- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-24
- Bylos Nr.
- AN2-219-806/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00386-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė (pirm.)
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 12.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria panaikintas Institucijos priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-597-2023 ir byla grąžinta Institucijai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. kovo 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-597-2023 (toliau ir – nutarimas) J. S. (J. S., toliau ir – pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 247 straipsnio 21 dalį už tai, kad jis pagal įstaigos, adresu (duomenys neskelbtini), įrengtas vaizdo stebėjimo kameras 2022 m. lapkričio 15 d. šalia Veržuvos upelio kranto, valstybinėje žemėje, LKS koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini), atvežė ir sukrovė medienos atliekas. Atliktų matavimų, neįtraukiant pavienių iš krūvos išlindusių atliekų: krūvos aukštis – 0,40 m, plotis – 1,80 m, ilgis – 3,10 m, viso – 2,23 m³. Pagal pateiktą vaizdo įrašą J. S. atliekas atvežė ir apdorojo jas pašalinant ant žemės paviršiaus su jam priklausančia transporto priemone ,,Audi 80”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su pilnai atliekomis pakrauta priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios tūris patikrinimo aktu Nr. TVR-264 nustatytas 1,26 m³, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 ir 13 dalį bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės) 6 ir 7 punktus. J. S. paskirta 170 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartimi J. S. skundas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. kovo 6 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-597-2023 tenkintas iš dalies – panaikintas Institucijos nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-597-2023 ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-396-1078/2023 ir palikti galioti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. kovo 6 d. priimtą nutarimą Nr. Nr. AM-AAD-ANR_N-597-2023. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. J. S. pripažįsta kaltę dėl padaryto nusižengimo, tačiau nesutinka su skundžiamame nutarime nurodytu atliekų kiekiu. Šiuo skundžiamu nutarimu, be kita ko, nustatytas J. S. pripažinimas, kad jis į žaliųjų atliekų surinkimo vietą sąmoningai vežė statybines atliekas (supuvusias dažytas grindų lentas). Žaliosios atliekos – sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos (šakos, lapai, žolė, daržo atliekos), miškininkystės atliekos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės) 5.13 punktas). Taigi, statybinės atliekos (supuvusios dažytos grindų lentos) nelaikytinos žaliosiomis atliekomis. Prie (duomenys neskelbtini) J. S. pamatė taip pat statybinių atliekų krūvą, todėl ten ir išmetė savo atsivežtas supuvusias grindų lentas.
3.2. Teismas padarė nepagrįstą išvada, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, asmens atlikti teisei priešingi veiksmai kvalifikuoti netinkamai. Institucijos nuomone, teismas nepagrįstai susiaurina Atliekų tvarkymo taisyklių ir ANK 247 straipsnio 21 dalies taikymo ribas ir tokiu būdu apriboja Institucijos galimybes persekiojant nelegalių sąvartynų / atliekų tvarkymo veiklos vykdytojus. Pažymima, kad Atliekų tvarkymo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad šios taisyklės taikomos atliekų turėtojams, atliekų tvarkytojams ir produktų platintojams. ANK 247 straipsnio 21 dalyje yra nustatyta atsakomybė už didesnio negu vienas kubinis metras nepavojingų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant prekiautojo atliekomis ir tarpininko tokio pobūdžio veiksmus) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus. Institucija atkreipia dėmesį, kad ANK yra taikomas tik fiziniams asmenims (ANK 2 straipsnio 1 dalis). Teismo nutartyje nurodyta, kad Atliekų tvarkymo taisyklių 52 punkte įtvirtinta, jog atliekų apdorojimo veikla gali verstis įmonė, atitinkanti Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas apdorojančioms įmonėms nustatytus reikalavimus, kurią Registro nuostatuose ir Registro tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka Agentūra yra užregistravusi Registre. Tačiau, Institucijos nuomone, Atliekų tvarkymo taisyklių 52 punkte yra nustatyta tik viena iš atliekų apdorojimo teisėtumo sąlygų ir jeigu atliekas apdorojantis subjektas neturi įmonės statuso, tai neužkerta kelio konstatuoti jo veiksmus faktiškai neteisėtai apdorojant atliekas. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 7 punkte numatyta, jog atliekų apdorojimas – tai atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti. Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priedo II skyriaus 1 lentelėje yra nustatyti atliekų šalinimo veiklų kodai ir pavadinimai. Pirmoje šios lentelės eilutėje yra nurodyta veikla – išvertimas ant žemės ar po žeme, pvz., sąvartynuose ir t. t., ir jai suteiktas kodas Dl. Taigi, Institucijos nuomone, skundžiamame nutarime yra aiškiai aprašyta J. S. veika. Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkte nustatyta, kad atliekų turėtojas atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti. Iš bylos matyti, kad J. S. kaip atliekų turėtojas teisės tvarkyti šias atliekas neturi, atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punktu, privalėjo šias atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, tačiau to nepadarė ir šias atliekas tvarkė pats, jas apdorojo išversdamas ant žemės, tai yra neteisėtai atliko atliekų tvarkymą ir tuo metu buvo atliekų tvarkytoju. Pažymima, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-533-919/2021 nusprendė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. G. apeliacinio skundo netenkinti. Šiuo nutarimu fizinis asmuo buvo nubaustas pagal ANK 247 straipsnio 21 dalį. Taigi, priešingai, negu nustatė teismas, nėra pagrindo spręsti, kad J. S. atlikti teisei priešingi veiksmai kvalifikuoti netinkamai.
3.3. Teismas pažymėjo, kad iš skundžiamo nutarimo turinio nėra visiškai aišku, kokiu visgi kiekiu atliekų J. S. atsikratė, kadangi nurodoma, jog atliekų krūva sudarė 2,23 kubinio metro, o priekabos, kuria buvo atvežtos atliekos, tūris sudarė 1,26 kubinio metro. Tačiau skundžiamu nutarimu nustatyta, kad J. S. prie (duomenys neskelbtini) apdorojo, jas pašalinant, 1,26 m³ statybinių atliekų. Byloje nustatyta, kad vietoje, kurioje J. S. išvertė ant žemės savo atsivežtas statybines atliekas (senas ir supuvusias grindų lentas), jau gulėjo kito asmens statybinės atliekos. Atsižvelgiant į tai, buvo atlikti pakartotiniai matavimai. Iš byloje esančio 2022 m. gruodžio 6 d. vyriausiosios specialistės G. V. tarnybinio pranešimo Nr. BDR-4011 matyti, kad atlikus patikslintus matavimus, neįtraukiant pavienių iš krūvos išlindusių atliekų, nustatytas tūris – 2,23 m³. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad J. S. atvežė atliekas automobilinėje priekaboje, v/n (duomenys neskelbtini). Posėdžio byloje metu paaiškėjo, kad yra galimybė šios priekabos tūrį išmatuoti ir, vadovaujantis proceso teisingumo, greitumo ir objektyvumo principais, tai buvo padaryta. 2023 m. sausio 18 d. Patikrinimo aktu Nr. TVR-264 nustatytas priekabos, v/n (duomenys neskelbtini), tūris – 1,26 m³. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Pažymima, kad priekabos, v/n (duomenys neskelbtini), tūrio matavimas – nesudėtingas veiksmas ir todėl vien tai neleidžia konstatuoti taisyklės, nustatytos ANK 615 straipsnio 3 dalyje (tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos)), pažeidimo. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad L. U. negalėjo priimti skundžiamo nutarimo, kadangi jis dar iki nutarimo priėmimo buvo atlikęs tyrimo veiksmus – dalyvavo 2023 m. sausio 18 d. atliekant patikrinimą (priekabos, v/n (duomenys neskelbtini), tūrio matavimus atliko vyriausioji specialistė G. V.). Institucija nesutinka su teismo nuomone, jog šiuo atveju negalima daryti kategoriškos išvados, jog J. S. atvežta priekaba buvo pilna atliekų, ir, jog tokios išvados darymas būtų tik prielaidinio pobūdžio. Institucija atkreipia dėmesį, kad byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas atliekų iškrovimas iš automobilinės priekabos, v/n (duomenys neskelbtini), ir jų išvertimas ant žemės, yra pakankamai geros kokybės. Iš šio 2022 m. lapkričio 15 d. padaryto vaizdo įrašo matyti, kad byloje nurodyta automobilinė priekaba, v/n (duomenys neskelbtini), yra pilna statybinių atliekų. Įrašo pradžioje, kuomet ši priekaba atrodo dar pilna, matyti, kad atliekos jau yra nešamos palei ten stovintį automobilį link už šio automobilio esančios krūvos atliekų. Iš šio vaizdo įrašo matyti, kad grindų lentos prie arčiausiai matomo šios priekabos kampo guli ant priekabos borto, tai yra, kad atgabentos statybinės atliekos – grindų lentos yra virš borto. Tai įrodo nurodytos priekabos pilnumą. Institucija nesutinka su teismo padaryta išvada, kad J. S. neleistinoje vietoje iškrautų atliekų kiekis nustatytinas nesiekiantis vieno kubinio metro. Pažymima, kad teismas šio teiginio nepagrindė jokiais duomenimis. Institucijos nuomone, nustatymui, kad J. S. neleistinoje vietoje iškrautų atliekų kiekis neviršytų vieno kubinio metro, reikia duomenų, patvirtinančių, jog nurodyta priekaba yra užpildyta tik 79 proc. Tačiau iš nurodyto vaizdo įrašo yra akivaizdu, kad taip nėra. Iš jo matyti, kad ši priekaba yra pilnai pakrauta 1,26 m³ atliekų.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinis skundas atmetamas
3. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai panaikino Institucijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir grąžino bylą Institucijai.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą pagal byloje esančią medžiagą, susipažinęs su Institucijos atstovo apeliacinio skundo argumentais ir įvertinęs byloje surinktus ir apylinkės teismo ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi grąžindamas bylą Institucijai tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir padarė pagrįstas išvadas dėl netinkamo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos kvalifikavimo.
5. Institucijos nutarimu J. S. nubaustas pagal ANK 247 straipsnio 21 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už didesnio negu vienas kubinis metras nepavojingų atliekų kiekio laikiną laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant prekiautojo atliekomis ir tarpininko tokio pobūdžio veiksmus) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, už tai, kad 2022 m. lapkričio 15 d. šalia Veržuvos upelio kranto, valstybinėje žemėje, LKS koordinačių sistemoje (duomenys neskelbtini), atvežė ir sukrovė medienos atliekas (atvežė ir apdorojo jas pašalinant ant žemės paviršiaus).
6. Institucijos nutarime nurodytos vežimo ir apdorojimo sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, kurio 2 straipsnio 22 punkte nustatyta, kad atliekų vežimas – atliekų paėmimas iš jų turėtojo, vežimas ir perdavimas atliekų naudotojui ar šalintojui, o 21 punkte numatyta, kad atliekų vežėjas – įmonė, kuri priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža ir perduoda atliekų naudotojui ar šalintojui. Atliekų tvarkymo taisyklių 34 punkte detalizuota, jog atliekų surinkimo ir (ar) vežimo veikla gali verstis įmonė, atitinkanti Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas surenkančioms ir vežančioms įmonėms nustatytus reikalavimus, kurią Registro nuostatuose ir Registro tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka Agentūra yra užregistravusi Registre. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 7 punkte numatyta, jog atliekų apdorojimas – tai atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti. Atliekų tvarkymo taisyklių 52 punkte įtvirtinta, jog atliekų apdorojimo veikla gali verstis įmonė, atitinkanti Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas apdorojančioms įmonėms nustatytus reikalavimus, kurią Registro nuostatuose ir Registro tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka Agentūra yra užregistravusi Registre. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 dalies 18 punkte įtvirtinta, jog atliekų tvarkymas – atliekų surinkimas, vežimas, paruošimas naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas.
7. Iš nurodyto reglamentavimo matyti, kad J. S. Institucijos nutarimu administracinėn atsakomybėn nepagrįstai patrauktas kaip atliekų tvarkytojas (t. y. įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) paruošia naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 20 punktas)), o ne atliekų turėtojas (t. y. atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 punktas)). Pagal nurodytą reglamentavimą, visos ANK 247 straipsnio 21 dalyje įtvirtintos alternatyvios veikos yra siejamos būtent su specialaus subjekto – atliekų tvarkytojų padarytais Atliekų tvarkymo įstatymo ir Atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimu J. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje atvežė atliekas ir apdorojo jas pašalinant ant žemės paviršiaus, tačiau nustatyta, jog jis tai padarė veikdamas kaip atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalis), todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog J. S. nepagrįstai buvo inkriminuotas nusižengimas, kuriame įtvirtinta atsakomybė atliekų tvarkytojams ir pažymėjo, kad teismų praktikoje tokie fizinių asmenų kaip atliekų turėtojų veiksmai, kuomet yra atsikratoma atliekomis, pažeidžiant Atliekų tvarkymo taisyklių 6 bei 7 punktus, yra traktuojami kaip aplinkos teršimas ir kvalifikuojami pagal ANK 247 straipsnio atitinkamą dalį, atsižvelgiant į atliekų kiekį. Kadangi Institucija netinkamai kvalifikavo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką, administracinio nusižengimo byla pagrįstai grąžinta Institucijai pakartotinai atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nusižengimą padariusio asmens veika pagal ANK 247 straipsnį turi būti tinkamai individualizuota, reikalavimas tinkamai kvalifikuoti veiką niekaip neapriboja Institucijos persekiojant atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdančių pažeidėjų.
8. Kaip minėta, aplinkos užteršimo veikai pagal atitinkamą ANK 247 straipsnio dalį kvalifikuoti yra svarbu nustatyti atliekų, kuriomis buvo užteršta aplinka, kiekį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad iš Institucijos nutarimo turinio nėra visiškai aišku, kokį konkretų atliekų kiekį J. S. išmetė, kadangi nutarime nurodoma, jog išmestų atliekų krūva sudarė 2,23 kubinio metro, o priekabos, kuria buvo atvežtos atliekos, tūris sudarė 1,26 kubinio metro. Institucijos nutarime pažymėta, kad 2023 m. sausio 18 d. apžiūros aktu Nr. TVR-264 nustatytas priekabos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tūris, kuris sudaro 1,26 m³; iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad į vietą prie (duomenys neskelbtini) buvo atvežta pilna priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), statybinių atliekų, todėl buvo laikoma, kad asmuo prie (duomenys neskelbtini) apdorojo, jas pašalinant, 1,26 m³ statybinių atliekų. Taigi, kaip matyti iš Institucijos nutarimo, tikslus išmestų atliekų kiekis nenustatytas, šis kiekis buvo preziumuojamas remiantis priekabos, kuria buvo atvežtos atliekos išmetimui, talpa. Apylinkės teisme Institucijos atstovas taip pat nurodė, kad nustatant, kokį atliekų kiekį pareiškėjas iškrovė nutartyje nurodytoje vietoje, buvo atsižvelgiama būtent į priekabos tūrį, kadangi iš vaizdo įrašo matyti, jog pareiškėjas atvežė pilną priekabą atliekų, t. y. medinių lentų (tiek savo skunde, tiek teisme J. S. nurodė, jog priekaba nebuvo pilna ir toks paskaičiavimas nėra tikslus). Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, remiantis byloje esančiu vaizdo įrašu, šiuo atveju negalima daryti vienareikšmės išvados, jog J. S. atvežta priekaba buvo pilna atliekų, tokios išvados darymas iš esmės būtų tik prielaida. Kaip nustatyta, J. S., iškraudamas atliekas, t. y. medines lentas, jas krovė jau ant toje vietoje buvusios atliekų krūvos, o kaip matyti iš bylos medžiagos, atliekant atliekų krūvos matavimus, į jau buvusių atliekų kiekį atsižvelgta nebuvo. Taigi, tyrimo metu atlikti matavimai neleidžia daryti vienareikšmės išvados dėl to, kad J. S. būtų išmetęs, t. y. užteršęs aplinką didesniu nei 1 m³ nepavojingų atliekų, tokios išvados negalima daryti ir remiantis vien tik nurodyta priekabos, kuria buvo vežamas atliekos, talpa, nes tai reikštų prezumpcijų procese taikymą. Reikalingų paskaičiavimų atlikti taip pat nėra galimybės. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo kylančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, ir sprendė, kad J. S. neleistinoje vietoje iškrautų atliekų kiekis nustatytinas nesiekiantis vieno kubinio metro. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, be kita ko, tai, jog byloje nenustatytos visos reikšmingos aplinkybės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai kvalifikuoti netinkamai, skundžiama nutartimi daryta pagrįsta išvada, jog šiuo atveju turėtų būti priimamas ne tik naujas nutarimas, tačiau ir surašomas naujas administracinio nusižengimo protokolas.
9. ANK 615 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros. Iš nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos nustatyta, jog Institucijos nutarimą J. S. atžvilgiu priėmė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas L. U. Taip pat iš bylos medžiagos nustatyta ir tai, jog šis pareigūnas atliko ir tyrimo veiksmus byloje – 2023 m. sausio 18 d. atliko J. S. automobilio priekabos, kuria buvo vežtos atliekos, apžiūrą. Taigi, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą ir dėl to, kad L. U. negalėjo priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kadangi jis dar iki nutarimo priėmimo buvo atlikęs tyrimo veiksmus. Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pateikiamų duomenų (https://aad.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai-1) matyti, jog minėto departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriuje be skundžiamą nutarimą priėmusio vyriausiojo specialisto L. U. dar dirba 7 pareigūnai, taigi organizacinių kliūčių laikytis ANK 615 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo nebuvo, todėl šių reikalavimų Institucijai pakartotinai atliekant administracinio nusižengimo tyrimą turi būti laikomasi.
10. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai įvertinus nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes bei tinkamai pritaikius įstatymą, todėl naikinti apylinkės teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.