Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-02-19 · Civilinė byla Nr. 2-164/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-19
Bylos Nr.
2-164/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Donatas Šernas
Atsakovas
viešosios įstaigos Kauno, „Žalgirio“
Ieškovas
V. D.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-164/2009Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 19 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo viešosios įstaigos Kauno „Žalgirio“ rėmėjo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, civilinėje byloje Nr. 2-684-555/2009 pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Kauno „Žalgirio“ rėmėjui dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjui kreipėsi ieškovas V. D. ir prašė iš atsakovo priteisti 126 199,84 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas V. D. taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias jo atsiskaitomosiose sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį darbuotojams bei mokesčius valstybei, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti ir kitą atsakovo turtą prašomos priteisti sumos ribose. Ieškovas nurodė, kad ieškinio suma didelė, o tai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 2 d. nutartimi nutarė areštuoti atsakovo VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjo nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų pakankamai nesant - ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, 127 000 Lt sumai, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų mokėti privalomus mokesčius į valstybės, savivaldybės bei valstybinio socialinio draudimo fondus bei išmokas, susijusias su darbo santykiais.

Teismas nutartyje nurodė, kad ieškinio suma yra didelė – 126 199,84 Lt ir pripažino, jog ieškiniui užtikrinti tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, jų nesiėmus, atsakovas turi galimybę perleisti turtą tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė, vadovaudamasis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Teismas prašymą nagrinėjo, nepranešęs atsakovui, nes pripažino, jog yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą.

Šalies argumentai

Atsakovas VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą atmesti.

Atskirajame skunde nurodo, kad didelė reikalavimo suma nėra besąlyginis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Reikalavimo suma atsakovui nėra didelė. Visuotinai žinoma, kad atsakovo profesionalus krepšinio klubas dalyvauja Eurolygos, kitose tarptautinėse ir šalies varžybose. Nėra pateikta jokių įrodymų, kad su žaidėjais, treneriais ar kitu personalu būtų neatsiskaitoma. Akivaizdu, kad atsakovas finansine prasme yra pakankamai pajėgus (kitokių duomenų byloje nėra). Tikimybė, kad dėl vienam asmeniui galimai neišmokėtų sumų atsakovas imtųsi turtą slėpti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip jį suvaržyti, yra itin menka. Įrodymų, kad atsakovas ketintų atlikti tokius veiksmus, byloje nėra pateikta. Byloje nėra duomenų, jog egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės tikimybė. Laikinosios apsaugos priemonės atsakovui buvo pritaikytos nepagrįstai, todėl turi būti panaikintos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Remiantis šia proceso teisės norma, suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Prezumpcija remiasi prielaida, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, kuriam įvykdyti atsakovas turi turėti didelius finansinius resursus. Todėl taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne.

Atskirajame skunde apeliantas VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas nurodo, kad teismas laikinąją apsaugos priemonę taikė nepagrįstai, kad ieškinio suma jam nėra didelė, jis yra pakankamai finansiškai pajėgus, kad byloje nėra duomenų, jog egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės tikimybė.

Nors atsakovas atskirajame skunde teigia, kad jis yra pakankamai finansiškai pajėgus, jis kartu su atskiruoju skundu nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog jo finansinė padėtis yra gera ir kad nėra jokio pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, o aplinkybė, kad atsakovo profesionalus krepšinio klubas dalyvauja tarptautinėse ir šalies varžybose, atsakovo tikrosios dabartinės finansinės padėties neatskleidžia. Atsakovui nepateikus įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie gerą jo finansinę padėtį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, netaikius laikinosios apsaugos priemonės, ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Pažymėtina, kad įstatymas suteikia teisę atsakovui motyvuotu prašymu kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 146 str. 1 d.), įmokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, pateikti laidavimo raštą arba įkeisti turtą (CPK 146 str. 2 d.). Atsakovui išaiškinama, kad, esant realiai galimybei atsirasti nuostoliams, jis gali pateikti galimų nuostolių apskaičiavimą ir kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Palikti Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėAudronė JarackaitėDonatas Šernas