Kauno apygardos teismo nutartis

2021-01-21 · Civilinė byla Nr. 2S-198-230/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-21
Bylos Nr.
2S-198-230/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13297-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Pareiškėjas
R. D.
Kreditorius
A. D., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
Civilinė byla Nr. 2S-198-230/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13297-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5.11
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. D. skundą suinteresuotiems asmenims – antstoliui V. K., išieškotojai A. D., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0072/19/01313.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas R. D. pateikė skundą dėl antstolio V. K. veiksmų, kuriame prašė pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus ir panaikinti 2020 m. liepos 27 d. patvarkymą Nr. S-20-72-13054 „Dėl 2020-01-02 patvarkymo Nr. S-20-72-17 patikslinimo“. Nurodė, kad antstolis, gavęs išieškotojos A. D. 2020 m. liepos 20 d. pranešimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo ir išsikeldinimo, privalėjo kreiptis į teismą, nes vykdymo procese gautame pranešime nurodytų klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai.

2. Antstolis V. K. 2020 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu skundo netenkino ir persiuntė skundą kartu su vykdomąja byla Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad išieškotoja A. D. pasinaudojo CK 6.130 ir 6.131 straipsniuose numatyta prievolės įskaitymo tvarka ir įskaitė savo 6 582,94 Eur reikalavimą skolininkui į jo 21 500 Eur dydžio reikalavimą jai. Tokiam įskaitymui pakanka vienos šalies pareiškimo. Apie savo valią išieškotoja informavo skolininką 2020 m. liepos 20 d. pranešimu. Gavęs išieškotojos pranešimą apie atliktą įskaitymą, antstolis laiko, kad skolininkas su išieškotoja yra visiškai atsiskaitęs, todėl priėmė ginčijamą patvarkymą, kuriuo patikslino, kad iš skolininko gaunamų pajamų turi būti išieškoma tik nepadengtų vykdymo išlaidų dalis.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius) atsiliepime į skundą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra ir nurodė, kad pagal antstolio patvarkymus VSDFV Kauno skyriuje iš skolininko R. D. gaunamų socialinio draudimo išmokų per laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvo išskaityta ir pervesta antstoliui V. K. iš viso 256,42 Eur.

4. Pareiškėjas R. D. atsiliepime į antstolio patvarkymą dėl skundo netenkinimo nurodė, kad, remdamiesi vien materialiosios teisės normomis – CK 6.130 ir 6.131 straipsniais, išieškotoja A. D., vykdydama įskaitymą, ir antstolis V. K., priimdamas 2020 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymą Nr. S-3230, pakeitė įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo priteista 21 500 Eur kompensacija, nepaisydami fakto, kad antstoliui perduotas 4 388,35 Eur skolos išieškojimas yra vykdomas CPK nustatyta tvarka ir antstolis žinojo arba turėjo žinoti, kad įskaitymas vykdomajame procese galimas tik tuo atveju, kai skolininkas R. D. turi vykdomąjį dokumentą, patvirtinantį jo reikalavimų teisėtumą, ir tik toks skolininko reikalavimas gali būti pripažįstamas vienarūšiu ir įskaitomas.

5. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) A. D. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė, kad CPK 593 straipsnio 2 dalis, kuria remiasi pareiškėjas, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenumato antstolio pareigos kreiptis į teismą dėl išieškotojos atlikto įskaitymo patvirtinimo. R. D. nenurodo kitų teisės aktų, numatančių tokią antstolio pareigą. CPK 687 straipsnio normos, esant pateiktiems skolininko ir išieškotojo vykdomiesiems dokumentams dėl priešpriešinių pinigų sumų, leidžia antstoliui savo iniciatyva atlikti šių sumų įskaitymą, priimant patvarkymą, ir nenumato pareigos tokį įskaitymą patvirtinti teismine tvarka. Asmenims turint tarpusavio vienarūšių reikalavimų, CK 6.130–6.131 straipsniai suteikia teisę atlikti įskaitymą. Įskaitymui pakanka vienos šalies valios ir informuoti kitą šalį. A. D. įskaitymą atliko, raštu informuodama R. D. apie įskaitymą ir jo apimtį, taigi įvykdė visus įstatymo reikalavimus įskaitymui atlikti ir informavo apie tai antstolį. Atitinkamai, antstolis galėjo tik pakoreguoti išieškomas sumas pagal išieškotojos pateiktą informaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi pareiškėjo R. D. skundo dėl antstolio V. K. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0072/19/01313 netenkino, priteisė iš pareiškėjo R. D. suinteresuotam asmeniui A. D. 200 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas nustatė, kad antstolis V. K. pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-2845-475/2019 vykdo 3 499,35 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų ir 889 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimą iš skolininko R. D. išieškotojai A. D.. Antstolis 2020 m. sausio 2 d. patvarkymu nukreipė išieškojimą į skolininko pajamas, gaunamas iš VSDFV Kauno skyriaus. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1160-1087/2020 atidalino butą, esantį (duomenys neskelbtini): priteisė ieškovei A. D. ½ dalį buto, priklausančią atsakovui R. D., priteisė iš ieškovės A. D. 21 500 Eur kompensaciją atsakovui R. D., ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas: priteisė iš atsakovo R. D. ieškovei A. D. 1 575 bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė iš atsakovo R. D. ieškovei A. D. 450 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Išieškotoja A. D. 2020 m. liepos 27 d. pranešimu, adresuotu R. D., informavo antstolį dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo ir išsikeldinimo. Šiame pranešime nurodyta, kad A. D., vadovaudamasi CK 6.130 ir 6.131 straipsniais, atsižvelgiant į jos ir R. D. turimus priešpriešinius piniginius reikalavimus, įskaito savo 6 582,94 Eur reikalavimą R. D. į jo 21 500 Eur reikalavimą A. D.. Gavęs šį pranešimą antstolis ginčijamu 2020 m. liepos 27 d. patvarkymu Nr. S-20-72-13054 „Dėl 2020-01-02 patvarkymo Nr. S-20-72-17 patikslinimo“ patikslino, kad iš skolininko R. D. pajamų, gaunamų iš VSDFV Kauno skyriaus, turi būti išskaičiuojama 514,83 Eur vykdymo išlaidų likutis, o skola ir palūkanos nebeišskaičiuojamos.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje yra pateiktas tik vienas vykdomasis dokumentas dėl 4 388,35 Eur skolos ir 178,32 Eur palūkanų išieškojimo iš R. D. išieškotojai A. D., bet nėra pateikta įrodymų dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl 21 500 Eur kompensacijos išieškojimo iš A. D. R. D., todėl nagrinėjamoje byloje CPK 687 straipsnis netaikytinas. Tačiau įstatymas nenumato jokių imperatyvių draudimų, neleidžiančių pačioms šalims atlikti įskaitymo. Pareiškėjas nenurodė jokių duomenų ir nepateikė įrodymų, kad teismo keliu užginčijo išieškotojos atliktą užskaitymą. Teismas sprendė, kad A. D. nesiekė, jog antstolis atliktų įskaitymą CPK 687 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, o atliko įskaitymą CK 6.130 straipsnyje numatyta tvarka tiesiogiai su R. D., ir apie tai tik informavo antstolį. Įskaitymo pagal CK 6.130 straipsnį atveju antstolis privalo tokį pranešimą laikyti informacija apie prievolės pasibaigimą ir atitinkamai spręsti vykdomosios bylos nutraukimo klausimą, prieš tai išsprendęs vykdymo išlaidų išieškojimo klausimą.

9. Teismas pareiškėjo argumentus, kad antstolis, gavęs išieškotojos pranešimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo ir išsikeldinimo, privalėjo kreiptis į teismą, nes vykdymo procese tokių klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai, atmetė kaip nepagrįstus. Pareiškėjo nurodyto CPK 593 straipsnio 2 dalyje yra išsamiai nurodyta, kokius pareiškimus vykdymo procese nagrinėja teismas, ir jame nėra nurodyta antstolio pareigos kreiptis į teismą dėl išieškotojos atlikto įskaitymo patvirtinimo. Be to, teismas pažymėjo, kad ginčijamu 2020 m. liepos 27 d. patvarkymu antstolis ir neatliko jokių priešpriešinių sumų įskaitymų, o tik patikslino išieškotiną iš skolininko pajamų sumą.

10. Teismas pažymėjo, kad suinteresuoto asmens A. D. turėtos išlaidos advokato pagalbai buvo sąlygotos pareiškėjo inicijuoto teisminio proceso dėl antstolio veiksmų, todėl, pareiškėjo skundo netenkinus, suinteresuoto asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjo R. D..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas priėjo neteisingos išvados, kad įstatymas nenumato jokių imperatyvių draudimų, neleidžiančių pačioms šalims atlikti įskaitymo.

1.2. Įstatymų leidėjas būtent CPK 687 straipsnio 1 dalyje nėra suformulavęs jokių imperatyvių draudimų, draudžiančių pačioms šalims atlikti įskaitymo vykdymo procese, todėl, teismui priėjus išvados, kad įskaitymo pagal CK 6.130 straipsnį atveju antstolis privalo tokį pranešimą laikyti informacija apie prievolės pasibaigimą ir atitinkamai spręsti vykdomosios bylos nutraukimo klausimą, prieš tai išsprendęs vykdymo išlaidų išieškojimo klausimą, byloje turėjo būti taikomos vykdomosios bylos nutraukimą ir vykdymo išlaidų išieškojimą reglamentuojančios imperatyvios CPK 629 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) normos.

1.3. Jeigu prievolė baigiasi išieškotojui vienašališkai įskaičius vienarūšius reikalavimus – vykdytinus teismo sprendimus, kai vykdomojoje byloje nėra lygiaverčių ir akivaizdžių reikalavimų, dėl kurių yra išduoti vykdomieji raštai, darytina išvada, kad toks pranešimas turi būti pripažintas atveju, kai išieškotojas atsisakė išieškojimo (CPK 629 straipsnio 1 punktas). Jeigu vykdomoji byla nutraukiama dėl to, kad išieškotojas atsisakė išieškojimo, išieškotojas privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas, išskyrus atlygį antstoliui. Šiuo atveju vykdomoji byla užbaigiama ir išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos iš skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos (Instrukcijos 166 punktas).

1.4. Šiuo atveju ne apeliantas, kaip skolininkas, sumokėjo skolą išieškotojui vykdymo procese, o išieškotojas, atlikdamas įskaitymą pagal CK 6.130 straipsnį, savo valia atsisakė skolos išieškojimo vykdymo procese, todėl jam tenka pareiga sumokėti visas vykdymo išlaidas, išskyrus atlygį antstoliui. Šiuo atveju vykdomoji byla turi būti užbaigiama ir išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos iš apelianto kaip skolininko neišieškomos ir išieškotojui negrąžinamos (Instrukcijos 166 punktas).

1.5. Antstolio 2020 m. liepos 27 d. patvarkymas iš skolininko R. D. pajamų, gaunamų iš VSDFV Kauno skyriaus, išskaičiuoti 514,83 Eur vykdymo išlaidų likučio, skolos ir palūkanų neskaičiuoti, yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant CPK 629 straipsnio 1 punktą ir Instrukcijos 166 punkte nustatytą vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką.

1.6. Antstolis, gavęs išieškotojos A. D. 2020 m. liepos 20 d. pranešimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo ir išsikeldinimo, privalėjo kreiptis į teismą, nes vykdymo procese jo gautame pranešime nurodytų klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai.

1.7. Tiek apelianto skundas, teisme gautas 2020 m. rugpjūčio 24 d., tiek apelianto atsiliepimas į antstolio 2020 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymą, teisme priimtas 2020 m. rugsėjo 10 d., tiek išieškotojos atliktas įskaitymas, dėl kurio vykdymo procese keičiama skolos, palūkanų ir vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka, galėjo būti laikomi pareiškimais pagal CPK 593 straipsnio 2 dalį, todėl antstolis turėjo pareigą kreiptis į teismą, o teismas tokius pareiškimus turėjo išnagrinėti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Tačiau antstolis išieškotojos pareiškimą perdavė teismui tik gavęs apelianto skundą, o teismas visus pareiškimus išnagrinėjo ne per septynias, o per šešiasdešimt tris dienas (nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. lapkričio 12 d.). Darytina išvada, kad antstolis, neperduodamas išieškotojos įskaitymo teismui, veikė ultra vires, dėl ko jo veiksmai turi būti pripažinti neteisėtais.

1.8. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. CPK 593 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai priteisė iš apelianto R. D. suinteresuotam asmeniui A. D. 200 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

12. Suinteresuotas asmuo A. D. atsiliepimu į pareiškėjo R. D. atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti konkretūs atvejai, dėl kokių klausimų vykdymo procese išsprendimo privaloma kreiptis į teismą. Nei CPK 593 straipsnio 2 dalyje, nei kitose CPK normose nėra nurodyta, kad įskaitymas vykdymo procese turi būti atliekamas CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka.

2.2. Nei CK, nei CPK nėra numatytų ribojimų, draudžiančių vykdymo procese atlikti įskaitymą 6.130 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismų praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad įskaitymas CK 6.130 straipsnyje tvarka vykdymo procese nėra ribojamas, nebent siekiama įskaityti nelygiaverčius reikalavimus vykdytinumo ir akivaizdumo prasme. Šiuo atveju A. D. įskaitė teismo patvirtintą reikalavimą į R. D. teismo patvirtintą reikalavimą, atitinkamai, įskaitytos buvo lygiavertės prievolės.

Šalies argumentai

2.3. Nors skolininkas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, motyvuodamas, kad įskaitymas turėjo būti atliekamas 593 straipsnyje nustatyta tvarka, atskirajame skunde skolininkas pateikia visiškai naują argumentą, kad įskaitymo atlikimas turi būti traktuojamas kaip A. D. išieškojimo atsisakymas ir pagal Instrukciją iš jos turėjo būti išieškomos visos vykdymo išlaidos, o ne iš skolininko. Tokio argumento skolininkas nebuvo pateikęs savo skunde ir jo nenagrinėjo nei antstolis, nei teismas.

Atsiliepimas

13. Suinteresuotas asmuo antstolis V. K. atsiliepimu į pareiškėjo R. D. atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1. Nesutiktina, kad A. D. atlikdama vienašališką įskaitymą pagal CK 6.130 straipsnį savo valia atsisakė skolos išieškojimo vykdymo procese pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Tokio vienarūšio reikalavimo įskaitymo pagal CK 6.130 straipsnį (įskaitymo ne vykdymo procese) įtaka vykdymo procesui yra ne skolos atsisakymas, o tinkamas prievolės įvykdymas tiesiogiai kreditoriui.

3.2. Nesutiktina, kad antstolis vykdymo procese gavęs vienašališką skolinio reikalavimo įskaitymą pagal CK 6.130 straipsnį privalo perduoti šį klausimą spręsti teismui CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka nesutinku, kadangi vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos tokios antstolio pareigos nenumato.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo R. D. skundas dėl antstolio V. K. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl antstolio veiksmų (ne)teisėtumo

16. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolio V. K. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0072/19/01313 pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-2845-475/2019 dėl 3 499,35 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir 889 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko R. D. išieškotojos A. D. naudai. Antstolis 2020 m. sausio 2 d. priėmė patvarkymą, kuriuo nukreipė išieškojimą į skolininko pajamas, gaunamas iš VSDFV Kauno skyriaus. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1160-1087/2020 atidalino butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovei A. D. ½ dalį buto, priklausančią atsakovui R. D., priteisiant iš ieškovės A. D. 21 500 Eur kompensaciją atsakovui R. D.. Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą. Išieškotoja A. D. 2020 m. liepos 20 d. pranešimu dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo ir išsikeldinimo informavo antstolį, kad, vadovaudamasi CK 6.130, 6.131 straipsniais, A. D. įskaito savo 6 582,94 Eur reikalavimą R. D. į R. D. 21 500 Eur reikalavimą A. D.. Atlikus įskaitymą, R. D. lieka nebeskolingas A. D., o A. D. lieka skolinga 14 917,06 Eur R. D.. Gavęs šį pranešimą, antstolis 2020 m. liepos 27 d. patvarkymu Nr. S-20-72-13054 „Dėl 2020-01-02 patvarkymo Nr. S-20-72-17 patikslinimo“ patikslino, kad iš skolininko R. D. pajamų, gaunamų iš VSDFV Kauno skyriaus, turi būti išskaičiuojama 514,83 Eur vykdymo išlaidų likutis, o skola ir palūkanos nebeišskaičiuojamos.

17. Pareiškėjas R. D. tiek skunde dėl antstolio veiksmų, tiek atskirajame skunde teigia, kad antstolis, gavęs išieškotojos A. D. 2020 m. liepos 20 d. pranešimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo ir išsikeldinimo, privalėjo kreiptis į teismą, nes gautame pranešime nurodytų klausimų išsprendimas priskirtinas išimtinai teismo, o ne antstolio kompetencijai. Tiek pareiškėjo skundas, tiek atsiliepimas į antstolio 2020 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymą, tiek išieškotojos atliktas įskaitymas, dėl kurio vykdymo procese keičiama skolos, palūkanų ir vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka, galėjo būti laikomi pareiškimais pagal CPK 593 straipsnio 2 dalį, todėl antstolis turėjo pareigą kreiptis į teismą, o teismas tokius pareiškimus turėjo išnagrinėti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Tačiau antstolis išieškotojos pareiškimą perdavė teismui tik gavęs apelianto skundą, o teismas visus pareiškimus išnagrinėjo ne per septynias, o per šešiasdešimt tris dienas (nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. lapkričio 12 d.). Anot apelianto, antstolis, neperduodamas išieškotojos įskaitymo teismui, veikė ultra vires, dėl ko jo veiksmai turi būti pripažinti neteisėtais.

18. Pažymėtina, kad įskaitymas yra vienas iš prievolių pasibaigimo būdų, nustatytų CK. Prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą; įskaitymui pakanka vienos šalies pareiškimo (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu antstolio atliekamas išieškotinų sumų įskaitymas pagal CPK 687 straipsnio 1 dalį nėra įskaitymas materialiosios teisės normų (CK 6.130–6.131 straipsnis) prasme, t. y. nėra prievolės šalies (šalių) valios, išreikštos įstatymo nustatyta tvarka, rezultatas. Įskaitymas vykdymo procese yra procesinis priverstinio vykdymo veiksmas (priemonė) (CPK 624 straipsnio 2 dalies 9 punktas); jį atlieka valstybės įgaliotas pareigūnas, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

19. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentu, kad nagrinėjamu atveju CPK 687 straipsnis netaikytinas, kadangi yra pateiktas tik vienas vykdomasis dokumentas dėl 4 388,35 Eur skolos ir 178,32 Eur palūkanų išieškojimo iš R. D. išieškotojai A. D., bet nėra pateikta įrodymų dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl 21 500 Eur kompensacijos išieškojimo iš A. D. R. D.. Tačiau įstatymas nenumato jokių imperatyvių draudimų, neleidžiančių pačioms šalims atlikti įskaitymo CK 6.130-6.131 straipsniuose nustatyta tvarka.

20. CPK 593 straipsnio 2 dalyje numatyti konkretūs atvejai, kai antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, t. y. dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso. Šiuo atveju išieškotoja A. D. atliko įskaitymą CK 6.130-6.131 straipsniuose numatyta tvarka, t. y. įskaitymas buvo atliktas ne kaip procesinis priverstinio vykdymo veiksmas, o vienos iš prievolės šalių (išieškotojos) valia, kuri apie tai tik informavo antstolį. Tačiau nei pareiškėjo R. D. atskirajame skunde nurodoma CPK 593 straipsnio 2 dalis, nei kitos CPK normos nereglamentuoja antstolio pareigos kreiptis į teismą dėl išieškotojo atlikto įskaitymo CK 6.130 straipsnio nustatyta tvarka patvirtinimo. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad įskaitymo pagal CK 6.130 straipsnį atveju antstolis privalo tokį pranešimą tik laikyti informacija apie prievolės pasibaigimą ir atitinkamai spręsti vykdomosios bylos nutraukimo klausimą, prieš tai išsprendęs vykdymo išlaidų išieškojimo klausimą, tačiau neprivalo kreiptis į teismą dėl išieškotojos atlikto įskaitymo patvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, laikytini nepagrįstais pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad antstolis, neperduodamas išieškotojos įskaitymo teismui, veikė ultra vires, dėl ko jo veiksmai laikytini neteisėtais.

21. Nagrinėjamu atveju skolininkas R. D. 2020 m. rugpjūčio 18 d. antstolio V. K. kontorai pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Antstolis V. K. 2020 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu skundo netenkino ir persiuntė skundą kartu su vykdomąja byla Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Taigi šiuo atveju skolininko R. D. skundas nagrinėtinas CPK 510-513 straipsniuose nustatyta tvarka, o CPK 593 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas pareiškimų nagrinėjimui šiuo atveju netaikytinas.

22. Pareiškėjas R. D. atskirąjį skundą taip pat grindžia argumentais, kad, teismui padarius išvadą, jog įskaitymo pagal CK 6.130 straipsnį atveju antstolis privalo tokį pranešimą laikyti informacija apie prievolės pasibaigimą ir atitinkamai spręsti vykdomosios bylos nutraukimo klausimą, prieš tai išsprendęs vykdymo išlaidų išieškojimo klausimą, byloje turėjo būti taikomos vykdomosios bylos nutraukimą reglamentuojančios normos, o prievolei pasibaigus išieškotojai A. D. vienašališkai įskaičius vienarūšius reikalavimus, toks pranešimas turi būti pripažintas išieškojimo atsisakymu ir pagal Instrukciją būtent iš A. D. turėjo būti išieškomos visos vykdymo išlaidos, o ne iš skolininko R. D.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie argumentai nebuvo reiškiami pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų, o pirmosios instancijos teismas jų nevertino priimdamas skundžiamą nutartį.

23. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo (arba nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis, 301 straipsnis). Minėtų principų įgyvenimui CPK 312 straipsnyje yra nustatytas draudimas apeliaciniame (atskirajame) skunde kelti tokius reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių teismo sprendimu nebuvo nuspręsta. Kitoks traktavimas neatitiktų apeliacinio proceso paskirties – įvertinti, ar teismas pagal pareikštus byloje reikalavimus ir atsikirtimus į juos ir pagal pateiktus į bylą įrodymus ginčą išsprendė teisingai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo R. D. atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir vykdymo išlaidų išieškojimo ta apimtimi, kuria jie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, šioje proceso stadijoje nenagrinėtini.

24. Pareiškėjo R. D. vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė išieškotojai A. D. 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, kadangi tiek CPK 443 straipsnio 6 dalyje, tiek CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir tenkindamas išieškotojos A. D. prašymą priteisti advokato pagalbos išlaidas, tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

25. Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai (CPK 443 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 593 straipsnio 2 dalį pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Nagrinėjant nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 593 straipsnio 5 dalis). Taigi įstatymas numato, kad bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos tik tais atvejais, kai teismas nagrinėja pareiškimus, įtvirtintus CPK 593 straipsnio 2 dalyje, taip pat kitus pareiškimus pagal kodekso VI dalį ir kuriems įstatymas numato ne trumpesnį nei 7 dienų nuo pareiškimo priėmimo išnagrinėjimo terminą. Tuo tarpu šioje byloje suinteresuoto asmens (išieškotojos) A. D. bylinėjimosi išlaidos patirtos pareiškėjui (skolininkui) R. D. skundžiant antstolio veiksmus (priimtą patvarkymą dėl išieškomos sumos patikslinimo). Pareiškėjui ginčijant antstolio veiksmus vykdomojoje byloje, pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, todėl šiuo atveju taikytina CPK 443 straipsnio 6 dalis, o ne CPK 593 straipsnio 5 dalis.

26. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamos bylos atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo R. D. ir suinteresuoto asmens A. D. suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdžiai priešingas – pareiškėjas skundžia antstolio patvarkymą, kurį laiko neteisėtu ir pažeidžiančiu jo teises, tuo tarpu suinteresuotas asmuo palaiko antstolio poziciją ir prašo pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti, kaip nepagrįstą. Atsižvelgiant į pareiškėjo (skolininko) ir suinteresuoto asmens (išieškotojos) skirtingą suinteresuotumą bylos baigtimi, darytina išvada, kad bylinėjimosi išlaidos suinteresuoto asmens naudai, atmetus pareiškėjo skundą, buvo priteistos pagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios praktikos laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2873-258/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1053-524/2020).

27. Kiti atskirojo skundo argumentai teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

28. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Suinteresuotas asmuo A. D. turėjo 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Minėtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.16 p. nustatyto maksimalaus užmokesčio už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai dydžio, todėl, apelianto R. D. atskirąjį skundą atmetus, šios išlaidos priteistinos A. D. iš R. D. (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

30. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš pareiškėjo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Nijolia Indreikienė