- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-23
- Bylos Nr.
- 1S-25-1049/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- Ž. J.
- Advokatai
- Dainius Dargevičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo Ž. J. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Bingelienės skundas ir pakeistas Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimas Nr. RV-22-10098 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam bei nutarta nuteistajam Ž. J. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį, 307 straipsnio 2 dalį subendrinta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
1.2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. kovo 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams bausmė.
2. Bausmės pradžia nuteistajam skaičiuojama nuo 2024 m. vasario 8 d., bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 8 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2024 m. lapkričio 7 d.) – 2 (dveji) metai 1 (viena) diena.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2024 m. lapkričio 7 d. Komisijos nutarimu Nr. RV-22-10098 nuteistajam Ž. J. taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, motyvuojant tuo, kad atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėta, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka nebaustas, skatintas du kartus, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals
4. Nesutikdama su šiuo Komisijos nutarimu, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Lina Bingelienė pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi prokurorės skundas tenkintas, Komisijos 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimas pakeistas – nuteistajam Ž. J. netaikant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nutartyje nurodyta, kad nors nuteistasis ir stengiasi savo elgesį koreguoti teigiama linkme, tačiau šios pastangos dar nėra tokios, jog leistų daryti išvadą, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Šalies argumentai
5. Skundu aukštesnės instancijos teismui nuteistojo Ž. J. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį ir taikyti nuteistajam Ž. J. lygtinį paleidimą.
5.1. Skunde atkreipiamas dėmesys į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas valstybėms narėms Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo (parolio) taikymo ir pabrėžiama, kad lygtinis paleidimas yra progresyvi ir pozityvi priemonė reintegruoti asmenį į visuomenę bei stebėti jo elgesį. Pabrėžiama lygtinio paleidimo nauda ir tai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo likusios paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
5.2. Skunde nurodoma, kad baudžiamosios teisės doktrinoje laikomasi pozicijos, jog Lygtinio paleidimo komisija įvertina visas reikšmingas lygtinio paleidimo taikymui aplinkybes ir priima sprendimą tenkinti arba netenkinti asmens prašymą, o teismas privalo tik procedūriškai tinkamai įvertinti įstatyme numatytas aplinkybes ir to pakanka, kad nuteistajam būtų paskirta probacija. Nutarimą priėmusi komisija yra gerai susipažinusi ne tik su asmens byla, jo socialinio tyrimo išvada, pasiekimais, bet ir pačiu nuteistuoju, kai tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nėra nuteistojo net matęs. Iš nutarimo turinio akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja tiek formalusis, tiek materialusis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistasis dirba, dalyvauja elgesį keičiančiose programose, skatintas 3 kartus, drausminių nuobaudų neturi, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Jis įvykdė Komisijos rekomendacijas ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs reikiamą laisvės atėmimo bausmės dalį. Iš Socialinio tyrimo išvados aiškiai matyti, jog nuteistasis charakterizuojamas itin teigiamai.
5.3. Teismas visiškai neatsižvelgė į lygtinio paleidimo tikslus ir prioritetus, teismų praktiką, taip pat visiškai nebuvo įvertintos teigiamai Ž. J., apibūdinančios ir charakterizuojančios aplinkybės, nurodytos Socialinio tyrimo išvadoje. Nutartyje visiškai nėra akcentuojama nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas rodo jo teigiama linkme besikeičiantį mąstymą ir gyvenimo būdą. Dėl netinkamo asmenybės, noro dirbti ir elgesio bausmės atlikimo metu įvertinimo, teismas nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu neįmanoma taikyti lygtinio paleidimo instituto. Nutarties motyvai yra formalūs ir nepagrįsti.
5.4. Skunde, nurodant konkrečias bylas (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-1601-238/2014, 1S-69-485/2017), pažymima, kad asmenys su žymiai didesniais pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balais bei neįvykdę socializacijos planų, teisti po keletą kartų, neskatinti yra paleidžiami iš pataisos įstaigų.
Žemesnės instancijos teismas
6. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų, prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo Ž. J. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas atmetamas.
8. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, tenkindamas prokurorės skundą ir pakeisdamas Komisijos nutarimą bei priimdamas sprendimą netaikyti nuteistajam Ž. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis jau gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo ir jo gynėjo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
9. Visų pirma, pažymėtina, kad nuteistojo gynėjo skunde minimame teisės akte – Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijose Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą, tačiau tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio. Minėtos Ministrų Komiteto rekomendacijos apibrėžia tik valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Pažymėtina, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose. Vadovaujantis šių įstatymų nuostatomis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai.
10. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas BVK 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jie atliko vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami. Iš pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog Ž. J. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą formalų kriterijų, susijusį su atliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, kuriam egzistuojant galima svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vis tik vien šis faktas nėra pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nes įstatymas įpareigoja įvertinti ir tai, ar egzistuoja viena iš alternatyvių įstatyme numatytų aplinkybių, t. y. žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad nuteistasis, kuris atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus kriterijus, gali būti, o neprivalo būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
11. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad šiuo metu nuteistojo Ž. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra vidutinė. Taigi, šiuo atveju tam, kad nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra būtina nustatyti akivaizdžią jo pažangą mažinant paminėtą riziką. Čia pažymėtina ir tai, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o ne vien tik jo pastangos šią riziką mažinti, t. y. vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti mažinant nuteistojo izoliavimo nuo visuomenės mastą, dar labiau sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę.
12. Aukštesnės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje yra teigiamai nuteistąjį Ž. J. charakterizuojančių duomenų, kurie buvo nurodyti ir Komisijos nutarime, akcentuojami nuteistojo gynėjo skunde. Pastebėtina, kad šiuos duomenis, priešingai nei teigiama skunde, vertino ir apylinkės teismas. Nuteistasis Ž. J. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo metu jis dirba, iš darbo užmokesčio vykdomi išskaitymai, pagal išgales moka skolas, palaiko draugiškus santykius su artimaisiais (tėvais, seserimi). Nuteistasis stengiasi atsiriboti nuo galimų rizikingų situacijų, orientuojasi į pozityvaus užimtumo veiklas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, intervencinėse korekcinėse programose. Dalyvavo 8 akademinių valandų „nesmurtinės komunikacijos valdymo programoje“, savianalizės diskusijose, buvo aktyvus jų dalyvis. Per bausmės atlikimo laiką vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, skatintas du kartus. Nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Stebimos nuoseklios pastangos valdant kriminogeninius veiksnius. Visos šios aplinkybės neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Aukštesnės instancijos teismas, pritardamas skundžiamos nutarties argumentams, konstatuoja, kad paminėti duomenys nėra pakankami tam, kad šiuo metu būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis Ž. J. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nagrinėjamu atveju, reaguojant į nuteistojo elgesio pozityvius pokyčius bausmės atlikimo metu, jis nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. perkeltas bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis, o nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. perkeltas bausmę atlikti atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Taigi, įvertinus teigiamą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šiuo metu jo teisės ir laisvės yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei teigiamu elgesiu nepasižymintiems nuteistiesiems. Tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laikotarpis, per kurį nuteistasis naudojasi švelnesnėmis bausmės atlikimo sąlygomis, dar yra per trumpas, kad būtų galima spręsti, jog jis sugeba laikytis paskirtų įpareigojimų ir draudimų, net ir esant švelnesniam bausmės atlikimo režimui, taip pat, kad būtų galima pagrįstai manyti, jog nuteistojo pasikeitimai yra ilgalaikiai bei stabilūs, ypač atsižvelgus į tai, kad Ž. J. teistas devynis kartus, o taip pat į jam nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių.
13. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kas nagrinėjamu atveju priimant skundžiamą nutartį ir buvo padaryta. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, Ž. J. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas. Apylinkės teismo nutartyje pateikti atsisakymo taikyti Ž. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos argumentai, priešingai nei teigiama skunde, yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma nuteistojo Socialinio tyrimo išvada.
14. Susipažinus su 2024 m. spalio 14 d. Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais matyti, kad visų vertinimų metu nuteistajam Ž. J. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Dabartinio vertinimo metu išliko ankstesnio vertinimo metu nustatyti kriminogeniniai veiksniai, tarp kurių ir daugiau nei dešimt dinaminių pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių veiksnių. Tai yra, neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; stokoja empatijos; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Todėl apylinkės teismas, nagrinėdamas prokurorės skundą, pagrįstai į juos atsižvelgė ir vertino kitų byloje esančių duomenų kontekste.
15. Esant pakankamai reikšmingam skaičiui dinaminių kriminogeninių veiksnių ir esant tik vienam apsauginiam veiksniui (turima gyvenamoji vieta), kuris egzistavo ir nusikalstamų veikų darymo metu, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad nusikalstamo elgesio rizikos valdymas, siekiant sėkmingos nuteistojo resocializacijos, šiuo metu dar reikalauja papildomos intervencijos. Dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, juolab kad tie patys kriminogeniniai veiksniai buvo nustatyti ir ankstesnio vertinimo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Ir tik teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl jo galimo lygtinio paleidimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, aplinkybė, jog pastaruoju metu Ž. J. elgesys keičiasi labiau teigiama linkme, atsižvelgus į nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičių, patvirtina tik realių prielaidų nuteistojo elgesio korekcijai formavimąsi, tačiau ne akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
16. Vertinant Ž. J. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys į išsilavinimo, mokymosi ir įsidarbinimo galimybes bei lėšų tvarkymą, o taip pat ir jo mąstymo ypatumus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ž. J. turi nestabilią darbo istoriją su nedarbo laikotarpiais. Nors jo nuostatos darbo atžvilgiu nėra neigiamos, jis teigiamai vertina darbo naudą įkalinimo įstaigoje, tačiau motyvacijos išlaikyti stabilius ir nuoseklius darbo santykius tiek laisvėje, tiek įkalinimo įstaigoje stokoja. Jo negebėjimas savęs realizuoti stabilioje darbinėje veikloje bei spręsti turimų finansinių sunkumų, neužsitikrinant legalaus pragyvenimo šaltinio, neabejotinai yra susiję su jo nusikalstamumu. Ž. J. teistas devynis kartus. iš esmės visi jo įvykdyti nusikaltimai susiję su siekiu neteisėtai pasipelnyti. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis dalyvautų programose ar mokymuose, susijusiuose su finansų valdymu bei jų racionaliu tvarkymu, nors būtent šios problemos ir paskatino nuteistojo nusikalstamą elgesį. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis nežino, ką jam reiktų daryti, kad gebėtų toliau nenusikalsti. Nuteistajam būdingi antivisuomeniniai požiūriai, neigiamas visuomenėje pripažintų vertybių vertinimas, polinkis tenkinti savo poreikius visuomenei nepriimtinu būdu bei būtino aktyvumo užkertant kelią neigiamiems rezultatams nepasireiškimas. Taigi, šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad nuteistasis kol kas stokoja kritinio mąstymo savo elgesiui, kas iš esmės apsunkina tolimesnį jo resocializacijos procesą. Neabejotina, kad šios probleminės sritys gali paskatinti jo nusikalstamą elgesį ateityje, tad jų sprendimas laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra būtinas.
17. Aukštesnysis teismas pažymi, kad įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į jo elgesį prieš nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, padarymą, taip pat už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą ir pan. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Ž. J. šiuo metu atlieka dvejais nuosprendžiais paskirtą bausmę už trijų tyčinių nusikalstamų veikų padarymą. Anksčiau jis teistas septynis kartus. Iš asmens teistumų istorijos matyti, kad ankstesniais teismų sprendimais Ž. J. buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat lygtinis paleidimas, tačiau jis ir toliau vykdė nusikaltimus. Šios aplinkybės atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. O tai sudaro pagrindą nuteistojo teiginius, jog jis yra pasiruošęs tolesnei resocializacijai laisvėje, vertinti labai atsargiai, juolab, kad, kaip minėta, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė ir išskiriamas reikšmingas skaičius dinaminių kriminogeninių veiksnių, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, jis nežino, ką jam reiktų daryti, kad gebėtų toliau nenusikalsti, kaltės jausmas dėl nusikaltimų vykdymo negilus, dalį savo kaltės permeta kitiems asmenims.
18. Nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau pritartina apylinkės teismo argumentui, jog ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju nuteistasis Ž. J., būdamas nuteistas už trijų nusikalstamų veikų padarymą, yra atlikęs vieną trečdalį jam paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės, tačiau likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis vis dar yra ženkli – 2 (dveji) metai 1 (viena) diena (Komisijos posėdžio dienai (2024 m. spalio 7 d.)), o pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą, ypač atsižvelgus į ankstesnių teistumų skaičių ir tai, kad nuteistojo atžvilgiu anksčiau taikytas lygtinis paleidimas nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo nesulaikė. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas.
19. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog nors nuteistojo gynėjas skunde teigia, kad apylinkės teismo nutartis yra priimta tinkamai neįvertinus aktualių duomenų apie Ž. J. asmenybę, jo pataisos procesą charakterizuojančios medžiagos, vis tik su tokiais argumentais sutikti nei faktinio, nei teisinio pagrindo iš esmės nėra. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino šališkai, o apylinkės teismas visų šių aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, kas duoda pagrindo išvadai, jog teismas nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai. Pritartina skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.
20. Priešingos išvados neleidžia daryti ir nuteistojo skundo argumentai, jog lygtinio paleidimo institutas yra taikomas ir asmenims, kuriems buvo nustatytas didesnis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, kurie teisti ne kartą, yra neįvykdę resocializacijos planų. Aukštesnysis teismas pažymi, kad kiekvienas nagrinėjamas atvejis yra individualus ir teismai, spręsdami lygtinio paleidimo klausimą, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį. Todėl skunde nurodoma teismų praktika nesudaro imperatyvaus pagrindo taikyti nuteistajam Ž. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atrėmimo vietų įstaigos.
21. Remiantis aptartu, skundžiama apylinkės teismo nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta bei paliekama galioti, o nuteistojo gynėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo Ž. J. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.