- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-18
- Bylos Nr.
- 1S-329/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Knizleris
- Kaltinamasis
- N. G.
- Nukentėjusysis
- O. B., J. B., Ae
teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria kaltinamajam N. G. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į dokumento – Lietuvos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą ir namų areštą šešiems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį visą laiką būti namuose adresu (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su kitais kaltinamaisiais šioje byloje: S. N. , S. J. , Ar. B. , A. B. , R. B. , L. E. , A. S. , J. M. , E. G. , ir su nukentėjusiaisiais: O. B. , J. B. , Ae. B. , An. B. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. G. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje pasisavino valstybės tarnautojo vardą, neteisėtai atėmė žmogui laisvę ir įsibraunant į patalpą, panaudojant fizinį smurtą ir grasinant tuoj pat jį panaudoti bei panaudojant šaunamuosius ginklus, pagrobė didelės vertės svetimą turtą bei šaunamąjį ginklą ir šaudmenis bei sunaikino turtą, o būtent: 2008 m. gegužės – birželio mėn., tiksliai tyrimo nenustatytą dieną, S. N. ir S. J. surinko informaciją apie kolekcininko An. B. turimą didelės vertės ikonų kolekciją, palenkė jį, Ar. B. ir R. B. padaryti plėšimą, užvaldant didelės vertės svetimą t.y. pasiūlė pastariesiems pagrobti iš An. B. namų, (duomenys neskelbtini) ikonų kolekciją. Po to S. N. palenkė L. E. padaryti plėšimą, užvaldant didelės vertės svetimą turtą, t.y. pasiūlė – pagrobti iš An. B. namų, (duomenys neskelbtini) turimą didelės vertės ikonų kolekciją, suteikti informaciją apie An. B. buvimo vietą, suteikti informaciją apie ikonų kolekcijos išsidėstymą name (duomenys neskelbtini), nustatyti ikonų kolekcijos vertę bei įvykdžius plėšimą realizuoti pagrobtus daiktus. Po to, kai jis, Ar. B. , R. B. ir L. E. sutiko dalyvauti S. N. ir S. J. nurodytame plėšime, organizuotos grupės nariai - S. N. , S. J. , N. G. , Ar. B. , L. E. ir R. B. nutarė organizuoti plėšimą, t.y. surinkti informaciją apie An. B. ir kartu (duomenys neskelbtini) gyvenančius J. B. , Ae. B. ir O. B. , t.y. jų gyvenimo būdus bei įpročius, ikonų kolekcijos išsidėstymo schemą, kitų vertingų daiktų buvimo vietą, o remiantis surinkta informacija, parengti plėšimo planą bei įgyti nusikaltimo priemones. Po to, šio nusikalstamo plano įgyvendinimui organizuotos grupės nariai įgijo žalias lipnias juostas, policijos pareigūno uniformą, radijo stoteles, šaunamuosius ginklus, baltos spalvos mikroautobusą „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , klijus, priklijuojamus ūsus, du elektrinius kampinius šlifuoklius, dešimt pjovimo diskelių, tris lipnios juostos rulonėlius, penkis atsuktuvus, apsauginius akinius, plastikinį maišelį, reples, metalinius strypelius, laužtuvą, kaukes, antrankius ir stebėdami namą (duomenys neskelbtini) ir jame gyvenančius An. B. , J. B. , Ae. B. ir O. B. surinko informaciją apie pastarųjų įpročius, gyvenimo būdą, vykimo į namus ir iš namų maršrutus, naudojamus automobilius. Tęsdami nusikalstamą veiką, gavę duomenų iš L. E. , kad An. B. yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos, jis, S. N. , S. J. , Ar. B. ir R. B. parengė detalų plėšimo planą, t.y. nutarė panaudojant policijos pareigūno uniformą ir baltos spalvos mikroautobusą su skiriamąja žalia juosta pasisavinti valstybės tarnautojo vardą, sustabdyti automobilį, kurį vairuos O. B. , ir pastarojo atžvilgiu panaudojant fizinį smurtą, pagrobti namo esančio (duomenys neskelbtini) garažo durų pultą, kuriuo pasinaudojus įsibrauti į namą, esantį (duomenys neskelbtini), palaužti name esančių asmenų pasipriešinimą ir pagrobti An. B. ir J. B. priklausančią ikonų kolekciją. Po to, vykdant plėšimo planą 2008 metų rugsėjo mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare, jis, S. N. , S. J. , Ar. B. , R. B. ir L. E. turėdami nusikaltimui būtinas priemones - žalias lipnias juostas, policijos pareigūno uniformą, radijo stoteles, šaunamuosius ginklus, baltos spalvos mikroautobusą „Peugeot Boxer“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , klijus, priklijuojamus ūsus, du elektrinius kampinius šlifuoklius, dešimt pjovimo diskelių, tris lipnios juostos rulonėlius, penkis atsuktuvus, apsauginius akinius, plastikinį maišelį, reples, metalinius strypelius, laužtuvą, kaukes, antrankius, atvyko į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, miške šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, būdami tamsiai apsirengę, išsidalino radijo stoteles, pasidalinę vaidmenimis, ryšio priemonėmis, ryšio priemonių šaukiniais, užėmė vietas miškelyje šalia kelio prie (duomenys neskelbtini) gatvės, laukdami automobiliu namo grįžtančio O. B. . Nusikalstamos veikos padarymo vietoje laukė apie dvi valandas, tačiau plėšimo nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo ir kitų organizuotos grupės narių valios, nes automobilis, kurį turėjo vairuoti O. B. nurodytu maršrutu nepravažiavo.
Po to, kai 2008 metų rugsėjo mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare plėšimas nebuvo padarytas dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo ir kitų organizuotos grupės narių valios, po kelių dienų, 2008 metų rugsėjo mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare, jis, S. N. , S. J. , Ar. B. , R. B. ir L. E. , turėdami nusikaltimui būtinas priemones - žalias lipnias juostas, policijos pareigūno uniformą, radijo stoteles, šaunamuosius ginklus, baltos spalvos mikroautobusą „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), klijus, priklijuojamus ūsus, du elektrinius kampinius šlifuoklius, dešimt pjovimo diskelių, tris lipnios juostos rulonėlius, penkis atsuktuvus, apsauginius akinius, plastikinį maišelį, reples, metalinius strypelius, laužtuvą, kaukes, antrankius, atvyko į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, miške šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, būdami tamsiai apsirengę, išsidalino radijo stoteles, pasiskyrę ryšio priemonių šaukiniais, pasidalinę vaidmenimis ir užėmė vietas miškelyje šalia kelio prie (duomenys neskelbtini) gatvės, L. E. užėmė vietą miškelyje šalia kelio prie (duomenys neskelbtini) gatvės iš kur turėjo pranešti apie atvažiuojantį policijos patrulių automobilį. Nusikalstamos veikos padarymo vietoje laukė apie dvi valandas, tačiau plėšimo nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo ir kitų organizuotos grupės narių valios, nes automobilis, kurį turėjo vairuoti O. B. nurodytu maršrutu nepravažiavo.
Po to, kai 2008 metų rugsėjo mėn., tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare plėšimas, antrą kartą, nebuvo padarytas dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo ir kitų organizuotos grupės narių valios, po maždaug savaitės, 2008 metų rugsėjo mėn. pabaigoje – spalio mėn. pradžioje, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare, R. B. nedalyvaujant dėl sužalotos kojos, jis, S. N. , S. J. , Ar. B. , L. E. ir A. B., kurį S. J. palenkė dalyvauti organizuotoje grupėje darant nusikalstamas veikas, turėdami nusikaltimui būtinas priemones - žalias lipnias juostas, policijos pareigūno uniformą, radijo stoteles, šaunamuosius ginklus, baltos spalvos mikroautobusą „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , klijus, priklijuojamus ūsus, du elektrinius kampinius šlifuoklius, dešimt pjovimo diskelių, tris lipnios juostos rulonėlius, penkis atsuktuvus, apsauginius akinius, plastikinį maišelį, reples, metalinius strypelius, laužtuvą, kaukes, antrankius atvyko į Antakalnio mikrorajoną, miške, būdami tamsiai apsirengę, išsidalino radijo stoteles, pasiskyrę ryšio priemonių šaukiniais, pasidalinę vaidmenimis ir užėmė vietas miškelyje šalia kelio prie (duomenys neskelbtini) gatvės, laukdami automobiliu namo grįžtančio O. B. . Nusikalstamos veikos padarymo vietoje laukė apie pusantros valandos, tačiau plėšimo nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo ir kitų organizuotos grupės narių valios, nes automobilis, kurį turėjo vairuoti O. B. nurodytu maršrutu nepravažiavo.
Po to, kai 2008 metų rugsėjo mėn. pabaigoje – spalio mėn. pradžioje, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, plėšimas, trečią kartą, nebuvo padarytas dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo ir kitų organizuotos grupės narių valios, po maždaug savaitės, 2008 metų spalio mėn. pradžioje, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, vakare, jis, S. N. , S. J. , Ar. B. , A. B. ir L. E. , R. B. nedalyvaujant dėl sužalotos kojos, turėdami nusikaltimui būtinas priemones - žalias lipnias juostas, policijos pareigūno uniformą, radijo stoteles, šaunamuosius ginklus, baltos spalvos mikroautobusą „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , klijus, priklijuojamus ūsus, du elektrinius kampinius šlifuoklius, dešimt pjovimo diskelių, tris lipnios juostos rulonėlius, penkis atsuktuvus, apsauginius akinius, plastikinį maišelį, reples, metalinius strypelius, laužtuvą, kaukes, antrankius, atvyko į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, miške, būdami tamsiai apsirengę, išsidalino radijo stoteles, pasiskyrę ryšio priemonių šaukiniais, pasidalinę vaidmenimis ir užėmė vietas miškelyje šalia kelio prie (duomenys neskelbtini) gatvės, laukdami automobiliu namo grįžtančio O. B. . Tačiau plėšimo nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo ir organizuotos grupės narių valios, nes L. E. savanoriškai atsisakė tęsti nusikalstamą veiką, taip pat dėl to, kad automobilis, kurį turėjo vairuoti O. B. nurodytu maršrutu nepravažiavo.
Po to, kai 2008 metų spalio mėn. pradžioje, tiksliai tyrimo metu nenustatytą dieną, plėšimas, ketvirtą kartą, nebuvo padarytas dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo ir kitų organizuotos grupės narių valios, po maždaug savaitės, 2008 metų spalio mėn. 9 d. apie 22.00 val. L. E. ir R. B. nedalyvaujant nusikalstamos veikos padaryme, jis, S. N. , S. J. , Ar. B. ir A. B., turėdami nusikaltimui būtinas priemones - žalias lipnias juostas, policijos pareigūno uniformą, radijo stoteles, šaunamuosius ginklus, baltos spalvos mikroautobusą „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , klijus, priklijuojamus ūsus, du elektrinius kampinius šlifuoklius, dešimt pjovimo diskelių, tris lipnios juostos rulonėlius, penkis atsuktuvus, apsauginius akinius, plastikinį maišelį, reples, metalinius strypelius, laužtuvą, kaukes, antrankius, atvyko į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, šalia požeminių garažų (duomenys neskelbtini), iš anksto pasiskirstė konkrečius vaidmenis. Po to, mikroautobusu „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos. Jis su kitais organizuotos grupės nariais priklijavo ant baltos spalvos mikroautobuso „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šono ir galo skiriamąją žalią lipnią juostą, pasidalino radijo stotelėmis, po to S. N. persirengė policijos pareigūno uniforma bei priklijavo ūsus. S. J. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos ir laukė atvažiuojančio automobiliu „Volvo C 70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kurį vairavo O. B. . Jis, Ar. B. ir A. B. stebėjo aplinką, kad neatvyktų policijos darbuotojai bei pašaliniai asmenys. 2008 metų spalio mėn. 10 d. apie 0.30 val. O. B. , automobiliu „Volvo C70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pravažiavus (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, S. J. apie tai per radijo stotelę pranešė plėšimo dalyviams. Po S. J. perspėjimo, S. N. būdamas apsirengęs policijos pareigūno uniforma, sustabdė automobilį, prisistatydamas policijos pareigūnu. Panaudojant O. B. atžvilgiu fizinį smurtą – trenkė nukentėjusiajam į nugarą, uždėjo antrankius ir tokiu būdu atėmė O. B. galimybę priešintis. Tęsdami nusikalstamą veiką, jis, S. N. , A. B. ir Ar. B. apvyniojo O. B. veidą ir kojas lipnia juosta; panaudojo fizinį smurtą – trenkė du kartus į įvairias kūno vietas bei patalpino į automobilio bagažinę, neteisėtai atimdami O. B. laisvę, pagrobė svetimą turtą – automobilį „Volvo C70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) . Po to jis su S. N. , A. B. ir Ar. B. nuvežė nukentėjusįjį automobiliu „Volvo C70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 100 metrų neasfaltuotu keliu; po to ištraukė iš bagažinės O. B. ir pastarojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – trenkė ne mažiau dešimt smūgių per kojas ir kitas kūno vietas, sukiojo rankų pirštus, tuo bendrai padarydami - kairės rankos 1 ir 4 pirštų raiščių patempimus, paviršinius nubrozdinimus abiejų riešų srityse, kraujosruvas dešiniame petyje, dešiniame žaste, krūtinėje abipus, pilvo sienoje, kairės pažasties srityje, dešinio kelio ir blauzdos išoriniame paviršiuje, spaudė pirštais nukentėjusiojo akis, bei apipylė O. B. skysčiu panašiu į benziną, grasino padegti, jeigu šis nepapasakos, kas yra name, kur name yra seifas, pinigai, šaunamasis ginklas, ar įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, signalizacija bei kaip patenkama į namus. Gavę plėšimo padarymui būtiną informaciją bei namo, esančio (duomenys neskelbtini), garažo durų pultą, jis patalpino O. B. į automobilio „Volvo C70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę, o S. N. , S. J. , Ar. B. ir A. B. panaudojo pagrobtą garažo durų pultą ir apie 2.30 val. įsibrovė į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Tęsdami nusikalstamą veiką S. N. , S. J. , Ar. B. ir A. B. panaudojo J. B. ir Ae. B. atžvilgiu šaunamuosius ginklus – tyrimo metu nenustatytus ne mažiau kaip du pistoletus ir fizinį smurtą – trenkė Ae. B. ne mažiau penkių smūgių į veido sritį bei į dešinę koją, tuo padarydami kraujosruvą ir nubrozdinimus veide, nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, surišo J. B. ir Ae. B. . Po to, apie 03.00 val. jis automobiliu „Volvo C70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į namą (duomenys neskelbtini) atvežė automobilio bagažinėje laikomą ir surištą O. B. . Nukentėjusįjį jis nunešė į minėto namo kambarį, kuriame buvo saugomi J. ir Ae. B. , tokiu būdu jis ir kiti organizuotos grupės nariai neteisėtai atėmė O. B. , J. B. ir Ae. B. laisvę.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, S. N. , S. J. , Ar. B. ir A. B. , veikdami organizuotoje grupėje, neteisėtai atėmė J. B. , Ae. B. ir O. B. laisvę ir galimybę priešintis, panaudojo fizinį ir psichinį smurtą ir iš namo (duomenys neskelbtini), pagrobė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis bei didelės vertės svetimą turtą: An. B. ir J. B. priklausančią 272 ikonų kolekciją, 21 juvelyrinį dirbinį, sidabrinius gaminius: du indų rinkinius, rašalinę, du padėklus, tris cukraines, dvi taures, dėžutę tabakui, bronzinę figūrėlę, du porcelianinius puodelius, auksinę dėžutę tabakui, Šv. Valdimiro 1782 metų auksinį ordiną, penkis jubiliejinius medalius, Prancūzijos garbės legiono ordiną su žvaigžde, tris vyno butelius, metalinį pakabuką, medalioną „Nikolajaus II ir Aleksandros Fiodorovnos vedybos”, 10 149,5 Lt grynųjų pinigų, fotoaparatą „Casio”, mobilaus ryšio telefoną Nokia E 65, du kompiuterius, šaunamąjį ginklą - pistoletą „Beretta 84 F” Nr. (duomenys neskelbtini) su dviem apkabom ir 24 šoviniais, bendrai padarydami 9 939 642,40 Lt turtinę žalą.
Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, 2008 m. spalio mėn. 10 d. apie 06.00 val. miško masyve, (duomenys neskelbtini), jis, S. N. , S. J. , Ar. B. ir A. B. , turint tikslą paslėpti nusikaltimo pėdsakus padegė degiu skysčiu automobilio „Volvo C70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , saloną, ir tokiu būdu sugadino An. B. ir J. B. priklausantį automobilį „Volvo C70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , bendrai padarydami 4 000 Lt turtinę žalą.
Šiais veiksmais N. G. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 289 straipsnyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 254 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis N. G. sulaikytas 2009 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas buvo tęsiamas iki 2012 m. rugsėjo 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi N. G. kardomąją priemonę – suėmimą pakeitė į dokumento – Lietuvos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą ir namų areštą šešiems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį visą laiką būti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su kitais kaltinamaisiais šioje byloje: S. N. , S. J. , Ar. B. , A. B. , R. B. , L. E. , A. S. , J. M. , E. G. , ir su nukentėjusiaisiais: O. B. , J. B. , Ae. B. , An. B. . Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nors BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas, kuriuo remiantis N. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, o vėliau tęsiamas jos terminas, nėra išnykęs, yra pagrindas manyti, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, įvertinus suėmimo N. G. taikymo trukmę bei kitas bylos aplinkybes, tame tarpe tai, kad baudžiamoji byla teisme iš esmės dar nepradėta nagrinėti dėl priežasčių, visiškai nepriklausančių nuo šio kaltinamojo, gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras prašo Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, kuria kaltinamajam N. G. suėmimas pakeistas į švelnesnes kardomąsias priemones, panaikinti. Kaltinamajam N. G. suėmimo terminą pratęsti trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos.
Prokuroras teigia, kad apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Nurodo, jog N. G. kaltinamas penkių nusikalstamų veikų padarymu, iš kurių dvi priskiriamos nesunkių, viena apysunkių ir dvi – sunkių nusikaltimų kategorijoms. Už pastarųjų nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtas ir tik laisvės atėmimo bausmes, kas vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą” 8 punkto nuostatomis bei Lietuvos apeliacinio teismo praktika (nutartys bylose Nr. 1S-63/2012, 1S-73/2012, 1S-81/2012, 1S-94/2012, 1 S-l58/2012 ir kt.), nors ir nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau pakankama pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Prokuroras nurodo, kad pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, viešasis interesas atskirais atvejais nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Be to, baudžiamoji byla yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų kardomosios priemonės - suėmimo taikymo trukmės terminų. Maksimalus leistinas kaltinamojo buvimo suimtam terminas teisminio bylos tyrimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos laikymosi bei taikymo praktikoje nėra konkrečiai apibrėžtas, todėl apygardos teismo nutarties esminis argumentas dėl minėtos Konvencijos bei BPK reikalavimų pažeidimų, prokuroro nuomone, yra nepagrįstas.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo skundą tenkinti, kaltinamasis N. G. ir jo gynėja prašė prokuroro skundą atmesti.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro skundas atmetamas.
Apygardos teismas, pakeisdamas N. G. griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnes, t.y. dokumento paėmimą ir namų areštą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 132 straipsnio, 134 straipsnio ir 139 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Teisminėje baudžiamojo proceso stadijoje kardomųjų priemonių skyrimo, pakeitimo, o taip pat paskirtų kardomųjų priemonių, tame tarpe suėmimo, termino pratęsimo klausimus sprendžia bylą savo žinioje turintis teismas, nepaisant to, ar dėl to gautas prokuroro pareiškimas. Vadovaujantis BPK 139 straipsnio nuostatomis, kardomoji priemonė taikoma ne ilgiau nei tai yra būtina. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Taigi, įstatymo prasme, teismas, turintis bylą savo žinioje, nuolat privalo tikrinti, ar vis dar yra būtinybė ir reikalingos prielaidos taikyti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Šiuo konkrečiu atveju teismas, kurio žinioje yra baudžiamoji byla, padarė išvadą, kad yra pagrindai ir sąlygos pakeisti kaltinamajam N. G. paskirtą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnes, ir tokį savo sprendimą tinkamai motyvavo. Prokuroro skunde išdėstyti argumentai apygardos teismo padarytos išvados nepaneigia.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ar gali būti pratęsiamas jo terminas, kai yra BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
Šalies argumentai
Prokuroras savo skunde teisingai nurodo, jog N. G. atžvilgiu ankstesnėmis teismų nutartimis konstatuotas suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nėra išnykęs. Tuo pačiu atkreiptinas prokuroro dėmesys į tai, jog šio pagrindo buvimą skundžiamoje nutartyje konstatavo ir apygardos teismas. Kita vertus, suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, taikant ją iš esmės apribojamos asmens teisės, todėl teismas, pratęsdamas šios kardomosios priemonės terminą, kiekvieną kartą turi ypatingai išsamiai įvertinti visas aplinkybes, tame tarpe ir kalinimo trukmės pagrįstumą, nors tarptautiniuose bei nacionaliniuose teisės aktuose maksimalus leistinas suėmimo terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje ir nėra konkrečiai apibrėžtas.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad kiekvienas sulaikytasis ar suimtasis turi teisę per priimtiną laiką į teisminį nagrinėjimą arba paleidimą iki teismo, kuris gali būti sąlygojamas garantijų, kad jis atvyks į teismą. Europos Žmogaus Teisų Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies kontekste asmenys, kurie vykstant procesui yra suimti, turi teisę į tai, kad jų bylų nagrinėjimą valstybės institucijos organizuotų ir bylas išnagrinėtų kuo skubiau bei dėmesingiau. Suimtasis turi teisę į bylos tyrimą ir nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, kuris suprantamas kaip pagrįstas, pateisintinas bylos aplinkybėmis laiko terminas. Jeigu teisminio bylos nagrinėjimo per tokį terminą pasiekti nepavyksta, suimtasis turi teisę būti paleistas proceso metu. Byloje Balčiūnas prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, jog nacionalinės teisminės institucijos turi užtikrinti, kad kaltinamojo kardomasis kalinimas nebūtų pernelyg ilgas. Poreikis tęsti laisvės atėmimą negali būti vertinamas visiškai abstrakčiai. Teismas pažymėjo, kad kiekvienu atveju, sprendžiant kardomojo kalinimo pratęsimo terminą, būtina atsižvelgti į tai, ar tokiu būdu nebus pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką arba teisę būti paleistam proceso metu. Kuo ilgiau asmuo yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau (atidžiau) turi būti tikrinami (analizuojami) konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime. Atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys gali pateisinti kardomojo kalinimo tęsimą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiūriu.
Bylos duomenimis, kaltinamajam N. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarytos 2008 metais, t.y. beveik prieš ketverius metus. N. G. buvo sulaikytas 2009 m. gruodžio 21 d., kardomoji priemonė – suėmimas jam taikoma jau daugiau kaip pustrečių metų. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šios bylos nagrinėjimas teisme užsitęsė dėl nuo kaltinamojo N. G. valios nepriklausančių priežasčių – byla su kaltinamuoju aktu Vilniaus apygardos teismui buvo perduota dar 2011 m. vasario 21 d., tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybės, neleidžiančios bylos nagrinėti šiame teisme, todėl, siekiant užtikrinti nešališką baudžiamosios bylos nagrinėjimą, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ji buvo perduota Panevėžio apygardos teismui. Šiame teisme baudžiamoji byla taip pat buvo pradėta nagrinėti, tačiau bylą nagrinėjusiai teisėjai pakeitus darbo vietą, ji buvo perduota nagrinėti iš naujo kitam šio teismo teisėjui. Be to, bylos nagrinėjimas ne kartą buvo atidedamas dėl kitų kaltinamųjų ligos. Šiuo metu baudžiamoji byla nauja teismo sudėtimi iš esmės dar nepradėta nagrinėti, teismo posėdžiai yra numatyti iki 2012 m. gruodžio mėnesio 21 dienos. Taigi, šiuo konkrečiu atveju išnagrinėti baudžiamąją bylą teisme per įmanomai trumpiausią laiką nepavyko. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, teisminis nagrinėjimas dar gali užsitęsti. Taigi, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas, t.y. pagrįstas manymas, kad N. G. , būdamas laisvėje, gali bandyti bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kuriuo griežčiausios kardomosios priemonės taikymas iš pradžių galėjo būti pateisinamas, šiuo metu, t.y. praėjus daugiau kaip pustrečių metų nuo suėmimo taikymo pradžios, tapo nebe toks reikšmingas, kaltinamojo galimybės ir motyvacija slėptis nuo teismo yra sumažėjusi iki minimumo, todėl tolesnis kaltinamojo laikymas suėmime nėra būtinas. Prokuroro nurodyta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant kaltinamųjų skundus nebuvo nustatytas šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo vilkinimo faktas, šių apygardos teismo padarytų išvadų nepaneigia. Tolesnis kaltinamojo N. G. laikymas suėmime, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, tame tarpe kaltinamojo suėmime išbūtą laiką, baudžiamojo proceso trukmę ir dabartinę bylos nagrinėjimo teisme stadiją, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrįstai galėtų būti vertinamas kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras nurodė, jog N. G. turi būti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, nes jo atžvilgiu egzistuoja dar vienas – BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas suėmimo pagrindas, kuris nebuvo svarstytas pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo teisėjo nuomone, šis prokuroro išsakytas argumentas šiuo konkrečiu atveju nėra reikšmingas, nes, kaip jau minėta, apygardos teismas sprendimą pakeisti griežčiausią kardomąją priemonę švelnesnėmis grindė ne vieno ar kito BPK 122 straipsnio 1 dalyje įtvirtino suėmimo pagrindo buvimu ar nebuvimu, bet aplinkybių, kuriomis buvo pateisinamas kaltinamojo suėmimas, reikšmės sumažėjimu dėl ilgos kaltinamojo suėmimo trukmės, kas sudarė prielaidas galimybei BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti kitomis, švelnesnėmis, kardomosiomis priemonėmis.
Skundžiama nutartimi N. G. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į dokumento – Lietuvos Respublikos paso paėmimą ir namų areštą šešiems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį visą laiką būti savo namuose, nebendrauti ir neieškoti ryšių su kitais kaltinamaisiais šioje byloje ir nukentėjusiaisiais. Taigi, apygardos teismas, pakeisdamas kardomąją priemonę – suėmimą, į kitas kardomąsias priemones nustatė griežtas pakeistų kardomųjų priemonių taikymo sąlygas. Tokios kardomosios priemonės, apeliacinės instancijos teismo teisėjo manymu, šioje proceso stadijoje yra pakankamos BPK 119 straipsnyje įtvirtintiems tikslams pasiekti, t.y. užtikrinti kaltinamojo N. G. dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme.
Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, kuria kaltinamajam N. G. kardomoji priemonė – suėmimas pakeista švelnesnėmis, yra teisėta ir pagrįsta.
Apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.