Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-02-11 · Byla Nr. ATP-157-166/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-12-12Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-02-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-11
Bylos Nr.
ATP-157-166/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-13092-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Stasys Punys
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-157-166-2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13092-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. vasario 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Punys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimo, kuriuo V. V. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, skirta 4000 Lt (1158 €) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Paskirtos 4000 Lt baudos mokėjimas išdėstytas 6 mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 666 Lt (193 €), pradedant mokėti nuo 2014 m. gruodžio 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nubausta už tai, kad 2014 m. spalio 31 d., apie 0.34 val., ties pastatu Nr. 300E, esančiu Ukmergės g., Vilniuje, būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,36 ‰), vairuodama automobilį „Renault Megane Coupe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį ir apgadino abu automobilius.

Tokiais savo veiksmais V. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. V. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimą pakeisti ir skirti V. V. mažesnę nuobaudą, negu numatyta įstatyme, nesusijusią su teisės vairuoti atėmimu skiriant 1500 Lt baudą jos sumokėjimą valstybei išdėstant per 6 mėn.; tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų skirti nuobaudą, susijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, prašo šią teisę atimti ne ilgesniam, nei vienerių metų laikotarpiui papildomai skiriant ne didesnę nei 1500 Lt baudą jos sumokėjimą valstybei išdėstant per 6 mėn.; tuo atveju, jei teismas nuspręstų palikti paskirtos nuobaudos dydį tokį patį, prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir pirmos instancijos teismo skirtą 4000 Lt (1158 €) baudą išdėstyti 16 mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį po 250 Lt (72A1€). Skunde nurodoma, jog teismas neatsižvelgė ir neanalizavo tarp padaryto teisės pažeidimo ir dėl jo kilusios žalos priežastinį ryšį. Atkreipiamas dėmesys, kad nuo eismo įvykio iki blaivumo patikros buvo praėjęs itin trumpas laiko tarpas, vartotas alkoholio kiekis buvo nedidelis, apeliantės pusiausvyra ir mąstymas nebuvo sutrikę. Pažymima, kad pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl eismo įvykio priežastinio ryšio, dėl kurio pastarasis ir kilo - eismo įvykiui nustatytas neblaivumas įtakos neturėjo - eismo įvykis įvyko dėl to, kad apeliantė negalėjo tinkamai matyti kitos transporto priemonės (Peugeot) apatinės pusės dėl anksčiau tą dieną sugedusio Transporto priemonės dešinio šoninio veidrodėlio, dėl ko iš dalies negalėjo tinkamai juo naudotis. Apeliantė nurodo, jog teisei priešingus veiksmus suvokia, dėl jų gailisi, kad patirtas stresas, žala jos pačios ir kitų asmenų turtui jau savaime yra ženkliai neigiamas padarinys. Pasak apeliantės, paskyrus jai mažesnę nuobaudą, negu numatyta įstatyme būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai, todėl apeliantė prašo atsižvelgti į visas administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, jos asmenybę, padaryto pažeidimo priežastinį ryšį su neblaivumu. Be to nurodoma, kad apeliantės pajamos iš darbo užmokesčio yra itin mažos, kitų pajamų šaltinių apeliantė neturi, neturi ir nekilnojamojo turto, o vienintelis kilnojamasis turtas - transporto priemonė yra buvo apgadinta eismo įvykio metu ir yra mažos vertės.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

V. V. apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantė pirmosios instancijos teismo nutarimo, dalyje dėl jos padaryto teisės pažeidimo kvalifikavimo pagal ATPK 127 str. 3 d., kaltės neginčija. Apeliantė kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Taigi apeliantė neginčydama kaltės dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo, prašo taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas ir skirti mažesnę baudą, neskirti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šios teisės atėmimo terminą sutrumpinti, o tai pat išdėstyti baudos mokėjimą didesniam laikotarpiui. Tačiau aukštesnės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju V. V. paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas išspręstas tinkamai.

Apylinkės teismas skirdamas V. V. nuobaudą atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, aplinkybes, apgadinti du automobiliai, pažeidėja vairavo automobilį būdama neblaivi, į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į jos asmenybę, kad bausta administracine tvarka bei kitas aplinkybes ir pagrįstai skyrė minimalią baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Tokia nuobauda yra pagrįsta, nuo teismų praktikos nukrypta nebuvo. Nors apeliantė nesutinka su jai paskirta nuobauda, tačiau pažymėtina V. V. vairavo automobilį neblaivi (1,36% girtumas), padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, keliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Apeliantė skunde nurodo, kad eismo įvykiui nustatytas neblaivumas įtakos neturėjo, tačiau pabrėžtina, kad ji prie vairo sėdo būdama neblaivi ir padarė KET pažeidimą. Dėl pastarosios priežasties, už tokių pažeidimų padarymą įstatymų leidėjas įtvirtino itin griežtas administracines nuobaudas. Apeliantės nurodomos aplinkybės, dėl ko neva kilo eismo įvykis, nesuteikia pagrindo švelninti paskirtą nuobaudą.

Šalies argumentai

Apeliantė prašo jos atžvilgiu pritaikyti ATPK 30¹ str. bei skirti mažesnę nuobaudą. Iš tiesų, ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.II-4/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-23-195/2011, ATP-728-648/2012). Skundą nagrinėjantis teismas pažymi ir tai, jog skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011). Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės yra svarbios vertinant pažeidėjo atsakomybę bei parenkant ir skiriant nuobaudą už padarytą pažeidimą, tačiau tik ATPK 127 str. 3 d. sankcijos ribose. Byloje nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą V. V. skirti švelnesnę nei jai inkriminuoto ATPK pažeidimo sankcijoje numatytos minimalios nuobaudos. Nagrinėjamu atveju, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos ypatingais, išimtiniais atvejais, sudarančiais pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad V. V. paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas išspręstas tinkamai, keisti skundžiamo nutarimo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo išdėstyti paskirtą baudą 16 mėnesių laikotarpiui. Pirmosios instancijos teismas paskirtos baudą terminą išdėstė 6 mėnesių laikotarpiui, terminas yra pakankamas, todėl jo didinti apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

V. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas (parašas) Stasys PunysNuorašas tikras:Teisėjas Stasys Punys