Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Žilvinui Generauskui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. R. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. R. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2025 m. sausio 25 d. apie 18.38 val. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2025 m. sausio 25 d. 18.51 val. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0141, nustatytas 3,22 ‰ (promilių) neblaivumas.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

S. R. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo namuose, Respublikos gatvėje, išgėrė degtinės butelį. Degtinę namuose gėrė vienas. Važiavo turbūt pas seserį, nes policija pagavo jos kieme. Neblaivus važiavo 2-3 km. Sesė gyvena 2-3 km atstumu nuo jo. Neturi problemų su alkoholiu, vartojo tą dieną, nes blogai buvo su sveikata. Sutinka su jam nustatytu neblaivumu. Savo tokį poelgį vertina blogai. Tai ne pirmas kartą, kai yra traukiamas atsakomybėn už vairavimą esant neblaiviam, tai buvo 2013 m. ir buvo atimta teisė vairuoti 2 metams. Tik neseniai, gal prieš tris mėnesius, persilaikė teises ir susigrąžino vairuotojo pažymėjimą. Nuo 2015 m. iki 2024 m. nesusigrąžino vairuotojo pažymėjimo. Naujas vairuotojo pažymėjimas naujas išduotas 2024 m. lapkričio 7 d. Vairuota transporto priemonė priklauso draugui B.. Draugas duodavo važinėtis su jo transporto priemone, nes kartu vienam kieme gyvena, jis neturi teisės vairuoti. Sesuo gali daryti jam įtaką, kad daugiau nedarytų tokių nusikalstamų veikų, nes ji yra vyresnė ir jis jos klauso. Nežino kodėl važiavo pas seserį neblaivus. Bedarbio pašalpos negauna. Gyvena iš santaupų. Nedirba virš dvejų metų. Kai išsilaikė teises, galvojo dirbti vairuotoju, anksčiau dirbo užsienyje. Apie šį įvykį su seserimi kalbėjo. Kad šitaip pasielgė, sesuo reagavo neigiamai. Dažnai su sese bendrauja, susitinka. Didžiausią įtaką jo elgesiui daro sesė. Padarė išvadas dėl padarytų savo veiksmų. Labai gailisi dėl to ką padarė.

Liudytoja S. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad teikė prašymą teismui šioje baudžiamojoje byloje ir prašė atleisti S. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kad padėtų broliui. Nurodė, kad nori atvesti brolį į protą. Jie šalia gyvena, dažnai susitinka, bendrauja ir kad taip jis pasielgtų, nepagalvojo. Brolis jos privengia, kalbės su juo, kad tokių įvykių daugiau nebūtų. Apie šį įvykį sužinojo iš pažįstamų, jis nepasisakė. Tai įvyko vakare, o ryte jai paskambino ir pranešė. Jis atvažiavo į jų kiemą, bet iki jos nebuvo atėjęs. Kas įvyko jos kieme nežinojo, nes jos langai yra kitoje pusėje. Namuose su broliu aptarė jo elgesį. Kai paklausė brolio dėl ko įvyko taip, pasiaiškinimo nebuvo, tai padarė alkoholis. Po kiek laiko ir pats supranta, kad kažkas baisaus įvyko, bet nebepakeisi. Išsakė jam priekaištus, jis juos priėmė, sėdėjo nuleidęs galvą kaip mažas vaikas. Su broliu daug kartų kalbėjo apie šį įvykį ir blaivas jis supranta. Ji vairuoja 22 metus. Nėra bausta administracine tvarka, nebaustas ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Neteista. Išsilavinimas – aukštesnysis. Dirba (duomenys neskelbtini). Tikisi, kad brolis daugiau nebedarys nusikalstamų veikų. Brolis per šventes pavartoja alkoholį, bet ne kiekvieną dieną. Kaip laiduotoja žino savo pareigas. Jeigu būtų kas nors ne taip su broliu, auklėtų ir galėtų atsisakyti laidavimo. Jeigu teismas skirtų užstatą, galėtų sumokėti 300 eurų, nes jos uždarbis yra truputį daugiau nei minimumas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. R. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą S. R. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi jis vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatytas 3,22 promilių neblaivumas. Tai patvirtina pačio kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, liudytojo A. P. parodymai dėl neblaivaus vairuotojo, nustatyto neblaivumo rezultatai, įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. S. R. du kartus buvo tikrinamas alkoholio matuokliu, kurio naudojimas yra įteisintas, ir, pagal bylos duomenis, įrenginiui laiku atlikta metrologinė patikra, ji yra galiojanti, todėl pagrindo abejoti nustatytu S. R. neblaivumu teismas neturi. Kaltinamasis S. R. neginčijo jam nustatyto neblaivumo.

Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo/neskyrimo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, jo gynėjas, laiduotoja prašė atleisti kaltinamąjį S. R. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.

Byloje yra pateiktas laiduotojos S. P. 2025 m. sausio 31 d. prašymas atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 125).

Šios aplinkybės rodo, kad byloje yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, suponuojančios pagrindą atleisti S. R. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą, lygų įstatyme numatytam laidavimo termino minimumui, ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidimas nuo atsakomybės apskritai. Visų pirma, teismo išreikštas pasitikėjimas ir atleidimas yra sąlyginis ir jei asmuo nesilaiko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, sprendžiama dėl jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Antra, asmuo padaręs šiurkštų teisės pažeidimą neturi tikėtis išvengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir įtakoti asmens apsisprendimą dėl panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Baudžiamojo poveikio priemonės atlieka nubaudimo ir prevencinę funkciją, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą gali būti taikomos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis S. R. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms teismo nuomone baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą teismas atsižvelgia į tai, jog S. R. tokį šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė ne pirmą kartą, 2013 m. kovo 19 d. buvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, buvo uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, teisę vairuoti transporto priemones susigrąžino tik 2024 m. lapkričio 7 d., vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Nustatytos aplinkybės teismui suponuoja išvadą, kad kaltinamasis S. R. nėra linkęs laikyti nustatytų elgesio taisyklių, jam suteikta teise vairuoti transporto priemones naudojasi neatsakingai, ir toliau vykdo šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, anksčiau taikytas draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones kaltinamojo elgesiui įtakos nepadarė, todėl teismas sprendžia, jog, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. sausio 26 d.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. BK 72 straipsnio 5 dalyje reglamentuoja, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju, transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui – V. B. (b. l. 28), kuris buvo perdavęs naudotis transporto priemonę kaltinamajam ir prašė transporto priemonės nekonfiskuoti, todėl prokuroras pagrįstai nutarė konfiskuoti ne automobilį, o šio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal VšĮ Emprekis informaciją, vidutinė automobilio (duomenys neskelbtini), 2009 metų gamybos, kaina Lietuvoje su PVM yra 6230,00 Eur (b. l. 29). Kaltinamasis ir kaltinamojo gynėjas būtų išieškota kuo mažesnė konfiskuotino automobilio (duomenys neskelbtini) vertės dalis, atsižvelgiant į kaltinamojo turimus skolinius įsipareigojimus, tačiau nei kaltinamasis, nei jo gynėjas neteikė teismui jokio kitokio automobilio vertės nustatymo vertinimo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir kaltinamojo paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad kaltinamasis nedirba nuo 2012 metų pabaigos, Užimtumo tarnyboje registravosi tik 2024 m. gruodžio 10 d., nurodė dirbęs užsienyje, turimi skoliniai įsipareigojimai valstybei susidarė dėl nepilnamečiams vaikams nemokėto išlaikymo, kuomet išlaikymą mokėjo valstybė.

Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje, kai yra sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019). Nagrinėjamu atveju pagal VšĮ Emprekis informaciją, vidutinė automobilio (duomenys neskelbtini)kaina Lietuvoje su PVM yra 6230,00 Eur, (duomenys neskelbtini) vertė nebuvo nustatinėjama atliekant konkrečios transporto priemonės vertinimą, todėl ir jo rinkos vertė laikytina ta, kuri buvo nustatyta pagal VšĮ Emprekis informaciją, t. y. 6230,00 Eur (su PVM). Tad atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nesant pateiktų jokių kitų objektyvių duomenų, kurie leistų nustatyti mažesnę transporto priemonės vertę, nėra teisinio pagrindo abejoti, jog konfiskuotino turto vertė yra 6230,00 Eur. Teismui taip pat nepateikta duomenų apie sunkią kaltinamojo turtinę padėtį, jis yra darbingo amžiaus ir darbingas, nurodė gyvenantis iš santaupų, Lietuvoje nedirba daugiau kaip dvylika metų. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo mažinti konfiskuotino turto vertę.

Atsižvelgiant į išdėstytą kaltinamajam S. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto, t. y. transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 6 230,00 Eur konfiskavimas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 115-117).

Nagrinėjant bylą kaltinamajam S. R. ginti paskirtas advokatas Algimantas Ruginis. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. vasario 4 d. pirminė pažyma Nr. APD-2025-01458 (b. l. 133-137), iš kurios matyti, kad už S. R. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 175,00 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad gynėją skyrė teismas, nes gynėjo dalyvavimas bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas automobilio savininkui V. B. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Civilinis ieškinys nėra pareikštas.

S. R. išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisinės pasekmės (BK 40 straipsnio 6,7, 8 dalys, įstatymo redakcija galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.).

S. R. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 3, 6 ir 7 dalimis, 432 straipsniu,

nusprendžia:

S. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos S. P. atsakomybei, vienerių metų terminui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

uždrausti S. R. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius;

konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 230,00 Eur (šešis tūkstančius du šimtus trisdešimt eurų).

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo 2025 m. sausio 26 d.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti automobilio savininkui V. B..

Išaiškinti S. R., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti S. R., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti laiduotojai S. P., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.