- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-05
- Bylos Nr.
- e2A-574-381/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00312-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Nijolė Piškinaitė, Antanas Rudzinskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno vaistinė“
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „ENTAFARMA“, uždaroji akcinė bendrovė „LIMEDIKA“, individuali A
- Atsakovas
- Raseinių rajono Blinstrubiškių socialinės
- Kategorijos
- 2.5.35pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Piškinaitės ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno vaistinė“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „ENTAFARMA“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-453-856/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno vaistinė“ ieškinį atsakovui Raseinių rajono Blinstrubiškių socialinės globos namams dėl viešo pirkimo sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „LIMEDIKA“, individuali A. Z. įmonė „Azas“, uždaroji akcinė bendrovė „O. M.“ ir uždaroji akcinė bendrovė „ENTAFARMA“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Nemuno vaistinė“ (toliau – ir UAB „Nemuno vaistinė“ arba ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Raseinių rajono Blinstrubiškių socialinės globos namams (toliau – atsakovas arba perkančioji organizacija) prašydama: 1) pripažinti negaliojančiais 2015 m. spalio 28 d. paskelbto mažos vertės viešojo pirkimo „Sauskelnių ir kitų slaugos priemonių pirkimas“ (toliau – viešasis pirkimas) sąlygų techninės specifikacijos reikalavimus, įtvirtintus 1, 2, 3, 4, 5, 6 punktuose, ta apimtimi, kiek juose nustatytas reikalavimas sauskelnėms turėti dvigubą sugeriamąjį sluoksnį; viešojo pirkimo techninės specifikacijos reikalavimus, įtvirtintus 1, 2, 3, 4 punktuose, ta apimtimi, kiek juose nustatytas reikalavimas, ribojantis didžiausią sugėrimą; viešojo pirkimo techninės specifikacijos reikalavimus, įtvirtintus 1, 2, 3, 4 punktuose, ta apimtimi, kiek juose nustatytas reikalavimas sauskelnėms turėti tamprius lipdukus; 2) grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį; 3) panaikinti viešojo pirkimo rezultatus ir ex officio pripažinti niekine viešojo pirkimo sutartį, jei tokia būtų sudaryta iki ginčo išnagrinėjimo pabaigos; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad Raseinių rajono Blinstrubiškių socialinės globos namai 2015 m. spalio 28 d. paskelbė mažos vertės viešąjį pirkimą dėl sauskelnių ir kitų slaugos priemonių pirkimo. Ieškovei susipažinus su viešojo pirkimo sąlygomis kilo abejonių dėl šių sąlygų atitikimo teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, todėl nepraleisdama Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto termino ieškovė 2015 m. spalio 29 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kurioje pareikalavo sustabdyti viešojo pirkimo procedūras iki bus išnagrinėta pretenzija; panaikinti kaip perteklinį pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 1, 2, 3, 4, 5, 6 punktuose nustatytą reikalavimą dėl sauskelnių dvigubo sugeriamojo sluoksnio su superabsorbentu; panaikinti kaip perteklinį pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 1, 2, 3, 4 punktuose nustatytą reikalavimą dėl didžiausio sugeriamo sluoksnio tūrio ribojimo. Perkančioji organizacija šią ieškovės pretenziją atmetė. 2015 m. lapkričio 3 d. ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai dar vieną pretenziją, kurioje pareikalavo sustabdyti viešojo pirkimo procedūras iki bus išnagrinėta pretenzija bei panaikinti kaip perteklinį pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 1, 2, 3, 4 punktuose nustatytą reikalavimą, kad sauskelnės tvirtinamos daugkartiniais dvigubais tampriais lipdukais, kurių klijavimo vietą galima keisti. Ši ieškovės pretenzija taip pat buvo atmesta.
Ieškovės teigimu, jos pretenzijose ginčijami pirkimo sąlygų techninės specifikacijos reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti, jais siekiama eliminuoti perkančiajai organizacijai neparankius tiekėjus bei nustatyti tokius reikalavimus, kurie leistų laimėtoju paskelbti iš anksto parinktą tiekėją. Pirkimo sąlygose nustatytas reikalavimas sauskelnėms turėti dvigubą sugeriamąjį sluoksnį yra perteklinis, nes sauskelnių sugeriamosios dalies sluoksnių skaičius neturi jokios įtakos produkto sugėrimo galimybėms. Perkančioji organizacija, nustatydama tokį reikalavimą, nenurodė objektyvaus tokio reikalavimo būtinumo pagrindimo, viešai skelbiamuose aprašymuose/sauskelnių techninėse charakteristikose nėra skelbiama, jog sugėrimo sluoksniai turėtų įtakos šlapimo sugėrimo greičiui ar kiekiui, todėl kyla pagrįstas pagrindas abejoti šio pirkimo sąlygų reikalavimo tikslingumu. Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 1, 2, 3, 4 punktuose nustatytas reikalavimas dėl sauskelnių didžiausio sugeriamo sluoksnio tūrio ribojimo yra neteisėtas ir net nelogiškas, nes toks perkančiosios organizacijos nustatytas sugėrimo ribų reikalavimas apriboja tiekėjų galimybės pasiūlyti geresnį produktą, skirtą šlapimui sugerti, už mažiausią pirkimo kainą. Toks perkančiosios organizacijos nustatytas sauskelnių sugeriamo sluoksnio tūrio ribojimas taip pat nėra tinkamai pagrįstas bei apriboja kitų dalyvių galimybę pasiūlyti ne TZMO gaminamus SENI produktus, nes būtent šias maksimalias (aukščiausias) sugėrimo ribas turi tik prekės ženklu SENI žymimos sauskelnės. Pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 1, 2, 3, 4 punktuose nustatytas reikalavimas sauskelnėms turėti tamprius lipdukus, taip pat yra neobjektyvus ir neteisėtas, nes skirtas tik gamintojo TZMO gaminamiems produktams. Sauskelnių lipdukų funkcija yra užsegti sauskelnės ir fiksuoti jas bei užsegti/atsegti sauskelnės keletą kartų, tačiau ne pats lipdukas, o pačios sauskelnės, turi turėti elastingą dalį tam, kad sauskelnių naudotojui atlikus pasisukimo, pasilenkimo ar kitokius judesius, sauskelnės išliktų prigludusios prie kūno ir užtikrintų apsaugos nuo šlapimo pratekėjimo funkciją, šios funkcijos užtikrinimui skirtingi gamintojai ilgų tyrimų ir bandymų pasėkoje taiko skirtingas gamybos metodikas ir technologijas, dėl ko rinkoje yra skirtingai pagamintų produktų tai pačiai funkcijai užtikrinti. Tai priklauso ne vien nuo vienos kažkurios išskirtinės sauskelnės sudėtinės dalies (šio ginčo atveju - lipduko), o sauskelnės kaip produkto visumos, todėl norint vertinti sauskelnės užsegimo elastingumą reikia vertinti visumą, vien elastingos dalys, esančios lipdukuose, skirtuose sauskelnėms užsegti, negali užtikrinti produkto saugumo pacientui judant. Nėra nei vieno oficialaus, moksliškai patvirtinto ar pamatuoto tyrimo, kuris patvirtintų, jog tik dvigubų tamprių lipdukų buvimas sauskelnėse užtikrintų perkančiosios organizacijos norimą produkto savybę ar funkciją – mažą sauskelnių statiškumą, įtempimą, užveržimą ties juosmeniu ar klubais, didelę įtaką juosmeninės dalies elastingumui turi plati arba neribota lipdukų klijavimo zona priekinėje sauskelnės srityje, medžiaga, iš kurios pagaminta visa juosmeninė dalis, sauskelnių forma, apsauginiai krašteliai, borteliai ir kiti faktoriai. Šis perkančiosios organizacijos nustatytas reikalavimas pirkimo objektui riboja visų konkurso dalyvių lygiateisiškumą bei akivaizdžiai pažeidžia vieną pagrindinių viešųjų pirkimų principų – skaidrumą.
Atsiliepimas
A. R. rajono Blinstrubiškių socialinės globos namai atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad VPĮ įtvirtinta perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė apibrėžti techninius pirkimo objekto reikalavimus. Vienintelis imperatyvus reikalavimas, kurio reikia laikytis apibrėžiant reikalaujamas viešojo pirkimo objekto technines savybes, yra reikalavimas užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Perkančiosios organizacijos nustatytos pirkimo sąlygos neriboja potencialių tiekėjų teisės dalyvauti pirkimo procedūrose, jos yra ir bus taikomos visiems tiekėjams vienodai, todėl pagrindo konstatuoti VPĮ nuostatų pažeidimus šiuo atveju nėra. Vertinant perkančiosios organizacijos nustatytas pirkimo sąlygas būtina atsižvelgti į tai, kad perkančiosios organizacijos vykdoma veikla susijusi su socialine globa, teikiama socialiai pažeidžiamiems, neįgaliems žmonėms, kurie negali gyventi savo namuose ar savarankiškai, todėl perkant jų slaugai reikalingas priemones keliami reikalavimai, būtini globojamų asmenų fiziologinių poreikių patenkinimui tokiu būdu, kad globos namuose būtų sudarytos jų orumo nežeminančios gyvenimo sąlygos. Pirkimo sąlygose nustatytas reikalavimas sauskelnėms turėti dvigubą sugeriamąjį sluoksnį yra būtinas, nes sauskelnių sugeriamosios dalies sluoksnių skaičius turi tiesioginę įtaką produkto sugeriamosioms savybėms. Vadovaujantis ilgamete perkančiosios organizacijos praktika nustatyta, kad sauskelnės su keliais sugeriamaisiais sluoksniais turi geresnį skysčių pasiskirstymą sauskelnių paviršiuje ir to dėka greitesnį skysčių sugėrimo rezultatą. Be to, esant dvigubam sugeriamajam sluoksniui sauskelnių sugeriamoji dalis išlieka daug stabilesnė, taip išvengiama sugeriamosios dalies sukritimo ar pažeidimo dėvėjimo metu, kas tiesiogiai įtakoja sauskelnių gebėjimą sugerti skysčius. Sauskelnių sugėrimo laipsnis tiesiogiai proporcingas sauskelnių kainai, kuo jos daugiau sugeria, tuo yra brangesnės, todėl pirkimo dokumentuose neapribojus reikalavimo sauskelnėms turėti tam tikro kiekio skysčių sugėrimą, išlieka rizika, kad konkursinius pasiūlymus teikiantys tiekėjai pasiūlys tik itin brangias sauskelnes, o perkančioji organizacija neturės teisinio pagrindo tokių tiekėjų pasiūlymų atmesti. Esant dvigubam sugeriamajam sauskelnių sluoksniui pasitaiko mažiau šlapimo pratekėjimo atvejų, kas perkančiajai organizacijai, atsižvelgiant į jos veiklos specifiką, yra ypatingai svarbu. Pirkimo dokumentuose įtvirtintas reikalavimas sauskelnėms turėti dvigubą sugeriamąjį sluoksnį yra proporcingas, teisingas, protingas, iš šiuo atveju vertintinas kaip vienas svarbiausių reikalavimų, keliamų pirkimo objektui. Nurodė, kad socialinės globos namų biudžetas yra itin mažas ir ribotas, todėl vienam gyventojui nakčiai naudojamos daugiau šlapimo sugeriančios sauskelnės, o vaikščiojantiems, sėdintiems vežimėliuose ligoniams dieną naudojamos mažesnio sugėrimo laipsnio sauskelnes. Esant skirtingiems ligoniams ir jų poreikiams, pirkimo dokumentų techninės specifikacijos l, 2, 3, 4 punktuose buvo įtvirtinta apatinė ir viršutinė sauskelnių sugėrimo riba, kurios nustatymas šiuo atveju yra aktualus, kadangi siekiama gauti optimaliausią reikalingą (ir pakankamą) sugėrimą už perkančiajai organizacijai priimtiną kainą. Ypatingai didelio sugėrimo laipsnio sauskelnių naudojimas nagrinėjamu atveju nėra racionalus ir perkančiajai organizacijai yra ekonomiškai nenaudingas. Kadangi du trečdaliai perkančiosios organizacijos slaugomų/globojamų asmenų yra dalinai judantys, todėl yra svarbu, kad naudojamos sauskelnės jas dėvint nebūtų statiškos, tvirtai laikytųsi ir tuo pačiu metu mažintų įtempimą ties juosmeniu ir klubais bei apsaugotų nuo savaiminių lipdukų atsisegimų jų nešiojimo metu. Remiantis perkančiosios organizacijos praktika, sauskelnės, turinčios tamprius lipdukus, ženkliai rečiau savaime atsisega nei sauskelnės, neturinčios tamprių lipdukų, jos yra komfortiškesnės neįgaliesiems dėl mažesnio statiškumo nei sauskelnės, neturinčios aptariamos savybės. Todėl perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustatytą reikalavimą sauskelnėms turėti tvirtinamus daugkartinius dvigubus tamprius lipdukus vertina kaip itin svarbų siekiant užtikrinti globotiniams kokybišką priežiūrą ir komfortą. Ieškovės argumentai, kad neva sauskelnes, tvirtinamas dvigubais tampriais lipdukais, gamina tik TZMO, yra nepagrįsti, nes turimais duomenimis Lietuvos rinkoje egzistuoja bent dviejų gamintojų gaminiai (TZMO SA ir ABENA), kurių tiekiamos sauskelnės tvirtinamos daugkartiniais dvigubais tampriais lipdukais. Perkančioji organizacija, sudarydama pirkimo objekto techninę specifikaciją, užtikrino vienodas sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, nustatyti reikalavimai nėra nukreipti į konkretaus gamintojo prekės pavadinimą, reikalavimai suformuluoti pagal bendrąsias objekto savybes, todėl VPĮ įtvirtinti reikalavimai šiuo atveju nebuvo pažeisti.
Trečiasis asmuo UAB „ENTAFARMA“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti. Atsiliepime trečiasis asmuo nurodė, kad ginčijamos pirkimo sąlygos riboja tiekėjų galimybes dalyvauti viešajame pirkime, susiaurina siekiamų įsigyti prekių asortimentą. Perkančioji organizacija, nustatydama tokias pirkimo sąlygas, tinkamai nepagrindė jų būtinumo. Vien perkančiosios organizacijos ilgametė praktika teikiant tam tikros rūšies socialines paslaugas, nėra subjektyvus kriterijus, patvirtinantis tokių pirkimo sąlygų nustatymo būtinumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2016 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad perkančioji organizacija Raseinių rajono Blinstrubiškių socialinės globos namai vykdo mažos vertės sauskelnių ir kitų slaugos priemonių pirkimą, sauskelnės ir kitos slaugos priemonės perkamos pagal poreikį, +/– 10 procentų pasiūlyme nurodyto kiekio, t. y. apytiksliai 56 000 vnt. sauskelnių ir 76 500 vnt. kitų slaugos priemonių (+/– 10 procentų), perkamų gaminių apibūdinimas ir keliami reikalavimai nustatyti pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje (mažos vertės pirkimo sąlygų 1 priedas). Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija pirkimo sąlygų techninės specifikacijos reikalavimus, numatytus 1, 2, 3, 4, 5, 6 punktuose.
Teismas nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, nes geriausiai žino ir gali įvertinti, kokios kokybės paslaugos jai reikalingos. Tačiau ši perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė negali būti naudojama tokiu būdu, kad nepagrįstai ribotų tiekėjų konkurenciją ar netgi sudarytų išimtines sąlygas pirkime dalyvauti tik konkrečiam tiekėjui. Taigi, aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai, ypač kai tie reikalavimai keliami tiekėjo kvalifikacijai, o ne perkamos paslaugos kokybei, pateisinami tik tuomet, jei pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (tuomet, kai kyla ginčas). Įrodyti, kad yra būtinybė nustatyti atitinkamus reikalavimus pirkimo sąlygose, turi perkančioji organizacija, o to neįrodžius, perkančiosios organizacijos veiksmai gali būti pripažinti nepagrįstai ribojančiais tiekėjų konkurenciją, pažeidžiančiais VPĮ įtvirtintus viešųjų pirkimų principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-422-236/2015). Šiuo atveju reikalavimai keliami ne tiekėjo kvalifikacijai, o perkamos paslaugos kokybei.
Teismas atmetė ieškinio argumentus, kad pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje nustatyti reikalavimai sauskelnėms turėti dvigubą sugeriamąjį sluoksnį bei atitinkamo kiekio skysčių sugėrimą bei tamprius lipdukus, yra pertekliniai, neteisėti ir nepagrįsti, kadangi geresnį sugeriamojo higieninio gaminio funkcionalumą lemia ne sluoksnių kiekis, o bendras gaminio dizainas, struktūra, skysčius į vidų praleidžiančios medžiagos efektyvumas ir sugeriamųjų medžiagų kiekis, t. y. sauskelnės, kaip produkto, visuma. Teismas nustatęs, kad nagrinėjamu atveju pasiūlymus perkančiajai organizacijai, neįskaitant ieškovės, pateikė bent keturi juridiniai asmenys, t. y. UAB „LIMEDIKA“, A. Z. IĮ „Azas“, UAB „O. M.“, UAB „ENTAFARMA“, atmetė ieškovės teiginius, kad perkančioji organizacija pirkimo objektui nustatė tokius reikalavimus, kuriais siekia eliminuoti neparankius tiekėjus iš pirkimo, ir kurie leistų jai laimėtoju paskelbti iš anksto parinktą tiekėją. Teismas pažymėjo, kad pati ieškovė prekiauja ne mažiau kaip trijų gamintojų sauskelnėmis suaugusiesiems - gamintojo SCA H. P. sauskelnėmis TENA, gamintojo Abena sauskelnėmis A. F., gamintojo TZMO sauskelnėmis SENI, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo pirkimo sąlygų nustatymas sukliudė ieškovei dalyvauti viešajame pirkime, taip pažeidžiant jos teises.
Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentus, kad perkančiosios organizacijos nustatytų pirkimo sąlygų būtinumas negali būti pateisinimas perkančiosios organizacijos ilgamete praktika (patirtimi). Teismas nurodė, kad naudojamų sauskelnių teigiamos ir neigiamos savybės išryškėja jas naudojant praktikoje, todėl rinkoje esant pakankamai šio produkto pasiūlai, yra visos galimybės perkančiosioms organizacijoms išsirinkti labiausiai jų poreikius atitinkančias sauskelnes nustatant tam tikrus reikalavimus šiam produktui. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti gamintojo SCA H. P. AB raštai nagrinėjamu atveju negali būti laikomi objektyviais įrodymais byloje, kadangi jie yra parengti TENA sauskelnių gamintojo, kurio nuomonė gali būti subjektyvi. Tuo tarpu perkančiosios organizacijos pozicija dėl ginčijamų pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų yra grindžiama ilgalaike jų naudojimo praktika, išsamiai motyvuota.
Esant nurodytoms aplinkybėms teismas padarė išvadą, kad ieškovės siekis, jog perkančioji organizacija pakeistų pirkimo sąlygų reikalavimus pagal jos siūlymus, negali būti pagrindas ieškiniui tenkinti. Teismas sprendė, kad perkančioji organizacija turi teisę spręsti dėl įsigyjamų prekių kokybės, todėl ieškovei neįrodžius, kad techninėje specifikacijoje nustatyti ir ieškovės ginčijami reikalavimai buvo pritaikyti išimtinai vieno gamintojo TZMO gaminamiems SENI prekės ženklo gaminiams, laikytina, jog nurodyti techninės specifikacijos reikalavimai pirkimo objektui yra pateisinami. Teismas taip pat konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog ginčijami pirkimo sąlygų reikalavimai ribotų tiekėjų konkurenciją, proteguojant vieną kurį nors tiekėją, taip pat neįrodyta, kad jie yra neteisėti ar nepagrįsti.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Ieškovė UAB „Nemuno vaistinė“ apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad perkančiosios organizacijos nustatytos ginčijamos pirkimo sąlygos yra būtinos, nes pagrįstos ilgalaike perkančiosios organizacijos perkamo produkto naudojimo praktika, nepagrįsta, padaryta tinkamai neįvertinus byloje esančių ieškovės įrodymų (CPK 183 ir 185 straipsniai). Nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos ginčijamomis pirkimo sąlygomis reikalaujama iš tiekėjų pasiūlyti tokius pirkimo objektus, kurie vienu metu turėtų daugiau specifinių savybių, nei reikia viešojo pirkimo sutarčiai vykdyti, todėl nustatytos pirkimo sąlygos yra diskriminuojančios, proteguojančios konkretų tiekėją. Perkančiosios organizacijos turima perkamo produkto naudojimo patirtis negali būti vertinama objektyviu įrodymu, patvirtinančiu tokių pirkimo sąlygų nustatymo būtinumą, nes objektyviai yra neįmanoma situacija, kai vienos globos įstaigos aptarnaujami neįgalūs asmenys turi išimtinai tokius poreikius, kuriuos patenkinti galima tik įsigijus ginčijamus specifinius ir konkrečius reikalavimus atitinkančias, vieno gamintojo sauskelnes.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad perkančiosios organizacijos nustatytas reikalavimas turėti dvigubą sugeriamąjį sluoksnį yra pateisinamas, nes būtent sauskelnių sluoksnių skaičius, o ne kiti parametrai, užtikrina geresnį sugėrimo laipsnį. Šią pirmosios instancijos teismo išvadą paneigia ieškovės pateikti sauskelnių gamintojo išaiškinimai, kuriuose pažymėta, kad siekiant objektyviai įvertinti gaminio (sauskelnių) funkcionalumą, tai galima padaryti tik įvertinus tokius parametrus kaip sugėrimo greitis ir sugeriamo skysčio tūris.
3. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl perkančiosios organizacijos nustatyto pirkimo sąlygų reikalavimo sauskelnėms turėti tam tikro kiekio (tūrio) sugėrimą. Šis pirkimo sąlygų reikalavimas yra nelogiškas, nes nepagrįstai riboja tiekėjams galimybę pateikti perkančiajai organizacijai geresnį produktą, kurio sugėrimas būtų didesnis, nei maksimali perkančiosios organizacijos nustatyta riba. Nustatydama tokią pirkimo sąlygą perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą riboti konkurenciją ir atitinkamai nesudarė tiekėjams vienodų sąlygų dalyvauti viešajame pirkime.
4. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Nemuno vaistinė“ prekiauja trijų gamintojų sauskelnėmis suaugusiesiems - gamintojo SCA H. P. sauskelnėmis TENA, gamintojo Abena sauskelnėmis A. F., gamintojo TZMO sauskelnėmis SENI, todėl ginčijamų pirkimo sąlygų nustatymas nesukliudė ieškovei dalyvauti viešajame pirkime, taip pat nepagrįsta. Nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada padaryta netinkamai aiškinant VPĮ 25 straipsnio 8 dalies nuostatas, kuriose yra numatytas draudimas pirkimo sąlygose nurodyti konkretų gamintoją. Perkančioji organizacija įtvirtino tokius ginčijamus viešojo pirkimo objekto reikalavimus, kuriuos atitinka tik vieno gamintojo sauskelnės, todėl viešajame pirkime dalyvaujantys asmenys priversti siūlyti perkančiajai organizacijai tik šio gamintojo prekes ir konkuruoti dėl to paties produkto, kas neatitinka viešųjų pirkimų racionalaus lėšų panaudojimo ir tikslo.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo UAB „ENTAFARMA“ apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo UAB „ENTAFARMA“ apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad per 2015 m. antrąjį pusmetį trečiasis asmuo UAB „ENTAFARMA“ laimėjo tris įvairių socialinės globos namų organizuotus iš esmės analogiškus ginčijamam viešajam pirkimui viešuosius pirkimus, kurių pirkimo objektas taip pat buvo sauskelnės ir kurių techninėse specifikacijose nebuvo nagrinėjamoje byloje ginčijamų reikalavimų, taip pat aplinkybių, kad viename iš nurodytų viešųjų pirkimų perkančioji organizacija trečiojo asmens pretenzijos pagrindu pakeitė pirkimo sąlygas panaikindama jose nustatytą reikalavimą sauskelnėms turėti dvigubą sugeriamąjį sluoksnį bei elastingas juosmens juosteles priekinėje ir nugarinėje sauskelnių pusėje.
2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo paskirstymo taisykles, nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovei. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad būtent perkančiajai organizacijai tenka pareiga suformuoti įtikinamą konkurenciją ribojančių reikalavimų nustatymo pagrindimą ir konkurencijos varžymo priežastis, įskaitant ir tuos atvejus, kai ginčas kyla dėl pirkimo objekto techninės specifikacijos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, jog Lietuvoje įvairių gamintojų sauskelnėmis ir kitoms slaugos priemonėmis prekiauja ne vienas gamintojas, leidžia teigti, kad ginčijami pirkimo sąlygų techninės specifikacijos reikalavimai savaime neriboja konkurencijos.
Atsiliepimas
A. R. rajono Blinstrubiškių socialinės globos namai atsiliepimuose į ieškovės UAB „Nemuno vaistinė“ ir trečiojo asmens UAB „ENTAFARMA“ apeliacinius skundus prašė apeliacinius skundus atmesti. Atsakovo atsiliepimai į ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus grindžiami šiais argumentais:
1. Nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad perkančiosios organizacijos turima perkamo produkto naudojimo patirtis negali būti vertinama objektyviu įrodymu, patvirtinančiu ginčijamų pirkimo sąlygų nustatymo būtinumą. VPĮ nuostatuose perkančiajai organizacijai suteikta teisė, atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką, veiklos patirtį ir kitus faktorius, savarankiškai spręsti, kokie techniniai pirkimo objekto reikalavimai jai yra svarbūs vienu ar kitu atveju. Atsakovo nustatytos pirkimo sąlygos neriboja potencialių tiekėjų teisės dalyvauti pirkimo procedūrose, jos yra ir bus taikomos visiems tiekėjams vienodai, todėl pagrindo konstatuoti VPĮ nuostatų pažeidimus šiuo atveju nėra. Ginčijamos pirkimo sąlygos nustatytos remiantis perkančiosios organizacijos patirtimi eilę metų naudojant sauskelnes globotinių priežiūrai, kurios pasėkoje buvo nustatyti kriterijai, reikšmingi naudojamų higienos priemonių efektyvumui.
2. Apeliacinių skundų argumentai, kad atsakovas, nustatydamas ginčijamas pirkimo sąlygas, proteguoja konkretų gamintoją, taip pat nepagrįsti. Nurodyti apeliacinių skundų argumentai yra deklaratyvūs ir nelogiški, neparemti jokiais įrodymais, todėl savaime suponuoja būtinybę juos atmesti (CPK 178 straipsnis). Be to, remiantis internete viešai skelbiama informacija, ieškovės platinamos gamintojo Abena sauskelnės A. F. ginčijamus pirkimo sąlygų reikalavimus galimai atitinka, nes turi reikiamą sugeriamojo pagrindo sluoksčnių skaičių, tvirtinamos daugkartiniais dvigubais tampriais lipdukais, kurių klijavimo vietą galima keisti, o sugėrimo laipsnis atitinka nustatytąjį pirkimo dokumentuose, kas paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl konkretaus gamintojo protegavimo.
3. Nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad sauskelnių sugėrimo efektyvumą parodo ne sugėrimo sluoksniai, o bendrai visos sauskelnių savybės, todėl perkančiosios organizacijos nustatytas reikalavimas turėti dvigubą sugeriamąjį sluoksnį yra perteklinis. Sauskelnių sugeriamosios dalies sluoksnių skaičius turi tiesioginę įtaką produkto sugeriamosioms sąvybėms, nes sauskelnės su keliais sugeriamaisiais sluoksniais turi geresnį skysčių pasiskirstymą sauskelnės paviršuje ir to dėka greitesnį skysčių sugėrimo rezultatą.
4. Apeliacinių skundų argumentai dėl ginčijamo pirkimo sąlygų reikalavimo sauskelnėms turėti atitinkamo kiekio sugėrimą taip pat nepagrįsti. Perkančioji organizacija, remdamasi savo ilgalaike patirtimi, naudojamas sauskelnes pagal jų storį, dydį ir sugėrimo laipsnį skaido į šešias pozicijas, kadangi slaugos namų gyventojams reikalingos įvairių dydžių, storių bei sugėrimo laipsnių sauskelnės. Perkamos sauskelnės neturi būti didesnio, nei reikalinga sugėrimo laipsnio, nes pagal nusistovėjusią praktiką daugiau sugeriančios sauskelnės savo ruožtu daugiau kainuoja, todėl nenustačius pirkimo sąlygose reikalavimo dėl konkretaus sauskelnių sugėrimo tūrio, išlieka rizika, jog tiekėjai pasiūlys tik itin brangias sauskelnes, o perkančioji organizacija neturės teisinio pagrindo tokių pasiūlymų atmesti.
5. Nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai dėl ginčijamo pirkimo sąlygų reikalavimo sauskelnėms turėti tamprius lipdukus. Kadangi trečdalis atsakovės globojamų asmenų yra dalinai judantys, todėl svarbu, kad naudojamos sauskelnės jas dėvint nebūtų statiškos, tvirtai laikytųsi ir tuo pačiu mažintų įtempimą ties juosmeniu ir klubais, taip pat apsaugotų nuo savaiminių lipdukų atsisegimų. Remiantis atsakovės praktika, sauskelnės, turinčios tamprius lipdukus, rečiau savaime atsisega nei sauskelnės, neturinčios aptariamos sąvybės, be to, jos yra komfortiškesnės neįgaliesiems dėl mažesnio statiškumo.
6. Nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad perkančioji organizacija, nustatydama ginčijamas pirkimo sąlygas, pažeidė VPĮ 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą riboti konkurenciją ir atitinkamai nesudarė tiekėjams vienodų sąlygų dalyvauti viešajame pirkime. Ginčijami pirkimo sąlygų reikalavimai negalėjo būti pritaikyti išimtinai vieno gamintojo TZMO gaminamiems SENI prekės ženklo gaminiams, kadangi viešajame pirkime galėjo dalyvauti tiek prekių gamintojai, tiek prekių tiekėjai, be to, nurodytais produktais prekiauja eilė tiekėjų ir pardavėjų, kurie galėjo dalyvauti pirkime.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos nagrinėjimo ribų
Bylos duomenimis nustatyta, kad perkančioji organizacija Raseinių rajono Blinstrubiškių socialinės globos namai 2015 m. spalio 28 d. paskelbė mažos vertės viešąjį pirkimą „Sauskelnių ir kitų slaugos priemonių pirkimas“, kurio objektas neskaidomas į atskiras pirkimo objekto dalis, sauskelnės ir kitos slaugos priemonės perkamos pagal poreikį – apytiksliai 56 000 vnt. sauskelnių ir 76 500 vnt. kitų slaugos priemonių (+/– 10 procentų), perkamų gaminių apibūdinimas ir keliami reikalavimai nustatyti pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje (pirkimo sąlygų 1 priedas). 2015 m. spalio 29 d. ieškovė UAB „Nemuno vaistinė“ pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 1, 2, 3, 4, 5, 6 punktuose nustatyto reikalavimo sauskelnėms turėti dvigubą sugeriamąjį sluoksnį su superabsorbentu panaikinimo bei reikalavimo turėti atitinkamo tūrio sugėrimą pakeitimo. Perkančioji organizacija 2015 m. lapkričio 2 d. atsakymu ieškovės pretenziją atmetė. 2015 m. lapkričio 3 d. ieškovė UAB „Nemuno vaistinė“ pateikė perkančiajai organizacijai dar vieną pretenziją dėl pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 1, 2, 3, 4 punktuose nustatyto reikalavimo sauskelnėms turėti tvirtinamus daugkartinius dvigubus tamprius lipdukus, panaikinimo arba pakeitimo, kurią perkančioji organizacija 2015 m. lapkričio 3 d. taip pat atmetė.
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygų techninės specifikacijos 1, 2, 3, 4, 5, 6 punktuose nustatytų reikalavimų sauskelnėms turėti dvigubą sugeriamąjį sluoksnį su superabsorbentu, atitinkamo tūrio sugėrimą bei tvirtinamus daugkartinius dvigubus tamprius lipdukus, teisėtumo VPĮ 25 straipsnio nuostatų taikymo aspektu.
Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo, perkančiajai organizacijai sudarant pirkimo dokumentus
Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 straipsnis). Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.
Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Be to, kaip pažymėjo E. S. T. T. (toliau – T. T.), toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (T. T. 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste T. T. taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (T. T. 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).
Dėl reikalavimų viešojo pirkimo objektui ir perkančiosios organizacijos rengiamoms pirkimo objekto techninėms specifikacijoms
Perkančiosioms organizacijoms expressis verbis įtvirtintas reikalavimas techninių specifikacijų nuostatomis užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis). VPĮ 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti viešojo pirkimo objektų techninių specifikacijų, kurias pateikti yra perkančiųjų organizacijų pareiga, parengimo būdai bei būdų deriniai, į kuriuos būtina atsižvelgti tiek nustatant reikalavimus pirkimo objektui, tiek vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiems reikalavimams. Viešojo pirkimo objekto techninė specifikacija gali būti parengta, pirma, nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas; šiuo atveju kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“ (3 dalies 1 punktas); antra, apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus (3 dalies 2 punktas); tokie reikalavimai turi būti tikslūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus pasiūlymus, o perkančioji organizacija įsigytų reikalingų prekių, paslaugų ar darbų; trečia, apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, ir kaip šių reikalavimų atitikties priemonę – 1 punkte nurodytas technines specifikacijas; ketvirta, nurodant tam tikrų pirkimo objekto savybių technines specifikacijas pagal 1 punkto reikalavimus, kitų – apibūdinant 2 punkte nurodytą norimą rezultatą ar funkcinius reikalavimus. Apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti; toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal standartą, techninį liudijimą, bendrąsias technines specifikacijas, norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus; šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant žodžius „arba lygiavertis“ (VPĮ 25 straipsnio 8 dalis). Be to, VPĮ 3 priede įtvirtinta, kad prekių ar paslaugų pirkimo atveju techninė specifikacija – pirkimo dokumentų nustatyti produktui ar paslaugai apibūdinti reikalingi duomenys, tokie kaip kokybės lygio, poveikio aplinkai rodiklių, visų reikalavimų (taip pat ir galimybės naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimo atlikimo, eksploatacinių savybių, produkto vartojimo (naudojimo), arba duomenys, apimantys produktui taikytinus reikalavimus, būtent: pavadinimas, kuriuo produktas parduodamas, terminologija, simboliai, bandymai ir bandymų metodai, pakavimas, žymėjimas ir ženklinimas, vartojimo (naudojimo) instrukcijos, gamybos procesai ir metodai ir atitikties įvertinimo tvarka.
Dėl VPĮ 25 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra konstatavęs, kad perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus pirkimo objektui nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikydamasi šiame straipsnyje nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių; pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės apibūdinamos tiksliais duomenimis, tačiau pagal nediskriminavimo principą draudžiama perkančiajai organizacijai viešojo pirkimo dokumentuose nurodyti konkrečius prekių pavadinimus, ženklus ar tipus, technines specifikacijas, jei tai suteiktų galimybę pirkime dalyvauti tik konkrečiam tiekėjui ar keliems tiekėjams, ir apribojant kitų potencialių tiekėjų dalyvavimą; taip perkančioji organizacija yra įpareigojama rinktis iš visų galimų tam tikrus funkcinius reikalavimus atitinkančių pirkimo objektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011). Taigi, perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti perkamų prekių ar teikiamų paslaugų savybes, tačiau, nustatydama perkamas prekes ar teikiamas paslaugas apibūdinančius kriterijus, perkančioji organizacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis), nepažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.
Nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose nėra tiesiogiai atskleista, koks būdas ar būdų derinys iš anksčiau nurodytųjų pasirinktas rengiant techninę specifikaciją. Tačiau, įvertinus perkančiosios organizacijos vykdomos veiklos pobūdį (socialinė globa nesavarankiškiems ar iš dalies savarankiškiems senyvo amžiaus asmenims ir suaugusiems asmenims su negalia, kuriems būtina kompleksinė nuolatinė specialistų priežiūra) bei viešojo pirkimo objekto (sauskelnės ir kitos slaugos priemonės) paskirtį, akivaizdu, jog techninė specifikacija parengta apibūdinant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus. Viešojo pirkimo techninėje specifikacijoje perkamam objektui (sauskelnėms) nustatyti atitinkamo dydžio skysčio sugėrimo, dvigubo sugeriamojo sluoksnio ir skysčio indikatoriaus, oro pralaidumo, sudėtinių komponentų, kvapo neutralizuojančios sistemos, elastingos juosmens juostelės, tvirtinamų daugkartinių dvigubų tamprių lipdukų reikalavimai patvirtina, jog šiam objektui buvo keliami specialūs su jo tiesioginių funkcijų atlikimu ir gaunamu rezultatu susiję reikalavimai.
Dėl pirkimo sąlygų techninės specifikacijos reikalavimų sauskelnėms turėti dvigubą sugeriamąjį sluoksnį, atitinkamo skysčių kiekio sugėrimą bei daugkartinius dvigubus tamprius lipdukus
Bylos duomenimis nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje nustatė perkamoms sauskelnėms reikalavimus turėti atitinkamo tūrio sugėrimą –lengvam ir vidutiniam šlapimo nelaikymui (M-75-110 cm) ne mažiau 2 000 ml ir ne daugiau 2 200 ml, lengvam ir vidutiniam šlapimo nelaikymui (M-100-150 cm) ne mažiau 2 200 ml ir ne daugiau 2 400 ml, vidutiniam ir sunkiam šlapimo nelaikymui (M-75-110 cm) ne mažiau 2 600 ml ir ne daugiau 2 800 ml, vidutiniam ir sunkiam šlapimo nelaikymui (M-100-150 cm) ne mažiau 2 800 ml ir ne daugiau 3 000 ml ir t.t. Taip pat perkančioji organizacija perkamoms sauskelnėms nustatė reikalavimą turėti dvigubą sugeriamąjį sluoksnį su superabsorbentu bei tvirtinamus, daugkartinius dvigubus tamprius lipdukus, kurių klijavimo vietą galima keisti. Ieškovės teigimu, nurodyti pirkimo sąlygų techninės specifikacijos reikalavimai yra pertekliniai, pritaikyti konkrečiam tiekėjui, todėl pažeidžia viešojo pirkimo skaidrumo principą bei diskriminuoja šiame pirkime dalyvaujančius tiekėjus. Perkančiosios organizacijos manymu, nurodyti pirkimo sąlygų techninės specifikacijos reikalavimai susiję su pirkimo objekto specifika, pagrįsti perkančiosios organizacijos ilgamete praktika, neriboja potencialių tiekėjų teisės dalyvauti viešajame pirkime bei nepažeidžia viešojo pirkimo skaidrumo principo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje neįrodyta, jog pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje nustatyti ir ieškovės ginčijami reikalavimai pritaikyti išimtinai vieno gamintojo (TZMO) gaminamiems gaminiams (SENI prekės ženklo), taip pat kad šie reikalavimai ribotų tiekėjų konkurenciją, proteguojant tam tikrą tiekėją, todėl nėra pagrindo šiuos reikalavimus laikyti neteisėtais ir nepagrįstais. Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, sprendžia, kad ji padaryta netinkamai aiškinant VPĮ 25 straipsnio nuostatas, klaidingai įvertinus viešojo pirkimo objekto specifiškumą bei jam keliamus funkcinius reikalavimus, ginčijamų pirkimo sąlygų techninių specifikacijų pobūdį ir reikšmę viešojo pirkimo objektui, taip pat netinkamai paskirsčius įrodinėjimo pareigą nagrinėjamoje byloje.
Kasacinio teismo pažymėta, kad VPĮ 25 straipsnyje yra sukonkretintas bendrasis nediskriminavimo principas, kiek jis aktualus perkančiosios organizacijos veiksmams, susijusiems su techninėmis specifikacijomis; teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio sprendžia dėl VPĮ 25 straipsnio taikymo; draudimas diskriminuoti tiekėjus – pamatinė viešųjų pirkimų teisės nuostata, todėl jos vertinimas neturi išimtinai priklausyti nuo šalių, nes tokio pobūdžio ginčai peržengia privačių santykių ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011); nesuvaržyta tiekėjų konkurencija – iš VPĮ implicitiškai išplaukiantis reikalavimas, jo neįtvirtinimas įstatyme expressis verbis nepaneigia šio perkančiajai organizacijai keliamo reikalavimo, nes vienas svarbiausių viešųjų pirkimų procedūrų reglamentavimo siekių – užtikrinti konkurenciją; atsižvelgiant į tai, teismai šalių ginčus turi spręsti ir pagal šį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
Žemesnės instancijos teismas
Kita vertus, pabrėžtina, kad VPĮ 25 straipsnyje perkančiosioms organizacijoms expressis verbis įtvirtintas reikalavimas techninių specifikacijų nuostatomis užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis). Dėl VPĮ 25 straipsnio nuostatų taikymo kasacinio teismo konstatuota, kad perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikydamasi šiame straipsnyje nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių; pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės gali būti apibūdinamos tiksliais duomenimis, tačiau pagal nediskriminavimo principą draudžiama perkančiajai organizacijai viešojo pirkimo dokumentuose nurodyti konkrečius prekių pavadinimus, ženklus ar tipus, technines specifikacijas, jei tai suteiktų galimybę pirkime dalyvauti tik konkrečiam tiekėjui ar keliems tiekėjams, ir apribojant kitų potencialių tiekėjų dalyvavimą; taip perkančioji organizacija yra įpareigojama rinktis iš visų galimų tam tikrus funkcinius reikalavimus atitinkančių pirkimo objektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011).
Kaip matyti iš bylos duomenų, perkančioji organizacija, nustatydama pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje ginčijamus reikalavimus pirkimo objektui, iš esmės rėmėsi savo ilgamete patirtimi teikiant socialinės globos paslaugas nesavarankiškiems ar iš dalies savarankiškiems senyvo amžiaus asmenims ir suaugusiems asmenims su negalia. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje nustatytų ginčijamų reikalavimų būtinumą, perkančioji organizacijai nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Ieškovė savo nesutikimą su ginčijamomis pirkimo sąlygomis grindė duomenimis apie analogiško pobūdžio socialines paslaugas teikiančių perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų, kurių metu buvo perkami analogiški produktai, techninės specifikacijos reikalavimus, kuriuose pirkimo objektui nebuvo numatyti ginčijami reikalavimai, taip pat sauskelnių gamintojo SCA H. P. AB raštais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos turima ilgalaikė patirtis teikiant nurodytas paslaugas objektyviai patvirtina ginčijamų pirkimo sąlygų būtinumą, kadangi perkamo produkto teigiamos ir neigiamos savybės išryškėja jas naudojant, tuo tarpu ieškovės pateikti įrodymai vertintini kaip subjektyvi sauskelnių gamintojo nuomonė, nepaneigianti ginčijamų pirkimo sąlygų būtinumo. Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliantų argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo, VPĮ nuostatų aiškinimo ir taikymo bei įrodinėjimo naštos paskirstymo, konstatuoja, kad nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos.
Perkančioji organizacija pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje nustatyto reikalavimo sauskelnėms turėti dvigubą sugeriamąjį sluoksnį būtinumą grindžia aplinkybėmis, jog šis reikalavimas ypatingai svarbus perkamam objektui, nes sauskelnių sugeriamosios dalies sluoksnių skaičius turi tiesioginę įtaką produkto sugeriamosioms savybėms, sauskelnės su keliais sugeriamaisiais sluoksniais turi geresnį skysčių pasiskirstymą sauskelnės paviršiuje ir to dėka greitesnį skysčių sugėrimo rezultatą. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad nagrinėjamu atveju tam, kad padaryti atitinkamą išvadą dėl sauskelnių sugeriamosios dalies sluoksnių skaičiaus tiesioginės įtakos produkto sugeriamosioms savybėms, neužtenka vien perkančiosios organizacijos subjektyvios nuomonės, paremtos ilgalaike praktika, o būtini objektyvūs duomenys apie atitinkamo gaminio funkcionalumą, tarp jų duomenys apie sugeriamo skysčio tūrį bei jo sugėrimo greitį. Nesant byloje šių duomenų nėra pagrindo vienareikšmei išvadai, kad sauskelnės su perkančiosios organizacijos reikalaujamais dviem sugeriamaisiais sluoksniais užtikrina geresnį sauskelnių funkcionalumą, t. y. greitesnį skysčių pasiskirstymo ir sugėrimo rezultatą, nei sauskelnės, turinčios vieną sugeriamąjį sluoksnį. Taigi, priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, perkančioji organizacija, pirkimo sąlygose nustatydama reikalavimą sauskelnėms turėti dvigubą sugeriamąjį sluoksnį tinkamai jo nepagrindė, o kilus ginčui dėl šio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo neįrodė jo tiesioginio ryšio perkamo objekto funkcionalumui, kas sudaro pagrindą abejoti šio reikalavimo būtinumu bei tikslingumu bei spręsti, jog nustatytas pirkimo objektą apibūdinantis reikalavimas yra perteklinis bei akivaizdžiai riboja tiekėjų konkurenciją.
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl kitų ginčijamų pirkimo sąlygų techninės specifikacijos reikalavimų sauskelnėms turėti atitinkamo tūrio sugėrimą bei daugkartinius dvigubus tamprius lipdukus, kurių klijavimo vietą galima keisti, iš esmės rėmėsi tais pačiais argumentais, kad šie pirkimo objektui keliami reikalavimai yra pagrįsti perkančiosios organizacijos ilgalaike patirtimi, todėl nėra ribojantys tiekėjų konkurencijos. Kaip teisingai nurodoma ieškovės ir trečiojo asmens apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių pirkimo sąlygų reikalavimų teisėtumo, visiškai nevertino šių reikalavimų tiesioginės reikšmės ir įtakos perkamam objektui.
Padarydamas išvadą, kad pirkimo sąlygų reikalavimas sauskelnėms turėti atitinkamo tūrio sugėrimą yra teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad šiame reikalavime nustatyta maksimali skysčių sugėrimo riba akivaizdžiai riboja tiekėjų galimybes pasiūlyti perkančiajai organizacijai sauskelnes, galinčias sugerti skysčių daugiau, nei perkančiosios organizacijos nustatyta maksimali riba. Teisėjų kolegijos vertinimu, perkančiosios organizacijos argumentai, kad nenustačius pirkimo objektui reikalavimo sugėrimo laipsniui (minimalios ir maksimalios ribų), susidarys situacija, jog tiekėjai perkančiajai organizacijai siūlys vien brangesnius produktus, o perkančioji organizacija neturės teisinio pagrindo jų atmesti, yra visiškai nepagrįsti bei prieštarauja VPĮ aiškiai apibrėžtai viešųjų pirkimų procedūrai, pagal kurią perkančioji organizacija gali suplanuoti atitinkamą pinigų sumą viešajam pirkimui bei esant poreikiui VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta tvarka atmesti dalyvių pasiūlymus dėl pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos. Be to, nurodyti perkančiosios organizacijos argumentai, nesant byloje duomenų, patvirtinančių, kad siūlomos sauskelnės su didesne sugėrimo maksimalia riba būtų pasiūlytos brangesne kaina, laikytini vien prielaidomis, nesudarančiomis pagrindo išvadai, jog tiekėjų siūlomos kokybiškesnės prekės yra perkančiajai organizacijai nepriimtinos bei neatitinka jos perkamam objektui keliamų funkcinių reikalavimų bei siekiamo viešojo pirkimo tikslo įsigyti kuo kokybiškesnes prekes globojamiems asmenims už perkančiajai organizacijai priimtiną kainą.
Dėl pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje nustatyto reikalavimo sauskelnėms turėti daugkartinius dvigubus tamprius lipdukus, kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas atskirai taip pat nepasisakė. Perkančiosios organizacijos teigimu, šis pirkimo objektui keliamas reikalavimas taip pat yra būtinas, siekiant įsigyti tinkamas prekes bei užtikrinti, kad naudojamos sauskelnės jas dėvint nebūtų statiškos, tvirtai laikytųsi ir tuo pačiu mažintų įtempimą ties juosmeniu ir klubais, taip pat apsaugotų nuo savaiminių lipdukų atsisegimų. Taigi, perkančiosios organizacijos nuomone, daugkartiniai dvigubi tamprūs sauskelnių lipdukai geriau užtikrina sauskelnių laikymąsi bei labiau mažina jų įtempimą, nei kitos sauskelnės. Šioms aplinkybėms pagrįsti perkančioji organizacija taip pat nepateikė jokių įrodymų bei rėmėsi vien jos deklaruojama ilgalaike patirtimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nepateikus priešingų įrodymų, vien daugkartinis dvigubas tamprus lipdukas, kuris yra sudedamoji sauskelnių juosmens dalis, negali turėti išskirtinės tiesioginės reikšmės perkančiosios organizacijos nurodytam komfortiškumui sauskelnių naudotojui atlikus pasukimo, pasilenkimo ar kitokius judesius. Šiuo atveju nepaneigta, jog analogiškas rezultatas gali būti pasiektas ir esant kitokiam sauskelnių užsegimo (ar kitokiam) techniniam sprendiniui, nei vien daugkartinių dvigubų tamprių sauskelnių užsegimo lipdukų panaudojimas, siekiant užtikrinti sauskelnių bendrą elastingumo juosmens srityje savybę, sauskelnių geresnį laikymąsi ant juosmens bei mažesnį jų įtempimą ties juosmeniu. Perkančiajai organizacijai nepateikus įrodymų, kad daugkartiniai dvigubi tamprūs lipdukai geriausiai užtikrina perkančiosios organizacijos nurodomą mažą sauskelnių statiškumą, įtempimą, užveržimą ties juosmeniu ir klubais, toks pirkimo sąlygų reikalavimas taip pat laikytinas pertekliniu ir ribojančiu visų viešojo pirkimo dalyvių lygiateisiškumą bei viešojo pirkimo skaidrumą.
Tokiu būdu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog perkančioji organizacija nepateikė įrodymų, kad techninės specifikacijos reikalavimai sauskelnėms turėti dvigubą sugeriamąjį sluoksnį, atitinkamo tūrio sugėrimą, daugkartinius dvigubus tamprius lipdukas geriausiai užtikrina perkančiosios organizacijos norimą perkamo produkto kokybės lygį, geresnes pirkimo objekto eksploatacines savybes bei geresnį jo funkcionalumą, t. y. kad geriausiai atitinka siekiamą perkančiosios organizacijos pirkimų tikslą įsigyti būtinų prekių, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, garantuojant sąžiningą tiekėjų konkurenciją.
Aplinkybės, kad perkančiosios organizacijos nustatyti ginčijami pirkimo sąlygų techninės specifikacijos reikalavimai diskriminuoja tiekėjus bei riboja jų galimybes dalyvauti viešajame pirkime, nepaneigia atsakovės ir pirmosios instancijos teismo argumentai, kad nagrinėjamu atveju pasiūlymus dalyvauti ginčo viešajame pirkime, neįskaitant ieškovės, pateikė dar bent keturi juridiniai asmenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien faktas, kad pasiūlymus dalyvauti viešajame pirkime pateikė penki tiekėjai nesudaro pagrindo išvadai, jog tiekėjų konkurencija nėra ribojama, nes, pakeitus ginčijamas pirkimo sąlygas, viešajame pirkime galimai būtų dalyvavę ir kiti tiekėjai, turintys galimybę pasiūlyti perkančiajai organizacijai pirkimo objektą, atitinkantį jos nustatytus funkcinius reikalavimus. Priešingai, nei teigia atsakovė, nustačius pirkimo sąlygose specifinius reikalavimus, kuriuos atitinka tam tikro konkretaus gamintojo prekės, nepagrįstai ribojama tiekėjų galimybė kreiptis į kitus analogiškų prekių gamintojus bei pasirinkti ekonomiškai naudingiausią variantą. Aplinkybės, kad ginčijamus techninės specifikacijos reikalavimus sauskelnėms atitinka tik konkretaus gamintojo prekės, atsakovas byloje neginčija. Jo teiginiai, kad prekes pagal viešojo pirkimo sąlygas tiekia ne jų gamintojas, kad sauskelnių gamintojo TZMO sauskelnes SENI tipo tiekia keli skirtingi tiekėjai, įskaitant ir ieškovą, nepaneigia VPĮ 25 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto imperatyvo. Be to, sutiktina su apeliantų argumentais, kad nagrinėjamu atveju susidariusi situacija, kai analogiškas socialines paslaugas teikiančios perkančiosios organizacijos nustato skirtingus reikalavimus analogiškam pirkimo objektui, neatitinka viešųjų pirkimų skaidrumo principo bei neužtikrina tiekėjų konkurencijos bei sudaro galimybę siūlyti perkančiajai organizacijai tik konkretaus gamintojo, o ne kelių gamintojų tas pačias savybes atitinkančias prekes, iš kurių perkančioji organizacija galėtų pasirinkti tas prekes, kurios pasiūlytos už racionaliausią ir perkančiajai organizacijai priimtiną kainą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos ginčijamomis pirkimo sąlygomis reikalaujama iš tiekėjų pasiūlyti tokius pirkimo objektus, kurie vienu metu turėtų daugiau specifinių savybių, nei reikia viešojo pirkimo sutarčiai vykdyti, todėl nustatytos pirkimo sąlygos sudaro prielaidas galimam tiekėjų konkurencijos varžymui bei tiekėjų diskriminavimui. Nagrinėjamu atveju nekvestionuojama ginčo viešojo pirkimo reikšmė globojamų neįgalių žmonių priežiūrai ir gyvenimo kokybei, taigi ir globojamų žmonių bei visuomenės suinteresuotumas šiais gėriais, tačiau tai per se nepateisina nukrypimo nuo aiškių ir imperatyviųjų VPĮ teisės normų, juo labiau, kai dėl jų nepateiktas patikimas ir įtikinamas pagrindimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011, 2013 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1686/2013 ).
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, perkančiosios organizacijos nustatyti pirkimo sąlygų techninės specifikacijos reikalavimai sauskelnėms turėti dvigubą sugeriamąjį sluoksnį, atitinkamo skysčių kiekio sugėrimą bei daugkartinius dvigubus tamprius lipdukus pažeidžia VPĮ 25 straipsnio nuostatas, viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, todėl apeliacinės instancijos teismas juos kvalifikuoja kaip neteisėtus. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas tenkinti ieškovės ieškinį.
Dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų ir procesinės bylos baigties
Sprendžiant dėl pirkimo sąlygų teisėtumo ir ieškinio (ne)tenkinimo, teismo sprendimas neišvengiamai sukelia (gali sukelti) padarinių ir kitiems viešojo pirkimo konkurso dalyviams, nepriklausomai nuo to, buvo įtraukti jie į procesą, ar ne. Šie galimi (neigiami) padariniai dalyviams susiję su teismo procesinėmis pareigomis, konstatavus pirkimo sąlygų neteisėtumą. Kai teismas dėl pareikšto reikalavimo (ar ex officio) atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, tik ieškinio patenkinimas nėra pakankamas, sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Tokiu atveju teismas privalo ex officio tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo. Taigi toks teismo sprendimas būtų šalių grąžinimo į pirminę prieš pažeidimą buvusią padėtį išimtis, kurios taikymas nepriklauso nuo pirkimo būdo, kaip tokio. Tačiau pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai pagal neteisėtas konkurso sąlygas sudaryta viešojo pirkimo sutartis, nėra pagrindo nutraukti pirkimo, nes jis įstatymo pagrindu dėl sudaryto sandorio laikomas pasibaigusiu (VPĮ 7 straipsnio 4 dalies 1 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. sausio 26 d. perkančioji organizacija sudarė pirkimo sutartį su ginčijamo viešojo pirkimo laimėtoju A. Z. individualia įmone „Azas“. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytos bylos aplinkybės ir jų vertinimas suponuoja prielaidas perkančiosios organizacijos sudarytą pirkimo sutartį pripažinti neteisėta ab initio. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes, tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių, užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-690/2015).
VPĮ 95² straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 95¹ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties padarinius. Tiesiogiai su pirkimo sutartimi susiję ekonominiai interesai apima inter alia išlaidas, susidariusias dėl vėlavimo vykdyti pirkimo sutartį, naujos pirkimo procedūros pradėjimo, pirkimo sutartį vykdančio tiekėjo pakeitimo, teisinių pareigų, kurios atsirado pripažinus pirkimo sutartį negaliojančia.
Kaip matyti iš 2016 m. sausio 26 d. perkančiosios organizacijos ir A. Z. individualios įmonės „Azas“ sudarytos pirkimo sutarties bei perkančiosios organizacijos 2016 m. kovo 31 d. pranešimo, sutartis įsigaliojo 2016 m. sausio 26 d. ir galioja iki 2016 m. gruodžio 31 d., perkančioji organizacija įsipareigojo nupirkti prekių (sauskelnių ir kitų slaugos prekių) už bendrą 30 397,18 Eur sumą, prekės yra perkamos pagal poreikį vieną kartą į mėnesį pateikiant atskirus užsakymus, iki 2016 m. kovo 31 d. perkančioji organizacija yra pateikusi 3 užsakymus bendrai 5 015,62 Eur sumai. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad perkančiosios organizacijos ir A. Z. individualios įmonės „Azas“ sudarytos pirkimo sutarties objektas yra perkančiosios organizacijos globojamiems asmenims perkamos sauskelnės ir kitos slaugos prekės, sprendžia, jog sudarytos viešojo pirkimo sutarties pripažinimas niekine ir restitucijos taikymas nagrinėjamu atveju perkančiajai organizacijai sukeltų neproporcingų padarinių, nes apsunkintų jos funkcijų, susijusių su viešojo intereso apsauga, vykdymą. Dėl nurodytų aplinkybių nagrinėjamoje byloje kyla poreikis taikyti VPĮ 95² straipsnio nuostatas – išsaugoti neteisėtai sudarytą sandorį ir perkančiajai organizacijai skirti vieną iš galimų alternatyviųjų sankcijų.
Atsižvelgus į viešojo pirkimo sutarties galiojimo terminą, jos tęstinį pobūdį ir reikšmę perkančiajai organizacijai, taip pat į visuotinai žinomą viešąjį interesą atitinkančią aplinkybę, susijusią su perkančiosios organizacijos vykdomomis funkcijomis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog proporcinga padarytam pažeidimui ir ieškovės bei trečiojo asmens pažeistų teisių užtikrinimui būtų taikyti VPĮ 95² straipsnio 4 dalyje įtvirtintą sankciją – pirkimo sutarties trukmės sutrumpinimą iki 2016 m. liepos 26 d.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Apeliacinės instancijos teismui patenkinus iš esmės visus ieškinio reikalavimus ir atitinkamai panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, perskirstytinos ginčo šalių procese patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Nemuno vaistinė“, pateikdama ieškinį ir apeliacinį skundą, sumokėjo 434 Eur žyminio mokesčio (po 217 Eur už ieškinį ir apeliacinį skundą), trečiasis asmuo UAB „ENTAFARMA“ – 217 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl šios pinigų sumos priteistinos iš atsakovo Raseinių rajono Blinstrubiškių socialinės globos namų ieškovei ir trečiajam asmeniui (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme turėjo 927,60 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro išlaidos už ieškinio, dubliko ir rašytinių paaiškinimų parengimą, taip pat 483,59 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos už pirmosios instancijos teismo sprendimo analizę bei apeliacinio skundo parengimą, iš viso 1 411,19 Eur. Ieškovė pateikė šias išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus – suteiktų teisinių paslaugų išklotines, sąskaitas – faktūras ir mokėjimo pavedimus.
CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) 8.2. punktą už ieškinio parengimą taikomas 2,5 koeficientas, už dubliką, tripliką – 1,5 koeficientas (8.3. punktas), už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme – 1,7 koeficientas (8.10. punktas), už kitus dokumentus bei atsikirtimus taikomas 0,4 koeficientas (8.16 punktas), skaičiuojamas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (713,90 Eur). Ieškovės teismui deklaruotos išlaidos už parengtus procesinius dokumentus ir suteiktas kitas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos jos naudai iš atsakovo (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 93 ir 98 straipsniais
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno vaistinė“ ieškinį tenkinti.
Pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos Raseinių rajono Blinstrubiškių socialinės globos namų 2015 m. spalio 28 d. paskelbto mažos vertės viešojo pirkimo „Sauskelnių ir kitų slaugos priemonių pirkimas“ sąlygų techninės specifikacijos reikalavimus, numatytus 1, 2, 3, 4, 5, 6 punktuose, ta apimtimi, kiek juose nustatyti reikalavimai sauskelnėms turėti dvigubą sugeriamąjį sluoksnį, atitinkamo tūrio sugėrimą bei daugkartinius dvigubus tamprius lipdukus.
Taikyti alternatyviąją sankciją – atsakovo Raseinių rajono Blinstrubiškių socialinės globos namų ir A. Z. individualios įmonės 2015 m. sausio 26 d. sudarytos pirkimo sutarties galiojimo terminą sutrumpinti iki 2016 m. liepos 26 d.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nemuno vaistinė“ (juridinio asmens kodas 134778482) iš atsakovo Raseinių rajono Blinstrubiškių socialinės globos namų (juridinio asmens kodas 190791978) 434 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „ENTAFARMA“ (juridinio asmens kodas 174443844) iš atsakovo Raseinių rajono Blinstrubiškių socialinės globos namų (juridinio asmens kodas 190791978) 217 Eur (du šimtai septyniolika eurų) žyminio mokesčio.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nemuno vaistinė“ (juridinio asmens kodas 134778482) iš atsakovo Raseinių rajono Blinstrubiškių socialinės globos namų (juridinio asmens kodas 190791978) 1 411,19 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus vienuolika eurų 19 ct) advokato teisinės pagalbos išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.