Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovams Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriui ir antstoliui Raimundui Stanislauskui dėl teisės pažeidimo, tretieji asmenys advokatė M. S. ir advokatas D. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovė 2023 m. gegužės 2 d. pateikė procesinį dokumentą, pavadintą patikslintas ieškinys, kuriuo prašė atsakovų atlyginti jai padarytą 1 000 000 Eur neturtinę žalą dėl diskriminacijos nuolat pažeidžiant pareiškėjos teises paduoti skundą surašyta lietuvių teisine kalba ir įstatymų numatyta tvarka antstoliui Raimundui Stanislauskui. Nurodė, jog bylose dėl išdavystės, teisių pažeidimo ir diskriminacijos žyminis mokestis nemokamas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, jog ji nenurodinės argumentų ir motyvų, susijusių su jos ieškiniu, nes ji nežino teisėjos motyvų, o teismo argumentai pažeidė jos teises, nes teismas turi būti nepriklausomas ir nagrinėti ieškinį.

10. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019).

11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, kadangi tokia teisė realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą.

12. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme), kurių tinkamas laikymasis yra būtina teismo proceso prielaida. Taigi savo pažeistų teisių teisminės gynybos siekiantis asmuo, visų pirma, turi pateikti teismui CPK nustatytus reikalavimus atitinkantį ieškinį. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinys turi atitikti bendruosius CPK nustatytus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis), taip pat jame turi būti išdėstyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti duomenys. Vadovaujantis aptariama nuostata, ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Šie du esminiai ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

13. Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba ieškovas nesumokėjo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Taigi procesinio dokumento pripažinimas nepaduotu ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui yra ydingo trūkumų šalinimo ar jų nepašalinimo per nustatytą laiką pasekmė.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal suformuotą teismų praktiką ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Įstatyme nustatytas reikalavimas, jog pagal pasirinktą pagrindo apimtį ir reikalavimus turi būti tinkamai suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas – juos išdėstant procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nuosekliai, suprantamai kiekvienam asmeniui – byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-511/2007). Ieškinys turi būti pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 26 d. nutartyje, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovei aiškiai ir konkrečiai nurodė šalintinus jos pateikto ieškinio trūkumus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, daro išvadą, kad patikslintu ieškiniu apeliantė esminių 2023 m. balandžio 26 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nustatytu terminu nepašalino. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinys neatitinka minėtų bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų, keliamų ieškiniui, nes faktinės aplinkybės išdėstytos nenuosekliai, neaiškiai, nesuprantamai, be jokios logiškos argumentacijos ir faktiškai be jokių sąsajų su reiškiamu reikalavimu, prie ieškinio nepridėti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai apie patirtos žalos dydį, jos apskaičiavimą, apie ieškovės atžvilgiu atliktus neteisėtus veiksmus ir kt. Atsižvelgiant į tai ir į tinkamai suformuoto ieškinio pagrindo (faktinių aplinkybių) reikšmę apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovei nepašalinus esminio Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartyje nurodyto ieškinio trūkumo – tinkamai nesuformulavus faktinio ieškinio pagrindo pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

16. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais naikinti nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutarties paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 334, 338 straipsniais,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.