- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2010-11-11
- Bylos Nr.
- 2-1681/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- UAB „Sigvaitus“
- Pareiškėjas
- Švedijos Karalystės įmonės SCANIA CREDIT AB
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Sigvaitus“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. nutarties, kuria iškelta atsakovui UAB „Sigvaitus“ bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-741-212/2010 pagal pareiškėjo Švedijos Karalystės įmonės SCANIA CREDIT AB pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas Švedijos Karalystės įmonė SCANIA CREDIT AB kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Sigvaitus“ (įmonės kodas 168957638). Pareiškėjas Švedijos Karalystės įmonė SCANIA CREDIT AB nurodė, kad UAB „Sigvaitus“ yra nemoki. Bendrovė nesumoka 149828,68 EUR (atitinka 517328,46 Lt) pagal Finansinės nuomos sutartis. Atsakovui pažeidus mokėjimo terminus, sutartys buvo nutrauktos. Atsakovas 2010-03-26 buvo įspėtas dėl vykdytinų įsipareigojimų ir bankroto bylos iškėlimo. Įspėjimas buvo pateiktas faksu ir buvo priimtas. Atsakovas įsipareigojimų nevykdė, turto neturi, todėl yra pagrindas jam kelti bankroto bylą. Bendrovės bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Verslo konsultantai“. Atsakovas UAB „Sigvaitus“ atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, taip pat nepateikė jokių dokumentų apie bendrovės finansinę padėtį, turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą ir nurodė, kad byloje surinkti duomenys leidžia teigti, kad bendrovė yra nemoki (Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 p., 9 str. 5 d.,1 p.). Šią išvadą teismas darė įvertinęs byloje esančius dokumentus: 2007 metų balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, VĮ „Regitra“ išrašą, pareiškėjo dokumentus. Teismas nurodė, kad UAB „Sigvaitus“ direktorė nepateikė jokių teismo reikalaujamų dokumentų, pagal jos deklaruotą gyvenamąją vietą dokumentų įteikti nepavyko, telefonai išjungti, duomenų apie įmonės sąskaitoje esamas pinigines lėšas, apie nekilnojamąjį turtą nėra. Apie įmonės skolas ir užvestas bylas teismuose duomenų nėra. Esant tokioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad UAB „Sigvaitus“ yra nemoki ir tai sudaro pagrindą kelti bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo, ĮBĮ, 2 str. 8 d., 9 str. 5 d. 1 p.). Administratoriumi paskyrė ieškovo siūlomą UAB „Verslo konsultantai“.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Sigvaitus“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo pareiškimą atmesti. Atskirąjį skundą atsakovas grindžia šiais motyvais:
1. Pareiškėjas neįvykdė įstatymo reikalavimų pranešti atsakovui raštu apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje nustatyto reikalavimo – kreditoriaus pareigos pateikti įmonei pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus.
2. Remiantis ĮBĮ nuostatomis, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t. y. ar jai keltina bankroto byla, turi būti nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir jos turimo turto vertė, tačiau šios aplinkybės išvardintos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. kaip matyti iš priimtos teismo nutarties nebuvo nustatytos.
3. Bankroto byla yra keliama, kai įmonė nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, tačiau šiuo atveju UAB „Sigvaitus“ nėra skolinga pareiškėjui SCANIA CREDIT AB – 149828,68 EUR. Dėl pareiškėjo tariamų nuostolių ir įsiskolinimo Vilniaus apygardos teisme pagal ieškovo UAB „Sigvaitus“ ieškinį atsakovui SCANIA CREDIT AB yra nagrinėjama civ. byla Nr. 2-585 -661/2010, teismui yra pateiktos pareiškėjo 2009 04 29 išrašytos kreditinės sąskaitos ir perduoto turto verte (automobiliais) buvo užskaitytas susidaręs įsiskolinimas.
4. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą pagal kreditoriaus pareiškimą, skolos šiam kreditoriui pagrįstumas turi nekelti abejonių, jo reikalavimas turi būti aiškus, skola neginčijama ir įrodyta arba patvirtinta procesiniais sprendimais. UAB „Sigvaitus“ šiuo metu neturi pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, o pareiškėjo reikalavimas yra ginčytinas ir sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo ar nemokumo negali būti vertinamas (ĮBĮ 2 str. 8d.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. nutartį. Pareiškėjas nurodo, kad dėjo pakankamas pastangas stengdamasis įteikti atsakovui įspėjimą bei pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir laiko, kad ĮBĮ įtvirtintą pareigą įspėti skolininką pareiškėjas įvykdė tinkamai. Atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis – pats nepriimdamas korespondencijos, o paskui kaltindamas pareiškėją informavimo pareigos nevykdymu. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atsakovas nevykdo savo skolinių įsipareigojimų pareiškėjui. Pareiškėjas su atsakovu sudarytas Finansinės nuomos sutartis Nr. 12-01763, Nr. 12-02002 ir Nr. 12-01925 dėl atsakovo kaltės (pradelsus mokėjimus) nutraukė nuo 2009 m. balandžio 1 d. Atsakovo teiginys, kad svarstant bankroto bylos iškėlimo klausimą skolos kreditoriui pagrįstumas turi nekelti abejonių, skola turi būti neginčijama ir įrodyta, tačiau pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodomi skoliniai įsipareigojimai nebuvo ir nėra atsakovo ginčijami nei jo minimoje, nei jokioje kitoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Jeigu yra prieštaravimų tarp šio kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms (CPK 1 straipsnio 2 dalis). Taisyklė, analogiška išdėstytai CPK 1 straipsnio 1 dalyje, nustatyta ir Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje: bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.
Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (įmonės balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita bei aiškinamasis raštas ir kiti įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindintys dokumentai).
Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis. Taigi viešojo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti skolininko (atsakovo) finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus, tačiau nepaneigia ieškovo pareigos pagal CPK 178 straipsnį įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Teismas privalo aktyviai veikti ex officio, nes pagal įstatymą jam suteiktos didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymą (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus ir raštu kreipėsi į UAB „Sigvaitus“ prašydamas pateikti duomenis apie įmonės turimas sąskaitas bei lėšų sumas, kreditorių ir debitorių sąrašus, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus, nekilnojamojo ir ilgalaikio turto sąrašą, taip pat pateikti įmonės vadovo ir vyriausiojo finansininko raštišką paaiškinimą apie įmonės neatsiskaitymo su kreditoriais priežastis, nemokumą ir ar sutinka su prašymu iškelti bankroto bylą (b. l. 84). Teismas taip pat kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą prie LR Vidaus reikalų ministerijos dėl informacijos pateikimo apie UAB „Sigvaitus“ direktorės V. M. deklaruotą gyvenamąją vietą, nes teismo siunčiami procesiniai dokumentai grįždavo neįteikti, nurodant, kad dokumentus buvo atsisakyta priimti arba jie būdavo neatsiimami. Kaip matyti iš pažymos apie gyvenamąją vietą visi teismo siunčiami dokumentai būdavo adresuojami adresu, kurį ir buvo deklaravusi įmonės direktorė.
Panevėžio apygardos teismas 2010 m. birželio 22 d. nutartimi UAB „Sigvaitus“ direktorei V. M. skyrė 3000 Lt dydžio baudą dėl to, kad įmonės direktorė nepateikė teismui atsiliepimo į pareiškimą bei dokumentų, kurių reikėjo nagrinėjant bankroto bylą ir pakartotinai nustatė terminą minėtiems dokumentams pateikti, tačiau įmonės direktorė teismo nurodymų neįvykdė.
Nėra pagrįsti atsakovo argumentai, kad pareiškėjas neįvykdė įstatymo reikalavimų pranešti atsakovui raštu apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei pateikti įmonei pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus. Kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėjas dėjo pakankamas pastangas stengdamasis įteikti atsakovui įspėjimą bei pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal byloje pateiktą AB Lietuvos pašto raštą matyti, kad 2010-03-26 registruota pašto korespondencijos siunta adresuota UAB „Sigvaitus“ iš Vilniaus centrinio pašto buvo išsiųsta (duomenys neskelbtini) tačiau 2010-03-31 grąžinta siuntėjui, kadangi pašto siuntą atsisakė paimti direktorė M. Pagal CPK 124 straipsnio 2 dalį, atsisakymas priimti procesinius dokumentus arba pasirašyti apie jų gavimą prilyginamas jų įteikimui, todėl laikytina, kad įspėjimas ir pareiškimas atsakovui įteikti tinkamai (b. l. 135-136). Pareiškėjas taip pat bandė įspėjimą įteikti ir kitais CPK numatytais būdais, t.y. per antstolį, tačiau ir antstoliui nepavyko įspėjimo įteikti atsakovui (b. l. 58). Įspėjimas atsakovui buvo išsiųstas dar ir fakso numeriu, kuris nurodytu VĮ Registrų centras centrinio duomenų banko išrašo kontaktinėje informacijoje ir buvo gautas patvirtinimas, kad faksas buvo išsiųstas (b. l. 57).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atsakovui UAB „Sigvaitus“ bankroto bylą iškėlė tuo pagrindu, kad įmonė yra nemoki. Skundžiama nutartimi įmonės nemokumą teismas konstatavo, remdamasis 2007 metų balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos (b. l. 97-100) duomenimis, VĮ „Regitra“ išrašu (b. l. 96) bei kitais pareiškėjo pateiktais dokumentais (b. l. 55 – 67).
Kaip jau buvo minėta tiek pareiškėjas, tiek ir pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių informuoti atsakovą UAB „Sigvaitus“ apie ketinimą iškelti bankroto bylą, persiųsti procesinius dokumentus bei išsireikalauti bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus, tačiau atsakovas į siunčiamą korespondencija nereaguodavo t. y. ją atsisakydavo priimti arba neatsiimdavo iš pašto.
Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis. Minėtame straipsnyje yra nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Tačiau apeliantas ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų apie įmonės finansinę padėtį, kreditorių ir debitorių sąrašus bei kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti ar įmonė yra moki.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad iš VĮ Registrų centro LR Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad atsakovas duomenis apie finansinę atskaitomybę yra pateikęs tik už 2007 metus. Šio išrašo duomenimis UAB „Sigvaitus“ 2010 m. liepos 28 d. sumažino įstatinį kapitalą nuo 848500 Lt iki 10000 Lt,, pakeitė bendrovės pavadinimą, buveinės adresą, įstatus. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas pateikdamas atskirąjį skundą nepateikė informacijos apie minėtus pasikeitimus bei duomenų apie įmonės finansinę padėtį, nors turėjo tokią galimybę.
Nors apeliantas nesutinka su pareiškėjo SCANIA CREDIT AB reikalavimais dėl 149828,68 EUR skolos, tačiau nepateikė jokių objektyvaus turinio įrodymų, paneigiančių ginčijamos skolos egzistavimą.
Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.