Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys I. B., R. B., antstolis A. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolis A. S. 2019 m. balandžio 11 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 2 dalimi, skundą perdavė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkyme nurodoma, kad 2019 m. kovo 27 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“ vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/00189 tenkintas suinteresuotų asmenų skundas, kuriuo buvo prašoma paskirti parduotino iš varžytynių turto – 320 vnt. UAB „Poilsis pajūryje“ paprastųjų vardinių akcijų rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Suinteresuoti asmenys skundą dėl antstolio 2019 m. vasario 14 d. patvarkymo „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė 2019 m. kovo 25 d., t. y. formaliai praleidus CPK 681 straipsnio 3 dalyje numatytus terminus. Antstolio teigimu, atsižvelgiant į tai, kad iki turto realizavimo buvo gautas suinteresuotų asmenų skundas, kuriuo suabejota realizuojamo turto verte, priėmė skundžiamą 2019 m. kovo 27 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“. Antstolio manymu, turto vertintojui nustačius, kad parduotino iš varžytynių turto – 320 vnt. „Poilsis pajūryje“ paprastųjų vardinių akcijų vertė yra didesnė, ir jį realizavus, pasidengs didesnė skolos dalis. Antstolis nurodo, kad siekė, laikydamasis kasacinio teismo formuojamos praktikos, sudaryti sąlygas proceso šalims įkainoti parduotiną iš varžytynių turtą taip, kad jo vertė atitiktų realias rinkos kainas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

7. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

8. CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 str. straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad suinteresuoti asmenys R. ir I. B. įstatymo jiems suteikta teise pateikti atsiliepimą į E. K. atskirąjį skundą nepasinaudojo, apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, prie jų pridėdami naujus pirmosios instancijos teisme nevertintus rašytinius įrodymus, tačiau pateikė argumentus, pagrindžiančius jų pridėjimą. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis Nr. 3K-3-371/2005). Kadangi nauji įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl to, ar antstolis teisėtai ir pagrįstai priėmė 2019 m. kovo 27 d. patvarkymą ir paskyrė UAB „Poilsis pajūryje“ paprastųjų vardinių akcijų – 320 vnt. ekspertizę, be to, nėra pagrindo išvadai, jog šių įrodymų pateikimas gali vilkinti bylos nagrinėjimą, apeliacinės instancijos teismas naujus pateiktus įrodymus prideda prie bylos ir juos vertina.

Dėl atskirojo skundo argumentų

10. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0010/19/00189, pradėtą pagal 2018 m. spalio 18 d. Klaipėdos apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-976-538/2017 dėl 50 000 Eur skolos išieškojimo iš skolininko E. K. išieškotojams I. B. ir R. B.. Antstolis 2019 m. vasario 7 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkui E. K. nuosavybės teise priklausančias UAB „Poilsis pajūryje“ paprastąsias vardines akcijas – 320 vnt. 2019 m. vasario 14 d. patvarkymu „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis, atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 14 d. VĮ Registrų centro LR juridinių asmenų registro duomenis, nustatė skolininkui E. K. nuosavybės teise priklausančių UAB „Poilsis pajūryje“ paprastųjų vardinių akcijų – 320 vnt. – vertę – 9 268 Eur.

11. 2019 m. kovo 25 d. antstolio kontoroje gautas išieškotojų I. B. ir R. B. skundas dėl antstolio veiksmų, juo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones; panaikini 2019 m. vasario 14 d. patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo; panaikinti 2019 m. kovo 7 d. patvarkymą dėl piniginių lėšų sumokėjimo; panaikinti 2019 m. kovo 13 d. patvarkymą dėl parduodamo turto bendraturčių sutikimo pateikimo; atnaujinti terminą skundo daliai pateikti dėl antstolio 2019 m. vasario 14 d. patvarkymo panaikinimo, įpareigoti antstolį atlikti areštuoto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Antstolis 2019 m. kovo 27 d. priėmė skundžiamą patvarkymą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo: 1. paskyrė E. K. priklausančio turto, t. y. UAB „Poilsis pajūryje“ paprastųjų vardinių akcijų – 320 vnt. – ekspertizę, įpareigojant R. B. ir I. B. per 14 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos: 1.1. pateikti susitarimą su teismo ekspertu dėl skolininkui E. K. priklausančio turto, t. y. UAB „Poilsis pajūryje“ paprastųjų vardinių akcijų – 320 vnt. – išsamios ekspertizės; 1.2. pagal eksperto ar ekspertinės įstaigos pateiktus dokumentus į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumą, reikalingą ekspertizės kaštams padengti; 2. panaikino 2019 m. vasario 14 d. patvarkymą dėl areštuoto turto kainos nustatymo; 3. panaikino 2019 m. kovo 7 d. patvarkymą dėl piniginių lėšų sumokėjimo; 4. panaikino 2019 m. kovo 13 d. patvarkymą dėl parduodamo turto bendraturčių sutikimo pateikimo. Skolininkas E. K. pateikė skundą dėl antstolio A. S. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0010/19/00189, juo prašė panaikinti 2019 m. kovo 27 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“. Antstolis 2019 m. balandžio 11 d. patvarkymu skolininko skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui, kuris 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5406-998/2019 skolininko skundą atmetė.

12. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad antstolis visiškai nevertino, nesprendė ir skundžiamame 2019 m. kovo 27 d. patvarkyme nepasisakė dėl B. praleisto termino skundui dėl 2019 m. vasario 14 d. patvarkymo paduoti priežasčių, nekonstatavo jų svarbumo, nepriėmė sprendimo dėl praleisto termino atnaujinimo.

13. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog suinteresuoti asmenys skundą dėl antstolio 2019 m. vasario 14 d. patvarkymo „Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė 2019 m. kovo 25 d., t. y. formaliai paleidus CPK 681 str. 3 d. numatytus terminus. Tačiau Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pareigą įkainoti turtą antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymo antstoliui nustatyta pareiga ir suteikta realių galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas, išieškotojo ir skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009).

14. Atsižvelgiant į tai, kad iki turto realizavimo buvo gautas suinteresuotų asmenų skundas, kuriuo buvo suabejota realizuojamo turto verte, įvertinęs pateiktą informaciją, antstolis ir priėmė skundžiamą 2019 m. kovo 27 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). CPK 681 straipsnio 3 dalis nustato, jog skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą.

15. Taigi antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti gali skirti 3 atvejais: a) jeigu antstolio atliktam įkainojimui prieštarauja skolininkas, b) jeigu antstolio atliktam įkainojimui prieštarauja išieškotojas, c) jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Pagal tokį teisinį reglamentavimą antstolis bet kokiu atveju, net ir negavęs išieškotojų skundo, bet jam kilus pagrįstų abejonių, turėjo pareigą skirti ekspertizę ir įkainoti UAB „Poilsis pajūryje“ paprastąsias vardines akcijas rinkos kaina, nepriklausomai nuo skolininko valios ar jo norų. Kitoks aptariamų CPK nuostatų aiškinimas iš esmės įteisintų galimybę vykdymo procese areštuojamą turtą realizuoti, nenustačius realios šio turto vertės, todėl akivaizdu, jog toks aiškinimas iš esmės prieštarautų vykdymo proceso tikslams.

16. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju antstoliui A. S. turėjo kilti abejonių dėl areštuoto turto (skolininkui E. K. nuosavybės teise priklausančių UAB „Poilsis pajūryje“ paprastųjų vardinių akcijų – 320 vnt.) realios rinkos vertės, kadangi nominali akcijų vertė negali būti siejama su realia akcijų verte. Vykdomojoje byloje išieškotojai yra pateikę duomenis iš VĮ Registrų centro apie UAB „Poilsis pajūryje“ turtinę padėtį. Iš paskutinio UAB „Poilsis pajūryje“ VĮ Registrų centro pateikto balanso matyti, jog bendrovė turi turto iš viso už 2 577 761 Eur, o bendrovės nepaskirstytasis pelnas 2017 m. sudarė 1 349 719 Eur. Taigi vien iš šių rodiklių akivaizdu, jog skolininkui priklausančių akcijų rinkos vertė negali būti siejama su nominalia jų verte (9 268,00 Eur). Pažymėtina, jog areštuoto turto vertės nustatymas visais atvejais yra antstolio pareiga, kurią jis privalo vykdyti savo iniciatyva, nepriklausomai nuo skolininko ar išieškotojo valios. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad išieškotojai pavėluotai pareiškė prieštaravimus dėl areštuoto turto vertės, nereiškia, kad antstolis gali nevykdyti pareigos tinkamai nustatyti areštuoto turto vertę.

17. Priimdamas skundžiamą 2019 m. kovo 27 d. patvarkymą dėl skundo nagrinėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. 0010/17/00189, antstolis iš esmės pripažino, kad jam kyla abejonių dėl akcijų vertės, todėl pagrįstai panaikino ankstesnius patvarkymus dėl turto vertės nustatymo. Tokiu būdu antstolis ištaisė ankstesnę savo klaidą ir siekė užtikrinti tinkamą CPK jam pavestų funkcijų įgyvendinimą. Priešingu atveju skolininkui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas prieš išieškotojus, kadangi didelės rinkos vertės skolininkui priklausančios akcijos vykdymo procese būtų realizuotos tik už santykinai mažą nominalią akcijų vertę. Tokia situacija iš esmės prieštarauja CPK įtvirtintiems vykdymo proceso tikslams ir galbūt užkerta kelią išieškotojams patenkinti savo reikalavimus iš areštuoto turto.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolininkas E. K. iš esmės neginčija tos aplinkybės, kad jam priklausantis turtas (UAB „Poilsis pajūryje“ akcijos) antstolio ankstesniais patvarkymais nebuvo įkainotas rinkos verte. Kaip matyti iš kartu su paaiškinimais pateikto E. K. 2019 m. birželio 4 d. ieškinio Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1168-513/2019, skolininkas E. K. tvirtina, jog: „Antstolis E. K. priklausančias UAB „Poilsis pajūryje“ akcijas įvertino tik 9 268 Eur suma, nors jų vertė buvo keliasdešimt kartų didesnė“. Kitokių aplinkybių dėl areštuoto turto vertės apeliantas nenurodė ir savo skunde dėl antstolio veiksmų, bei neginčija ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, jog nenustatyta reali akcijų rinkos vertė.

19. Pažymėtina, kad viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Pažymėtina, kad tinkamas areštuoto turto kainos nustatymas visų pirma yra antstolio pareiga. Antstolis turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokiomis priemonėmis jis šią pareigą įgyvendins, tačiau bet kuriuo atveju jis turi veikti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas — antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-211/2007; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.).

20. Apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai B. nurodytą priežastį, kad prieštaravimai dėl 2019 m. vasario 14 d. patvarkymo nebuvo paduoti nustatytu terminu dėl I. B. sveikatos sutrikimų, pripažino svarbia termino praleidimo priežastimi, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad chirurginė auglių pašalinimo operacija ir reabilitacija po jos bei kartu esančios onkologinės ligos laikytina pakankamai svarbia termino praleidimo priežastimi.

21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pareiškėjo teisių ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, skundžiami antstolio veiksmai yra teisėti ir pagrįsti bei pritartina išvadai, kad nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo naikinti 2019 m. kovo 27 d. patvarkymą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. (duomenys neskelbtini).

22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.