- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- II-102-963/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00071-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. Ž.
- Institucija
- Klaipėdos teritorinės muitinės teisės skyrius
- Advokatai
- Eligijus Vinckus, Eligijas Vinckuiuž
- Kategorijos
- 9.37Muitinės taisyklių pažeidimai (ANK 210-211 str., 216 str.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. atstovui advokatui Eligijui Vinckui (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-656-2022 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Ž. Klaipėdos teritorinės muitinės 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimu (toliau – 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-656-2022 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 211 straipsnio 2 dalį, 2200 Eur dydžio bauda už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d., 09.44 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) krovinių poste buvo pateikta eksporto deklaracija MRN 22LTLC0100EK1D24E0. Deklaruojama prekė – kalnų kasimo mašinos atsarginės dalys KN kodu 8431498000. Prekių siuntėju deklaracijoje nurodyta Prancūzijos įmonė – (duomenys neskelbtini), gavėju – Rusijos įmonė (duomenys neskelbtini). Muitinio tikrinimo metu buvo nustatyta, kad eksporto deklaracijoje nurodytoms prekėms taikomos sankcijos, nes prekių kodas 8431498 patenka į Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (toliau – Reglamentas) II priedą. MDAS žinute A. Ž. buvo paprašyta pateikti leidimą prekių eksportui arba Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos išvadą, dėl eksportuojamų prekių. Tuo pačiu jis buvo įspėtas, kad nepateikus prašomų dokumentų, deklaracija MRN 22LTLC0100EK1D24E0 bus neišleista. A. Ž. nesulaukęs muitinės sprendimo dėl deklaracijos MRN 22LTLC0100EK1D24E0 įforminimo pabaigos, tą pačią dieną toms pačioms prekėms pateikė naują eksporto deklaraciją MRN 22LTLC0100EK1D3180. Dokumentinio tikrinimo metu MDAS žinute A. Ž. buvo paprašyta paaiškinti, kodėl teikė dar vieną deklaraciją su tais pačiais duomenimis bei prekėmis. Tačiau į klausimą neatsakė ir tvirtino, kad prekės kodas nepapuola į uždraustų prekių sąrašą. Buvo priimtas sprendimas deklaracijos MRN 22LTLC0100EK1D3180 neišleisti. Klaipėdos teritorinė muitinė kreipėsi į A. Ž. 2022 m. rugsėjo 9 d., raštu prašydama pateikti paaiškinimą dėl toms pačioms prekėms pateiktų dviejų eksporto deklaracijų bei pateikti įrodančius dokumentus, kuriais remiantis jis informavo, jog deklaruotos prekės nepriskiriamos sankcionuotoms prekėms. 2022 m. rugsėjo 17 d. elektroniniu paštu jis pateikė dokumentus, įrodančius, kad prekės nepriskiriamos sankcionuotoms prekėms, tačiau nepaaiškino, kodėl toms pačioms prekėms pateikė antrą deklaraciją. Nesulaukęs muitinės sprendimo dėl deklaracijos 22LTLC0100EK1D24E0 informavimo pabaigos, pateikė naują eksporto deklaraciją MRN 22LTLC0100EK1D3180. Šiuo veiksmu A. Ž. pažeidė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-362 patvirtintų Elektroninės eksporto (reeksporto) deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto ir reeksporto muitinės formalumų vykdymą, mainų taisyklių 4.12 p. 4 d.: „Eksporto muitinės įstaigai pripažinus eksporto deklaraciją negaliojančia, deklarantas turi teisę deklaruoti tas pačias prekes iš naujo Taisyklių 4.1 papunkčio nustatyta tvarka pateikdamas kitą eksporto (reeksporto) deklaraciją“ (b. l. 11-12).
2023 m. vasario 10 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos teritorinės muitinės persiųstas A. Ž. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus skundas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-656-2022 panaikinimo. Nurodoma, kad su skundžiamu nutarimu nesutinka ir mano, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Skunde nurodoma, kad A. Ž. apskritai negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 211 straipsnio 2 dalį, nes jo veiksmuose nebuvo nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų inkriminuoti administracinio nusižengimo požymių. ANK 211 straipsnyje numatytos dvi alternatyvios veikos už kurių pažeidimų asmenį galima būtų traukti administracinėn atsakomybėn: 1) kai prekės nepateikiamos per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti; 2) prekės deklaruojamos pažeidžiant nustatytą tvarką. A. Ž. negalėjo būti patrauktas atsakomybėn dėl pirmosios veikos, nes EK deklaracijoje nebuvo nustatytas joks muitinės procedūros vykdymo terminas, o ir deklaruotos prekės buvo pateiktos muitiniam tikrinimui. Taip pat jis negalėjo būti patrauktas atsakomybėn ir dėl antrosios veikos (prekės deklaruojamos pažeidžiant nustatytą tvarką), nes bylos medžiaga patvirtina, kad priešingai nei teigia Institucija, EK deklaracijoje deklaruotos prekės nepriskiriamos Reglamento II priede nurodytoms sankcionuojamoms prekėms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. Ž. iš esmės patrauktas administracinėn atsakomybėn išimtinai dėl pačių Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų nekompetentingų sprendimų, darant išvadą, kad EK deklaracijoje deklaruotoms prekėms yra taikomos sankcijos, nors A. Ž. MDAS žinutėmis ne kartą teigė, kad deklaruojamos prekės kodas nepatenka į Reglamento II priede nurodytų prekių sąrašą. Kaip vėliau paaiškėjo, A. Ž. buvo teisus ir tai skundžiamame nutarime pripažino ir Klaipėdos teritorinė muitinė. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad A. Ž. muitinės formalumų atlikimo tvarkos nepažeidė, nes EK deklaracijoje deklaruotoms prekėms jokių Eksporto leidimų nereikėjo, todėl Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai nepagrįstai reikalavo pateikti Eksporto leidimą ir tuo pačiu nevykdė pareigos įforminti muitinės procedūrą, bet priešingai, piktnaudžiaudami savo įgaliojimais, nepagrįstai nurodė deklarantui, kad deklaracija bus neišleista. Šioje byloje A. Ž. iš esmės apkaltintas tuo, kad veikė itin profesionaliai ir žinodamas Reglamento nuostatas, bei pateikdamas atsakymus į Klaipėdos teritorinės muitinės paklausimus (2022 m. rugpjūčio 25 d. susirašinėjimas MDAS sistemoje) nuosekliai teigė, kad jokių išvadų ar Eksporto leidimų eksportuojamai prekei – kalnų kasimo mašinos atsarginėms dalims, nereikia, nes tokio pobūdžio prekės naudojimas jokiu būdu nėra susijęs su naftos telkinių ir tyrinėjimų sritimi, naftos arba naftos skalūnų gavyba, kaip nurodyta Reglamento 3 str. Vien tai, kad A. Ž. dėl pačių Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų neveikimo pateikė naują EK deklaraciją II (kaip jau buvo minėta buvo gauta žinutė, kad EK deklaracija bus neišleista) nesudaro pagrindo išvadai, kad neva buvo pažeista muitinės formalumų atlikimo tvarka. Taigi, Institucijos išvada, kad A. Ž. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio sudėtis yra visiškai nepagrįsta ir nemotyvuota. Tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 211 straipsnį, nepakanka tik formaliai konstatuoti muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimo, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko ar jų neatliko, nors turėjo pareigą atlikti, tyčia arba dėl neatsargumo (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. A N2-293-795/2020). Atkreipia dėmesį ir į tai, kad ANK 211 straipsnyje yra sukonstruota blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai (Muitinės formalumų atlikimo tvarka) turėtų būti nustatyti kituose teisės aktuose. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad A. Ž. kaltinamas pažeidęs blanketinę teisės normą, t. y. Taisyklių 4.12 punkto 4 dalies reikalavimus, todėl šiuo atveju būtina įvertinti šios normos turinį ir nustatyti ar joje yra nustatyta muitinės formalumų atlikimo tvarka, ir ar šios tvarkos nebuvo laikytasi. Taisyklių 4.12 punkte iš esmės reglamentuota Eksporto (reeksporto) deklaracijos pripažinimo negaliojančia tvarka, kuomet deklarantas gali pateikti muitinės įstaigai prašymą pripažinti negaliojančia jai pateiktą eksporto (reeksporto) deklaraciją (Taisyklių 4.12 punkto 1 ir 2 dalys). Šių Taisyklių 4.12 punkto 4 dalyje numatyta, kad eksporto muitinės ištaigai pripažinus eksporto deklaraciją negaliojančia, deklarantas turi teisę deklaruoti tas pačias prekes iš naujo, Taisyklių 4.1 papunkčio nustatyta tvarka pateikdamas kitą eksporto (reeksporto) deklaraciją. Taigi, įvertinus Taisyklių 4.12 punkto nuostatas matyti, kad nagrinėjamu atveju nebuvo susiklosčiusi tokia situacija, jog A. Ž. (deklarantas) būtų pateikęs prašymą eksporto muitinės įstaigai pripažinti EK deklaraciją negaliojančia, todėl jis ir negalėjo pažeisti Taisyklių 4.12 punkto 4 dalyje nuostatų, kaip skundžiamame nutarime nurodo Institucija. Priešingai, A. Ž. pateikęs EK deklaraciją tikėjosi muitinės pareigūnų kompetencijos ir EK deklaracijoje deklaruotų prekių išleidimo eksportui, tačiau sulaukė muitinės sprendimo, kad deklaracija bus neišleista. Įvertinęs šį pranešimą, A. Ž. suprato, kad EK deklaracijos įforminimas baigėsi, todėl ir pateikė EK deklaraciją II, kuri taip pat dėl itin nekompetentingų muitinės pareigūnų veiksmų taip pat buvo neišleista, nors kaip jau buvo minėta, A. Ž. deklaruotos prekės nepateko į Reglamento II priede nurodytų prekių sąrašą, todėl nedelsiant turėjo būti išleistos eksportui. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, kad A. Ž. inkriminuoto administracinio nusižengimo nepadarė, todėl jo veikos kvalifikavimas pagal ANK 211 straipsnio 2 dalį yra negalimas, nes, kaip jau buvo minėta, jis suteikė Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnams visą reikalingą informaciją, kurios reikia prekių eksporto procedūrai įforminti ir muitiniam tikrinimui atlikti. Šiuo atveju A. Ž. nesiekė tyčia ar dėl neatsargumo suklaidinti muitinę. Institucija darydama išvadą dėl A. Ž. kaltės, neatskleidė jos turinio, nors būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-29-746/2015). Nagrinėjamu atveju A. Ž. kaltės turinys skundžiamame nutarime apskritai nenagrinėtas ir visiškai neatskleistas, todėl ir šiuo pagrindu jo veiksmų kvalifikavimas pagal ANK 211 straipsnio 2 dalį yra negalimas. Apibendrinant pasakytina, kad skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turėtų būti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena A. Ž. atžvilgiu dėl ANK 211 straipsnio 2 dalies numatyto nusižengimo padarymo turėtų būti nutraukta, nesant jo veiksmuose nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių (b. l. 2-4).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepime į skundą nurodė, kad su A. Ž. atstovo advokato skundu nesutinka. Skunde nurodė, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 211 straipsnio 2 dalį kyla už prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimą per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimą pažeidžiant nustatytą tvarką, padarytą pakartotinai. Taisyklių 4.1 papunktyje nurodyta: „Deklaracijos pateikimas“ (IE515LT). Deklarantas pateikia eksporto (reeksporto) deklaracijos duomenis eksporto muitinės įstaigai elektroniniu pranešimu IE515LT, kuriam deklarantas turi būti suteikęs unikalų eksporto (reeksporto) deklaracijos registravimo numerį (toliau – LRN). Eksporto (reeksporto) deklaracija gali būti pateikiama iš anksto (t. y. iki atitinkamų prekių pateikimo muitinei) arba jau pateikus atitinkamas prekes muitinei. Jeigu eksporto (reeksporto) deklaracija pateikiama iš anksto, ja deklaruojamos prekės turi būti pateiktos muitinei ne vėliau kaip per Reglamento (ES) Nr. 952/2013 171 straipsnyje nurodytą laikotarpį. Nepateikus prekių per minėtąjį laikotarpį, eksporto (reeksporto) deklaracijos duomenys MDAS panaikinami“. Šių taisyklių 4.12 papunkčio 4 dalyje nurodyta, kad: „Eksporto muitinės įstaigai pripažinus eksporto deklaraciją negaliojančia, deklarantas turi teisę deklaruoti tas pačias prekes iš naujo, Taisyklių 4.1 papunkčio nustatyta tvarka pateikdamas kitą eksporto (reeksporto) deklaraciją“. 2013 m. spalio 9 d. Europos Tarybos Parlamento ir tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 174 straipsnyje „Muitinės deklaracijos pripažinimas negaliojančia“ nurodyta, kad: „1. Deklaranto prašymu jau priimtą muitinės deklaraciją muitinė pripažįsta negaliojančia, jeigu jai pakanka įrodymų, bet kuriuo iš šių atvejų: a) prekės turi būti nedelsiant pateiktos kitai muitinės procedūrai įforminti; b) susiklosčius ypatingoms aplinkybėms nebetikslinga prekėms įforminti muitinės procedūrą, kuriai įforminti jos buvo deklaruotos. Tačiau jeigu muitinė yra pranešusi deklarantui apie savo ketinimą patikrinti prekes, prašymas pripažinti muitinės deklaraciją negaliojančia nepriimamas, kol šis tikrinimas neatliktas“. Teismų praktikoje pažymima, kad pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Kaltė – tai asmens, padariusio pažeidimą, vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais pažeidimo sudėties požymiais. Subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-677/2015). ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įstatyme numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, todėl jos turinio atskleidimas yra svarbus pagrindžiant administracinės atsakomybės taikymą, atitinkamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK, požymių buvimą. Administracinio nusižengimo požymiai, apibūdinantys jo išorinę (objektyvieji požymiai) bei vidinę (subjektyvieji požymiai) puses, sudaro bendrą visumą. ANK 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia yra tyčinės kaltės rūšis. ANK 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu:
Atsiliepimas
1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo. Valinis tyčinės kaltės elementas ANK 8 straipsnyje apibūdinamas atsižvelgiant į tyčios rūšis ir administracinio nusižengimo, kurio tyčinė kaltė konstatuojama, sudėties ypatumus (formalioji ar materialioji sudėtis). Veikų, ANK aprašytų formaliąja sudėtimi, valinis tiesioginės tyčios elementas, pagal ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą pasireiškia tuo, kad kaltininko valia sutelkta į pavojingos veikos padarymą. Psichinis santykis su pavojingos veikos padariniais įstatyme nenurodomas. Apibūdinant tiesioginę veikų, aprašytų materialiosiomis sudėtimis, tyčią (ANK 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas), valinis elementas reiškia ne tik kaltininko psichinį santykį su padaryta veika, bet ir jo psichinį santykį su ANK numatyto nusižengimo padariniais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-29-746/2015, 2AT-50-303/2018 suformuota praktika: „Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.“. Nagrinėjamu atveju svarbi ANK 9 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta, kad „Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti”. Šioje byloje A. Ž. Muitinės buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas už tai, kad jis, nesulaukęs muitinės sprendimo dėl eksporto deklaracijos MRN 22LTLC0100EK1D24E0 įforminimo pabaigos, pateikė naują eksporto deklaraciją MRN 22LTLC0100EK1D3180. Atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d., 09.44 val., Klaipėdos krovinių postui (duomenys neskelbtini) buvo pateikta ir registruota eksporto deklaracija MRN 4 22LTLC0100EK1D24E0. Šiai eksporto deklaracijai Rizikos informacijos, įvertinimo, atrankos, patikrinimų ir patikrinimo priežiūros valdymo modulis (toliau–RATIS) parinko geltonąjį tikrinimo kanalą su užduotimi: 540 – Patikrinti netarifinio reguliavimo priemonių taikymo teisingumą (Galima rizika, kad pažeidžiamos Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 nuostatos, kai draudžiama parduoti, tiekti ar eksportuoti dvejopo naudojimo prekes ar technologijas bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui Rusijoje, jeigu tie objektai yra ar gali būti skirti naudojimui kariniais tikslais arba kariniam galutiniam vartotojui. Muitinio įforminimo metu pareikalauti muitiniam tikrinimui pateikti transporto bei prekių pardavimo (tiekimo) dokumentus (sutartis, sąskaitas-faktūras ir t. t.). Deklarantui pateikus prašomus dokumentus, patikrinti ar pagal dokumentus deklaruojamos prekės neskirtos kariniams tikslams, t. y. ypatingą dėmesį kreipiant į muitinės deklaracijoje nurodytą prekių gavėją, su kuo sudaryta prekių pirkimo-pardavimo, tiekimo sutartis. Vadovaujantis Tarybos reglamento (ES) 2022/428, kuriuos iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 833/2014 (toliau–Reglamentas), 3 straipsniu, DRAUDŽIAMA tiesiogiai arba netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti arba eksportuoti II priede išvardytas Sąjungos arba kitokios kilmės prekes ar technologijas bet kuriam fiziniam arba juridiniam asmeniui, subjektui arba organizacijai Rusijoje. Draudimas netaikomas: *sutarčių sudarytų iki 2022 m. kovo 16 d. vykdymui, jeigu kompetentingai institucijai informacija perduota bent prieš penkias dienas; *Reglamento 3 str. 3 d. nurodytais atvejais; * kai pagal Reglamento 3 str. 6 d. suteiktas Eksporto leidimas). V. M. departamento generalinio direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. 1BE-617 „Dėl sustiprinto muitinio tikrinimo ir kitų muitinei priskirtų funkcijų užtikrinimo“ bei įtariant, kad deklaruojamos prekės galimai patenka į taikomas sankcijas, MDAS žinute, 11.03 val., A. Ž. buvo paprašyta pateikti leidimą eksportui arba LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos išvadą bei papildomai įspėta, kad nepateikus prašomų dokumentų, deklaracija bus neišleista. A. Ž., 11.10 val., MDAS žinute, paklausė, kokia išvada reikalinga, nes prekės kodas nepatenka į uždraustų ex kodų sąrašą. Papildomai, 13.13 val., A. Ž. informuotas, kad deklaruojamos prekės pažeidžia Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 nuostatas, todėl deklaracija bus neišleista (deklaracija neišleista 13.16 val.). A. Ž., 11.03 val., gavęs iš muitinės MDAS žinutę su prašymu pateikti leidimą eksportui arba LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos išvadą, ir žinodamas, kad nepateikus prašomų dokumentų, deklaracija bus neišleista, nesulaukęs muitinės sprendimo dėl deklaracijos MRN 22LTLC0100EK1D24E0 įforminimo pabaigos, tą pačią dieną, 12.01 val., toms pačioms prekėms, pateikė naują eksporto deklaraciją MRN 22LTLC0100EK1D3180, galimai tikėdamasis, kad ši deklaracija bus įforminta kitos teritorinės muitinės ir (ar) kito pareigūno be prašomų papildomų dokumentų (be eksporto leidimo ar be LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos išvados). Tačiau, naujai pateiktai eksporto deklaracijai MRN 22LTLC0100EK1D3180, RATIS parinko tą patį geltonąjį tikrinimo kanalą su ta pačia tikrinimo užduotimi. Dokumentinio tikrinimo metu MDAS žinute A. Ž. buvo paprašyta paaiškinti, kodėl jis teikia dar vieną deklaraciją su tais pačiais duomenimis bei prekėmis. A. Ž. į klausimą neatsakė, tačiau atrašė, kad prekės kodas nepapuola į uždraustų prekių sąrašą. Kadangi jis į klausimą neatsakė, MDAS žinute buvo išsiųstas pakartotinas paklausimas, kodėl yra teikiama dar viena deklaracija su identiškais duomenimis bei prekėmis. A. Ž. pakartotinai į klausimą neatsakė, tačiau atrašė, kad prekės kodas nepatenka į neleistinų prekių sąrašą. Jis buvo informuotas, kad yra pažeidžiamos Reglamento Nr. 833/2014 3 straipsnio nuostatos, išimtis netaikoma, nes pateikta pirkimo/pardavimo sutartis sudaryta 2022 m. gegužės 15 d., eksporto leidimas nepateiktas, analogiška deklaracija, MRN 22LTLC0100IM1D24E0, jau buvo neišleista, todėl buvo priimtas sprendimas deklaracijos MRN 22LTLC0100EK1D3180 neišleisti. Vienu metu pateikdamas dvi vienodas eksporto deklaracijas, A. Ž. pažeidė Taisyklių 4.12 punkto 4 pastraipą ir padarė nusižengimą numatytą ANK 211 str. 2 d. Administracinės bylos medžiaga, aukščiau paminėtu teisiniu reguliavimu įrodyta, kad A. Ž. yra atsakingas už prekių deklaravimą pažeidžiant nustatytą tvarką, todėl mano, kad Muitinė pagrįstai jį pripažino padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą ir taikė tinkamą 5 nuobaudą, todėl nutarimo naikinti nėra pagrindo, o A. Ž. skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Teismo posėdžio metu A. Ž. atstovas advokatas Eligijus Vinckus (nuotoliniu būdu) palaikė skundą jame nurodytais argumentais. Parodė, kad A. Ž. pranešė muitinės įstaigai, jog prekės kodas nepatenka į sankcionuotų prekių sąrašą, muitinės pareigūnas būdamas nekompetentingas vis tiek reikalavo dokumentų, kurių nereikėjo. Vėliau A. Ž. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, jog jis negalėjo pateikti deklaracijos antrą kartą. Šiuo atveju nėra jokio administracinio nusižengimo, nes nėra jokios teisės normos, kurioje būtų nurodyta, kad negalima teikti deklaracijos antrą kartą. A. Ž. nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 2 dalyje, kadangi jo veiksmuose nėra nei objektyviųjų nei subjektyviųjų inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių, nėra jo kaltės, todėl jis negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Nuo pat pirmų minučių deklarantas buvo teisus, muitinė neturėdama jokių argumentų pakartotinai prašė pateikti dokumentus. Kai deklarantas pateikė dokumentą, kuriame nurodyta, jog prekė nėra sankcionuojama, jam vis tiek buvo surašytas nutarimas. Deklarantas skaitė reglamento nuostatas ir suprato, kad prekė nesankcionuojama. Mano, kad šiuo atveju administracinė teisena turi būti nutraukta, nes nėra administracinio nusižengimo sudėties. Prašo Klaipėdos teritorinės muitinės 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimą panaikinti, administracinę teiseną nutraukti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Klaipėdos teritorinės muitinės teisės skyriaus atstovas T. B. (nuotoliniu būdu) parodė, kad deklarantas nesulaukęs muitinės sprendimo pateikė antrą deklaraciją. Pažeidimo esmė pažeidimo yra tame, jog nebaigus deklaracijos buvo pateikta kita deklaracija. Norint įsitikinti, kad prekės nepatenka į sankcionuotų prekių sąrašą, tam reikia laiko, kyla klausimas ko siekė deklarantas teikdamas deklaraciją antrą kartą. Paaiškino, kad jeigu yra teikiama deklaracija, kiekviena iš jų patenka į kažkokį kanalą – žalią, geltoną, raudoną. Šiuo atveju deklaracija pateko į geltoną kanalą, kuri reikalauja patikrinimo. Koks asmens tikslas buvo pateikti antrą deklaraciją ir ar tai nebuvo sąmoningas veiksmas apeiti sistemą. Dėl žinutės, kurioje muitinės įstaiga parašė A. Ž., jog prašo pateikti leidimą, kitaip deklaracija nebus išleista nurodė, kad šiuo atveju reikia suprasti taip, kad gali būti priimtas muitinės sprendimas pripažinti deklaraciją negaliojančia. Prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
2022 m. rugpjūčio 25 d. Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių postui (duomenys neskelbtini) buvo pateikta eksporto deklaracija MRN 22 LTLC0100EK1D24E0. Deklaruojamos prekės – kalnų kasimo mašinų atsarginės dalys, KN kodu 8431498000. Deklaraciją pateikė UAB (duomenys neskelbtini), atstovas A. Ž. (b. l. 30-31).
2022 m. rugpjūčio 25 d. deklarantas A. Ž. pateikė deklaraciją MRN 22LTLC0100EK1D3180. Deklaruojama prekė – kalnų kasimo mašinos atsarginės dalys, KN kodu 8431498000 (b. l. 28).
Iš Ekonomikos Finansų ir Ūkio gaivinimo ministerijos rašto SBDU-R833-2022/03/08-01 dėl eksporto projekto į Rusiją matyti, kad mašinos ir atsarginės kasyklos technikos dalys, išvardytos užsakymuose Nr. (84314980) nepatenka į 2014 m. liepos 31 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 833/2014 su pakeitimais. Galima laisvai vykdyti nurodytų prekių eksportą (b. l. 18).
2022 m. rugsėjo 17 d. A. Ž. paaiškinime nurodė, kad jis pateikė į MDAS sistemą BD Nr. 22 LTLC0100EK1D3180 2022 m. rugpjūčio 25 d. nesulauks atsakymo dėl deklaracijos MRN 22LTLC0100EK1D24E0 2022 m. rugpjūčio 28 d., kadangi iš siuntėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Prancūzijos Ekonomikos Finansų ir Ūkio gaivinimo Ministerijos patvirtinantį raštą SBDU-R833-2022/03/08-01, kad dėl projekto į Rusijos Federaciją dėl dvejopo naudojimo prekių grupės Mašinos ir atsarginės kasybos technikos dalys pagal 2014 m. liepos 31 d. tarybos Reglamento (ES) Nr. 833/2014 su pakeitimais galima gabenti prekes pagal kombinuotą nomenklatūra prekės kodus 84314980. Mano, kad nemato savo kaltės ir nusižengimo, nes rėmėsi Ekonomikos Finansų ir Ūkio gaivinimo Ministerijos gautu raštu (b. l. 18).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
ANK 211 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta už prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimą per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimą pažeidžiant nustatytą tvarką. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad ANK 211 straipsnyje įtvirtinta teisės akto norma yra blanketinė, nukreipianti į Europos Sąjungos muitinių veiklą reglamentuojančius teisės aktus.
Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-362 patvirtintų Elektroninės eksporto (reeksporto) deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto ir reeksporto muitinės formalumų vykdymą, mainų 4.12 punkto 4 d. numatyta, kad eksporto muitinės įstaigai pripažinus eksporto deklaraciją negaliojančia, deklarantas turi teisę deklaruoti tas pačias prekes iš naujo, Taisyklių 4.1 papunkčio nustatyta tvarka pateikdamas kitą eksporto (reeksporto) deklaraciją.
Tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 211 straipsnį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista muitinės formalumų atlikimo tvarka, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko ar jų neatliko, nors turėjo pareigą atlikti, tyčia arba dėl neatsargumo. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-437-478/2021).
Teismas, susipažinęs ir įvertinęs bylos medžiagą, skundo nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad A. Ž. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 2200 Eur bauda dėl to, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d., 09.44 val., S. N. g. 4, Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) krovinių poste buvo pateikta eksporto deklaracija MRN 22LTLC0100EK1D24E0. Deklaruojama prekė – kalnų kasimo mašinos atsarginės dalys KN kodu 8431498000. Muitinio tikrinimo metu buvo nustatyta, kad eksporto deklaracijoje nurodytoms prekėms taikomos sankcijos, nes prekių kodas 8431498 patenka į Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje II priedą. MDAS žinute A. Ž. buvo paprašyta pateikti leidimą prekių eksportui arba Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos išvadą, dėl eksportuojamų prekių. Tuo pačiu jis buvo įspėtas, kad nepateikus prašomų dokumentų, deklaracija MRN 22LTLC0100EK1D24E0 bus neišleista. A. Ž. nesulaukęs muitinės sprendimo dėl deklaracijos MRN 22LTLC0100EK1D24E0 įforminimo pabaigos, tą pačią dieną toms pačioms prekėms pateikė naują eksporto deklaraciją MRN 22LTLC0100EK1D3180. Dokumentinio tikrinimo metu MDAS žinute A. Ž. buvo paprašyta paaiškinti, kodėl teikė dar vieną deklaraciją su tais pačiais duomenimis bei prekėmis. Tačiau į klausimą neatsakė ir tvirtino, kad prekės kodas nepapuola į uždraustų prekių sąrašą. Buvo priimtas sprendimas deklaracijos MRN 22LTLC0100EK1D3180 neišleisti. Klaipėdos teritorinė muitinė kreipėsi į A. Ž. 2022 m. rugsėjo 9 d., raštu prašydama pateikti paaiškinimą dėl toms pačioms prekėms pateiktų dviejų eksporto deklaracijų bei pateikti įrodančius dokumentus, kuriais remiantis jis informavo, jog deklaruotos prekės nepriskiriamos sankcionuotoms prekėms. 2022 m. rugsėjo 17 d. elektroniniu paštu jis pateikė dokumentus, įrodančius, kad prekės nepriskiriamos sankcionuotoms prekėms, tačiau nepaaiškino, kodėl toms pačioms prekėms pateikė antrą deklaraciją. Nesulaukęs muitinės sprendimo dėl deklaracijos 22LTLC0100EK1D24E0 informavimo pabaigos, pateikė naują eksporto deklaraciją MRN 22LTLC0100EK1D3180. Šiuo veiksmu A. Ž. pažeidė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-362 patvirtintų Elektroninės eksporto (reeksporto) deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto ir reeksporto muitinės formalumų vykdymą, mainų taisyklių 4.12 p. 4 d.: „Eksporto muitinės įstaigai pripažinus eksporto deklaraciją negaliojančia, deklarantas turi teisę deklaruoti tas pačias prekes iš naujo Taisyklių 4.1 papunkčio nustatyta tvarka pateikdamas kitą eksporto (reeksporto) deklaraciją“. A. Ž., nesutikdamas su šiuo nutarimu jam paskirta nuobauda, kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jo veiksmuose nebuvo nei objektyviųjų nei subjektyviųjų inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių. ANK 211 straipsnyje nustatytos dvi alternatyvios veikos už kurių pažeidimą asmenį galima būtų traukti administracinėn atsakomybėn: 1) kai prekės nepateikiamos per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti 2) prekės deklaruojamos pažeidžiant nustatytą tvarką. A. Ž. negalėjo būti patrauktas atsakomybėn dėl pirmosios veikos, nes EK deklaracijoje nebuvo nustatytas joks muitinės procedūros vykdymo terminas, o ir deklaruotos prekės buvo pateiktos muitiniam tikrinimui. Be to, jis negali būti patrauktas atsakomybėn ir dėl antrosios veiklos (prekės deklaruojamos pažeidžiant nustatytą tvarką), nes bylos medžiaga patvirtina, kad priešingai nei teigia Institucija, EK deklaracijoje deklaruotos prekės nepriskiriamos Reglamento II priede nurodytoms sankcionuojamoms prekėms. A. Ž. muitinės formalumų atlikimo tvarkos nepažeidė, nes EK deklaracijoje deklaruotoms prekėms jokių Eksporto leidimų nereikėjo, todėl, Klaipėdos Teritorinės muitinės pareigūnai nepagrįstai reikalavo pateikti Eksporto leidimą ir tuo pačiu nevykdė pareigos įforminti muitinės procedūrą, bet priešingai, piktnaudžiaudami savo įgaliojimais, nepagrįstai nurodė deklarantui, kad deklaracija bus neišleista. Vien tai, kad A. Ž. dėl pačių Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų neveikimo pateikė naują EK deklaraciją nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo pažeista muitinės formalumų atlikimo tvarka. Klaipėdos teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su skundo argumentais, A. Ž. nubaustas už tai, kad jis, nesulaukęs muitinės sprendimo dėl eksporto deklaracijos MRN 22LTLC0100EK1D24E0 įforminimo pabaigos, pateikė naują eksporto deklaraciją MRN 22LTLC0100EK1D3180. V. M. departamento generalinio direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą Nr. 1BE-617 „Dėl sustiprinto muitinio tikrinimo ir kitų muitinei priskirtų funkcijų užtikrinimo“ bei įtariant, kad deklaruojamos prekės galimai patenka į taikomas sankcijas, MDAS žinute, 11.03 val., A. Ž. buvo paprašyta pateikti leidimą eksportui arba LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos išvadą bei papildomai įspėta, kad nepateikus prašomų dokumentų, deklaracija bus neišleista. A. Ž., 11.10 val., MDAS žinute, paklausė, kokia išvada reikalinga, nes prekės kodas nepatenka į uždraustų ex kodų sąrašą. Papildomai, 13.13 val., A. Ž. informuotas, kad deklaruojamos prekės pažeidžia Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 nuostatas, todėl deklaracija bus neišleista (deklaracija neišleista 13.16 val.). A. Ž., 11.03 val., gavęs iš muitinės MDAS žinutę su prašymu pateikti leidimą eksportui arba LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos išvadą, ir žinodamas, kad nepateikus prašomų dokumentų, deklaracija bus neišleista, nesulaukęs muitinės sprendimo dėl deklaracijos MRN 22LTLC0100EK1D24E0 įforminimo pabaigos, tą pačią dieną, 12.01 val., toms pačioms prekėms, pateikė naują eksporto deklaraciją MRN 22LTLC0100EK1D3180, galimai tikėdamasis, kad ši deklaracija bus įforminta kitos teritorinės muitinės ir (ar) kito pareigūno be prašomų papildomų dokumentų (be eksporto leidimo ar be LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos išvados). Tačiau, naujai pateiktai eksporto deklaracijai MRN 22LTLC0100EK1D3180, RATIS parinko tą patį geltonąjį tikrinimo kanalą su ta pačia tikrinimo užduotimi. Dokumentinio tikrinimo metu MDAS žinute A. Ž. buvo paprašyta paaiškinti, kodėl jis teikia dar vieną deklaraciją su tais pačiais duomenimis bei prekėmis. A. Ž. į klausimą neatsakė, tačiau atrašė, kad prekės kodas nepapuola į uždraustų prekių sąrašą. Kadangi jis į klausimą neatsakė, MDAS žinute buvo išsiųstas pakartotinas paklausimas, kodėl yra teikiama dar viena deklaracija su identiškais duomenimis bei prekėmis. A. Ž. pakartotinai į klausimą neatsakė, tačiau atrašė, kad prekės kodas nepatenka į neleistinų prekių sąrašą. Jis buvo informuotas, kad yra pažeidžiamos Reglamento Nr. 833/2014 3 straipsnio nuostatos, išimtis netaikoma, nes pateikta pirkimo/pardavimo sutartis sudaryta 2022 m. gegužės 15 d., eksporto leidimas nepateiktas, analogiška deklaracija, MRN 22LTLC0100IM1D24E0, jau buvo neišleista, todėl buvo priimtas sprendimas deklaracijos MRN 22LTLC0100EK1D3180 neišleisti. Vienu metu pateikdamas dvi vienodas eksporto deklaracijas, A. Ž. pažeidė Taisyklių 4.12 punkto 4 pastraipą ir padarė nusižengimą numatytą ANK 211 straipsnio 2 dalyje. Teismo posėdžio metu A. Ž. atstovas advokatas parodė, kad šiuo atveju nėra jokio administracinio nusižengimo, nes nėra jokios teisės normos, kuri neleistų teikti deklaracijos antrą kartą. A. Ž. nepadarė ANK 211 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, nes jo veiksmuose nėra nei objektyviųjų nei subjektyviųjų jam inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių. Nuo pat pirmų minučių deklarantas buvo teisus, muitinė neturėdama jokių argumentų pakartotinai prašė pateikti dokumentus. Teismo posėdžio metu Klaipėdos teritorinės muitinės teisės skyriaus atstovas T. B. parodė, kad deklarantas nesulaukęs muitinės sprendimo deklarantas pateikė antrą deklaraciją. Esmė pažeidimo yra tame, jog nebaigus deklaracijos buvo pateikta kita deklaracija. Paaiškino, kad jeigu yra teikiama deklaracija, kiekviena iš jų patenka į kažkokį kanalą – žalią, geltoną, raudoną. Šiuo atveju deklaracija pateko į geltoną kanalą, kuri reikalauja patikrinimo. Koks asmens tikslas buvo pateikti antrą deklaraciją ar tai nebuvo sąmoningas veiksmas apeiti sistemą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad A. Ž. 2022 m. rugpjūčio 25 d., 09.44 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) krovinių poste pateikė eksporto deklaraciją MRN 22LTLC0100EK1D24E0. Deklaruojama prekė – kalnų kasimo mašinos atsarginės dalys KN kodu 8431498000. Muitinio tikrinimo metu buvo spręsta, kad eksporto deklaracijoje nurodytoms prekėms taikomos sankcijos, nes prekių kodas 8431498 patenka į Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (toliau – Reglamentas) II priedą. MDAS žinute muitinės įstaiga A. Ž. paprašė pateikti leidimą prekių eksportui arba Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos išvadą, dėl eksportuojamų prekių. Taip pat, jis buvo įspėtas, kad nepateikus prašomų dokumentų, deklaracija MRN 22LTLC0100EK1D24E0 bus neišleista. A. Ž. atsakė muitinei, kad prekės kodas nepapuola į uždraustų prekių sąrašą bei nesulaukęs muitinės sprendimo dėl deklaracijos MRN 22LTLC0100EK1D24E0 įforminimo pabaigos, tą pačią dieną toms pačioms prekėms pateikė naują eksporto deklaraciją MRN 22LTLC0100EK1D3180. Dokumentinio tikrinimo metu MDAS žinute A. Ž. buvo paprašyta paaiškinti, kodėl teikė dar vieną deklaraciją su tais pačiais duomenimis bei prekėmis. A. Ž. vėl atsakė muitinei, kad prekės kodas nepapuola į uždraustų prekių sąrašą. Klaipėdos teritorinė muitinė kreipėsi į A. Ž. 2022 m. rugsėjo 9 d., raštu prašydama pateikti paaiškinimą dėl toms pačioms prekėms pateiktų dviejų eksporto deklaracijų bei pateikti įrodančius dokumentus, kuriais remiantis jis informavo, jog deklaruotos prekės nepriskiriamos sankcionuotoms prekėms. 2022 m. rugsėjo 17 d. elektroniniu paštu jis pateikė dokumentus, įrodančius, kad prekės nepriskiriamos sankcionuotoms prekėms. Iš ekonomikos, finansų ir ūkio gaivinimo ministerijos laiško dėl eksporto projekto į Rusiją matyti, kad mašinos ir atsarginės kasyklos technikos dalys, išvardytos užsakymuose Nr. (84314980) nepatenka į 2014 m. liepos 31 d. Tarybos Reglamento (ES) Nr. 833/2014 su pakeitimais. Galima laisvai vykdyti nurodytų prekių eksportą (b. l. 18). Iš A. Ž. ir muitinės įstaigos susirašinėjimo matyti, jog A. Ž. ne kartą teigė, jog deklaruojamos prekės kodas nepatenka į Reglamento II priede nurodytų prekių sąrašą (b. l. 4-7).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Ž. muitinės formalumų atlikimo tvarkos nepažeidė, o Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai, nepatikrinę A. Ž. pateiktos informacijos, jog jo deklaruojamos prekės su kodu 84314980 nepatenka į sankcionuotų prekių sąrašą, nepagrįstai iš A. Ž. reikalavo pateikti Eksporto leidimą. Vien tai, jog A. Ž., atsižvelgdamas į tai, jog gavo iš muitinės pareigūnų informaciją, kad jo pirmoji pateikta deklaracija bus neišleista, pateikė naują deklaraciją, nesudaro pagrindo išvadai, kad buvo pažeista muitinės formalumų atlikimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek A. Ž. pateikta pirmoji deklaracija Nr. MRN 22LTLC0100EK1D24E0, tiek antroji deklaracija MRN 22LTLC0100EK1D3180, nebuvo pripažintos negaliojančiomis.
Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.
Ištyrus rašytinę bylos medžiagą, išklausius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato ir muitinės atstovo paaiškinimų, darytina išvada, jog A. Ž. savo veiksmais nepažeidė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-362 patvirtintų Eksporto (reeksporto) deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto ir reeksporto muitinės formalumų vykdymu, mainų taisyklių 4.12 punkto 4 dalies, todėl nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 2 dalyje. Taisyklių 4.12 punkto 4 dalyje numatyta, kad eksporto muitinės įstaigai pripažinus eksporto deklaraciją negaliojančia, deklarantas turi teisę deklaruoti tas pačias prekes iš naujo, Taisyklių 4.1 papunkčio nustatyta tvarka pateikdamas kitą eksporto (reeksporto) deklaraciją.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažįstama, kad A. Ž. 2022 m. rugpjūčio 25 d., 09.44 val., (duomenys neskelbtini), nesulaukęs muitinės sprendimo dėl deklaracijos MRN 22LTLC0100EK1D24E0 įforminimo pabaigos, tą pačią dieną toms pačioms prekėms pateikdamas naują eksporto deklaraciją MRN 22LTLC0100EK1D3180, nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 2 dalyje, nes A. Ž. veiksmuose nėra šio administracinio nusižengimo sudėties - nėra subjektyvaus požymio – kaltės, todėl A. Ž. teisėtas veikimas negali būti administracinės atsakomybės pagrindas. Esant nustatytoms aplinkybėms A. Ž. skundas tenkintinas ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-656-2022 panaikintinas kaip nepagrįstas ir administracinio nusižengimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos miesto rūmuose gautas pareiškėjo A. Ž. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracinio nusižengimo byloje. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad išlaidos advokato pagalbai sudarė 1195,48 Eur.
ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija 2022 m. balandžio 12 d. Nr. XIV-1011 įsigaliojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d.) nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184, patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) yra nustatyti atlygintinų išlaidų rekomenduojami maksimalūs dydžiai baudžiamosiose bylose. Tačiau šis dydis nustatomas ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
Bylos duomenys patvirtina, kad A. Ž. savo atstovui advokatui Eligijui Vinckui už skundo parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje sumokėjo 1195,48 Eur. Nagrinėjamu atveju skundas tenkinamas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, todėl darytina išvada, kad A. Ž. turi teisę į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš valstybės. Atsižvelgdamas į bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, skirtą tam darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo, sąžiningumo principus, teismas sprendžia, jog A. Ž. iš valstybės priteistina 1195,48 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. skundą patenkinti.
Klaipėdos teritorinės muitinės 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-LM00-ANR_N-656-2022 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 2 dalį A. Ž. atžvilgiu nutraukti.
Priteisti A. Ž. iš valstybės 1195,48 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt penkis eurus 48 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Nutarimas per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.