- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-26
- Bylos Nr.
- II-396-1078/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00386-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. S.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 12.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto J. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. kovo 6 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-597-2023 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. kovo 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-597-2023 (toliau – ir nutarimas) J. S. (toliau – pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 247 straipsnio 21 dalį už tai, kad jis, pagal įstaigos, adresu Rudausiu g. 57, Vilnius, įrengtas vaizdo stebėjimo kameras 2022 m. lapkričio 15 d., šalia Veržuvos upelio kranto, valstybinėje žemėje, LKS koordinačių sistemoje X: 6070632, Y: 588049, atvežė ir sukrovė medienos atliekas. Atliktų matavimų, neįtraukiant pavienių iš krūvos išlindusių atliekų: krūvos aukštis – 0,40 m, plotis – 1,80 m, ilgis – 3,10 m, viso – 2,23 m³. Pagal pateiktą vaizdo įrašą J. S. atliekas atvežė ir apdorojo jas pašalinant ant žemės paviršiaus su jam priklausančia transporto priemone ,,Audi 80”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su pilnai atliekomis pakrauta priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios tūris patikrinimo aktu Nr. TVR-264 nustatytas 1,26 m³, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas) 4 straipsnio 1 ir 13 dalį bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės) 6 ir 7 punktus. J. S. paskirta 170 Eur bauda (b. l. 14-15).
Šalies argumentai
Nesutikdamas su priimtu Nutarimu, J. S. pateikė skundą, kuriuo prašoma arba Nutarimą panaikinti, arba neskirti administracinės nuobaudos, arba paskirtą baudą maksimaliai sumažinti. Skunde nurodoma, kad kaltę pareiškėjas pripažįsta, tačiau nesutinka su skundžiamame nutarime nurodytu atliekų kiekiu. Skunde pažymima, kad 2022 m. lapkričio mėnesio pradžioje pareiškėjas siekė išsiaiškinti atliekų surinkimo vietas, kadangi jam priklausančio sodo sklypo, esančio Rudausių gatvėje, sodų bendrijos pirmininkas nurodė, jog reikalinga sutvarkyti sodo sklypus ir iki 2022 m. lapkričio 17 d. išvežti atliekas. Pareiškėjui priklausančiame sklype buvo medinės lentos. Kaimynai buvo minėję, kad netoli Rudausių g. yra atliekų surinkimo aikštelė. Važiuodamas pareiškėjas pastebėjo tarp pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir Veržuvos upelio, netvarkingai sumestas statybines atliekas (plastikinius vamzdžius, skardas, gipso kartono plokštes, medines lentas). Būtent tai, kad toje vietoje buvo sukrautos atliekos ir suklaidino jį, kadangi jis pamanė, kad toje vietoje yra atliekų surinkimo vieta. Dėl to kitą dieną su medinėmis lentomis iš savo sklypo pakrauta priekaba nuvažiavo į anksčiau nurodytą, jo manymu, atliekų surinkimo vietą ir paliko atvežtas atliekas. Vėliau paaiškėjo, kad netvarkingai sumestas statybinių medžiagų atliekas sandėliavo objekto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas. Tai, kad ten nebuvo atliekų surinkimo vieta, sužinojo tik po to, kai jo atžvilgiu buvo surašytas protokolas. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas nesutinka su protokole nurodytomis aplinkybėmis, kadangi jo paliktų atliekų kiekis buvo nustatytas matuojant jo priekabos išmatavimus, tačiau jo priekaba, kai jis vežė lentas, nebuvo jomis pilnai užpildyta. Skunde pabrėžiama, kad po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, buvo surašytas privalomasis nurodymas dėl atliekų sutvarkymo (išvežimo). Vykdant nurodymą, buvo susisiekta su objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininku, klausiant, ar jis galėtų patvirtinti, jog J. S. pasiėmė tik jam priklausančias atliekas, kurios buvo išmestos tam neskirtoje vietoje. Minėto objekto atstovas patvirtino, kad vykdant privalomąjį nurodymą buvo išvežtos tik J. S. paliktos atliekos ir nebuvo paimti jokie kiti anksčiau toje vietoje buvę daiktai. Taip pat buvo patvirtinta, kad likę daiktai (statybinės medžiagos) yra palikti jo statybininkų. Skunde pažymima ir tai, kad pareiškėjo atliekų svoris pagal atliekų deklaracijos turinį sudarė 85 kg, tačiau pati transporto priemonė aikštelėje nebuvo sveriama, t. y. buvo pasverta prieš važiuojant į atliekų surinkimo aikštelę ir vėliau, kai atliekos buvo priduotos. Taigi, atliekų tikrasis svoris sudarė 70 kg. Skunde taip pat pažymima, kad pagal ANK 247 straipsnio 21 dalį, asmuo traukiamas atsakomybėn, kai laiko, surenka, veža, apdoroja atliekas pažeidžiant atliekų tvarkymo taisykles, kai atliekų kiekis sudaro daugiau nei 1 m³. Pasak pareiškėjo, iš pateiktų fotografijų akivaizdu, jog atvežtų atliekų kiekis buvo mažesnis nei pilnai užpildyta priekaba, pagal kurios matmenis pilnai užpildytos priekabos tūris sudaro 1,26 m³. Pareiškėjas akcentuoja ir tai, kad pareigūnai, gavę filmuotą medžiagą ir matydami, kad atliekos buvo pašalintos ant kitų atliekų, nepagrįstai matavo visą atliekų mastą, šiuos matmenis įvardindami administracinio nusižengimo protokole. Tikėtina, kad matavimai buvo atlikti, esant nemažam sniego kiekiui, todėl į matavimus įtrauktas ir iškritusio sniego storis.
Atsiliepimas
Institucijos atsiliepime dėl pareiškėjo skundo nurodoma, kad Nutarimo naikinti arba keisti nėra pagrindo, kadangi jis teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo teiginiai apie suklaidinimą laikytini bandymu išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą. Pasak Institucijos, byloje yra duomenys apie sodų bendrijoje paskelbtą vietą, iš kurios bus išvežtos žaliosios atliekos. Žaliosios atliekos – sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos (šakos, lapai, žolė, daržo atliekos), miškininkystės atliekos (Atliekų tvarkymo taisyklių 5.13 punktas). Statybinės atliekos (supuvusios dažytos grindų lentos) nelaikytinos žaliosiomis atliekomis, todėl, pasak Institucijos, akivaizdu, kad aikštelė žaliosioms atliekoms surinkti turi būti atvira ir prie jos turi būti patogu privažiuoti išsikrauti ir patogu pakrauti šias atliekas į sunkvežimį. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad vieta, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negali būti tinkama žaliosioms atliekoms iš visos sodų bendrijos surinkti, kadangi tai apie 20 m² ploto siaura vieta, įrengta tik vienam automobiliui statyti. Šios vietos pagrindas – skalda. Ši vieta ribojama iš vienos pusės pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tvora, iš kitos pusės – sodo. Administracinio nusižengimo padarymo metu šioje vietoje stovėjo lengvasis automobilis ir nebuvo jokių žaliųjų atliekų ar ženklų, nurodančių, kad tai žaliųjų atliekų surinkimo vieta. Pasak Institucijos, akivaizdu, kad asmuo turėjo suvokti, jog tai nėra vieta, skirta žaliosioms atliekoms, kas leidžia daryti išvadą, kad asmuo siekė skubiai atsikratyti turimų statybinių atliekų. Iš byloje esančių nuotraukų nustatyta, kad J. S. paliko supuvusias dažytas grindines lentas, klijuotą medieną. Nors pareiškėjas nesutinka su protokole nurodytų atliekų kiekiu – 1,26 m³,tačiau iš byloje esančio 2022 m. gruodžio 5 d. Apžiūros akto Nr. (18.1)-TVR-8125 nustatyta, jog 2022 m. gruodžio 5 d. vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo atlikti nauji matavimai, neimant ilgiausiai nutolusių taškų. Atliktų naujų matavimų, neįtraukiant pavienių iš krūvos išlindusių atliekų: krūvos aukštis – 0,40 m., plotis – 1,80 m., ilgis – 3,10 m., viso – 2,23 m³. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad statybinės atliekos buvo atvežtos priekaboje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios tūris 2023 m. sausio 18 d. Patikrinimo aktu Nr. TVR-264 nustatytas 1,26 m³. Institucija pažymi, kad su Skundu pateiktos atliekų priekabos nuotraukos ir juose užfiksuotas atliekų tūris priekaboje negali paneigti administracinio nusižengimo padarymo metu, t. y. 2022 m. lapkričio 15 d. padaryto vaizdo įrašo, iš kurio nustatyta, kad byloje nurodyta automobilinė priekaba yra pilna statybinių atliekų. Įrašo pradžioje užfiksuota, kad atliekos yra nešamos palei ten stovintį automobilį link už šio automobilio esančios atliekų krūvos. Iš vaizdo įrašo nustatyta, kad grindų lentos, esančios prie arčiausio priekabos kampo, guli ant priekabos borto. Tai patvirtina byloje patikslintus atsikratytų statybinių atliekų tūrio skaičiavimus – 1,26 m³. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad atliekų tvarkymo taisyklių 6 punkte nustatyta, jog atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai. Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkte nustatyta, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti. Pasak Institucijos, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad J. S. gali statybines atliekas tvarkyti pats. Tai reiškia, kad J. S. privalėjo turimas statybines atliekas perduoti tvarkytojui turinčiam teisę tokias atliekas tvarkyti, tačiau taip nepasielgė, dėl to jo kaltė dėl Atliekų tvarkymo taisyklių 6 ir 7 punktų pažeidimo nustatyta. Skunde nurodomi teiginiai apie suklydimą yra nereikšmingi, kadangi apdorojus statybines atliekas ir jas pašalinus žaliųjų atliekų surinkimo aikštelėje taip pat būtų konstatuota administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 21 dalyje, sudėtis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad palaikė savo skundą skunde nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo J. S. nubaustas pagal ANK 247 straipsnio 21 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už didesnio negu vienas kubinis metras nepavojingų atliekų kiekio laikiną laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant prekiautojo atliekomis ir tarpininko tokio pobūdžio veiksmus) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus.
Taigi, minėtame straipsnyje numatytos alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku administracinės atsakomybės pagrindu, t. y pažeidžiant atliekų taisyklių reikalavimus nepavojingų atliekų: 1) laikymas, 2) surinkimas; 3) vežimas; 4) apdorojimas.
Šių alternatyvių veikų požymiai yra atskleisti Atliekų tvarkymo įstatyme bei Atliekų tvarkymo taisyklėse.
Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 10 punkte įtvirtinta, jog atliekų laikymas – naudoti skirtų nepavojingųjų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip trejus metus, naudoti skirtų pavojingųjų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus ir šalinti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus, išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo.
Šio straipsnio 14 punkte numatyta, jog atliekų surinkimas – atliekų paėmimas iš atliekų turėtojų, įskaitant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir (ar) parengiamąjį laikymą iki atliekų surinkimo įrenginiuose, kuriuose atliekos iškraunamos, kad jas galima būtų paruošti pervežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius
Šio straipsnio 22 punkte įtvirtinta, jog atliekų vežimas - atliekų paėmimas iš jų turėtojo, vežimas ir perdavimas atliekų naudotojui ar šalintojui, o 21 punkte numatyta, kad atliekų vežėjas – įmonė, kuri priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža ir perduoda atliekų naudotojui ar šalintojui.
Atliekų tvarkymo taisyklių 34 punkte detalizuota, jog atliekų surinkimo ir (ar) vežimo veikla gali verstis įmonė, atitinkanti Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas surenkančioms ir vežančioms įmonėms nustatytus reikalavimus, kurią Registro nuostatuose ir Registro tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka Agentūra yra užregistravusi Registre.
Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 7 punkte numatyta, jog atliekų apdorojimas - tai atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti. Atliekų tvarkymo taisyklių 52 punkte įtvirtinta, jog atliekų apdorojimo veikla gali verstis įmonė, atitinkanti Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas apdorojančioms įmonėms nustatytus reikalavimus, kurią Registro nuostatuose ir Registro tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka Agentūra yra užregistravusi Registre.
Atliekų tvarkymo įstatymo 2 dalies 18 punkte įtvirtinta, jog atliekų tvarkymas – atliekų surinkimas, vežimas, paruošimas naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas, o 20 punkte numatyta, jog atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) paruošia naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą.
Taigi, įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad visos ANK 247 straipsnio 21 dalyje įtvirtintos alternatyvios veikos yra siejamos būtent su atliekų tvarkytojų padarytais Atliekų tvarkymo įstatymo ir Atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas. Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, jog skundžiamame nutarime nurodoma, jog J. S. nutarime nurodytu laiku ir vietoje „atvežė ir sukrovė medienos atliekas“, „atvežė ir apdorojo“, tačiau akivaizdu, jog jis tai padarė veikdamas kaip fizinis asmuo, t. y. kaip atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalį), todėl jam, teismo vertinimu, nepagrįstai buvo inkriminuotas nusižengimas, kuriame įtvirtinta atsakomybė atliekų tvarkytojams.
Skundžiamame nutarime nurodoma, jog minėtais savo veiksmais J. S. pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių 6 ir 7 punktus.
Atliekų tvarkymo taisyklių 6 punkte nurodyta, kad atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai. Minėtų taisyklių 7 punkte nustatyta, kad atliekų turėtojas atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti, o 14 punkte – atliekų turėtojai komunalines atliekas (pvz., buityje, įmonėse, sodo bendrijose, ūkiuose ir kitur susidariusias) privalo rūšiuoti jų susidarymo vietoje savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka ir naudotis savivaldybės organizuojamomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis. Iš šių paminėtų nuostatų matyti, kad už šių taisyklių punktų reikalavimų pažeidimą atsakomybėn traukiamas atliekų turėtojas. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalį atliekų turėtojas – tai atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje tokie fizinių asmenų, kaip atliekų turėtojų, veiksmai, kuomet yra atsikratoma atliekomis, pažeidžiant Atliekų tvarkymo taisyklių 6 bei 7 punktus, yra traktuojami kaip aplinkos teršimas ir kvalifikuojami pagal ANK 247 straipsnio atitinkamą dalį, atsižvelgiant į atliekų kiekį (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-111-354/2022, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-230-651/2020).
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, asmens atlikti teisei priešingi veiksmai kvalifikuoti netinkamai.
Sprendžiant J. S. atžvilgiu priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, pasisakytina ir dėl skundo argumento, jog Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, neteisingai apskaičiavo pareiškėjo nutarime nurodomoje vietoje iškrautų atliekų kiekį.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, bylos medžiagos, J. S. atsikratytų atliekų kiekis buvo matuojamas net kelis kartus. Pažymėtina, kad iš skundžiamo nutarimo turinio nėra visiškai aišku, kokiu visgi kiekiu atliekų J. S. atsikratė, kadangi nurodoma, jog atliekų krūva sudarė 2,23 kubinio metro, o priekabos, kuria buvo atvežtos atliekos, tūris – sudarė 1,26 kubinio metro. Teisme Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas nurodė, jog, nustatant, kokį kiekį atliekų pareiškėjas iškrovė nutarime nurodomoje vietoje, buvo atsižvelgiama būtent į priekabos turį, kadangi iš vaizdo įrašo matyti, jog pareiškėjas atvežė pilną priekabą atliekų, t. y. medinių lentų. Tuo tarpu tiek savo skunde, tiek teisme J. S. nurodė, jog priekaba nebuvo pilna ir toks paskaičiavimas nėra tikslus.
Teismas, susipažinęs su byloje esančių vaizdo įrašu, sprendžia, jog šiuo atveju negalima daryti kategoriškos išvados, jog J. S. atvežta priekaba buvo pilna atliekų, tokios išvados darymas būtų tik prielaidinio pobūdžio. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog iš pateikto vaizdo įrašo nustatyta ir tai, kad J. S., iškraudamas atliekas, t. y. medines lentas, jas krovė jau ant toje vietoje buvusios atliekų krūvos, o kaip matyti iš bylos medžiagos, atliekant atliekų krūvos matavimus, į jau buvusių atliekų kiekį, atsižvelgta nebuvo. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, jog jokie tyrimo metu atlikti matavimai neleidžia daryti kategoriškos išvados dėl to, jog J. S. būtų atsikratęs, t. y. užteršęs aplinką didesniu nei vienas kubinis metras nepavojingų atliekų. Akivaizdu, kad nuo nusižengimo praėjus pusmečiui, tokių paskaičiavimų atlikti nėra galimybės. Teismo vertinimu, šiuo atveju, turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, o J. S. neleistinoje vietoje iškrautų atliekų kiekis nustatytinas nesiekiantis vieno kubinio metro.
Taigi, remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, jog byloje yra nenustatytos visos reikšmingos aplinkybės, asmens veiksmai kvalifikuoti netinkamai, kas reiškia, jog šiuo atveju turėtų būtu priimamas ne tik naujas nutarimas, tačiau ir surašomas naujas administracinio nusižengimo protokolas, todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina nutarimą surašiusiai institucijai administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumams pašalinti.
Pasisakant dėl nutarimo panaikinimo ir bylos medžiagos grąžinimo, teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog ANK 615 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros. Iš nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos nustatyta, jog skundžiamą nutarimą J. S. atžvilgiu priėmė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas L. U. Taip pat iš bylos medžiagos nustatyta ir tai, jog šis pareigūnas atliko ir tyrimo veiksmus byloje – 2013 m. sausio 18 d. atliko J. S. automobilio priekabos, kuria buvo vežtos atliekos, apžiūrą.
Taigi, iš aptarto akivaizdu, jog L. U. negalėjo priimti skundžiamo nutarimo, kadangi jis dar iki nutarimo priėmimo buvo atlikęs tyrimo veiksmus. Susipažinus su Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pateikiamais duomenimis (https://aad.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai-1), nustatyta, jog minėto departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriuje be skundžiamą nutarimą priėmusio vyriausiojo specialisto L. U. dar dirba 7 pareigūnai, todėl akivaizdu, jog organizacinių kliūčių, laikytis ANK 615 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo, nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi,
nutaria:
J. S. (J. S.), gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. kovo 6 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-597-2023, tenkinti iš dalies.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. kovo 6 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-597-2023 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.