ji nežino tiksliai, kiek jie pagyveno Montichiari mieste. Tiktai vienu metu D. G. pakliuvo į autoavariją ir sudaužė automobilį „Audi“, kuriuo jis su draugu buvo atvykęs į Italiją. Tada jis tą automobilį paliko netoli viešbučio Montchiari mieste ir paprašė jos, kad ji tą automobilį ir jo raktelius perduotų jo iš Italijos į Lietuvą pervežti atvykusiam autotralo vairuotojui, kurį jis kažkokiu būdu susirado. Ji sutiko tai padaryti. Tada D. G. su savo draugu lėktuvu išskrido į Lietuvą. Po kurio laiko, tiksliai datos nurodyti negali, nes jos neprisimena, atvyko tralas, gabenantis lengvuosius automobilius, jo vairuotojui D. G. prašymu ji perdavė jo avarijos metu sudaužytą lengvąjį automobilį „Audi“. Kad tame automobilyje gali būti paslėpti netikri eurai, jai tikrai nebuvo žinoma ir ji tikrai nematė, kaip D. G. ar jo draugas automobilyje tuos eurus slėpė. Apie vyriškį, vardu M., ji daugiau nieko konkretaus nežino, t. y. nežino nei jo pavardės, nei gyvenamosios vietos, nei kitų duomenų. Šiuo metu ji naudojasi mobiliojo ryšio telefonu, kurio Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Juo naudojasi maždaug tris savaites, t. y. nuo to laiko, kai iš Italijos parvažiavo į Lietuvą. Gyvendama ir dirbdama Italijoje ji naudojosi tos šalies operatorių telefono numeriu bei „Tele 2“ pildyk kortelės numeriu. Kokie šių telefonų abonentiniai numeriai, ji neprisimena.

Išklausiusi 2009-10-15 įrašytą telefoninį pokalbį Nr. 00005 patvirtina, jog šis pokalbis vyksta tarp jos ir jos sesers G. G. Pokalbio metu jai sesuo praneša, jog jos vyras D. G. su kažkokiu savo draugu atvyksta į Italiją ir teiraujasi jos, ar ji surado gyvenamąją vietą, kur jie galės apsistoti. Ji seseriai G. G. paaiškino, jog surado viešbutį Montichiari mieste, kur D. G. galės apsistoti gyventi.

Išklausiusi 2009-10-26 įrašytą telefoninį pokalbį Nr. 000229 patvirtina, jog šis pokalbis vyksta tarp jos ir sesers G. G. vyro D. G. Apie ką tiksliai šis pokalbis, ji negali pasakyti, bet mano, jog D. G. jai praneša, kad jis atvyko į Italiją ir kad ji po 2 ar 3 valandų turės atvažiuoti ir palydėti jį iki viešbučio, kuriame jis turės apsistoti.

Išklausiusi 2009-10-16 įrašytą telefoninį pokalbį Nr. 00001 patvirtina, jog šis pokalbis vyksta tarp jos ir jos vyro D. E. Pokalbio metu ji pasakė D. E., kad su D. G. važiuoja tartis su italu vyriškiu, vardu M., dėl pinigų. D. E. pokalbio metu pasako jai, kad reikia rizikuoti ir imti pinigus. Kaip jau minėjo anksčiau savo apklausos metu, ji nežinojo, jog D. G. ketina pirkti netikrus eurus. Kodėl jos vyras D. E. pokalbio metu sako jai, kad reikia rizikuoti ir imti pinigus, ji nežino. Jis tikriausiai buvo susisiekęs prieš tai su D. G. ir kažką kalbėjo apie tų pinigų įsigijimą.

Išklausiusi 2009-10-16 įrašytą telefoninį pokalbį Nr. 00002 patvirtina, jog šis pokalbis vyksta tarp jos ir jos vyro D. E. Pokalbio metu ji klausia D. E., kokią pinigų sumą, tikriausiai, reikia sumokėti už penkiasdešimties eurų kupiūrą. D. E. atsako jai, kad „aštuonis“. Tačiau ji negali pasakyti, ką reiškia žodis „aštuonis“. Šis pokalbis galėjo įvykti tada, kai ji vertėjavo D. G., kai jis buvo susitikęs su vyriškiu, vardu M., dėl pinigų įsigijimo ir D. G. paprašė jos, kad ji pasiteirautų dėl pinigų kainos D. E. Iš kur D. E. žinojo apie eurų kainą, ji nežino.

Išklausiusi 2009-10-20 įrašytą telefoninį pokalbį Nr. 00216 patvirtina, jog šis pokalbis vyksta tarp jos ir jos vyro D. E. D. E. šio pokalbio metu buvo neblaivus, tai jaučiasi iš jo kalbos tono. Kiek suprato iš pokalbio, D. E. priekaištauja jai, jog kažkam už kažką Italijoje D. G. sumokėjo 8 000 (aštuonis tūkstančius) eurų ir tas asmuo dingo ir jam nepateikia nei prekės, nei pinigų. Ji tikrai nežino, kam ir už ką D. G. buvo sumokėjęs tą sumą pinigų, bet negali ir paneigti, kad ta pinigų suma galėjo būti sumokėta už netikrus eurus. Kodėl jos vyras D. E. priekaištauja jai, pasakyti negali. D. G. jai nieko nesakė, kad jam kažkas neatiduoda šios pinigų sumos. Pokalbio metu minimas Italijos pilietis, vardu A., jai yra pažįstamas iš matymo. Jis tikrai nedalyvavo tuo metu, kai D. G. buvo susitikęs su vyriškiu, vardu M., ir tarėsi dėl eurų pirkimo–pardavimo ir kai ji vertėjavo jų pokalbiui. Vyriškio, vardu A., nei pavardės, nei kitų duomenų nežino.

Išklausiusi 2009-10-21 įrašytą telefoninį pokalbį Nr. 00227 patvirtina, jog šis pokalbis vyksta tarp jos ir jos vyro D. E. Pokalbis vyksta apie tai, kad nėra eurų smulkiomis kupiūromis, o yra tik eurai stambesnėmis kupiūromis. Ką reiškia pokalbio metu jos pasakyti žodžiai „padarė...kad ketvirtą“, negali pasakyti.

Išklausiusi 2009-10-27 įrašytą telefoninį pokalbį Nr. 00187 patvirtina, jog šis pokalbis vyksta tarp jos ir jos sesers G. G. Pokalbio metu sesuo ją informuoja, jog atvyks tralas, kuris turi paimti D. G. avarijos metu sudaužytą automobilį „Audi“, su kuriuo jis buvo atvažiavęs į Italiją.

Į klausimą, kodėl apie eurus telefoninių pokalbių metu D. E. ir G. G. klausinėjo tiesiogiai ją, o ne D. G., jai apie tai nieko nėra žinoma ir ji nieko atsakyti į šį klausimą negali (t. 4, b. l. 5–9).

Liudytoja V. P. parodė, jog daugiau kaip prieš metus jai priklausantį automobilį „Audi A6“, bordo spalvos, numeris „(duomenys neskelbtini)“, paskolino R. K. Vyras paprašė paskolinti R., nes pastarasis norėjo važiuoti į užsienį nusipirkti plytelių. Jos automobilis dyzelinis, todėl pigiau buvo važiuoti. R. K. pažįsta jau 20 metų, todėl ir paskolino savaitei automobilį. R. K. paliko jiems baltą autobusiuką. Paskui Vilniuje policijoje sužinojo, kad su jos mašina buvo padarytas nusikaltimas.

Liudytojas A. A. parodė, jog jo veikla yra automobilių transportavimo sritis. Jam paskambino žmogus, prašė parvežti automobilį išlaužtu priekiniu ratu, pasakė, kur automobilis yra. Dar pasitikslino, ar žino tą vietą Titnago gatvėje. Jam pasakė, kad tas automobilis bus degalinėje, jį ten pasitiks. Atvyko į nurodytą vietą, ten surado tą mašiną „Audi A6“ išmuštu priekiniu ratu. Ją apžiūrinėjant priėjo du vyrukai, į juos dėmesio nekreipė, nes jo dėmesys buvo skirtas automobiliui. Tie vyrukai buvo atvažiavę su juodu BMW. Gal jie ir pasakė, kad yra klaipėdiečiai, dabar neatsimena. Pakrovė tą mašiną, apėjo aplink ją pririšti, tada pamatė, kad tie vyrukai jau „supakuoti“.

Liudytojas D. P. parodė, jog prieš 1,5–2 metus jo draugas R. K. paskambino ir paprašė paskolinti automobilį nuvažiuoti į Italiją. Draugas statėsi namą, plytelių, berods, važiavo pirkti, per daug nesigilino. Juo pasitikėjo, todėl ir paskolino automobilį. R. K. sakė, kad atvažiuos jo draugas ir su juos susikeis automobiliais. Taip ir buvo. Kaip suprato, dviese jie turėjo važiuoti į Italiją. To kito nepažįsta. Baltas minivenas „Dodge Caravan“ jam buvo paliktas mainais. Jo „Audi“ ekonomiškesnis nei tas „Caravan“ 3 litrų, todėl ir apsikeitė. Jam R. K. paskambino, pasakė, kad mašina sudaužyta, klausė, kur parvežti. Pasakė, kad vežtų pas A. į garažą Aleksote. Ten ir laukė automobilio, bet nesulaukęs važiavo į tą „Lytagros“ kolonėlę, kur R. K. sakė, kad traliukas paims mašiną iš ten. Važiuojant Ateities plente sustabdė policija.

Liudytojas R. K. parodė, jog jo draugas D. G. paskambino ir pasakė, kad važiuoja į Italiją. Pasiūlė važiuoti kartu. Dar jis paklausė, ar gali surasti ekonomiškesnę mašiną. Jis paprašė P., kad paskolintų „Audi A6“. D. G. jam paliko savo miniveną, kuriuo iš Klaipėdos atvažiavo. Kadangi jis norėjo pažiūrėti statybinių medžiagų, o jo draugas D. G. mašinos pirkti, todėl išvažiavo į Italiją. Italijoje gyveno nedideliame viešbutyje netoli apie 100 km iki Venecijos. Miesto pavadinimo nepamena. Italijoje V. E. matė ne vieną kartą. Matė ir italą. Italas ir iki viešbučio buvo atvažiavęs. Itališkai nemoka ir angliškai nemoka, todėl su tuo italu jis nekalbėjo. D. G. su italu bendravo. Negirdėjo, ką kalbėjo italas M. su G. Jie eidavo į balkoną ar lauką parūkyti. Jie eidavo į šoną kalbėtis. Matė pinigus – eurus – sudėtus maišelyje. Naujos po 100 eurų kupiūros buvo. Apžiūrėjęs suprato, kad eurai netikri, tai matėsi vizualiai. Neklausinėjo, kur D. G. padirbtus eurus dės. Suprato, kad padirbtus eurus D. G. gavo iš M., nes daugiau su niekuo Italijoje nebendravo. Jis su savimi turėjo gal apie 3000 eurų tikrų. Apie 5 dienas viešbutyje buvo. Važinėjo po miestelius, ieškojo mašinų, po parduotuves vaikštinėjo. Plytelių neužsisakė, nes kainos nebuvo palankios, o dar parvežimas kainuoja. Būnant Italijoje D. G. sudaužė mašiną. Tada buvo tamsu, lijo, jis vienas važiavo. Grįžęs D. G. pasakė, kad sudaužė mašiną. Mašina buvo pastatyta aikštelėje. Pradėjo ieškoti būdų, kaip ją į Lietuvą parvežti. Surado tralą iš Lietuvos, kuris parveš mašiną, o patys lėktuvu į Rygą parskrido. Rygoje E. juos pasitiko. Anksčiau nebuvo jo matęs. E. su G. kažką važiuojant automobilyje kalbėjosi pašnibždom, prieky sėdėdami. Jis pakalbio detalių negirdėjo. Sudaužytą mašiną reikėjo suremontuoti. Kai mašina buvo parvežta į Lietuvą, jis skambino ir rūpinosi, kur ją paimti ir kur vežti.

Liudytojas L. R. parodė, jog jo darbas yra susijęs su automobilių gabenimu tralu iš Europos į Lietuvą. „Audi A6“ paimti, pasikrauti – tokią SMS žinutę jam atsiuntė firmos vadovas. Mergina pasitiko ir parodė, kur įmonėje stovėjo ta „Audi“. Buvo tik mašinos draudimas, kitų dokumentų nebuvo. Jų nelabai ir reikia, kėbulo numeris yra nurodytas draudime. Numeriai mašinos buvo lietuviški. Mašina buvo užrakinta. Jam davė raktelius ir užsitempė ant tralo. Buvo pasikrovęs Italijoje 8 mašinas, dar vieną pakrovė ir grįžo į Lietuvą. Jam paskambino ir pasakė, kur tą mašiną nuvežti. Aikštelėje pasitiko 2 vyrai, nutraukė mašiną nuo tralo ir nuvažiavo į turgų. Tų vyriškių dabar neatpažįsta, nes praėjo daug laiko. Niekada nelenda į mašinos vidų ir jų neapžiūrinėja. Ir taip būna, kad apkaltina, kad kas nors iš mašinų dingsta.

2009 m. spalio 30 d. Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukos protokolais nustatyta, jog liudytojas L. R. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino D. G. ir D. E. kaip vyriškius, kurie 2009-10-30 Kaune prie „Lytagros“ ir „Neste“ degalinės pasiėmė nuo vilkiko jo atvežtą sudaužytą lengvąjį automobilį „Audi A6“ (t. 1, b. l. 92–101).

2009 m. spalio 30 d. kratos protokolu nustatyta, kad kratos metu, dalyvaujant G. G., gyvenamajame name, adresu „(duomenys neskelbtini)“ k., „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos r., miegamajame kambaryje prie lovos esančioje daiktų spintelėje apatiniame stalčiuje rastas ir paimtas ,,Beret“ markės pistoletas su šovinių dėžute, kurioje yra 15 vnt. šovinių. Ant pistoleto matosi trynimo pėdsakai (t. 1, b. l. 119–121, 122–123).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2009-04-30 specialisto išvada Nr. 140-(9281)-ISI-3288 nustatyta, kad pateiktas tirti pistoletas yra .40 (10 mm) kalibro ,,BERETA Px4 STORM“ modelio graižtvinis trumpavamzdis šaunamasis ginklas, priskiriamas B kategorijos šaunamiesiems ginklams, skirtas šaudyti .40 SW kalibro (sinonimas 10x22) šoviniais. Pateiktas pistoletas pagamintas pramoniniu būdu ir šaudyti tinkamas. Pateikto pistoleto identifikacinis numeris tikimiausia yra „(duomenys neskelbtini)“. Pateikti tirti 15 vnt. .40 SW kalibro šoviniai yra šaudmenys. Jie pagaminti pramoniniu būdu, skirti šaudyti graižtviniais šaunamaisiais ginklais ir šaudyti tinkami (t. 1, b. l. 127–130).

2009-10-30 Apžiūros protokolu nustatyta, jog dalyvaujant D. G., D. E. apžiūrėtas įvykio vietoje Kauno m., „(duomenys neskelbtini)“, esantis lengvasis automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Automobilio vairuotojo pusės priekinis sparnas, variklio dangčio kampas yra daužti, nulaužtas kairės pusės galinio matymo veidrodėlis. Apžiūroje dalyvavęs D. G. nurodė, jog automobilyje po daiktų dėtuve yra paslėpti suklastoti 100 eurų nominalo pinigai, kurie atvežti iš Italijos. Atsukus apdailos plastmasinę detalę buvo ištraukti 3 supakuoti paketai. Nuplėšus viršutinį sluoksnį buvo rasti 100 eurų nominalo kupiūros (t. 1, b. l. 12–13).

2009-10-30 daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad automobilyje „Audi A6“ rasta ir paimta 600 vnt. 100 eurų nominalo banknotų. 300 vnt. 100 eurų banknotų yra to paties numerio X17428973825, 100 vnt. 100 eurų banknotų yra to paties numerio Y30089747524. 149 vnt. 100 eurų banknotų yra to paties numerio Y13110073417, 51 vnt. 100 eurų banknotų yra to paties numerio Y30497705587. Visų banknotų klišės žymėjimas J017H2, išleidimo metai – 2002 (t. 1, b. l. 16–29).

2009-10-30 automobilio „Audi A6“, v/n „(duomenys neskelbtini)“, apžiūros protokolu nustatyta, kad atsukus automobilio kairės pusės galinių durelių apmušalą rasti ir paimti du polietileniniai maišeliai, kuriuose yra keturi popieriniai paketai (t. 1, b. l. 31–37).

2009-10-30 daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti automobilyje „Audi A6“ rasti ir paimti du polietileniniai maišeliai, kuriuose yra keturi paketai. Apžiūros metu nustatyta, kad 1 pakete yra 114 vnt. banknotų. Iš jų 70 vnt. 100 eurų to paties numerio Y13110073417 banknotai, 18 vnt. 100 eurų banknotai su tuo pačiu numeriu Y30089747524, 2 vnt. 50 eurų to paties numerio U779485546795 banknotai ir 24 vnt. 20 eurų nominalo banknotų to paties numerio S44244920418. Visų banknotų išleidimo metai 2002. 2 pakete rasta 200 vnt. 100 eurų nominalo banknotų to paties numerio Y30497705587. Visų banknotų klišės žymėjimas J017H2, išleidimo metai 2002. 3 pakete rasta 50 vnt. 100 eurų nominalo banknotų. Iš jų 16 vnt. 100 eurų to paties numerio Y13110073417 banknotai. 33 vnt. 100 eurų to paties numerio X17428973825 banknotai ir 1 vnt. 100 eurų banknotas numeriu U47523343298. Visų banknotų klišės žymėjimas J017H2, išleidimo metai 2002. 4 pakete rasta 200 vnt. 100 eurų nominalo banknotų. 100 vnt. 100 eurų to paties numerio Y30089747524 banknotai, taip pat 100 vnt. 100 eurų to paties numerio U47523343298 banknotai. Visų banknotų klišės žymėjimas J017H2, išleidimo metai 2002 (t. 1, b. l. 39–45).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2010-01-15 specialisto išvada Nr. 140-(9133)-ISI-331) nustatyta, kad tyrimui pateikti 100 (šimto), 50 (penkiasdešimties) ir 20 (dvidešimties) eurų banknotai yra atspausdinti ne pagal eurams spausdinti keliamus reikalavimus, t. y. jie visi yra netikri. Pateikti 100 (šimto), 50 (penkiasdešimties) ir 20 (dvidešimties) eurų banknotai ir jų numeriai atspausdinti ofsetinės spaudos būdu ištisai. Minėtų 100 (šimto) eurų banknotų indikatyvas – EUA0100P00018, minėtų 50 (penkiasdešimties) eurų banknotų indikatyvas – EUA0050P00005, minėtų 20 (dvidešimties) eurų banknotų indikatyvas – EUA 0020 P00002c; BITMAP kodo banknotuose nėra (t. 1, b. l. 55–57).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2010-01-20 specialisto išvada Nr. 140-(9132)-ISI-478) nustatyta, kad keturi rankų pėdsakai: trys pirštų ir vienas delno – išryškinti ant tirti pateiktų popierinių paketų, surastų ir paimtų 2009-10-30 automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, apžiūros metu, yra tinkami asmeniui identifikuoti. Keturi rankų pėdsakai: trys pirštų ir vienas delno išryškinti ant tirti pateiktų popierinių paketų, surastų ir paimtų 2009-10-30 automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, apžiūros metu, yra palikti D. G. dešinės rankos didžiuoju pirštu, kairės rankos nykščiu ir kairės rankos delnu (t. 1, b. l. 59–63).

2009 m. spalio 30 d. Asmens kratos protokolu nustatyta, jog pas D. E. rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6300“, IMEI „(duomenys neskelbtini)“, su baterija ir SIM kortele „Pildyk“ Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 141).

2009 m. lapkričio 25 d. Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, jog mobiliojo ryšio telefono „LG“ IMEI „(duomenys neskelbtini)“, SIM kortelės Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Mobiliojo ryšio telefono ir SIM kortelės atmintyje užfiksuoti rinkti telefono numeriai, priimti telefono numeriai, praleisti skambučiai. Užrašų knygutėje nurodyta „žmonele“ Nr. „(duomenys neskelbtini)“, „D. eic“ Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Mobiliojo ryšio telefono „Nokia 6300“ IMEI „(duomenys neskelbtini)“, SIM kortelės Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Mobiliojo ryšio telefono ir SIM kortelės atmintyje užfiksuoti rinkti telefono numeriai, priimti telefono numeriai, praleisti skambučiai. Užrašų knygutėje nurodyta „G.“ Nr. „(duomenys neskelbtini)“, „mano“ Nr. „(duomenys neskelbtini)“, „V.“ Nr. „(duomenys neskelbtini)“, „D.“ Nr. „(duomenys neskelbtini)“, „A.“ Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 49–65).

2009-11-25 techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolais ir pokalbių suvestinėmis nustatyta, kad operatyvinių veiksmų atlikimo metu telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų pagalba buvo užfiksuoti D. G., D. E. ir V. E. telefoniniai pokalbiai (t. 1, b. l. 148–167). Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. E. neigė, kad tai jo pokalbiai, kad tai ne jo balsas, bet teisiamojo posėdžio metu išklausius telefoninių pokalbių įrašus kaltinamasis D. G. pripažino, kad tai jis kalbėjo su savo žmona G. G., V. E. bei D. E. Kaltinamoji V. E. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog telefoniniai pokalbiai yra tarp jos ir G. G., D. G. ir jos vyro D. E.

Telefoniniai pokalbiai užfiksuoti tarp kaltinamųjų yra labai informatyvūs ir atskleidžiantys nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei paneigiantys kaltinamojo D. G. parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo, bei kaltinamųjų D. E. ir V. E. parodymus ikiteisminio nagrinėjimo metu. Telefoniniai pokalbiai, užfiksuoti 2009-10-16 15.12.26, 2009-10-16 16.00.53, 2009-10-20 16.03.52, 2009-10-20 16.36:.01, 2009-10-20 21.32.40, tarp kaltinamųjų D. E. ir V. E., D. G. įrodo, jog kaltinamoji V. E. buvo ne tik vertėja pokalbio metu tarp italo ir D. G., o nusikalstamos veikos vykdytoja. 2009-10-15 15.06.39 pokalbis tarp V. E. ir G. G. įrodo, jog V. E. dar iki atvykstant iš Lietuvos D. G. kalbėjosi su nenustatytu asmeniu Italijoje ir tarėsi dėl susitikimo (G. G. – O jau sakei, kad ne D. atvažiuoja? V. E. – Jo. G. G. – Ką sakė? V. E.– Nieko. Kodėl, klausė. Nieko, nu pasakiau. Nu, aš sakiau, kad neatvažiuos. Dėl ko? Dėl to, kad praeitą kartą buvo visokių sąmonių, kol grįžo. Nenori važiuot dabar. G. G. – Mhm...V. E. - sako, nėr jokio skirtumo...G. G. – Ką sako? V. E. – Nėra skirtumo. Gerai, sako (t. 5, b. l. 156). Šie įrodymai įrodo, jog su V. E. buvo tariamasi ne tik dėl padirbtų eurų kainos, bet ir aptarinėjama galima rizika įsigyjant padirbtus eurus. Kaltinamoji V. E. pokalbio metu net parodė iniciatyvą įsigyjant padirbtus eurus (V. E. – Nu tai gerai, tai reikia a ne? D. E. – Nu tai reikia bandyt rizikuot ir viskas, čia jau rizika gryna. V. E. – Ką? D. E. – Sakau bandyt rizikuot reikia ir tiek, čia jau rizika gryna tau, viskas. V. E. – Nieks tavęs neverčia imtis jeigu tu nenori. D. E. – Sakau, sakau rizikuot reikia bandyti).

Kaltinamojo D. G. parodymus, jog jis į Italiją važiavo pirkti automobilių paneigia telefoniniai pokalbiai su žmona G. G. Telefoniniuose pokalbiuose su žmona D. G. smulkiai aptarinėja visus buitinius šeimyninius klausimus (apie plyteles, apie remontą, apie tai, jog dukra neišlaikė vairavimo egzamino, net ir apie tai, jog norėjo pirkti batus) ir ką veikia Italijoje, bet nė vieno karto D. G. nepasakė, kad buvo nuvažiavęs apžiūrėti kokio nors automobilio, kurį norėtų nusipirkti. Būtent teismas konstatuoja, jog ištirtais įrodymais įrodyta, jog D. G. vykdydamas D. E. nurodymą važiavo į Italiją įgyti ir parvežti į Lietuvą padirbtus eurus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d. nustatyta, jog organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

Baudžiamojoje byloje surinktų, teisiamajame teismo posėdyje tiesiogiai ištirtų ir anksčiau nuosprendyje aptartų įrodymų visetas įrodo, jog kaltinamieji iš anksto susitarė padaryti jiems inkriminuojamą sunkų nusikaltimą. Kiekvienas iš jų, realizuojant sutarto nusikaltimo sudėtį, atliko tam tikrą užduotį. Kaltinamasis D. G. vyko į Italiją parvežti padirbtų eurų. Italijoje esančio italo kontaktinį telefoną jam davė D. E. 8 000 eurų, kad įsigyti Italijoje padirbtus eurus, davė D. E., o kitą dalį 2 000 eurų sumokėjo D. G. iš savo turėtų pinigų. Tai įrodo telefoninis pokalbis 2009-10-16 19.59.34 val., kurio metu D. G. pasakė: „D. rizikuoja, aš tai nerizikuoju. Nu, jisai, sako, tipo, imam. Aš iš jo pinigų paėmiau“. 2009-10-16 00.09.58 val. telefoninis pokalbis tarp D. G. ir G. G. (G. G. – Nu, tai ką, čigonai blet apipiso? – D. G. – Ne čigonai, čia D., blet. Pričiom čia čigonai, blet? Čigonai, aiškiai buvo pasakę, blet. „Bus visi vienodi“. O D. apie tai net... Jis padavė... ir pasakė aiškiai, „visi vienodo“... – G. G. – Mhm...– D. G. – „Visi vienodi“. O ką tu?– G. G. – Nieko. Sėdim. – G. G. – Sakau, kaip jūs čia nesusitarėt iki pačio galo? – D. G. – Čia D. tarėsi... man D. pats... „Viskas sutarta, blet. Paimk 100-tą“. Atvažiavau. „Paimk 100-tą, blet“. Nu... Paėmiau, blet.– G. G. – Bet tai sako, kad pavyzdžius visai kitokius davęs. – D. G. – Nu, tai, dabar ką tik... Sako 20, 50 ir 100. Ir visi aišku, buvo skirtingi. Bet tai sakė, kad kiekvienas bus vienodas. Karoče... – G. G. – Bet pavyzdžiuose kitaip buvo. – D. G. – Aaa...Kas kitaip? – G. G. – Nu, skyrėsi ten viskas. D. G. – Aš tau sakau, kad... G. G. – Pavyzdžiuose sakau, kai buvo pavyzdžiai – viskas skiriasi, apie ką vat, mes šnekam, kas turi skirtis, viskas skiriasi. Pavyzdžiai buvo skirtingi), bei 2009-10-16 19.21.23 val. SMS žinutė siųsta D. G. D. E. „Padaviau saibas laukiu ritoi vakare arba sekmadieni sake bus“, 2009-10-18 16.21.49 val. telefoninis pokalbis (D. G. – .. Va ką tik parašė, kad antradienio reikia laukt. – D. E. – Ką ? Cha, cha. Antradienio reik laukt a ne ? – D. G. – dvi dienas, diena dvi dienas mes jau šiandien susiruošę važiuot. – D. E. – Tai ką galvojat? – D. G. – Pasirinkimo tai nerasta) įrodo, jog kaltinamasis D. E. vadovavo organizuotos grupės narių veiklai ir ją koordinavo, davė nurodymus.

Labai informatyvus 2009-10-20 21.32.40 val. pokalbis, kurio turinys atskleidžia daugumą nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir kaltinamųjų vaidmenų pasiskirstymą.

Telefoniniai pokalbiai 2009-10-21 12.42.45 val., 2009-10-22 11.46.48 val., 2009-10-23 10.21.17 val., 2009-10-23 14.34.30 val., 2009-10-28 13.26.33 (t. 5, b. l. 169–173) kaltinamojo D. E. su nenustatytais asmenimis, bei 2009-10-20 12.30.40 val. telefoninis pokalbis D. E. su G. G., kuriame D. E. pasako: „vakar buvau važiavau su žmonėm susitikti“, G. G.: „Nu, tai man rodos dar jeigu ir tiks ten tam kitam žmogui, tai jie dar vėl lauks, kol vėl parveš“. D. E.: „čia labai pasaka bus kol lauki. Vakar gi važiavau į Mažeikius specialiai ..., susitikinėjau verkia, davai kaip reikia, nu iš karto ir kitas man nu iš Vilniaus ten duoda irgi ramybės neduoda“ (t. 5, b. l. 165) bei 2009-10-20 16:03:52 pokalbis tarp D. G. ir D. E. (D. G. –skambinu nekelia ragelio .., sakau, skambink dar, bijo skambint kas čia daros nesuprantu. D. E. – V. neskambina tipo a ne? D. G. – Nu. D. E. – Chm, eik tu ..... D. G. – Ne aš neskambinsiu, vėliau paskambinsiu. D. E. – Aha. D. G. – ... kiek čia gali sėdėt .... D. E. – Eik tu ..... ... man duoda iš visų pusių žinok. D. G. – Kas duoda? D. E. – Nu dėl tų žinai, nu laukia. D. G. – Ai, dėl tų a ne? D. E. – Nu, nu. D. G. – Nu ką tie visi ....? D. E. – Nu duoda irgi ir tie, ir tie vis kada grįš, kada grįš, grįš sakau atsisėsim ir šnekėsim, nu. Tu iš V. skambini a ne? D. G. – O tai kas, kas ten, kas ten tiem M. ieško? D. E. - Ir M., ir tie kauniečiai nori susitik. Nu grįš sakau, sėsim pasišnekėsim. Nu grįši papasakosiu tau viską. D. G. – Mhm.) įrodo, jog kaltinamasis D. E. su nenustatytais asmenimis tarėsi Lietuvoje dėl galimo realizavimo padirbtų eurų, kuriuos pargabens kaltinamasis D. G., ir įrodo jog šias aplinkybes kaltinamasis D. G. taip pat žinojo, jos buvo aptartos iš anksto.

Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamieji D. E., D. G. ir V. E. jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė, veikdami organizuota grupe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d.). Nuosprendyje aptariama nusikalstama veika buvo daroma per dvi Europos Sąjungos valstybes. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad susitarus padaryti aptariamą nusikaltimą, tokios veikos organizavimo laipsnis buvo pakankamai aukštas, kiekvienas veikos etapas buvo suderintas su paskesniu veikos etapu, kiekvienas veikos bendrininkas iš anksto žinojo, kokius nusikalstamus veiksmus jis turi atlikti, kiekvieno veikos bendrininko veiksmai buvo suderinti su kito bendrininko veiksmais, visus bendrininkus siejo tokios veikos organizatorius, jos vadovas kaltinamasis D. E. Dėl šių motyvų teismas aptariamo kaltinamųjų bendrininkavimo nevertina kaip bendrininkų grupės, o vertina tokį bendrininkavimą kaip organizuotos grupės bendrininkavimą. Remiantis Lietuvos Respublikoje susiklosčiusia teismine praktika, nagrinėjamu atveju nuoroda į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d., nustatant kaltinamųjų nusikalstamą veiką, nenaudotina, ši aplinkybė – nusikalstamos veikos padarymas organizuota grupe kaltinamiesiems inkriminuotina kaip jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Kaltinamųjų D. G., D. E. ir V. E. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 2 d., nes jie nusikalstamais veiksmais Italijos Respublikoje įgijo didelį kiekį – 1164 vnt. 20 (dvidešimties), 50 (penkiasdešimties) ir 100 (šimto), 394 931,26 Lt didelės vertės netikrų Europos Sąjungos apyvartoje esančių pinigų – eurų – ir laikė, turėdami tikslą juos realizuoti Lietuvos Respublikoje.

Kaltinamojo D. G. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d., nes jis neturėdamas leidimo įgijo, nešiojo, laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis.

Kaltinamųjų D. G., D. E. ir V. E. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamųjų D. G., D. E. ir V. E. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė organizuota grupe.

Teismas skirdamas kaltinamiesiems D. G., D. E., V. E. bausmę atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą, pavojingumą, kaltės formą, kaltininkų asmenybes, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. D. G. padarė tyčinį sunkų ir tyčinį apysunkį nusikaltimą. D. E. nedirba, anksčiau teistas 5 kartus, paskutinį kartą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 1 d. (už netikrų pinigų laikymą), teistumui neišnykus padarė tyčinį sunkų nusikaltimą. V. E. nedirba, neteista, padarė sunkų tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 2 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, todėl kaltinamiesiems skirtinos realios laisvės atėmimo bausmės. Kadangi kaltinamasis D. G. anksčiau neteistas, dirba, pripažino tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes (įgijimą, laikymą padirbtų eurų), augina nepilnamečius vaikus jam skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė.

Kadangi kaltinamasis D. G. dirba A. J. įmonėje vairuotoju ir darbo pobūdis yra susijęs su krovinių gabenimu, išvykimu už Lietuvos Respublikos ribų, o kaltinamieji V. E. ir D. E. yra gyvenę ir dirbę Italijoje, todėl siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 str. numatytą tikslą, jog kardomosios priemonės skiriamos siekiant užtikrinti ir nuosprendžio įvykdymą, kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės keistinos į suėmimą, suimant teismo salėje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 str. 1 d. numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistųjų proceso išlaidas. Baudžiamojoje byloje buvo 982,32 Lt procesų išlaidų. Šios išlaidos priteistinos iš kaltinamųjų lygiomis dalimis po 327,44 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams.

D. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 2 d., ir jį nubausti laisvės atėmimu penkeriems metams.

Paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., iš dalies sudedant, ir paskirti subendrintą galutinę bausmę laisvės atėmimą šešeriems (6) metams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009 m. spalio 30 d. iki 2009 m. lapkričio 19 d.

Kardomąją priemonę pakeisti ir paskirti suėmimą, suimant teismo salėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos.

D. E. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 2 d., ir jį nubausti aštuoneriems (8) metams laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009 m. spalio 30 d. iki 2009 m. lapkričio 19 d.

Kardomąją priemonę pakeisti ir paskirti suėmimą, suimant teismo salėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos.

V. E. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 str. 2 d., ir ją nubausti septyneriems (7) metams laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę pakeisti ir paskirti suėmimą, suimant teismo salėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos.

Priteisti iš kaltinamųjų D. G., D. E., V. E. po 327,44 Lt proceso išlaidų į Valstybės biudžetą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: 1164 vnt. 100, 50 ir 20 eurų nominalo banknotus, saugomus LKPB Veiklos organizavimo valdybos Logistikos skyriuje (t. 1, b. l. 66–67), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. 1 d. 2 p., sunaikinti, šaunamąjį ginklą – pistoletą ,,BERETA Px4 STORM“– teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės institucijai.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.

Teisėjas Remigijus Preikšaitis