- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-04
- Bylos Nr.
- 2S-1141-254/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04850-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- L. P., S. B.
- Ieškovas
- UAB ,,Alytaus butų ūkis“
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės L. P. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5519-543/2015 pagal ieškovės UAB ,,Alytaus butų ūkis“ ieškinį atsakovėms L. P. ir S. B. dėl skolos už bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą ir administravimą, vidaus patalpų valymą ir už kitas komunalines paslaugas bei kaupiamųjų lėšų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB ,,Alytaus butų ūkis“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės L. P. 553,67 Lt skolos, iš atsakovės S. B. – 1170,23 Lt skolos už bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą ir administravimą, vidaus patalpų valymą ir už kitas komunalines paslaugas bei kaupiamąsias lėšas. Nurodė, kad atsakovės turi įsiskolinimą ieškovei už suteiktas paslaugas. Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-12-09 sprendimu už akių ieškinį tenkino. Atsakovė L. P. 2015-01-20 pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad jai nebuvo tinkamai pranešta apie ieškovės pareikštą ieškinį, teismo procesiniai dokumentai įteikti nebuvo. Paaiškino, kad laikotarpiu, už kurį susidarė įsiskolinimas, t. y. nuo 2010-01-01 iki 2012-03-31, ji negyveno adresu (duomenys neskelbtini), ten gyveno tik jos sesuo – atsakovė S. B.. Taip pat pažymėjo, kad jos sunki finansinė padėtis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi atsakovės L. P. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino, šiais motyvais:
1. Teismas vertindamas atsakovės L. P. pateiktų įrodymų įtaką priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nurodė, kad jos pateikti įrodymai (DNSB Daugų 3 pirmininko pažymos, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą) neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi pareiga mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą ir administravimą, vidaus patalpų valymą, kitas komunalines paslaugas bei kaupiamąsias lėšas kildinama iš nuosavybės teisės, o ne iš faktinių aplinkybių, kas naudojasi savininko turtu. Teismas nustatė, kad abi atsakovės yra gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)ir bendrojo naudojimo objektų bendraturtės nuo 2007-07-06 t. y. savininkės, todėl jos abi privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 3 d.). Be to, patalpų bendrasavininkės privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 str. 4 d.). Teismo vertinimu, atsakovių tarpusavio susitarimai dėl mokesčių mokėjimo, kurių buvimo atsakovė L. P. neįrodė, neturi įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, tuo labiau, kad atsakovė S. B. paneigė buvus tarp atsakovių tarpusavio susitarimą, nurodydama, kad atsakovė L. P. melavo teigdama, jog toks susitarimas buvo. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad peržiūrėti 2014-12-09 priimtą sprendimą už akių yra būtina, nes ji nėra susipažinusi su dokumentais ir įrodymais, kurių pagrindu ieškovė įrodinėjo aplinkybes ir grindė reikalavimus, pasak teismo, negali įtakoti sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi civilinės bylos medžiaga yra vieša ir atsakovė bet kada galėjo su ja susipažinti. Teismo vertinimu, atsakovės pateikti įrodymai, kad ji yra vieniša mama, jos sunki finansinė padėtis taip pat negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nes išlaikytinių turėjimas, mažos pajamos ir vaikų tėvo vengimas išlaikyti vaikus neatleidžia asmens nuo mokesčių už komunalines ir kitas paslaugas mokėjimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė atsiliepime į pareiškimą nenurodė, kaip, jos manymu, turėtų būti pakeistas sprendimas už akių, be to, kilę konfliktai tarp atsakovių negali būti sprendžiami ieškovės sąskaita. Taip pat pažymėta, kad atsiliepime nenurodyta, kokias aplinkybes galėtų patvirtinti ar paneigti liudytoju prašomas kviesti atsakovių tėvas A. S..
Šalies argumentai
2. Teismas sprendė, kad byloje buvo galimybė priimti sprendimą už akių, nes ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovėms nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento, neprieštarauja, kad sprendimas būtų priimtas už akių. Teismas nustatė, kad atsakovė L. P. 2014-11-18 atsisakė paimti jos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini) išsiųstus procesinius dokumentus. Atkreipiamas dėmesys, kad procesiniai dokumentai jai buvo išsiųsti būtent tuo adresu, kurį ji pati nurodė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė nurodė tinkamą atsakovės adresą, todėl teismas vadovaudamasis CPK 124 str. 2 d., atsisakymą priimti procesinį dokumentą prilygino procesinio dokumento įteikimui. Teismo vertinimu, atsakovės elgesys, kai ji atsisako priimti procesinius dokumentus vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir siekimas vilkinti bylos procesą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė L. P. prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šiais argumentais:
1. Apeliantė nurodo, kad byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka jai nepranešus, todėl neturėjo galimybės pateikti visų šios civilinės bylos teisingam išsprendimui turėjusių svarbią reikšmę įrodymų, tame tarpe ir dokumentų apie valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas šioje byloje, todėl šis klausimas liko neišspręstas, o kitos bylos aplinkybės, pasak apeliantės, neteisingai įvertintos, taip pat liko neapklausti liudytojai, kuriuos teismo buvo prašyta iškviesti į posėdį ir kurie būtų patvirtinę svarbias šiai civilinei bylai aplinkybes. Be to, apeliantė neturėjo galimybės pasisakyti dėl kitų proceso dalyvių pateiktų atsiliepimų turinio, nes su jai susipažino tik 2015-02-18. Pažymi, kad Alytaus rajono apylinkės teisme, analogiško pobūdžio bylose, paprastai priėmus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, bylos nagrinėjimas atnaujinamas iš esmės ir vyksta žodinio proceso tvarka (Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-275-652/2015). Pareiškėjos įsitikinimu, teismas nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl neatnaujina bylos nagrinėjimo ir, kodėl neskyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
2. Pažymima, kad netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, ištyrė ne visas pareiškime nurodytas aplinkybes. Apeliantė teigia, kad ji siekė įrodyti, kad su seserimi, atsakove S. B. buvo sudariusi žodinę sutartį, kad sesuo nuo 2010-01-01, bendros dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyvens viena ir viena mokės visus buto išlaikymo mokesčius. Savo seserimi nepasitikėti L. P. neturėjo pagrindo ir manė, kad abi sąžiningai laikysis šio susitarimo. Pažymima, kad įstatymo leidėjas CK 4.75 str. 1 d. yra nurodęs, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu ir jis nebūtinai turi būti rašytinis. Su pareiškimu pateikti rašytiniai įrodymai, pasak apeliantės, iš dalies patvirtino tarp seserų buvusį žodinį susitarimą, be to, šią faktinę ir itin reikšmingą bylos aplinkybę būtų patvirtinę ir liudytojai, kuriuos atsakovė prašė iškviesti į teismo posėdį. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik aplinkybe, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), atsakovėms priklauso nuosavybės teise po dalį kiekvienai, todėl jos abi privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas skirtas namo priežiūrai. Kadangi apeliantė ginčo laikotarpiu bute negyveno, tuo metu ji gyveno su A. U., adresu (duomenys neskelbtini), ir mokėjo komunalinius mokesčius už šį butą (ką patvirtina pateikti dokumentai), o atsakovė S. B. pagal žodinį susitarimą turėjo mokėti komunalinius mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Akcentuojama, kad atsakovei nuo 2013-02-27 pradėjus gyventi minėtame bute ji moka visus mokesčius.
3. Apeliantės įsitikinimu atsakovei nebuvo tinkamai pranešta apie ieškovės pareikštą ieškinį, nes jai nebuvo įteikti jokie teismo procesiniai dokumentai. Teigiama, kad nuo 2013-02-27 atsakovė gyvena adresu (duomenys neskelbtini) ir šiuo adresu ji deklaravusi savo ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą. Pažymi, kad ji yra motinystės atostogose, namuose būna dažnai, tačiau vaikams susirgus ar esant kitiems rūpesčiams iš namų tenka išeiti, tačiau paprastai ją visada pasiekia visi paštu siunčiami laiškai, todėl nesuprantama, dėl kokių objektyvių priežasčių teismo procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti ir juose kažkas pasirašė, kad dokumentus L. P. atsisakė priimti. Pasak apeliantės, šią aplinkybę taip pat buvo svarbu tinkamai ištirti ir įvertinti, t. y., tinkamai nustatyti kas ir kada bei kokiu tikslu atsisakė priimti L. P. adresu išsiųstus procesinius dokumentus. Pažymi, kad ji ne kartą yra dalyvavusi teismo posėdžiuose tiek civilinėse bylose, tiek ir baudžiamosiose bylose, todėl jai gerai žinoma, kad teismo siunčiamus dokumentus būtina priimti. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė tokiu būdu siekė vilkinti šią civilinę bylą ir taip piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Priešingai, ji tik sužinojusi apie priimtą teismo sprendimą už akių dėjo visas pastangas, kad ši byla ne tik būtų išnagrinėta kiek įmanoma laikantis koncentracijos ir ekonomiškumo principų.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pažymi, kad atsakovė S. B. paneigė apeliantės nurodytą aplinkybę, kad tarp atsakovių buvo žodinis susitarimas, kuriame nurodyta, kad už ginčo butą komunalinius mokesčius mokės viena S. B.. Pasak ieškovo, jeigu toks susitarimas tarp šalių buvo, jis turėjo būti išviešintas prieš trečiuosius asmenis, ieškovas apie jį nebuvo informuotas, todėl minėtas susitarimas galioja tik tarp atsakovių ir atitinkamai apeliantė gali reikšti ieškinį S. B.. Akcentuojama, kad galimas žodinis susitarimas tarp šalių neturi įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi pareiga mokėti už komunalines paslaugas kildinama iš įstatymo, o ne iš faktinių aplinkybių, kas naudojosi ginčo butu. Pažymima, kad apeliantė nepagrįstai teigia, kad nuo 2013-02-27 moka komunalinius mokesčius viena, kadangi ji moka tik už ½ dalį jai priklausančios nuosavybės. Ieškovo manymu, byloje buvo galima priimti sprendimą už akių, nes ieškovas tokį prašymą buvo išreiškęs ieškinyje, o apeliantė procesinius dokumentus priimti atsisakė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria teismas atsakovės L. P. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2014-12-09 sprendimu už akių ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovių susidariusį įsiskolinimą už suteiktas komunalines paslaugas. Atsakovė L. P. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-12-09 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, motyvuodama tuo, kad jai nebuvo tinkamai pranešta apie ieškovės pareikštą ieškinį ir laikotarpiu už kurį susidarė įsiskolinimas ginčo bute atsakovė negyveno, nes jame gyveno jos sesuo atsakovė S. B..
CPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teisė ieškovo prašymu priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas sprendimą už akių, rėmėsi būtent šiuo pagrindu. Remiantis CPK 288 straipsnio 4 dalimi, sprendimas už akių gali būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas, jeigu konstatuojama bent viena iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui arba byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Vadinasi, būtina nustatyti ar teismas teisingai sprendė dėl pirmiau paminėtos CPK 142 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos taikymo ir ar galėjo spręsti, kad atsakovės pareiškime nurodyti argumentai bei įrodymai negali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo be kitų reikalavimų, numatytų CPK 287 straipsnio 2 dalyje, turi būti nurodoma aplinkybės, patvirtinančios šiuo atveju atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla. Taigi teismo sprendimas už akių gali būti peržiūrėtas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės tik tuo atveju, kai yra abi aukščiau paminėtos įstatymo nustatytos sąlygos (Civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalis).
Atsakovė nurodė, kad laikotarpiu už kurį susidarė įsiskolinimas bute faktiškai ji negyveno, o jame gyveno jos sesuo S. B. bei pateikė DNSB Daugų 3 pirmininko pažymą, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, kad atsakovei L. P. ir atsakovei S. B. priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) su bendro naudojimo patalpomis (b. l. 25-26), kurį atsakovės paveldėjo po savo motinos S. S. mirties 2007-06-06. Taigi apeliantei pareiga išlaikyti turimą turtą ir mokėti už jį mokesčius kyla įstatymo pagrindu. Aplinkybė, kad apeliantė galimai ginčo bute negyveno, nėra teisinis pagrindas nemokėti už butui suteiktas paslaugas. Pažymėtina, kad atsakovė neginčija skolos dydžio, jos pagrįstumo, bet iš esmės nesutinka su prievole mokėti už ieškovo teiktas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net galimai nustačius, kad tarp atsakovių buvo žodinis susitarimas, jog atsakovė S. B. viena mokės už komunalines paslaugas, apie tokį susitarimą ieškovas nebuvo informuotas ir neturėjo teisinio pagrindo skaičiuoti mokesčius už visą butą vienai S. B., nes viešame registre nurodyta, kad jai nuosavybės teise priklauso tik ½ dalis minėto buto. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis). Nors apeliantė pagrįstai nurodo, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nenumatyta, kad bendraturčių susitarimas, kaip jie valdys, naudosis, disponuos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu objektu turi būti rašytinis, tačiau akcentuotina, kad toks susitarimas sieja tik jo šalis, t. y., bendraturčius ir negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis. Be to, jeigu toks susitarimas tarp šalių buvo, tuomet apeliantė turi teisę reikalauti iš S. B. žalos, atsiradusios dėl susitarimo nevykdymo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo apeliantė nenurodė aplinkybių, patvirtinančių šiuo atveju atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumo, taip pat aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Atmestini apeliantės argumentai, kad pareiškimą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, ji negalėjo pateikti visų įrodymų, taip pat dokumentų apie valstybės patirtas išlaidas teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, susipažinti su šalių pateiktais atsiliepimais ir į juos atsikirsti. Tačiau apeliantė teikdama prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagal CPK 287 straipsnio 3 dalį turėjo galimybę pateikti visus jos turimus įrodymus, susijusius su byla, todėl nėra pagrindo išvadai, kad apeliantė negalėjo teismui pateikti visų įrodymų. Ieškovo atsiliepimas ir atsakovės atsiliepimas (pareiškimas) į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teisme gauti 2015-02-05, skundžiama nutartis priimta tik 2015-02-12, todėl apeliantė turėjo galimybę susipažinti su bylos medžiaga (CPK 7 straipsnis) ir apeliacinės instancijos teismui pateikti atsikirtimus į minėtus šalių procesinius dokumentus.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad procesiniai dokumentai jai buvo įteikti netinkamai. Bylos medžiaga patvirtina, kad L. P. procesiniai dokumentai buvo siųsti adresu (duomenys neskelbtini), bet grįžo neįteikti su žyma „gavėjas atsisakė priimti“ (b. l. 24). Pagal CPK 124 straipsnio 2 dalį adresato atsisakymas priimti procesinius dokumentus yra prilyginamas jų įteikimui. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-209/2011, 2011 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-221/2011, 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1681/2010). Atsakovė nenurodo, koks kitas asmuo galėjo jos vardu atsisakyti priimti dokumentus. Pažymėtina, kad minėtu adresu apeliantė yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą (b. l. 57), taip pat ji pati nurodė, kad nuo 2013-02-27 gyvena ginčo bute viena ir moka komunalinius mokesčius, taigi šios aplinkybės paneigia apeliantės argumentą, kad kitas asmuo galėjo jos vardu atsisakyti priimti procesinius dokumentus. Nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja sužinojusi apie teismo priimtą sprendimą už akių pateikė prieštaravimus ir veikė aktyviai nėra teisiškai reikšmingos vertinant sprendimo už akių teisėtumą bei pagrįstumą.
Apibendrinant daroma išvada, kad apeliantei nepaneigus aplinkybių dėl jos atsisakymo priimti procesinius dokumentus ir nenurodžius aplinkybių, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo pagrįstumui, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.