- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-18
- Bylos Nr.
- A-520-1775-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00798-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Dalia Višinskienė (pran.)
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės tarybos
- Pareiškėjas
- V. N.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Vitalda“, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos
- Kategorijos
- 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
rašytinio proceso ir apeliacine tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Vitalda“, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. T2-305 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) detaliojo plano netvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą Palangos miesto savivaldybės tarybą per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą.
Skunde pareiškėjas nurodė, jog jis yra kreipęsis į teismą su prašymu pripažinti negaliojančiu Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) Klaipėdos teritorinio padalinio 2009 m. liepos 8 d. raštą Nr. (1.2.39)2KL49, kuriuo Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys nederino detaliojo plano projekto, ir prašė Departamento Klaipėdos teritorinį padalinį įpareigoti derinti ginčo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano projektą. 2010 m. birželio 7 d. teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-77-163/2010 Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio 2009 m. liepos 8 d. raštas Nr. (1.2.39)2KL49 buvo panaikintas ir Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys buvo įpareigotas teisės aktų nustatyta tvarka derinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano projektą. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.
Pareiškėjas paaiškino, kad gavo Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio 2011 m. gegužės 10 d. raštą Nr. (7.12)200-365, kuriame nurodyta, jog ginčo detalusis planas yra derinamas, tačiau teigė, kad detaliojo plano tvirtinimas buvo vilkinamas. Pareiškėjas 2012 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl nepatvirtinto detaliojo plano grąžinimo, tačiau detaliojo plano grąžinimas buvo vilkinamas, o vėliau detalusis planas buvo pateiktas Palangos miesto savivaldybės tarybai, kuri 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T2-305 nusprendė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano netvirtinti, vadovaudamasi Departamento 2012 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. (13.1)2-3417. Pareiškėjas teigė, jog visi detaliojo plano derinimo veiksmai jau yra atlikti ir įsiteisėjus 2010 m. birželio 7 d. teismo sprendimui detaliojo plano projektas yra galutinai suderintas. Pareiškėjas nurodė, jog skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas, TPĮ) 26 straipsnio 5 dalį, todėl turi būti panaikintas, nes detaliojo plano nepatvirtinus per 20 dienų ir nepateikus motyvuoto atsisakymo detalusis planas turėjo būti grąžintas pareiškėjui ir patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pareiškėjas nurodė, jog Detaliųjų planų rengimo taisyklių 51 punkte numatyta, kad detalusis planas patvirtinamas ar motyvuotai nepatvirtinamas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos. Kadangi pateiktas detalusis planas per 20 dienų patvirtintas nemotyvuotai, pareiškėjas teigė, jog yra pažeisti minėtų taisyklių 51 ir 53 punktai.
Atsiliepimas
Atsakovas Palangos miesto savivaldybės taryba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
Atsakovas nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T2-305 nusprendė netvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, nes detalusis planas neatitiko Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134, bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas). Atsakovas teigė, kad sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kuriame numatyta priestato statyba, nepatvirtintas, siekiant apsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę – Palangos miesto istorinę dalį (unikalus kodas: (duomenys neskelbtini)), kuri kultūros vertybe paskelbta Departamento direktoriaus 1995 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 103 ir kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190. Atsakovas vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 6 straipsnio 26 ?unktu. Atsiliepime pažymėta, kad Departamentas 2012 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. (13.1)2-3417 nurodė savivaldybei susilaikyti nuo plano tvirtinimo. Pagal Palangos miesto centrinės dalies specialųjį paminklosauginį planą ginčo teritorijai yra taikomas griežčiausias paminklosauginis režimas. Pagal Specialųjį paminklosauginį planą (aprašomosios dalies 13 punktas) pastatą (duomenys neskelbtini), kaip vertybę, siūloma įtraukti į nekilnojamųjų vertybių registrą. Pagal paminklosauginį planą yra saugoma užstatymo sistema (aprašomosios dalies 14 ?unktas), o ginčo planu griežčiausioje paminklosauginio režimo teritorijoje siekiama didinti užstatymo tankumą ir intensyvumą. Pagal paminklosauginį planą (aprašomosios dalies 18 punktas) griežčiausioje paminklosauginio režimo teritorijoje, į kurią patenka ginčo žemės sklypas, galimas tik esamo pastato rekonstravimas, muziejinė, rekreacinė veikla, o ne naujo priestato statyba. Palangos miesto bendrojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317, 8 puslapyje nurodyta, kad bendrasis planas U2 teritorijoje taikomas tiek, kiek jis neprieštarauja specialiajam paminklosauginiam planui. Ginčo teritorija yra nekilnojamosios vertybės teritorijoje, saugoma valstybės ir jai turi būti taikomos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Atsakovo teigimu, pareiškėjo žemės sklypo detalusis planas neatitinka specialiojo plano, kuriame nustatyti ribojimai dėl ginčo sklype statomų statinių užstatymo tankumo ir aukštingumo, kurie turi būti taikomi imperatyviai, ir jais pareiškėjas privalo vadovautis. Specialiuoju planu privaloma vadovautis tiek išduodant projektavimo sąlygų sąvadą, tiek rengiant detalųjį planą. Departamentas 2009 m. liepos 8 d. raštu Nr. (12.39)2kl-49 pareiškėjo plano nederino. 2007 m. birželio 13 d. Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio išduotose planavimo sąlygose nurodytas reikalavimas laikytis specialiojo paminklosauginio plano. Atsakovas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A502-2845/2011 panaikino detalųjį planą ir nurodė, kad planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentams rengti nurodytas Palangos miesto centrinės dalies specialusis paminklosauginis planas planavimo organizatoriui yra privalomas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
Departamentas teigė, kad išnagrinėjęs pateiktą derinti detalųjį planą, Departamento Klaipėdos teritorinis padalinys 2011 m. gegužės 10 d. raštu Nr. (7.12)2Kl-365 šį planą derino. 2012 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. (13.1)2-3417 Departamentas Palangos miesto savivaldybei pasiūlė kreiptis į Palangos savivaldybės vertinimo tarybą su prašymu pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), nustatyti vertingąsias savybes ir spręsti klausimą dėl jo įrašymo į Kultūros vertybių registrą. Palangos savivaldybės vertinimo tarybai nusprendus pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteikti teisinę apsaugą, detaliojo plano, kurį prašoma įpareigoti patvirtinti, sprendiniai gali tapti neįgyvendinamais. Departamentas pažymėjo, kad 2012 m. lapkričio 27 d. rašte Nr. (13.1)2-3417 pateiktas pasiūlymas turi rekomendacinį pobūdį ir Palangos miesto savivaldybės tarybai nėra privalomas. Nėra pagrindo teigti, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 22 d. sprendimu skundą patenkino iš dalies, t. y. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. T2-305 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) detaliojo plano netvirtinimo“ panaikino, įpareigojo Palangos miesto savivaldybės tarybą per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti naują sprendimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano tvirtinimo.
Teismas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4, 5 dalimis, aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 51 ir 53 punktais ir pažymėjo, jog iš įstatymo kylanti pareiga motyvuoti detaliojo plano nepatvirtinimą reiškia institucijos, priėmusios neigiamą sprendimą, pareigą pagrįsti sprendimą tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą.
Teismas nustatė, jog priimant Sprendimą buvo vadovautasi Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalimi, Palangos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T2-151, 2 punktu, o sprendimą netvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) detaliojo plano lėmė Departamento 2012 m. lapkričio 27 d. raštas Nr. (13.1)2-3417 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano“, kuriame siūloma susilaikyti nuo detaliojo plano derinimo iki Palangos miesto savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba apsvarstys dėl pastato (duomenys neskelbtini), vertingųjų savybių ir jo įrašymo į Kultūros vertybių registrą.
Sprendime vadovautasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
Teismas, išanalizavęs Sprendimo turinį, nustatė, jog tarp jame paminėtų teisės aktų nuostatų nėra konkrečios teisės normos, nustatančios aiškiai suformuluotą atsisakymo derinti detalųjį planą pagrindą, iš kurio pareiškėjas galėtų suprasti sprendimo netvirtinti detaliojo plano priežastis. Teismas pažymėjo, jog, nors valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos teigiama patikrinimo išvada dėl teritorijų planavimo dokumento detalųjį planą tvirtinančiai institucijai yra tik patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio, esant nustatytai aplinkybei, jog ginčo detalusis planas buvo suderintas su visomis planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis bei esant teigiamai Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus išduoto Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP1-718 išvadai, akivaizdu, jog 2012 m. lapkričio 27 d. Departamento raštas Nr. (13.1)2-3417 negalėjo būti motyvu detaliajam planui netvirtinti. Teismo sprendime pažymėta, jog, kadangi individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvai privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, neigiamo sprendimo priėmimo motyvai atsiliepime ir atsakovo atstovo paaiškinimai teisme negali būti vertinami priimto Sprendimo teisėtumo aspektu.
III.
Atsakovas Palangos miesto savivaldybės taryba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.
Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog skirtingai nei nurodoma teismo sprendime Sprendimas yra pagrįstas. Taryba nusprendė netvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, nes jis neatitinka Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano, patvirtinto Tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134. Atsakovo teigimu, teismo argumentas, kad parengtas planas yra suderintas ir turi teigiamą Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvadą, yra kritikuotinas, nes visi detalieji planai, kuriuos naikina teismai, taip pat turi teigiamas Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvadas, o prokuratūra, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ir Departamentas analogiškose bylose dėl statybų Palangoje reikalauja pastatytus statinius griauti, nors patys patvirtintiems detaliesiems planams yra pritarę, suderinę ir išdavę teigiamas išvadas. Net esant ne naujai statybai, kilus ginčams, suinteresuoti asmenys sutinka susimažinti pasididintus esamus statinius. Atsakovas pažymi, jog patvirtinus detaliuosius planus, atsakovu būna ne planus derinančios ar tikrinančios institucijos, bet tik Taryba, todėl Taryba privalo užtikrinti tvirtinamų detaliųjų planų teisėtumą. Apeliantas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-2845/2011.
Atsiliepimas
Pareiškėjas V. N. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškina, kad atsakovo Sprendime nėra nurodyta apelianto teigiama priežastis, jog Taryba nusprendė netvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano dėl to, kad jis neatitinka Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano, patvirtinto Tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134, nes siekiama didinti užstatymo tankumą ir intensyvumą. Sprendime yra aiškiai įvardyta, jog planas netvirtinamas atsižvelgiant į Departamento 2012 m. lapkričio 27 d. raštą. Pareiškėjo teigimu, atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis nurodydamas aplinkybę, jog plano netvirtino todėl, kad jis neatitinka Centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano, nes šios aplinkybės jau yra išnagrinėtos administracinėje byloje, kurioje Savivaldybė dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu (2010 m. birželio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-77-163/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1001/2011). Pareiškėjas remiasi administracinėje byloje Nr. 1-77-163/2010 nustatytomis aplinkybėmis. Pareiškėjas teigia, jog skirtingai nei nurodo apeliantas detaliuoju planu nėra siekiama neleistinai didinti užstatymo tankumą ir intensyvumą ir šis klausimas yra jau išsamiai išnagrinėtas administracinėje byloje Nr. 1-77-163/2010. Detaliojo plano rengimo procedūros nebuvo pažeistos, jis buvo rengiamas pagal išduotas planavimo sąlygas, visos be išimties institucijos detaliajam planui pritarė. Ginčas dėl derinimo su Departamentu buvo išnagrinėtas net teisme ir ši institucija detaliajam planui pritarė, jį suderino, o klausimai su paminklosauga ir kultūros paveldu (sąlygų išdavimu, derinimu ir kt.) nepatenka į apelianto kompetenciją. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, jog apeliantas teisme teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo institucijų atliktų detaliojo plano suderinimų ir teritorijų planavimo dokumento patikrinimo teigiamos 2012 m. balandžio 16 d. išvados/akto Nr. TP1-718. Apeliantas nepateikė įrodymų apie tai, kad detalusis planas nėra suderintas ir kad kompetentingos institucijos atlikto detaliojo plano patikrinimo išvada yra neigiama. Apeliantas netinkamai remiasi teismų praktika, nes apelianto minimos bylos ir ši byla nėra tapačios savo faktinėmis aplinkybėmis. Apeliantas pirmosios instancijos teismo išvadą dėl 2012 m. balandžio 16 d. akto Nr. TP1-718 kritikuoja ne teisiniais argumentais, o abstrakčiu niekuo nepagrįstu pasakymu apie kitus su byla nesusijusius detaliuosius planus.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atsiliepime prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.
Departamentas atsiliepime išdėsto iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į skundą, taip pat nurodo, jog sutinka su apeliaciniu skundu. Atsiliepime pažymima, kad Sprendime nurodyti atsisakymo netvirtinti detaliojo plano motyvai ir teisiniai pagrindai. Departamentas nesutinka su teismo pozicija nevertinti Departamento atstovų teismo posėdžio metu išsakytų argumentų dėl negalimumo tvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano. Departamento teigimu, teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešojo administravimo subjekto priimamų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą, ignoravo Departamento argumentus ir atsisakė juos vertinti, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, ir tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą ir neteisėto bei nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo dalykas – Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. T2-305 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) detaliojo plano netvirtinimo“, kuriuo nuspręsta netvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, teisėtumas ir pagrįstumas.
Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalimi, Palangos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T2-151, 2 punktu, atsižvelgiant į Departamento 2012 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. (13.1)2-3417 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano“ (b. l. 11).
Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tarp Sprendime paminėtų teisės aktų nuostatų nėra konkrečios teisės normos, nustatančios aiškiai suformuluotą atsisakymo derinti detalųjį planą pagrindą, o 2012 m. lapkričio 27 d. Departamento raštas Nr. (13.1)2-3417 negalėjo būti motyvu detaliajam planui netvirtinti. Teismas sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, t. y. Sprendimą panaikino ir įpareigojo Palangos miesto savivaldybės tarybą per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti naują sprendimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano tvirtinimo.
Atsakovas Palangos miesto savivaldybės taryba apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas, t. y. Taryba nusprendė netvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, nes jis neatitinka Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano, patvirtinto Tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, pažymi, kad detaliojo teritorijų planavimo procesą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas ir Detaliųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239.
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalį detalųjį planą tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu. Detalusis planas patvirtinamas ar motyvuotai nepatvirtinamas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos. Detaliojo plano koncepciją, jei ji rengiama, tvirtina savivaldybės taryba detaliojo plano rengimo etapu. Prie dokumento, kuriuo tvirtinamas detalusis planas, pridedami detaliojo plano sprendiniai (brėžiniai ir aiškinamasis raštas) įforminami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Tais atvejais, kai siūloma tvirtinti detalųjį planą, o savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu atsisako jį tvirtinti, privaloma planavimo organizatoriui raštu pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo detaliojo plano pateikimo dienos. Jei savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina ir nepateikiamas motyvuotas atsakymas dėl plano netvirtinimo, detalusis planas tvirtinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Dėl nustatytu terminu nepatvirtinto detaliojo plano planavimo organizatoriui atsiradusią žalą atlygina savivaldybė įstatymų nustatyta tvarka. Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 51 ir 53 punktuose.
Nagrinėjamu atveju Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus išduoto Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP1-718 išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra teigiama (b. l. 12), todėl darytina išvada, kad Palangos miesto savivaldybės taryba privalėjo arba patvirtinti detalųjį planą, arba pateikti motyvuotą atsakymą, kodėl detaliojo plano patvirtinimas yra negalimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, praktikoje aiškindamas minėtas Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, yra ne kartą nurodęs, kad šios įstatymo nuostatos įtvirtina pareigą motyvuoti detaliojo plano nepatvirtinimą, tai yra institucijos, priėmusios neigiamą sprendimą, pareigą pagrįsti sprendimą tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą. Įvairių teisės aktų išvardijimas ginčijamame sprendime, konkrečiai nenurodant, nei kokia būtent teisės norma ar normomis remiamasi, nei dėl kokių faktinių aplinkybių detalusis planas negali būti patvirtintas, negali būti vertinamas kaip akto pagrindimas teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1520/2010, 2008 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1999/2008, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, kt.).
Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Pagal šio įstatymo 8 straipsnį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 dalis). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą byloje Nr. A63-994/2008, 2008 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1999/2008, kt.).
Kaip jau buvo minėta, Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendime Nr. T2-305 yra nurodyta, jog Taryba, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalimi, Palangos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T2-151, 2 punktu, nusprendė netvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, atsižvelgdama į Departamento 2012 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. (13.1)2-3417 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano“, kuriame siūloma susilaikyti nuo detaliojo plano derinimo, kol Palangos miesto savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba apsvarstys dėl pastato (duomenys neskelbtini) vertingųjų savybių ir jo įrašymo į Kultūros vertybių registrą (b. l. 11).
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams.
Palangos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T2-151, 2 punkte nustatyta, jog Tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati Taryba. Taryba pagal kompetenciją gali sustabdyti ar panaikinti kitų Savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus.
Departamento 2012 m. lapkričio 27 d. rašte Nr. (13.1)2-3417 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano“ pateikta informacija, jog Klaipėdos teritorinio padalinio teikimu Kultūros paveldo departamento komisija, sudaryta 2007 m. liepos 5 d. direktoriaus įsakymu Nr. Į-282, 2011 m. lapkričio 3 d. posėdyje svarstė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, kuris Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio 2011 m. gegužės 10 d. raštu jau buvo suderintas, ir išsakė pastabas: numatyti esamą pastatą restauruoti bei papildyti sprendinius papildomais architektūriniais reikalavimais numatomam priestatui. Departamento ir Palangos savivaldybės atstovų pasitarime buvo išsakytas siūlymas savivaldybei kreiptis į Palangos savivaldybės vertinimo tarybą su prašymu nustatyti esamam pastatui vertingąsias savybes ir spręsti klausimą dėl jo įrašymo į Kultūros vertybių registrą. 2012 m. kovo 26 d. komisijos posėdyje pakartotinai apsvarsčius detalųjį planą pasiūlyta susilaikyti dėl detaliojo plano derinimo, kol vertinimo taryba apsvarstys dėl pastato (duomenys neskelbtini) vertingųjų savybių (b. l. 26).
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau įvardytas teisės aktų nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinusi ginčijamo Tarybos Sprendimo turinį, jame nurodytus teisės aktus bei minėtą Departamento raštą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp Sprendime paminėtų teisės aktų nuostatų nėra konkrečios teisės normos, nustatančios aiškiai suformuluotą atsisakymo derinti detalųjį planą pagrindą, iš kurio pareiškėjas galėtų suprasti sprendimo netvirtinti detaliojo plano priežastis. Be to, minėtame Departamento rašte taip pat nėra įvardytos priežastys (teisiniai, faktiniai argumentai), lėmusios neigiamo sprendimo priėmimą.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija iš esmės pripažįsta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba įstatymų numatyta tvarka turi teisę priimti sprendimą netvirtinti detalaus plano, tačiau atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad ginčijamas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimas Nr. T2-305 yra nemotyvuotas, dėl to šis sprendimas neatitinka jam įstatymo keliamų privalomų reikalavimų, yra neteisėtas iš esmės ir dėl to naikintinas.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog Taryba nusprendė netvirtinti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, nes jis neatitinka Palangos miesto centrinės dalies specialiojo paminklosauginio plano, patvirtinto Tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje tokio pobūdžio bylose yra nurodęs, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog savivaldybės tarybos sprendimas netvirtinti detaliojo plano yra nemotyvuotas, nevertintini ir nenagrinėtini bylos šalių argumentai dėl netikslingumo tvirtinti detalųjį planą, dėl motyvų, lėmusių tai, kad savivaldybės taryba nepatvirtino detaliojo plano, pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1999/2008, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, kt.). Atsižvelgusi į tai, kas pirmiau išdėstyta, bei tai, kad atsakovo nurodomi motyvai, dėl kurių nebuvo tvirtinamas ginčo detalusis planas, nėra įvardyti pačiame ginčijame Sprendime, teisėjų kolegija nevertina atsakovo atsiliepime į skunde bei apeliaciniame skunde nurodytų motyvų, kuriais grindžiamas ginčo detaliojo plano netvirtinimas.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė teisės aktus, teisingai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. T2-305 panaikino bei įpareigojo atsakovą Palangos miesto savivaldybės tarybą per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti naują sprendimą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) detaliojo plano tvirtinimo. Todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu ir paliekamas nepakeistas, o atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.