Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 22 d. nutarimo jo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1.2. Sklypo teritorija užteršta pavojingomis atliekomis, tai yra tikslingai išversta ir paskleista apie 2 m³ asbestinio šiferio atliekų ant įvažiavimo į tirštojo mėšlo laikymo vietą įvažiavimo pagrindui sutvirtinti;

1.3. Laikinai laiko didesnį negu vieną kubinį metrą nepavojingų atliekų pažeidžiant Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, tai yra Sklype esančias šienainio ritinių plėvelių atliekas (apie 5 m³) laiko ilgiau kaip vienerius metus nuo jų susidarymo;

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, jog V. G. nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs ir įvertinęs byloje surinktus ir Marijampolės apylinkės teismo išsamiai ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir joje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas ir įrodymais pagrįstas išvadas V. G. kaltės klausimu, o tai, kad jis nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų Marijampolės apylinkės teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria priimto sprendimo motyvams ir išvadoms.

7. ANK 260 straipsnyje numatyta atsakomybė už srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už kitų, negu nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus.

8. Iš bylos duomenų matyti, kad V. G. pažeidė Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. Įsakymu Nr. D 1-367/3 D-342 (aktuali suvestinė redakcija 2021 m. kovo 15 d. – 2021 m. balandžio 30 d.), 4 punktą. Minėtame punkte įtvirtina, kad mėšlas ir (ar) srutos turi būti kaupiami ir (ar) laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos, sumažinta oro tarša.

9. ANK 268 straipsnyje numatyta atsakomybė už paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti ar nuotekų tvarkymo reikalavimų pažeidimus. Šio straipsnio 5 dalyje atsakomybė numatyta už paviršinio vandens išgavimo ar nuotekų tvarkymo įrenginių eksploatavimo reikalavimų pažeidimus.

10. Iš bylos duomenų matyti, kad V. G. pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. Dl-236 (aktuali suvestinė redakcija 2021 m. balandžio 1 d.), 6 punktą, nes eksploatuoja nuotekų kauptuvą pažeidžiant reikalavimus, tai yra valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoto sklypo, besiribojančioje su Sklypu, buitinių nuotekų kaupimui prie pastato įrengtas nesandarus metalinis nuotekų kaupimo rezervuaras, tai yra be dangčio. Nustatyta, kad tikrinimo metu rezervuaras buvo persipildęs ir nuotekos per nuotekų ištraukimo angą buvo ištekėjusios į aplinką. Minėto reglamento 6 punkte įtvirtina, kad prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirosiose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Taip pat yra pažeistas minėto reglamento 7.2 punktas, kuriame įtvirtinta, kad nuotekų surinkimo sistema turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus: <...> turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą.

11. Nors V. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad vis dėlto kenksmingos medžiagos negalėjo patekti į aplinką, kadangi rezervuaro dugnas buvo išbetonuotas ir patiesta plėvelė. Be to, anksčiau atlikto aplinkos apsaugos darbuotojų patikrinimo metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Taip pat V. G. mano, jog reikėjo paimti žemės mėginius siekiant nustatyti ar buvo užteršta aplinka. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad V. G. tirštąjį mėšlą ir srutas laiko sklype, adresu (duomenys neskelbtini), prie pastato įrengtoje tirštojo mėšlo laikymo vietoje. Iš Patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad minėtu adresu įrengtas srutų kauptuvas (30 m³ talpos) persipildęs, todėl srutos patenka į aplinką. Kaip teisingai pažymėjo Institucija, apklausiamas V. G. pats nurodė, kad susidarančios buitinės nuotekos patenka į 5 m³ talpos rezervuarą šalia namo, o jis gyvena vienas. Taigi, akivaizdu, kad jo skype esantis į aplinką išsiveržęs tirštasis mėšlas ir srutos teršia aplinką, todėl papildomą tyrimą nėra tikslinga atlikti, o kadangi srutų kauptuvas yra jo nuosavybės teise priklausančiame sklype, todėl jis atsako pagal minėtąjį ANK straipsnį.

12. Apeliaciniame skunde V. G. nurodo, kad jis jokių karvių neaugina ir ūkio savo vardu nėra įregistravęs. Karves augina, jas prižiūri ir sūrių gamybą vykdo sutuoktinė L. G.. Jis su sutuoktine kartu negyvena ir nors santuoka nenutraukta, tačiau bendro ūkio neveda apie 10 metų. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad V. G. santuokos nėra nutraukęs, jis yra L. G. laikomų gyvulių bendrasavininkis, be to, pastatas, kuriame laikomi galvijai, tirštojo mėšlo laikymo vieta, srutų kauptuvai ir žemė, kurioje yra galvijų laikymo pastatas, tirštojo mėšlo laikymo vieta ir srutų kauptuvai, privačios nuosavybės teise asmeniškai priklauso būtent V. G.. Be to, Ūkininkų ūkių registre V. G. ūkininku registruotas, o jo sutuoktinė L. G. - ne. Kaip teisingai atsiliepime pažymėjo Institucija, pats V. G. (duomenys neskelbtini) d. apklausos metu nurodė, kad laiko 4 melžiamas karves. Patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir byloje esanti fotolentelė įrodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuotekas tvarko, pažeisdamas teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, nes nuotekų kaupimo rezervuaras yra nesandarus, tai yra be dangčio ir rezervuare esančios nuotekos patenka į aplinką dėl jo perpildymo.

13. ANK 247 straipsnyje numatyta atsakomybė už atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą. Šio straipsnio 11 dalyje numatyta atsakomybė už aplinkos užteršimą vieno kubinio metro ir didesniu pavojingų atliekų kiekiu. Minėto straipsnio 21 dalyje, atsakomybė numatyta už didesnio negu vienas kubinis metras nepavojingų atliekų kiekio laikinąjį laikymą, surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant prekiautojo atliekomis ir tarpininko tokio pobūdžio veiksmus) pažeidžiant atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus. V. G. pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (aktuali suvestinė redakcija nuo 2018-12-06), 18 punktą. Minėtame punkte įtvirtina, kad pavojingąsias atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip 6 mėnesius, o nepavojingąsias atliekas – ne ilgiau kaip 1 metus.

14. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad V. G. laiko didesnį negu 1 m³ nepavojingų atliekų, pažeidžiant Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, tai yra sklype esančias šienainio ritinių plėvelių atliekas (apie 5 m³) laiko ilgiau kaip vienerius metus nuo jų susidarymo. Apeliaciniame skunde V. G. nurodo, jog jam nėra suprantama kokiu būdu buvo nustatytas ritinių plėvelių kiekis, tačiau pažymėtina, kad pats V. G. (duomenys neskelbtini) d. apklausos metu patvirtino, jog ritinių plėveles laiko apie 5 metus, kaip statybinę medžiagą, ir jų yra maždaug apie 5 m³. Patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), aplinkos apsaugos darbuotojų užfiksuotas kiekis nustatytas remiantis bendrosiomis žiniomis ir paties V. G. paaiškinimais. Apeliaciniame skunde V. G. nurodo, kad ankstesnio patikrinimo metu nebuvo nustatyta pažeidimų, tačiau kaip teisingai nurodė Institucija atsiliepime, jog pirmąjį kartą atliekant patikrinimą nebuvo galimybės nustatyti, kiek laiko ritinių plėvelė buvo laikoma, atsakomybė kyla tik nustačius, jog nepavojingos atliekos yra laikomos ilgiau nei 1 metus. Be to, pažymėtina, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 247 straipsnio 21 dalį kyla esant bent 1 m³, taigi iš prie patikrinimo akto pridėtų fotonuotraukų akivaizdu, kad ritinių plėvelių yra daugiau nei 1 m³. Taigi, ir šiuo atveju V. G. kaltė dėl ANK 247 straipsnio 21 dalies yra įrodyta.

15. Taip pat V. G. pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (aktuali suvestinė redakcija nuo 2018-12-06), 7 punktą. Minėtame punkte įtvirtinta, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti. Šis punktas netaikomas komunalinių atliekų turėtojams, atliekas tvarkantiems savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

16. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad V. G. sklypo teritorijoje tikslingai išversta ir paskleista apie 2 m³ asbestinio šiferio atliekų ant įvažiavimo į tirštojo mėšlo laikymo vietą įvažiavimo pagrindui sutvirtinti. Nors apeliaciniame skunde V. G. nurodo, kad šiferį kažkas atvežė ir jo sklype išpylė, tačiau tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija yra paneigta byloje surinktais duomenims. Šiuo atveju, byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti šią V. G. versiją. Be to, teismo nuomone, asmuo, matydamas, jog jo sklypo teritorijoje neteisėtai yra išverstos pavojingos atliekos, turėjo imtis atitinkamų priemonių, pavyzdžiui, kreiptis į atitinkamas Institucijas, stengtis kuo greičiau jas pašalinti ar kt. Patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog ant įvažiavimo paskleista apie 2 m³ asbestinio šiferio. Nors vėlgi apeliaciniame skunde V. G. nurodo, jog nėra aišku, kaip aplinkos apsaugos darbuotojai nustatė, jog asbestinio šiferio atliekų yra 2 m³, tačiau ir šiuo atveju pažymėtina, kad atsakomybė kyla asmeniui esant bent 1 m³ pavojingų atliekų. Taigi, ir šiuo atveju aplinkos apsaugos specialistams užteko bendrųjų žinių nustatyti kiekį.

17. ANK 262 straipsnyje numatyta atsakomybė už žemės gelmių išteklių, ertmių ir (arba) grunto naudojimo reikalavimų pažeidimą. Pagal šio straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla dėl žemės gelmių išteklių, ertmių ir (arba) grunto naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Pagal minėto straipsnio 20 dalį, atsakomybė kyla dėl požeminio vandens naudojimo neturint Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka išduoto leidimo.

18. Nors apeliaciniu skundu V. G. prašo iš esmės panaikinti visą Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutarimą, tačiau argumentų kodėl reikėtų panaikinti nutarimo dalį, kurioje jis yra pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 262 straipsnio 1, 20 dalyse, nenurodo. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, kuriame nurodoma kokiais atvejais leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes nereikalingas. V. G. nepatenka į Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies reglamentavimo sritį, nes jis požeminio vandens gavybos gręžinį naudoja komercinei veiklai, tai yra maisto produktų gamybai. Požeminio vandens gavybos, monitoringo ir žemės gelmių tiriamųjų geologinių gręžinių ir projektavimo, įrengimo, konservavimo likvidavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 (aktuali suvestinė redakcija 2019 m. lapkričio 1 d. – 2021 m. balandžio 29 d.), 22 punktą, kuriame įtvirtina, kad požeminio vandens gavybos gręžinį galima naudoti turint LGT išduotą Žemės gelmių registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 584 „Dėl Žemės gelmių registro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka Žemės gelmių registre užregistruotą gręžinio pasą. Patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog V. G. nurodė, kad vandenį naudoja ūkio reikmėms, gyvulių girdymui ir pieno produktų gamyboje. Apklausiamas V. G. nurodė, kad gręžinio paso ar kitų dokumentų neturi. Taigi, šioje dalyje aukštesnės instancijos teismui nekyla jokių abejonių ir dėl V. G. kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 262 straipsnio 1, 20 dalyse.

19. Apeliaciniame skunde V. G. nurodo, jog jam paskirta per didelė bauda. Šiuo atveju, jis yra pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 260 straipsnio 3 dalyje, 247 straipsnio 11, 21 dalyse, 268 straipsnio 5 dalyje, 262 straipsnio 1, 20 dalyse. Už kiekvieną administracinį nusižengimą V. G. buvo skiriamas minimalus baudos dydis. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, kuriose numatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad V. G. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jis yra pensinio amžiaus, turi 40 procentų darbingumą, iš Sodros duomenų matyti, kad vykdo individualią veiką, praeityje 7 kartus baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjo. Todėl aukštesnės instancijos teismo nuomone, V. G. paskirta subendrinta nuobauda atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

20. Apeliaciniame skunde yra išreikštas prašymas, jog būtų paskirtas žodinis bylos nagrinėjimas. ANK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas arba proceso šalis pateikia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra paaiškėjusių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. V. G. savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, dėl ko, jo manymu, žodinis bylos nagrinėjimas šiuo atveju yra būtinas. Kadangi byloje nėra naujų įrodymų ar naujai paaiškėjusių aplinkybių ir apygardos teismas nenustatė būtinumo bylą nagrinėto žodinio proceso tvarka, šis apelianto prašymas netenkinamas.

21. Remdamasis aptartų įrodymų visuma, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Marijampolės apylinkės teismo išvada, jog V. G. kaltė, padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, yra įrodyta. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip. Dėl išdėstytų aplinkybių Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. nutarimas paliekama nepakeistas, o V. G. skundas atmetamas kaip nesudarantis pagrindo šį teismo nutarimą naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. liepos 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.