Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovams A. V., A. K. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, trečiasis asmuo – antstolis R. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas jam perkelti ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. sav., pirkėjo atsakovo A. V. teises ir pareigas pagal 2015 m. spalio 19 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, įpareigojant ieškovą sumokėti atsakovui A. V. 1 780 Eur per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad ieškovas J. B. kartu su atsakovu A. K. 1998-08-17 įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. sav. (anksčiau buvo Molėtų raj.). Su atsakovu A. K. ne kartą buvo kalbėta dėl jo turimos dalies įsigijimo. Paskutinį kartą ieškovas siūlėsi įsigyti atsakovo A. K. turimą žemės sklypo dalį už 10 000 Eur. 2016 m. balandžio 5 d. ieškovas pokalbio telefonu su A. K. metu sužinojo, kad pastarasis rudenį pardavė savo žemės sklypo dalį pagal turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui aktą už 1780 Eur atsakovui A. V.. Kadangi ginčo žemės sklypo dalis nebuvo parduota varžytinėse, atsakovas A. K. neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.79 str. 2 d. nustatytos pareigos raštu pranešti žemės sklypo bendrasavininkui apie sprendimą parduoti savo žemės sklypo dalį bei jo pardavimo sąlygas. Tik žemės sklypo bendrasavininkui J. B. atsisakius pirkti žemės sklypą arba per įstatymo nustatytą terminą nepriėmus sprendimo, A. K. galėjo perleisti žemės sklypą kitiems asmenims. Tokiu būdu A. K., pardavęs žemės sklypo dalį asmeniui, neturinčiam pirmenybės teisės įsigyti jį privačion nuosavybėn, pažeidė CK 4.79 str. 1 d. įtvirtintą ieškovo J. B. pirmenybės teisę pirkti bendrasavininko parduodamą žemės sklypo dalį. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui aktu žemės sklypą pardavė už gerokai mažesnę kainą, nei ieškovas siūlėsi sumokėti už šio žemės sklypo dalį. Kadangi ieškovas iš atsakovo A. K. apie dalies žemės sklypo pardavimą sužinojo tik 2016-04-05, trijų mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuotinas būtent nuo šios datos.Atsakovas A. V. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2015-08-10 dieną antstolis R. V. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovą A. K., kad pagal 2015-07-17 dienos Žemės sklypo dalies ekspertizės aktą, nurodyto turto rinkos vertė – 1 780 Eur. CPK 704 str. 1 d. numatyta skolininko teisė iki varžytinių pradžios savarankiškai arba pavedant kitiems asmenims surasti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją, ką, šiuo atveju, atsakovas A. K. ir atliko. Pasiūlius atsakovui A. V. įsigyti nurodytą turtą, jis pastarąjį ir įgijo, sumokėdamas nurodytą pinigų sumą. Nors ieškovas teigia, kad apie turto perleidimą atsakovui A. V. sužinojo 2016-04-05 dieną, tačiau jokių šias faktines aplinkybes pagrindžiančių įrodinėjimo priemonių nepateikė. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas buvo parengtas 2015-10-19 dieną, todėl praleistas ieškinio senaties terminas. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų apie tariamai ieškovo siūlytą 10 000 Eur pardavimo kainą, juolab, kaip matyti iš bylos medžiagos, turtas yra įkainuotas 1780 Eur.Atsakovas A. K. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad daikto pardavimas vykdymo procese skolininko pasiūlytam pirkėjui yra vykdymo proceso dalis, turinti priverstinę vykdymo paskirtį, kai bendraturtis nepaisant jo valios priverstinai turi atsisakyti nuosavybės teisių į daiktą, jis neturi sandorio sudarymo pasirinkimo laisvės, o pradinėje vykdymo proceso stadijoje jis dar turi teisę pasirinkti savo parduodamo turto pirkėją. Todėl skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą gali būti sumažintos vykdymo išlaidos ir greičiau patenkinami visų kreditorių interesai. Daro išvadą, kad ieškovas žemės sklypo pardavimo metu neturėjo pirmumo teisės įsigyti vykdymo proceso metu parduodamą turtą, o atsakovas A. K. neturėjo pareigos jo informuoti. Tinkamą vykdymo proceso eigą užtikrina antstolis. Kadangi ieškovas neskundžia jokio antstolio veiksmo ar patvarkymo, todėl ieškinys turėtų būti atmestinas. Byloje nepateikta duomenų patvirtinančių atsakovų nesąžiningumą, nes A. V. turtą įgijo sąžiningai, skaidriame vykdymo procese, nepažeisdamas jokių teisės aktų reikalavimų.