- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-15
- Bylos Nr.
- e2-459-301/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01666-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Teresė Klimienė
- Ieškovas
- UAB „E.“
- Atsakovas
- įmonės T, T. T. K. R.
- Kategorijos
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Teresė Klimienė
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovės UAB „E.“ ieškinį atsakovui T. T. K. R. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu ir jos atstovė teisme prašė priteisti iš atsakovo 3831,51 Eur nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo UAB „E.“ atstovė teigia, kad, nors ir ieškovas šiuo atveju reiškia regresinį ieškinį atsakovui, tačiau CMR konvencijos 39 str. 2 d. nuostatos, liečiančios regresinį ieškinį, šiuo atveju negali būti taikomos, nes buvo sudarytos dvi atskiros vežimo sutartys, todėl CMR konvencijos VI skyriaus nuostatos netaikytinos ir turi būti taikomi CMR konvencijos 3 bei 17 str.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutinka visiškai.
1) 2017-02-17 tarp UAB „J“ (užsakovas) ir ieškovo UAB „E.“ (vežėjas) buvo sudaryta Transporto užsakymo-sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė (vežėjas) įsipareigojo nugabenti užsakovo UAB „J“ krovinį - pjautinė mediena – padėklų ruošiniai 24 t -, krovinio vertė nuo 4500 iki 5000 Eur, maršrutu Lietuva-Italija, krovinio pristatymo laikais ir vieta – iki 2017-02-23 17 val. P. S. V. G. st. 7, Italija; pakrovimo laikas ir vieta – 2017-02-20 iki 17 val. UAB „J“ Jūrės sandėliai adresu (duomenys neskelbtini), o užsakovas UAB „J“ įsipareigojo vežėjui sumokėti;
2) 2017-02-17 tarp ieškovo UAB „E.“(užsakovas) ir atsakovo-įmonės T. T. K. R. (vežėjas) buvo sudaryta Vežimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovas (užsakovas) užsakė atsakovo (vežėjo) automobilį prekių gabenimui ir įsipareigojo apmokėti, pakrauti ir iškrauti krovinį, o atsakovas (vežėjas) įsipareigojo pervežti aukščiau nurodytą krovinį – tai yra pjautinė mediena – padėklų ruošiniai 24 t , pakrovimo vieta/data - 2017-02-20 UAB „J“, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika, iškrovimo vieta/data - P. S., V. G. st. (duomenys neskelbtini), Italija, pristatymo terminas: 2017-02-23;
3)krovinys perduotas atsakovui pagal 2017-02-20 CMR važtaraštį Nr. (nenurodytas): siuntėjas – UAB „J“, vežėjas - T. T. K. R., užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini).
Kadangi, kaip nurodoma ieškinyje, tarptautinis krovinys buvo prarastas, ieškovės užsakovas - UAB „J“ 2017-02-17 Transporto užsakymo-sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nebuvo įvykdyta, pagrindu pareikalavo iš ieškovės UAB „E.“ (vežėjo) atlyginti 3831,51 Eur dydžio nuostolius dėl krovinio praradimo ir papildomų išlaidų kompensavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp UAB „J“(užsakovo) ir UAB „E.“(vežėjo), kuria šalys patvirtino, kad ieškovo UAB „E.“ 3831,51 Eur dydžio piniginė prievolė ieškovo užsakovui UAB „J“ yra įvykdyta ir pasibaigusi taikos sutartimi atlikus įskaitymą. Tokiu būdu ieškovė UAB „E.“, atlyginusi krovinio savininkui- UAB „J“ nuostolius, susijusius su tarptautinio krovinio, kuris buvo perduotas faktiniam vežėjui - atsakovui įmonei T. T. K. R. pagal 2017-02-17 Vežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir CMR važtaraštį Nr. , praradimu, įgijo regreso teisę ir reiškia 3831,51 Eur dydžio regresinį reikalavimą atsakovui įmonei T. T. K. R..
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys paliktinas nenagrinėtas.
CPK 782 str. reglamentuoja, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas.
CMR konvencija reglamentuoja krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais kelių transporto procedūras.
Nagrinėjamu atveju, krovinio pervežimui iš Lietuvos į Italiją taikytina CMR konvencija, nes krovinys buvo vežtas kelių transporto priemone (CMR konvencijos 1 str. 2 d.), vežimo paslaugos suteiktos atlygintinai (už užmokestį), krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse (CMR konvencijos 1 str. 1 d.).
CMR konvencija yra specialusis teisės aktas CK atžvilgiu bei turi prioritetą prieš CK.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai pervežimo procese dalyvavo keli asmenys, kuris laikytinas vežėju, nustatytina ir pagal tai, kuris asmuo kaip vežėjas yra nurodytas važtaraštyje, bei kitas susitarimo aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kad vežimo užsakovas turėjo suprasti, kas yra vežėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1333/2002). Būtent siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo sutartis nulemia susitariančiojo vežėjo atsakomybės siuntėjui (gavėjui) apimtį ir garantuoja siuntėjui (gavėjui), kad netinkamo sutarties vykdymo atveju susitariančioji šalis atsakys siuntėjui (gavėjui) už jo patirtus nuostolius, todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007, 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2010, 2013-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-265/2013).
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas (gavėjas) ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti, nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme. Ši sutartinių santykių kvalifikavimo nuostata yra aktuali faktinėse situacijose, kai krovinį veža keli vežėjai paeiliui, tai pat tada, kai krovinio vežimo sutartį sudaręs vežėjas (susitariantysis vežėjas) pats krovinio neveža, bet dėl to paties krovinio sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu ir kurį, kaip vežėją, suvokia krovinio siuntėjas (gavėjas)( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-189/2014) Tam, kad būtų konstatuota, jog tarptautiniame vežime dalyvaujantys asmenys yra vienos sutarties šalys, turi būti nustatyta, kad jie yra įsipareigoję vienas kitam ir tarpusavyje suderinę valią (pasiekę konsensusą), susitarę dėl esminių tarptautinio krovinio vežimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012). CMR konvencijos komentare ir kai kuriuose doktrinos šaliniuose laikomasi pozicijos, kad vienintelė vežimo sutartis, kurią paeiliui vykdo keletas vežėjų, yra tais atvejais, kai išduodamas vienas vežimo dokumentas ( važtaraštis). Kituose doktrinos šaltiniuose pripažįstama galimybė, kad vežimas gali būti laikomas vykdytu pagal vienintelę vežimo sutartį ir tai atvejais, kai išduodami skirtingi važtaraščiai, tačiau siuntėjas (gavėjas) žino apie konkrečius vežime dalyvavusius (dalyvausiančius) asmenis, o šie asmenys atitinkamai savo vardu ir rizika įsipareigoja siuntėjui (gavėjui) gabenti krovinį, žino apie siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo sudarytos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017-01-11 nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-75-916/2017 - 22punktas).
Nagrinėjamoje byloje krovinio siuntėjas UAB „J“ 2017-02-17 sudarė transporto užsakymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „E.“, kuri šioje 2017-02-17 sutartyje buvo nurodyta kaip vežėjas, o pastaroji (UAB „E.“) 2017-02-17 sudarė vežimo sutartį su įmone T. T. K. R., kuri šioje sutartyje ir CMR važtaraštyje nurodyta kaip vežėjas; siuntėju važtaraštyje nurodyta UAB „J“. Tokiu būdu šiuo atveju siuntėjas pagal CMR važtaraštį UAB „J“ žinojo, kad faktinis krovinio vežėjas, nurodytas CMR važtaraštyje, yra įmonė T. T. K. R., o transporto užsakymo sutartį sudariusi UAB „E. yra susitariantysis vežėjas, kurio transporto užsakymo sutarties numeris - Nr. (duomenys neskelbtini) - yra nurodytas to paties CMR važtaraščio 18 p. Viena vertus, CMR važtaraštyje dėl ginčo krovinio nurodyta, kad krovinio siuntėjas yra UAB „J“, o vežėjas – įmonė T. T. R. K.; pažymėtina, jog aplinkybė, kai faktinis vežėjas yra įrašomas į važtaraštį kaip vežėjas reiškia, kad toks vežėjas krovinį veža savo vardu ir rizika, todėl laikoma, kad jis savo veiksmais prisijungia prie siuntėjo (UAB „Juodeliai“) ir susitariančio vežėjo (UAB „E.“) sutartinių krovinio vežimo teisinių santykių ir tai suteikia siuntėjui teisę dėl netinkamo vežimo sutarties vykdymo reikšti reikalavimus ne tik susitariančiam vežėjui pagal CMR 3 ir 36 straipsnius kaip pirmajam vežėjui, bet ir tiesiogiai faktiniam vežėjui kaip antrajam vežėjui pagal CMR konvencijos 36 straipsnį. Kita vertus, minėtas važtaraštis niekaip nepaneigia siuntėjo (užsakovo UAB „Juodeliai) ir ieškovo (ieškovo/vežėjo UAB „E.“) tarptautinio vežimo teisinių santykių; be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovas nagrinėjamu atveju buvo tik ekspeditorius, t. y. tik organizavo krovinio pervežimą ir aiškiai tai nurodė siuntėjui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kai sutartimi su krovinio siuntėju pervežimo procese dalyvaujantis ekspeditorius įsipareigoja būti vežėju (įsipareigoja siuntėjui nugabenti krovinį į paskirties vietą, nors veža ne pats, o tik atlieka ekspedijavimo paslaugas), jis atsako siuntėjui kaip vežėjas nepriklausomai nuo to, ar jis veš pats ar paves tai padaryti trečiajam asmeniui (šiuo atveju atsakovui).
Tiek susitariantysis vežėjas - UAB „E.“ pagal 2017-02-17 transporto užsakymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tiek faktinis vežėjas - įmonė T. T. K. R. pagal CMR važtaraštį buvo įsipareigoją uždarajai akcinei bendrovei UAB „J“ savo vardu ir rizika vežti krovinį tarptautiniu maršrutu, todėl nagrinėjamu atveju laikytina, kad buvo bendras visus vežėjus jungęs įsipareigojimas siuntėjo atžvilgiu, - tai yra buvo sudaryta viena (vienintelė) sutartis CMR konvencijos 34 str. prasme. CMR konvencijos prasme tiek ieškovas - susitariantysis vežėjas - UAB „E.“, tiek atsakovas - faktinis vežėjas - įmonė T. T. K. R. laikytini vežėjais, o UAB „J“ siuntėju. Dėl pasakyto nagrinėjamu atveju taikytinos CMR konvencijos VI skyriaus nuostatos.
Pagal CMR konvencijos 37 str. vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios CMR konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu, laikantis nurodytų nuostatų šiame straipsnyje.
Regresinį ieškinį Lietuvos teisme gali pareikšti nuostolius atlyginęs vežėjas, jei vežėjas, kuriam reiškiamas regresinis ieškinys, turi Lietuvoje nuolatinę gyvenamąją vietą, savo būstinę ar filialą arba agentūra, per kurias buvo sudaryta vežimo sutartis (CMR konvencijos 39 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato 2001-06-15 nutarimo Nr. 31 55 p.).
Nagrinėjamu atveju, faktinis vežėjas - atsakovas įmonė T. T. K. R. , kuriam susitariantysis vežėjas – ieškovas UAB „E.“, atlyginęs nuostolius siuntėjui UAB „J“, reiškia šį regresinį ieškinį, Lietuvoje neturi savo būstinės ar filialo arba agentūros, per kurias buvo sudaryta vežimo sutartis, nei nuolatinės gyvenamosios vietos. Atsakovo buveinė ir veikla yra Lenkijoje – (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti vežėjo UAB „E.“ regresinio ieškinio, pareikšto faktiniam vežėjui įmonei T. T. K. R., kuris neturi Lietuvoje nuolatinės gyvenamosios vietos, savo būstinę ar filialą arba agentūra, per kurias buvo sudaryta vežimo sutartis (CMR konvencijos 39 str. 2 d.). Nustačius, kad ši byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, ieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 782 str.). Ši nutartis nepaneigia ieškovės teisės su reikalavimu kreiptis į teismus valstybių, kuriems ši byla teisminga.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos - 22,30 Eur (pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ieškinį palikus nenagrinėtą nurodytu pagrindu, ieškovei, atlikus 22,30 Eur dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įskaitymą grąžinama 66,70 Eur sumokėto žyminio mokesčio; kitos bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteisiamos, nes teismo sprendimas dėl ginčo esmės nepriimtas (CPK 87 str.)
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės UAB „E.“ ieškinį atsakovui T. T. K. R. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka palikti nenagrinėtą.
Grąžinti ieškovei UAB „E.“ 66,70 Eur ( šešiasdešimt šeši eurai 70 ct) žyminio mokesčio, sumokėto valstybei pagal 2017-12-08 mokėjimo nurodymą Swedbank, AB dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) VMI sąskaiton.
Nutartis per 7 d. nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.