- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-10
- Bylos Nr.
- 2A-403/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė
- Atsakovas
- L. D., E. D., A. D.
- Ieškovas
- L. B. W. B.
- Advokatai
- Artūras Jaskelevičius, Romas Kersnauskas
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. B. W. B. (L. B. W. B.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1275-360/2009 pagal ieškovo L. B. W. B. ieškinį atsakovams L. D., E. D., A. D., trečiajam asmeniui likviduojamai A. D. komercinei įmonei, dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas L. B. W. B. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo 10 d. dovanojimo sutartį Nr. JD - 541, butą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti likviduojamai A. D. komercinei įmonei kreditorių reikalavimams patenkinti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartimi A. D. komercinei įmonei iškelta bankroto byla. Ieškovas teismo nutartimi yra patvirtintas kreditoriumi bankroto byloje. Įmonė įsteigta atsakovų A. D. ir L. D. santuokos metu, todėl šios įmonės prievolės yra bendros ir turi būti tenkinamos iš bendro sutuoktinių turto. Dėl šių priežasčių L. D. ir A. D. dovanodami butą savo sūnui pažeidė kreditorių interesus, todėl dovanojimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia, o butas turi būti perduotas įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, sprendimui įsiteisėjus nurodė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartimi taikytą atsakovui E. D. priklausančio buto, unikalus Nr. 2199-0005-8010:0024, esančio (duomenys neskelbtini), areštą. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad atsakovai L. ir A. D. 1986 m. sudarė santuoką. Santuokos metu 1992 m. kovo 5 d. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Komercinė įmonė įregistruota 1993 m. birželio 30 d. Tarp atsakovų L. ir A. D. santuoka nutraukta 1995 m. rugsėjo 22 d. teismo sprendimu. Atsakovas A. D. 1999 m. rugsėjo 25 d. sudarė santuoką su M. D., kuri nutraukta teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimu. A. D. komercinei įmonei 2007 m. lapkričio 5 d. teismo nutartimi iškelta bankroto byla. 2009 m. kovo 10 d. sudaryta atsakovų L. D. ir E. D. buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartis. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje nei A. D., nei įmonė neturi turtinio reikalavimo į ginčo butą. Teismas nurodė, kad atsakovų A. ir L. D. santuokos nutraukimo metu galiojo teismų praktikos suformuota taisyklė, kad po santuokos išregistravimo praėjus trejiems metams prarandama teisė reikšti turtines pretenzijas dėl santuokos metu įgyto turto. Be to, nurodytas butas buvo paliktas atsakovei L. D. sūnaus išlaikymui. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis CK 1.5 straipsniu, teismas sprendė, kad būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga iš A. D. komercinės įmonės atsiradusių prievolių įvykdymą nukreipti į ginčo butą. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra CK 6.68 straipsnyje nustatytų būtinų sąlygų. Teismo nuomone, negali būti taikomos ir actio Pauliana reglamentuojančios teisės normos, kadangi po santuokos nutraukimo A. D. individuali įmonė liko atsakovui A. D., todėl atsakovė L. D. neturi atsakyti už šios įmonės prievoles. Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog ginčijamą sandorį sudarė ne A. D. komercinė įmonė, ar A. D., todėl CK 6.66 straipsnio normos negali būti taikomos.
Šalies argumentai
Ieškovas L. B. W. B. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
1. Teismas pažeidė CPK 265 straipsnyje ir 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas normas, nes neanalizavo faktinių bylos aplinkybių, nurodytų ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį, išvadas dėl tam tikrų faktų buvimo padarė priešingai esantiems įrodymams byloje, apsiribojo bendro pobūdžio išvadomis, kurios neatitinka byloje esančių įrodymų. Teismas, spręsdamas bylą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir išieškojimo nukreipimo į ginčo butą, šio buto teisinio režimo nustatymui turėjo taikyti CK trečiosios knygos normų nuostatas ir pripažinti, kad ginčo butas yra bendroji jungtinė A. D. ir L. D. nuosavybė (CK 3.88 str.). Teismas neįvertino aplinkybės, kad A. D. pagal įstatymą priklauso ½ ginčo buto, į kurį nukreiptini bankrutavusios individualios įmonės kreditorių reikalavimai. A. D. ir L. D. nebuvo sudarę sutarties dėl jiems priklausančio turto teisinio režimo, todėl jų turtiniams santykiams taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Ginčo butas bendra jungtinė A. D. ir L. D. nuosavybė buvo įgytas nuosavybės teises į butą įregistravus nuo 1992 m. balandžio 27 d. Byloje nėra paneigta ir individualios įmonės bendrumo prezumpcija. Nepaneigus, kad šis verslas buvo šeimos verslas ir iš jo gaunamos pajamos buvo naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, iš tokio individualaus verslo atsirandančios prievolės turi būti pripažįstamos bendromis sutuoktinių prievolėmis pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktus ir išieškojimas gali būti nukreiptas į bendrą turtą.
2. Teismo argumentas, kad ginčo butas buvo paliktas atsakovei L. D. sūnaus išlaikymui, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. A. D. civilinėje byloje Nr. 2-364-538/2009 pateikė paaiškinimus, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo parduotas dar prieš 11-12 metų V. P. Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisės į butą nebuvo įregistruotos nekilnojamojo turto registre, V. P. nepareiškė jokių teisių į butą, buto perleidimas buvo paneigtas pačių atsakovų sudarius to paties buto dovanojimo sandorį sūnui, laikytina, kad butas 1994 m. gruodžio 14 d. buvo fiktyviu sandoriu perleistas siekiant nuslėpti jį nuo kreditorių. Dar 1998 m. liepos 27 d. buvo priimtas valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas dėl skolų išieškojimo iš A. D. individualios įmonės.
3. Nepagrįstas teismo argumentas, kad praėjus trims metams po santuokos nutraukimo ginčo butas tapo L. D. nuosavybe. Šioje byloje nėra nustatyta pagrindo, kuriuo remiantis būtų pasibaigusi A. D. ir L. D. jungtinės nuosavybės teisė į ginčo butą, tuo aspektu, jeigu būtų pripažinta negaliojančia buto dovanojimo sutartis sūnui. Todėl tuo atveju, jeigu turtas yra įgytas santuokos metu, praėjęs terminas teisinio režimo nekeičia. Nei pagal 1964 m. redakcijos, nei pagal 2000 m. redakcijos CK nėra teisės normos, kad suėjus senačiai pasikeičia turto teisinis režimas, t. y. iš bendrosios jungtinės pereina į asmeninę nuosavybę.
4. Bankroto administratoriaus teisė vykdyti ginčo buto varžytynes, siekiant patenkinti kreditorių reikalavimus bankroto byloje, buvo paneigta sudarius 2009 m. kovo 10 d. dovanojimo sutartį, kuria atsakovė L. D. padovanojo sūnui ginčo butą. Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Todėl atsakovė L. D., iš karto po to kai buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės butui, sudarius buto dovanojimo sandorį sūnui, pažeidė bankrutavusios įmonės kreditorių interesus, nes butas privalėjo būti parduodamas iš varžytynių.
Atsakovai L. D. ir E. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad santuoka tarp A. D. ir L. D. buvo nutraukta pagal CK galiojusį iki 2001 m. liepos 1 d. ir tuo metu nebuvo numatytas privalomas santuokoje įgyto turto padalijimas. Buvusių sutuoktinių susitarimu L. D., auginančiai nepilnametį sūnų, atiteko jos vardu registruotas butas, o A. D. – individuali komercinė įmonė. Buvusieji sutuoktiniai 3 metų laikotarpyje turėjo teisę ginčyti turtinius klausimus, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl turtas tapo asmenine nuosavybe to, kurio vardu jis buvo registruotas.
Trečiasis asmuo likviduojama A. D. komercinė įmonė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą patenkinti, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Atsiliepime nurodo, kad sutinka su ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas L. B. W. B. netiesioginiu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo 10 d. dovanojimo sutartį Nr. JD - 541, kuria L. D. padovanojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), savo sūnui ir grąžinti butą likviduojamai A. D. komercinei įmonei kreditorių reikalavimams patenkinti.
Pagal atsakovų A. ir L. D. santuokos sudarymo bei nutraukimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso normas buvo nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, nors jis įformintas ir kurio nors vieno iš jų vardu (SŠK 21 str.). Bylos duomenimis nustatyta, kad L. ir A. D. sudarė santuoką 1986 m. Atsakovai butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo 1992 m. kovo 5 d. A. D. komercinė įmonė įregistruota 1993 m. birželio 30 d. Tarp atsakovų L. ir A. D. santuoka nutraukta 1995 m. rugsėjo 22 d. teismo sprendimu. Taigi iki 1995 m. rugsėjo 22 d., t. y. iki atsakovams nutraukiant santuoką A. D. komercinė įmonė ir ginčo butas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendroji jungtinė nuosavybė paprastai pasibaigia šį turtą pasidalijus. Pagal santuokos nutraukimo metu galiojusias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą reglamentavusias teisės normas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį turtą buvo galima pasidalinti sutuoktinių susitarimu arba pareiškus ieškinį teisme dėl tokio turto padalijimo (SŠK 24 straipsnis). SŠK 23 straipsnio 4 dalyje buvo nustatytas trejų metų senaties terminas reikalavimui dėl turto, kuris yra bendroji junginė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, pareikšti.
Nagrinėjamu atveju senaties terminas reikalavimui dėl atsakovams L. D. ir A. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto padalijimo teisme pareikšti suėjo iki 2001 m. CK įsigaliojimo. SŠK 24 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu sutuoktiniai nesusitaria dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, tai toks turtas padalijamas pagal vieno iš sutuoktinių ieškinį. Jeigu nė vienas iš sutuoktinių reikalavimo padalyti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą per įstatyme (SŠK 23 str. 4 d.) nustatytą terminą teismine tvarka nepareiškė, galima daryti išvadą, jog sutuoktiniai dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, pasidalijimo susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. v. J. K. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyrius; bylos Nr. 3K-3-268/2007)
Bylos duomenimis, po santuokos nutraukimo butas, esantis (duomenys neskelbtini), liko registruotas L. D. vardu, o A. D. komercinė įmonė – A. D. vardu. Nei atsakovė L. D., nei atsakovas A. D. tokio turto pasidalijimo neginčijo. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. D. 1999 m. rugsėjo 25 d. sudarė santuoką su M. D., kuri buvo nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimu, patvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Po šios santuokos nutraukimo A. D. komercinė įmonė liko atsakovo A. D. nuosavybė.
Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovai L. D. ir A. D. nutraukę santuoką dėl turto, kuris buvo bendroji jungtinė jų nuosavybė, pasidalijimo susitarė ir ginčo butas liko L. D. nuosavybė, o įmonė A. D. nuosavybė. Be to, kaip minėta, Nekilnojamojo turto registro duomenimis iki 2009 m. kovo 10 d. dovanojimo sutarties sudarymo butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo registruotas atsakovės L. D. nuosavybės teise (b. l. 120-122). Registro duomenyse nepažymėta, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad tam, jog viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, būtinas bent vienas iš įrašų: 1) turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu; 2) kai turtas įregistruotas vieno sutuoktinio vardu, registre turi būti nurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Š. v. K. Š.; bylos Nr. 3K-3-25/2007; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta byloje V. S. v. notaras M. S., bylos Nr. 3K-3-522/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta byloje D. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-464/2008, 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. D. M.; bylos Nr. 3K-3-452/2008). Ši teisės aiškinimo taisyklė tretiesiems asmenims reiškia, kad įrašai nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Minėtuose Nekilnojamojo turto registro centro dokumentuose nurodyti duomenys nenuginčyti. Taigi ir dėl šios aplinkybės darytina išvada, kad ginčo butas iki 2009 m. kovo 10 d. dovanojimo sutarties sudarymo priklausė atsakovei L. D. nuosavybės teise.
Nurodytų aplinkybių ieškovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Netenkinant ieškovo apeliacinio skundo, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas E. D. turėjo 1 000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurios priteistinos iš ieškovo (CPK 98 str.). Taip pat iš ieškovo priteistinos 4,05 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 str.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo L. B. W. B. (gimęs (duomenys neskelbtini)) atsakovui E. D. (gimęs (duomenys neskelbtini)) 1 000 (tūkstantį) Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo L. B. W. B. 4,05 (keturis litis, 5 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.