- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-01
- Bylos Nr.
- 2S-786-259/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- UAB „Baltic Transline“
- Advokatai
- Justas Jankauskas, Justas Jankauskassu
Kauno apygardos teismo civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti i kolegijos pirmininko Arvydo ˇibo, kolegijos teiseju Rutos Palubinskaites, Jolitos Cirulienes, apeliacine raytinio proceso tvarka inagrinejo atsakovo UAB „Baltic Transline“ atstovo advokato Justo Jankausko atskiraji skunda del Kauno miesto apylinkes teismo 2009 m. vasario 20 d. nutarties civilineje byloje Nr.2-5985-638/2009, kuria atsakovo UAB „Baltic Transline“ turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemones civilineje byloje pagal iekovo A. N. iekini atsakovui UAB „Baltic Transline“ del darbo u˛mokescio, kitu su darbo santykiais susijusiu imoku ir bylinejimosi ilaidu priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustate:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkes teismas 2009-02-20 nutartimi tenkino iekovo A. N. prayma del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo ir iekovo reikalavimu u˛tikrinimui aretavo 10 342,13 Lt vertes atsakovo UAB „Baltic Transline“ nekilnojamaji ir kilnojamaji turta, esanti pas ji arba treciuosius asmenis, u˛draud˛iant juo disponuoti, o io turto nesant ar esant nepakankamai, likusiai iekinio sumai u˛tikrinti, nutare aretuoti atsakovo pinigines leas, esancias pas atsakova arba treciuosius asmenis, u˛draud˛iant jomis disponuoti, taciau leid˛iant atsakovui i iu piniginiu leu atsiskaityti su iekovu, moketi darbuotojams darbo u˛mokesti, socialinio draudimo imokas bei kitus mokescius valstybei, pavedant turta surasti ir aprayti antstoliui.
Teismas nustate, kad iekinio suma yra didele, atsakovas atsiskaityti vengia. Atsi˛velgdamas i tai, kad imone kaltinama neatsiskaiciusi su atleid˛iamu darbuotoju, o Darbo kodeksas u˛ toki neatsiskaityma numato kur kas grie˛tesnes finansines sankcijas negu kitu civiliniu prievoliu neivykdymo atvejais, teismas sprende, kad imones turtine padetis nera gera, del ko nesiemus laikinuju apsaugos priemoniu, atsakovas savo turta gali paslepti arba perleisti tretiesiems asmenims, del ko teismo sprendimo ivykdymas gali pasunketi arba pasidaryti nebeimanomas (CPK 144 str.). Kadangi piniginiu leu aretas yra labiausiai atsakovo turtinius interesus suvar˛anti priemone, o iekovas nepateike irodymu, jog atsakovas neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, teismas visu pirma nutare aretuoti iekinio sumos dyd˛io (10 342,13 Lt) atsakovo nekilnojamaji ir kilnojamaji turta, ir tik io turto nesant ar esant nepakankamai, nutare likusiai sumai aretuoti atsakovo pinigines leas.
Atskiruoju skundu (b.l.16-20) atsakovo UAB „Baltic Transline“ atstovas advokatas Justas Jankauskas su teismo nutartimi nesutiko, prae nutarti panaikinti ir iekovo prayma del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo atmesti kaip nepagrista, del iu motyvu:
1) pagrindas taikyti apsaugos priemones yra reali gresme, kad nesiemus apsaugos priemoniu, busimo teismo sprendimo ivykdymas gali pasunketi arba pasidaryti negalimas. ia nuostata patvirtina ir teismu praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-04-10 nutartis civ. byloje Nr. Nr. 2-223/2008). Reali gresme reikia, jog egzistuoja tokios aplinkybes, kurios leid˛ia daryti preliminaria ivada, kad skolininkas gali imtis tokiu veiksmu ar neveikimo, kuris gali pasunkinti ar padaryti neimanomu busimo teismo sprendimo vykdyma. Del ios prie˛asties iekovas prayme taikyti laikinasias apsaugos priemones privalo nurodyti aplinkybes, sudarancias apsaugos priemoniu taikymo pagrinda, t.y. aplinkybes, kurios leid˛ia manyti, kad nesiemus apsaugos priemoniu, teismo sprendima gali buti sunku arba visai neimanoma ivykdyti. Praymas be motyvu ir irodymu, kokiu budu atsakovas ketina turta ivaistyti ar paslepti, negali buti tenkinamas. Be to, nemotyvuotas praymas neatitinka CPK 110 ir 111 straipsniuose procesiniam dokumentui nustatytu reikalavimu, o taip pat CPK 12 str. itvirtinto rungimosi principo;
2) teismo padarytos prielaidos, kad iekinio suma yra didele, o atsakovo finansine padetis nera gera, nepagristos. 10 342,13 Lt suma bet kuriam juridiniam asmeniui nera didele, juo labiau atsakovui. Vertinant atsakovo turtinius rodiklius matyti, kad: bendrove yra stabiliai pelningai veikianti imone nuo 2000 metu; jos istatinis kapitalas - 800 000 Lt (b.l.21-23), t.y. beveik atuonis imtus kartu virija reikalavimo suma; vien tik 2008 m. grynasis pelnas yra daugiau kaip 1 mln. (b.l.24), t.y. daugiau nei imta kartu virija iekinio suma; atsakovo turimo ilgalaikio turto verte virija 15 mln. Lt (b.l.25-26); pagal centrines hipotekos istaigos turto areto aktu registro informacija atsakovas neturi jokiu kitu turto aretu (b.l.27-28). Visi ie rodikliai patvirtina, jog atsakovas yra didele ir patikima imone, kuri veikia pelningai jau beveik deimt metu. Pritaikydamas atsakovo turtui laikinasias apsaugos priemones, teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2009-02-19 nutartyje civ. byloje Nr. 2-164/2009 nurodytu iaikinimu;
Žemesnės instancijos teismas
3) teismas, skund˛iama nutartimi pritaikydamas laikinasias apsaugos priemones atsakovo turtui apie tai atsakovui nepranees, nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-02-19 nutartis civ. byloje Nr. 2-163/2009 ). Iekovo praymas taikyti laikinasias apsaugos priemones juridiniam asmeniui del tokio dyd˛io sumos kaip 10 342,14 Lt ir nepateikus jokiu irodymu, kad atsakovas gali turta paslepti ar ivaistyti, yra neteisetas atsakovo at˛vilgiu. Teismas, taikydamas laikinasias apsaugos priemones, neatsi˛velge i sa˛iningumo ir protingumo kriterijus, neargumentavo, del ko laikinosios apsaugos priemones taikomos atsakovui nepraneus, ir neirode pagrindo, kad reikalavimo suma yra didele atsakovui, taip pat gresmes kilimo galimai palankaus iekovo busimo sprendimo igyvendinimui. iuo atveju teismas nepakankamai isamiai ivertino pateiktus irodymus ir argumentus, o tik formaliai pritaike istatymo nuostatas;
4) skund˛iama nutartis pa˛eid˛ia atsakovo interesus, yra nepagrista ir neteiseta. Teismas, spresdamas klausima del laikinuju apsaugos priemoniu taikymo, vertino ir gyne tik vienos i ginco aliu (iekovo) interesus, neatsi˛velge i laikinuju apsaugos priemoniu taikymo poveiki atsakovo interesams, tuo pa˛eisdamas teisingumo, lygiateisikumo bei proporcingumo principus. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemones neabejotinai trikdys atsakovo imones veikla. Imone u˛siima kroviniu perve˛imu, todel nepriekaitinga reputacija atsakovui yra viena i garantiju sekmingai veiklai. Iraas Turto aretu aktu registre gali padaryti neigiama ir neatitaisoma poveiki imones reputacijai prie Lietuvos ir u˛sienio klientus, su kuriais imone bendradarbiauja. Todel skiriant laikinasias apsaugos priemones, turejo buti ivertintas ne tik iekovo interesas del teismo sprendimo ivykdomumo, bet atsi˛velgiama ir i atsakovo interesa vykdyti normalia komercine veikla.
Atsiliepimas
Atsiliepime i atskiraji skunda (b.l.39-41) iekovas A. N. su atskiruoju skundu nesutiko, prae ji atmesti, teismo nutarti palikti nepakeista, del iu motyvu:
1) civilineje teiseje iekinio u˛tikrinimo priemoniu tikslas - u˛kirsti kelia skolininkui ivengti skolos mokejimo, t.y. ju taikymu siekiama, kad aliu finansine padetis per visa ginco nagrinejimo laika iliktu tokia, kokia buvo prie bylos nagrinejima, ir tai garantuotu galutinio sprendimo ivykdyma. Teismas, ivertines iekinyje nurodytas aplinkybes ir pateiktus irodymus, patvirtinancius, kad atsakovas yra neatsiskaites ir toliau vengia atsiskaityti su atleistu darbuotoju (iekovu), padare ivada, kad imones turtine padetis nera gera, todel yra reali gresme, kad teismo sprendimo ivykdymas gali pasunketi, jei iekinys butu patenkintas. Kadangi teismui pakanka isitikinti tuo, kad konkrecioje situacijoje tokia gresme yra galima, atsakovo argumentas del realios gresmes ir pakankamo pagrindo laikinosioms priemonems taikyti nebuvimo yra nepagristas;
2) atsakovo pateikti dokumentai (imones balansas ir kt.) nepatvirtina, jog iekovo nurodoma suma atsakovui nera didele ir jos iiekojimas, netaikant u˛tikrinimo priemoniu, nekelia abejoniu. I pateikto atsakovo imones balanso matyti, kad imone turi finansiniu isipareigojimu 20 875 097 Lt sumai, kurie net 5,5 mln. Lt virija ilgalaiki turta. Nors atsakovo balanse nurodyta ilgalaikio turto verte yra 15 289 228 Lt, taciau pasikeitus ekonominei situacijai Lietuvoje ir ˛enkliai ma˛ejant turto rinkos kainoms, reiketu vertinti, kad atsakovo ilgalaikio turto verte yra ˛ymiai ma˛esne. Likusi atsakovo turta sudaro atsargos, debitoriniai isiskolinimai ir pinigines leos, kurie balanse atspindeti kaip trumpalaikis turtas. Atkreiptinas demesys, kad atsakovo pateiktas 2008 m. balansas nera patvirtintas visuotinio akcininku susirinkimo ir nera ˛inoma, ar toks bus pateiktas tvirtinti, todel toks balansas nera pagrindas ivadai, kad imones finansine padetis yra stabili, o veikla pelninga bei nera pagrindas atsisakyti taikyti laikinasias apsaugos priemones, kadangi atsakovo turtine padetis iuo metu gali buti pasikeitusi. Be to, i atsakovo pateiktos centrines hipotekos istaigos turto areto aktu registro informacijos matyti, kad atsakovas nekilnojamojo turto neturi;
3) teismas, taikydamas laikinasias apsaugos priemones, atsi˛velge i sa˛iningumo ir protingumo kriterijus, nenukrypo nuo suformuotos teismu praktikos, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemones yra proporcingos siekiamiems tikslams ir u˛tikrina iekovo bei atsakovo teisetu interesu pusiausvyra, kadangi atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto aretas, u˛draud˛iant turtu disponuoti, neatima i atsakovo teises minetais daiktais naudotis, o nutartyje nurodytas piniginiu leu aretas taikytinas tik tuo atveju, kai atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nebus ar bus nepakankamai areto sumai. Net ir aretavus atsakovo pinigines leas 10 342,13 Lt sumai, atsakovo veikla nebutu suvar˛yta, nes jam palikta teise i iu piniginiu leu atsiskaityti su iekovu, moketi darbuotojams darbo u˛mokesti, socialinio draudimo imokas bei kitus mokescius valstybei. Be to, skund˛iama nutartimi nebuvo suvar˛ytos atsakovo teises daugiau nei butina iekinio u˛tikrinimui;
4) atsakovas yra nesa˛iningas, nes turi neteiseta interesa ivengti atsiskaitymo su iekovu, kuris yra silpnesnioji santykiu alis, ir tokiu budu atsiskaityma vilkina procesinemis priemonemis, todel iekinio u˛tikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemones yra proporcingos siekiamiems tikslams;
5) nepraneimas apie laikinuju apsaugos priemoniu taikyma atsakovui neturi esmines itakos skund˛iamos nutarties pagristumui ir teisetumui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Istatymu leidejas, itvirtindamas laikinuju apsaugos priemoniu taikymo galimybe, nustato ir iu priemoniu taikymo salyga bei esmini apribojima: laikinosios apsaugos priemones gali buti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiemus iu priemoniu, busimo teismo sprendimo ivykdymas gali pasunketi arba pasidaryti nebeimanomas. Laikinuju apsaugos priemoniu taikymas yra preliminari priemone, kuria siekiama kiek imanoma greiciau u˛kirsti kelia aplinkybems, galincioms pasunkinti ar padaryti neimanomu busimo teismo sprendimo ivykdyma.
Teiseju kolegija laiko, jog byloje yra faktinis pagrindas taikyti laikinasias apsaugos priemones, kadangi pagal susiformavusia Lietuvos teismu praktika jau vien didele reikalavimu suma yra reali gresme, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunketi arba pasidaryti negalimu. I bylos med˛iagos matyti, kad iekovas reikia atsakovui reikalavima priteisti darbo u˛mokescio suma, kuri yra 10 342 litai (b.l.1-3). Atsakovas jau ilga laika vengia atsiskaityti su iekovu, darbo u˛mokestis neimoketas u˛ ilga laikotarpi, todel sprestina, kad byloje pareiktu reikalavimu suma yra didele, sudaranti CPK 144 str. 1 d. numatyta pagrinda taikyti laikinasias apsaugos priemones, siekiant u˛tikrinti busimo teismo sprendimo ivykdyma. Kadangi teismui pakanka isitikinti tuo, kad konkrecioje situacijoje tokia gresme yra galima, atsakovo atskirojo skundo argumentai del realios gresmes ir pakankamo pagrindo laikinosioms priemonems taikyti nebuvimo yra nepagristi.
Teiseju kolegija nelaiko pakankamu pagrindu tenkinti atskirtaji skunda tais motyvais, jog atsakovo imones veikla rodo, kad atsakovas yra didele ir patikima imone, kuri veikia pelningai jau beveik deimt metu. Byloje sprend˛iamas gincas del neimoketo darbo u˛mokescio priteisimo, darbo bylose yra istatymo leidejo prioritetikai ginama silpnesnioji darbo santykiu alis-darbuotojas (LR CPK XX skyrius), todel imones veiklos trukme, jos geri ekonominiai rodikliai negali buti pagrindu atsisakyti tenkinti prayma byloje taikyti darbdaviui laikinasias apsaugos priemones.
Teiseju kolegija sprend˛ia, kad nagrinejamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas byloje laikinasias apsaugos priemones, nenukrypo nuo suformuotos teismu praktikos tokio pobud˛io bylose, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemones yra proporcingos siekiamiems tikslams ir u˛tikrina iekovo bei atsakovo teisetu interesu pusiausvyra, kadangi atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto aretas, u˛draud˛iant turtu disponuoti, neatima i atsakovo teises minetais daiktais naudotis, o nutartyje nurodytas piniginiu leu aretas taikytinas tik tuo atveju, kai atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nebus ar bus nepakankamai areto sumai. Net ir aretavus atsakovo pinigines leas 10 342,13 Lt sumai, atsakovo veikla nebutu suvar˛yta, nes jam palikta teise i iu piniginiu leu atsiskaityti su iekovu, moketi darbuotojams darbo u˛mokesti, socialinio draudimo imokas bei kitus mokescius valstybei. Be to, skund˛iama nutartimi nebuvo suvar˛ytos atsakovo teises daugiau nei butina iekinio u˛tikrinimui.
Teiseju kolegija taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas inagrinejo klausima del laikinuju apsaugos priemoniu apie tai atsakovui nepranees ir taip nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo suformuoto praktikos. nepraneimas apie laikinuju apsaugos priemoniu taikyma atsakovui neturi esmines itakos skund˛iamos nutarties pagristumui ir teisetumui, istatymu leidejas yra numates tokia nagrinejimo tvarka teismui pasinaudoti (LR CPK 148 str. 1 d.), tai yra teismo diskrecijos teise.
Esant ioms nustatytoms aplinkybems ir idestytu motyvu pagrindu teiseju kolegija laiko, kad atskirasis skundas atmestinas, o skund˛iama apeliacine tvarka teismo nutartis paliktina nepakeista.
Inagrinejusi byla apeliacine tvarka, teiseju kolegija taip pat nenustate absoliuciu skund˛iamos teismo nutarties negaliojimo pagrindu (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
atskiraji skunda atmesti.
Kauno miesto apylinkes teismo 2009-02-20 nutarti palikti nepakeista.