Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės R. P. ir jos gynėjos advokatės Silvos Balčiūnienės, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo E. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, padarymą, ir baudžiamoji byla R. P. atžvilgiu nutraukta.

R. P. perduota V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, R. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 MGL (300 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo E. P. civilinis ieškinys dėl 678,80 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini) priteista nukentėjusiajam E. P. 50,80 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo E. P. civilinis ieškinys dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priteista nukentėjusiajam E. P. 2500 Eur bei iš R. P. priteista nukentėjusiajam E. P. 9 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios G. G. civilinis ieškinys dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priteista 2500 Eur nukentėjusiajai G. G. neturtinei žalai atlyginti.

Pripažintos E. P. patirtos 27,18 Eur notaro ir pašto išlaidos proceso išlaidomis ir priteista iš kaltinamosios R. P. E. P. naudai 27,18 Eur.

Nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019-05-06, nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. P. turtui, apribojant nuosavybės teises nekilnojamiems daiktams – žemės sklypui su statiniais, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pastato, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pastato, sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pastato, garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kitų inžinerinių pastatų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą ir uždraudžiant valdyti, disponuoti (t. y. parduoti, perleisti, dovanoti ar įkeisti, daryti fizinį, ūkinį poveikį) šiuo turtu, bet paliekant teisę naudotis šiuo turtu. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas iki visiško civilinio ieškinio nukentėjusiajam E. P. atlyginimo. Turto saugotoja paskirta R. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai, proceso dalyvių prašymai

2.1. Teigia, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų skundžiamo nuosprendžio 10 lape teisingai nurodyta, kad baudžiamojoje byloje sprendžiant dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens reikalavimą atlyginti padarytą žalą, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo ir atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Taip pat teigia, jog teismas teisingai nurodė, kad sprendimas patenkinti civilinį ieškinį priimamas tuo atveju, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-489/2016). Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. P. ieškinį šiomis taisyklėmis nesivadovavo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nukentėjusiajam E. P. padarytos neturtinės žalos dydžio, priežastinio ryšio tarp padarytos nusikalstamos veikos ir atsiradusių padarinių, ieškinio pagrįstumo ir įrodytumo neatitinka teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai nepaisė savo paties nuosprendyje deklaruojamų nukentėjusiųjų E. P. ir G. G. bei civilinio atsakovo draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini)“ ir kaltinamosios R. P. interesų pusiausvyros, o taip pat teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų.

2.1.7. Pažymi, kad E. P. bei jo atstovė, įrodinėdami civilinio ieškinio šioje byloje pagrįstumą, daugelį kartų akcentavo nukentėjusiosios G. G. neva neteisėtus veiksmus, užvaldant mirusiojo turtą bei tuo padarant didelę žalą nukentėjusiajam E. P.. Šios aplinkybės kelia abejonę dėl pagrįstumo civiliniu ieškiniu keliamų reikalavimų civilinei atsakovei R. P..

2.2. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nustatė, jog R. P. neatsargia kaltės forma padarė nusikalstamą veiką, vairuodama automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus, praeityje neteista. Savo kaltę pripažino visiškai, gailisi. Atlygino dalį padarytos žalos. Ji yra ištekėjusi. Sutuoktinis dirba (duomenys neskelbtini). R. P. augina du nepilnamečius vaikus, kuriuos vežioja į mokyklą, būrelius. Jos mama V. K. vairuotojo pažymėjimo neturi. Vaikų tėvas R. P. į Lietuvą grįžta retai. R. P. vairuotojo pažymėjimą turi nuo (duomenys neskelbtini). Administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bausta tik vieną kartą ((duomenys neskelbtini)– 13 km viršijo leistiną greitį. Paskirtą 20 Lt baudą yra sumokėjusi. Atkreipia dėmesį į tai, jog teismas pažymėjo, kad uždraudimas naudotis specialia teise nėra privalomas, todėl mano, kad teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymą ir motyvuotai nuspręsti taikyti šią priemonę ar ne. Pažymi, jog pagal susiformavusią teismų praktiką ši baudžiamojo poveikio priemonė taikoma asmenims, sistemingai pažeidinėjantiems Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o tokia aplinkybė šioje byloje nėra nustatyta. Priešingai, yra nustatyta, kad R. P. 19 metų vairuodama automobilį, administracine tvarka buvo nubausta tik vieną kartą.

2.2.1. Apeliantės ir jos gynėjos teigimu, atsižvelgiant į byloje nustatytą eismo įvykio mechanizmą, autoįvykis kilo dėl R. P. neatidumo, o ne dėl chuliganiško vairavimo. Teismas atleido R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, patikėdamas, kad R. P. niekada daugiau nedarys nusikaltimų. Pažymi ir tai, kad teismas svarstydamas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimą, turi įvertinti ne tik eismo įvykio aplinkybes, bet ir kaltinamojo elgesį po eismo įvykio. Nurodo, kad nuo eismo įvykio praėjo daugiau kaip vieneri metai, jog per šį laikotarpį R. P. vairuodama automobilį nepadarė Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Mano, kad R. P. savo elgesiu yra įrodžiusi, jog ji padarė išvadas, nebėra prasmės apriboti jos teises, uždraudžiant naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, nes tokia poveikio priemonė nebeatliks savo paskirties. Teigia, kad toks R. P. teisių apribojimas gali pakenkti nepilnamečių R. P. vaikų interesams bei saugumui. Šioje dalyje, apeliantės ir jos gynėjos teigimu, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, susijusių su baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems metams) taikymu.

2.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu teismas taikė laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. P. vardu įregistruotam, nuosprendyje išvardintam nekilnojamajam turtui, uždraudžiant turtą valdyti bei šiuo turtu disponuoti. Teismo nuosprendžio rezoliucine dalimi nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminas nurodant – nuo nuosprendžio paskelbimo dienos iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo. Mano, kad šis termino apibrėžimas yra klaidingas ir gali būti vertinamas kaip rašybos klaida štai dėl to: teismas priimtu nuosprendžiu E. P. ieškinio netenkino visiškai, todėl apie visišką ieškinyje nurodyto dydžio žalos atlyginimą negali būti kalbos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – CPK) 150 straipsnio 3 dalyje numatyta, jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus CPK 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Mano, kad šioje byloje formuluotė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo termino turėtų būti tokia: „nuo nuosprendžio paskelbimo dienos iki teismo nuosprendžio dalies, kuria priteistas žalos atlyginimas įvykdymo“. Tuo atveju, jei būtų patenkintas apeliacinis skundas ir neturtinės žalos atlyginimas E. P. būtų priteistas ne iš R. P., o iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, prašo panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo, civilinio ieškovo E. P. atstovė advokatė L. R. prašo priimti nutartį, kuria panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio ir priteisti nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui E. P. 24 600 Eur neturtinės žalos iš T. P. ir 5000 Eur iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje.

3.1. Nurodo, jog nuosprendyje neteisingai išspręsti nukentėjusiojo, civilinio ieškovo E. P. civilinio ieškinio reikalavimai. Nesutinka su teismo teiginiais, kad R. P. rūpinosi velioniu, atsiprašė jo bei nuoširdžiai gailėjosi. Teigia, kad R. P. tiek E. P. šermenyse, tiek ir teisme, demonstravo palankumą G. G., aiškiai išreikšdama neigiamą poziciją nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui E. P.. Teigia, kad atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės R. P., nukentėjusiojo, civilinio ieškovo E. P. nuoširdžiai neatsiprašė, o jos išreikšta pozicija, kad neturtinė žala, netekus paties brangiausio jam žmogaus jo gyvenime, galinti būti ne daugiau nei 1500 Eur, liudija R. P. nesąžiningumą. Teigia, kad pasiturinčiai gyvenančios kaltinamosios, kuri niekur nedirba, pilnai išlaikoma vyro, turinti pakankamai daug ir vertingo nekilnojamo turto, 400 Eur atlygis teismo proceso metu nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui E. P. buvo daugiau negu pažeminantis. Jis tuos pinigus paėmė, nes buvo pasiskolinęs 6 Eur autobuso (duomenys neskelbtini) bilietui. Tuo metu nukentėjusysis buvo bedarbis, gaunantis virš 200 Eur neįgalumo pašalpą, iš kurios dar išskaičiuoja antstoliai skolas, jog iš tokio dydžio pragyvenantis asmuo Kaune, negalėjo dažniau aplankyti Šiaulių ligoninėje gulinčio tėvo.

3.2. Nesutinka su teismo sprendimu, jog lygiomis dalimis po 2500 Eur, būtų priteista neturtinė žala iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam E. P. ir G. G., kurios civilinis ieškinys yra nepagrįstas jokiais rašytiniais dokumentais, ar liudytojų parodymais, jog jos civilinis ieškinys grindžiamas išimtinai pačios G. G. melu. Teigia, kad E. P. mirtis šios moters absoliučiai nepaveikė – ji linksma, gyvybinga ir sveika, galimai nukentėjusiojo E. P. tėvo mirties išdavoje net pasiekusi ir savo tikslą – galimai įkalbėjusi iki mirties nukentėjusiojo E. P. tėvą surašyti testamentą išimtinai jos naudai, po nukentėjusiojo E. P. tėvo mirties pirmiausia bėgusi pas notarą priimti palikimą, dar greičiau nei įprasta susitvarkiusi nukentėjusiojo E. P. tėvo palikimą – paveldėjusi visą jo nekilnojamą turtą, santaupas, asmeninius daiktus, todėl jokios neturtinės žalos tikrai nepatyrusi, kas yra akivaizdu.

4. Atsiliepimu į nukentėjusiojo, civilinio ieškovo E. P. atstovės, atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės R. P. ir jos gynėjos advokatės apeliacinius skundus civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovas G. A. prašo civilinio ieškinio klausimą (duomenys neskelbtini), Lietuvoje vykdančios veiklą per Lietuvos filialą, atžvilgiu spręsti savo nuožiūra, neviršijant 5 000 Eur limito dėl neturtinės žalos, numatyto Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme.

5. Atsiliepimu į nukentėjusiojo, civilinio ieškovo E. P. atstovės apeliacinį skundą atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės R. P. ir jos gynėja advokatė Silva Balčiūnienė prašo apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, kad E. P. neįrodžius reikšmingų faktinių aplinkybių, turinčių įtakos neturtinės žalos atlyginimo didinimui, nepagrįstai nustatytas neturtinės žalos dydis 12 000 Eur (daugiau negu trigubai didesnis, negu teismų praktikoje nustatyta mirusiojo vaikams priteistina minimali neturtinė žala) bei nepagristai priteistas ženkliai didesnis neturtinės žalos atlyginimas, negu mirusiojo sutuoktinei.

5.1. Pažymi, jog byloje esatys medicininiai dokumentai patvirtina, kad nukentėjusiojo E. P. mirčiai turėjo įtakos ir įsisenėjusios ligos, ir amžius. Šių aplinkybių neginčijo jo sūnus civilinis ieškovas E. P., teismo posėdžio metu tvirtinęs, kad ir jis yra labai silpnos sveikatos, o visas ligas paveldėjęs iš savo tėvo. Taigi, esant nustatytoms skaudžias pasekmes sukėlusioms aplinkybėms, kurių tam tikra dalis nėra tiesiogiai susijusi su R. P. kaltais veiksmais, nenustačius R. P. chuliganiško vairavimo, neblaivumo faktų, nesant duomenų, kad R. P. dažnai pažeidinėtų Kelių eismo taisykles, nenustačius labai artimo ryšio tarp civilinio ieškovo ir pagyvenusio, ligoto tėvo, kuriuo jis visai nesirūpino, nenustačius civilinio ieškovo E. P. esmingo gyvenimo kokybės pasikeitimo netekus tėvo, baimės dėl ateities ir nesaugumo bei ypač dideliu su tuo susijusiu jo išgyvenimu, atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės R. P. ir jos atstovės teigimu, negalima kaip precedentu vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kuriose nukentėjusiesiems žuvusiojo vaikams priteistas neturtinės žalos atlyginimas didesnis, negu 4000 eurų, nes šiose nutartyse būtent ir nustatytos visos šios reikšmingos aplinkybės, būtinos neturtinės žalos dydžiui pagrįsti.

5.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad būtent savo žmonai G. G. (žmonai), o ne savo sūnui, dar būdamas sveikas E. P. testamentu po savo mirties paliko visą savo turtą. Ši aplinkybė patvirtina, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. P. bei mirusio jo tėvo E. P. santykiai nebuvo artimi, nuoširdūs, o ieškinius E. P. teikia išimtinai dėl turtiniu sumetimų, ką iš dalies pripažino ir pats nukentėjusysis, civilinis ieškovas E. P., teigdamas, kad tėvas jį rėmė materialiai ir, kad neteko tėvo materialinės paramos.

5.3. Pažymi, jog E. P. skundžia nuosprendžio dalį, kurios skųsti neturi teisės, t. y. dalį, kuria išspręstas kito civilinio ieškovo – G. G. civilinis ieškinys. Nurodo, jog pagal BPK 312 straipsnio 3 dalį civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su to asmens civiliniu ieškiniu.

5.4. Nurodo, kad apeliaciniu skundu, vadovaujantis BPK 328 straipsniu, klaidingai prašoma priimti nutartį, kuria prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio ir priteisti apeliantui E. P. 24 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš R. P. ir 5000 Eur iš draudimo bendrovės bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog BPK 328 straipsnis reglamentuoja nuosprendžio pakeitimo, o ne panaikinimo pagrindus. Duomenų apie patirtų bylinėjimosi išlaidų faktą, dydį, pagrįstumą, byloje nėra.

6. Teismo posėdyje atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės R. P. ir jos gynėja advokatė S. Balčiūnienė prašė jų apeliacinį skundą tenkinti, patikslino apeliacinio skundo reikalavimą dėl nukentėjusiojo, civilinio ieškovo E. P. pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos, kurį prašė atmesti, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo E. P. atstovė advokatė L. R. prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės R. P. ir jos gynėjos apeliacinį skundą atmesti, atsisakė skundo reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

7. Atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės R. P. ir jos gynėjos advokatės Silvos Balčiūnienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo E. P. atstovės advokatės L. R. apeliacinis skundas atmestinas

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Apeliacinės instancijos teismas tiria neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo priimtų nuosprendžių teisėtumą ir pagrįstumą ir tik tiek, kiek tai yra prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės R. P. ir jos gynėja apeliaciniu skundu nesutinka su nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. P. priteista neturtine žala, R. P. skirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams bei taikytu laikinu nuosavybės teisių apribojimu R. P. vardu įregistruotam nekilnojamam turtui. Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo atstovė advokatė L. R. nesutinka su nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui E. P. priteistos neturtinės žalos dydžiu, prašydami iš T. P. priteisti 24 600 Eur neturtinės žalos, iš draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) – 5000 Eur.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo

9. Nagrinėjamu atveju atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės R. P. ir jos gynėja advokatė S. Balčiūnienė nesutinka su R. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – draudimu vienerius metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, prašo ją panaikinti.

9.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad R. P. BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdama KET taisykles: artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją praleisti pėsčiųjų, taip pat nesiėmė papildomų atsargumo priemonių ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, dėl to kliudė iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusį pėsčiąjį. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės R. P. yra neteista, teisę vairuoti transporto priemones turi beveik 19 metų ir per šį laikotarpį 2014-04-20 buvo surašytas vienas protokolas su administraciniu nurodymu už KET pažeidimą dėl greičio viršijimo, kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, turi du mažamečius vaikus, kuriuos vežioja į mokyklą ir būrelius, jos vyras su ja negyvena, nes išvykęs į (duomenys neskelbtini), kitų artimųjų turinčių vairuotojo pažymėjimą neturi, bei įvertinęs, jog kilo sunkūs, nepataisomi padariniai, R. P. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones įstatymo numatytam minimaliam laikotarpiui (BK 68 straipsnio 2 dalis.)

9.2. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešiotis ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl KET pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET. Tą aplinkybę ir konstatavo pirmosios instancijos teismas. Taigi šiuo nagrinėjamu atveju teismas akcentavo tik eismo taisyklių pažeidimo pobūdį, pavadindamas jį šiukščiu, ir sunkius padarinius. Tačiau būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įvertinti ne tik eismo įvykio aplinkybes, bet ir kaltinamojo elgesį po eismo įvykio.

9.3. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. P. teisę vairuoti įgijo nuo 2000 m. sausio 4 d. (1 t., b. l. 113), taigi teisę vairuoti ji turi daugiau nei 19 metų. Nors per šį laikotarpį 2014-04-20 jai buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu už KET pažeidimą dėl greičio viršijimo – viršijo 13 km/h (1 t., b. l. 161), tačiau padarytas administracinis pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu. Įvykio metu R. P. vairavo automobilį blaivi, leistino greičio viršijimas nenustatytas, ji nevengė atsakomybės ir nepasišalino iš eismo įvykio vietos, iškart po įvykio kvietė greitąją pagalbą, rūpinosi nukentėjusiuoju, jo atsiprašė, lankė nukentėjusįjį ligoninėje, teikė materialinę pagalbą (sumokėjo už įtvarą), dalyvavo laidotuvėse, atlygino dalį dėl nusikalstamos veikos atsiradusios žalos, sumokėdama E. P. 400 Eur. Po eismo įvykio, praėjus daugiau nei metams, naujų nusižengimų, KET pažeidimų nepadarė (3 t., b. l. 80). Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog R. P. augina du mažamečius vaikus, kuriuos jai tenka vežioti į mokyklą ir būrelius, nes jos vyras su ja negyvena, išvykęs į (duomenys neskelbtini), kitų artimųjų turinčių vairuotojo pažymėjimą neturi.

9.4. Nors aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga šeimos poreikiams tenkinti, nelaikytina išskirtine, leidžiančia vienareikšmiškai neskirti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau visų aptartų aplinkybių visuma apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad baudžiamo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas R. P., atsižvelgiant į aukščiau nurodytas ją teigiamai charakterizuojančias aplinkybes ir šeiminę padėtį, tampa nepagrįstu ir neproporcingu suvaržymu. Juo labiau, jog R. P. yra paskirta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – 6 MGL (300 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai padės įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veiks R. P. bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad dar ir BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas R. P. šiuo atveju yra perteklinis, jis prieštarauja vienam iš BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės tikslų – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Dėl to skundžiamas apylinkės teismo sprendimas keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, panaikinant skundžiamo nuosprendžio dalį, kurioje atleistajai nuo baudžiamosios atsakomybės R. P. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

10. Atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės R. P. ir jos gynėjos advokatės S. Balčiūnienės, taip pat ir nukentėjusiojo, civilinio ieškovo E. P. atstovės advokatės L. R. apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl neturtinės žalos priteistos nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui E. P. pagrįstumo ir dydžio.

11. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nekyla abejonių, kad dėl eismo įvykio metu žuvusiojo E. P. sūnus patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, todėl priešingai nei teigia apeliaciniame skunde R. P. ir jos gynėja, jam buvo padaryta neturtinė žala ir jis turėjo teisę pareikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

12. Nukentėjusysis E. P. byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l.58–62), tačiau pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui E. P. priteisė 12 000 Eur, iš jų 2500 Eur nukentėjusiojo naudai priteisė iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini) ir 9 500 Eur iš kaltinamosios R. P..

13. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-103/2009, 2K-181/2010 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

14. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį taikymo taisyklių, ar nurodytų kriterijų prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-119/2009). Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės R. P. vairuodama automobilį, t. y. valdydama padidinto pavojaus šaltinį, suvokdama, kad tokioje situacijoje jai taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė KET ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis, kuris dėl patirtų sužalojimų ligoninėje mirė. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą moralinę skriaudą, antra vertus — kaltinamosios kaltės forma ir laipsnis, kaltinamosios interesai, kad iš jos priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jos kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Į atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės turtinę padėtį atsižvelgtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

16. Išanalizavus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį matyti, kad teismas spręsdamas dėl nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui priteistinos žalos dydžio, atsižvelgė į R. P. padarytos žalos sukeltas pasekmes, jog nukentėjusysis E. P. skaudžiai išgyveno tėvo netektį. Taip pat pagrįstai apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, kad R. P. padarė neatsargų nusikaltimą, kad ji susidariusioje eismo situacijoje buvo nepakankamai atidi, vairavo blaivi, leistino greičio viršijimas nebuvo nustatytas, iš karto po įvykio kvietė greitąją pagalbą, rūpinosi velioniu, atsiprašė jo bei nuoširdžiai gailėjosi. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė įvertinantis ir nukentėjusiojo E. P. ryšį su žuvusiuoju (kartu negyveno, matydavosi vos keletą kartų per metus), įvykus eismo įvykiui ir nukentėjusiajam gulint ligoninėje, E. P. juo nesirūpino, o tuo tarpu kaltinamoji R. P. beveik kasdien eidavo į ligoninę domėjosi žuvusiojo sveikata, stengėsi teikti pagalbą, R. P. šeiminę ir turtinę padėtį, ir priėjo išvados, kad nukentėjusiajam E. P. priteistina 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

16.1. Nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė aplinkybes, kodėl nukentėjusiajam E. P. priteistinas toks neturtinės žalos dydis, tačiau sutiktina su atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės R. P. ir jos gynėjos apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepakankamai įvertino nukentėjusiojo E. P. buvusį santykį su žuvusiu tėvu, jų dvasinį ir emocinį ryšį, atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės R. P. turtinę ir šeiminę padėtį, jos pastangas – žuvusiojo lankymas ligoninėje, domėjimasis jo sveikata, materialinė pagalba. Šioje situacijoje pažymima tai, kad nukentėjusiojo E. P. ryšys su tėvu nebuvo toks artimas, kaip tai deklaruoja nukentėjusysis, civilinis ieškovas E. P. tiek pateiktame civiliniame ieškinyje, savo parodymuose bei pateiktame apeliaciniame skunde. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. P. su tėvu kartu negyveno, matydavosi vos keletą kartų per metus, įvykus eismo įvykiui, nukentėjusiajam gulint ligoninėje, E. P. juo nesirūpino. Teisme apklausta nukentėjusioji G. G., kuri su žuvusiuoju E. P. kartu pragyveno 18 metų, iš kurių 7 metus santuokoje, juos siejo labai artimas ryšys, jie vienas kitu rūpinosi, tvirtino, kad jos sutuoktinio ir jo sūnaus E. P. santykiai nebuvo artimi, sūnus jį retai lankydavo, vieną kartą per du mėnesius buvo atvykęs aplankyti tėvo į ligoninę, juo nesirūpino, neteikė tėvui jokios pagalbos. Būtent dėl to, bei vertinant tai, kad savo neatsargiais veiksmais R. P. nesiekė tokių sunkių ir neatstatomų padarinių, jog po eismo įvykio ji kiek įmanydama stengėsi padėti nukentėjusiajam E. P., juo rūpinosi, domėjosi jo sveikata, stengėsi teikti pagalbą, atsižvelgiant į tai, kad R. P. augina du mažamečius vaikus, nedirba, išlaikoma vyro, padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau vairavo blaivi, galiojančių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus neturėjo, teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui E. P. priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra akivaizdžiai per didelis ir turi būti mažinamas. Kolegija pažymi, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi laikytis šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų, kurių taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į civilinio ieškovo, bet ir į atsakovo interesus. Be to, abiems šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti teismo nustatytą kompensaciją už kitam asmeniui padarytą neturtinę žalą. Neadekvačiai didelės sumos priteisimas iš nedirbančio asmens, kuris išlaikomas sutuoktinio, gali jai tapti nepakeliama našta, kuri prilygtų nubaudimui, o neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į anksčiau paminėtų aplinkybių visumą ir vertindama realios piniginės kompensacijos už neturtinę žalą gavimą, jos išieškojimą iš kalto asmens, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltininkės skirtingų interesų pusiausvyros, priteistas nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui E. P. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 10 000 Eur.

16.2. Kadangi pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuriame aiškiai pasisakyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 eurų dėl neturtinės žalos, priteisė iš civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui E. P. 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kita 2 500 Eur neturtinės žalos suma priteista nukentėjusiajai G. G.), todėl šia dalimi neturtinės žalos atlyginimas priteisiant jį iš R. P. mažintinas. Taip pat priteistinos neturtinės žalos suma mažintina 400 Eur, kuriuos 2019 m. kovo 26 d. pagal pakvitavimą R. P. sumokėjo nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui E. P. (2 t., b. l. 191), o likusi dalis 7 100 eurų suma priteistina iš atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės R. P. nukentėjusiojo, civilinio ieškovo E. P. naudai.

Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo

17. Apeliaciniu skundu atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės R. P. ir jos gynėja advokatė S. Balčiūnienė apeliaciniu skundu taip pat prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. P. vardu įregistruotam nekilnojamajam turtui, uždraudžiant turtą valdyti bei šiuo turtu disponuoti.

18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. gegužės 6 d., laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. P. vardu įregistruotam nekilnojamajam turtui, uždraudžiant turtą valdyti bei šiuo turtu disponuoti iki priteisto civilinio ieškinio įvykdymo, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. P. vardu registruoto turto daliai, kaip procesinė prievartos priemonė, iš esmės paskirta pagrįstai ir teisėtai, laikantis BPK 151 straipsnyje numatytų tokiai procesinei prievartos priemonei keliamų tikslų, nes laikinu nuosavybės teisės apribojimo paskyrimu šioje byloje siekiama užtikrinti nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui E. P. priteistos žalos atlyginimą. Netaikant tokios procesinės prievartos priemonės, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas žalos atlyginimo įvykdymas. Šiuo atveju įstatymas aukščiau atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės R. P. interesų iškelia nukentėjusiojo, civilinio ieškovo teisę į jam nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimą bei teisingumo atkūrimą, įpareigodamas teismą imtis visų priemonių šiam atlyginimui užtikrinti (BPK 116 straipsnis). Dėl to, nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui E. P. padarytos 7 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo užtikrinimui iki nuosprendžio įvykdymo priteisto civilinio ieškinio dalyje pagrįstai taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės R. P. priklausančio nekilnojamo turto dalį, kuri iš esmės atitinka padarytos neturtinės žalos sumą.

19. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas klaidingai nurodė nuosprendžio rezoliucinėje dalyje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminą – „nuo nuosprendžio paskelbimo dienos iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo“. Kaip matyti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, sprendžiant klausimą dėl šios prievartos priemonės skyrimo, teismas pažymėjo, kad pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, todėl akivaizdu, jog nurodydamas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, jog laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliekamas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo nei gramatinės, nei loginės klaidos nepadarė, nes nurodytų priemonių taikymas, kaip jau buvo pasisakyta anksčiau, yra pagrįstas iki visiško nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio atlyginimo.

20. Pažymėtina tai, kad taikant šią prievartos priemonę yra siekiama baudžiamojo proceso kodekse numatytų tikslų, o būtent yra siekiama užtikrinti pareikšto civilinio ieškinio įvykdymą. Todėl atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės R. P. ir jos gynėjos advokatės S. Balčiūnienės apeliacinio skundo dalis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į R. P. priklausančio nekilnojamo turto dalį taikymo iki visiško nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio nukentėjusiajam E. P. atlyginimo panaikinimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo E. P. atstovės advokatės L. R. apeliacinį skundą atmesti.

Atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės R. P. ir jos gynėjos advokatės Silvos Balčiūnienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš dalies tenkinant civilinį ieškinį iš R. P. priteistą nukentėjusiajam E. P. 9 500 eurų sumą neturtinės žalos atlyginimui sumažinti iki 7 100 (septynių tūkstančių šimto) eurų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.