Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. L. 2015 m. gruodžio 4 d. patikslintą ieškinį atsakovams V. L., P. L. dėl išlaikymo iki gyvo galvos sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo notarė Dalytė Krikštolaitytė bei P. L. 2015 m. spalio 8 d. patikslintą ieškinį atsakovui S. S. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad 2013 m. liepos 24 d. buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis tarp A. T. ir atsakovo V. L. (atskirasis priedas). Šia sutartimi A. T. atsakovui V. L. perleido žemės sklypą, o atsakovas V. L. įsipareigojo iki A. T. mirties teikti jai materialinio aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas: tvarkyti kambarius, skalbti, nupirkti ir pagaminti maistą, mokėti mokesčius, susirgus pilnai slaugyti, nupirkti vaistus. Šia, išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi, A. T. perleido vieną iš savo nekilnojamojo turto objektų atsakovui V. L.. A. T. kreipėsi su ieškiniu 2014 m. spalio 28 d. dėl šios sutarties nutraukimo ir grąžinimo turto. A. T. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 73). Testamentu A. T. visą savo turtą, kuris priklausė mirties dieną, paliko ieškovui S. L. (1 t., b. l . 71, 72). Testamentas buvo sudarytas 2009 m. spalio 13 d. po A. T. mirties, ieškovas, kaip testamentinis įpėdinis, patikslino ieškinį ir prašė pripažinti negaliojančią sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos arba alternatyviu reikalavimu nutraukti minėtą sutartį.

Ieškovas laikėsi savo ir pradiniame ieškinyje išdėstytos pozicijos dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo tuo pagrindu, kad atsakovas V. L. nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir taip iš esmės pažeidė sudarytą sutartį. Tai yra, turėjo teikti materialinį aprūpinimą, priežiūrą, reikiamos pagalbos paslaugas: tvarkyti kambarius, skalbti, nupirkti ir pagaminti maistą, mokėti mokesčius susirgus pilnai slaugyti, nupirkti vaistus (išlaikymo iki gyvos galvos sutarties 5.2.1. p.). Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties 5.3.1. punktu šalys vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertę nustatė 1000,00 Lt.

Ieškovas ir jo atstovas nurodė, kad atsakovas nesirūpino A. T., jos buitimi, nemokėjo mokesčių, nepasirūpino, sergant. Nuo 2012 m. vasario 10 d. A. T. deklaruota gyvenamoji vieta yra ne jos nuosavybės teise turimame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o ieškovo draugės J. L. bute (duomenys neskelbtini) (dovanojimo sutarties pagrindu šis butas 2012 m. vasario 2 d. buvo perleistas J. L. sūnui L. L.). Ieškovui rūpintis padėjo J. L.. Jie kartu slaugė, tvarkė jos namus bei jos gyvenamąją vietą J. L. bute Vilniuje, pirko jai maisto, ruošė valgį, skalbė bei atliko kitus buities darbus. Ieškovas mokėjo visus mokesčius, susijusius su namu (duomenys neskelbtini), pirko vaistus. J. L. 2012 metų pirmoje pusėje lydėjo A. T. pas gydytojus, 2012 m. balandžio 18 d. teikė prašymą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl specialiųjų poreikių nustatymo, lydėjo ją į minėtą tarnybą specialiųjų poreikių nustatymui. J. L. kontaktiniai duomenys nurodyti VšĮ Karoliniškių poliklinikos ambulatorinės asmens sveikatos kortelėje, Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos filialo paciento sutikimo dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo lape. Ieškovas 2015 m. kovo 27 d. AB Birštono sanatorijos „Versmė“ medicinos dokumentų išraše nurodytas kaip pacientės atstovas. A. T. mirties vieta nurodyta Vilniuje.

Atsakovas V. L. ir atstovas nurodė, kad rūpinosi A. T., jos buitimi, aplinka, lankydavo namuose, atveždavo valgyti. Prižiūrėti padėdavo atsakovo sutuoktinė. Šią aplinkybę įrodinėjo liudytojų D. K., N. T., J. R. parodymais, kurie paaiškino, kad matė kaip L. lankydavo A. T., atveždavo maisto, pjaudavo žolę, tvarkydavo aplinką, mokesčių nemokėjo, nes mokėjimų kvitus turėdavo S. L.. Ieškovas pateikė į bylą mokėjimų kvitus, su atžymomis apie ieškovo sumokėtus mokesčius. A. T. gyvendavo savo namuose pastoviai, pasitaikydavo, kad kartais po kelias dienas jos nebūdavo gyvenamoje vietoje, tačiau niekada nebuvo taip, kad jos nebūtų namuose po kelis mėnesius. Byloje pateiktas 2014 m. kovo 14 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiame nutarime nurodyta, kad įvertinus S. L. veiksmus ir elgesį, pasireiškusį savavališku elgesiu, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdant savo tariamą teisę, neleidžia lankyti V. L. A. T.. Ieškovas ir atsakovas V. L. neneigė aplinkybės, jog nesutaria dėl A. T. priežiūros, konfliktuoja. Liudytojai D. K., N. T., J. R., atsakovas V. L. nurodė, kad maždaug prieš dvi savaites iki A. T. mirties jos nebuvo nuolatinėje gyvenamoje vietoje. S. L. posėdyje patvirtino šią aplinkybę, nurodydamas, kad nenori nurodyti kokioje gydymo įstaigoje yra A. T., kad nedarytų neigiamos įtakos atsakovas. S. L. taip pat paaiškino, kad atsakovo teikiami maisto produktai A. T. buvo menkaverčiai. Dėl atsakovo konfliktų su ieškovu, buvo trukdymai V. L. pilnai vykdyti savo prievoles pagal sutartį. Todėl įvertinus paminėtus įrodymus bei šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad nors ir esant trukdymams, V. L. teikė pagalbą A. T., rūpinosi jos sveikata bei buitimi. Prievolės išlaikyti iki gyvos galvos, kaip rentos gavėjo asmeninių poreikių tenkinimo natūra, prigimtis lemia, kad ši rentos mokėtojo prievolė baigiasi po rentos gavėjo mirties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.464 straipsnio 1 dalis). Laikytina, kad šiuo pagrindu ieškinio reikalavimas neįrodytas, todėl atmestinas.

Ieškovas prašė pripažinti sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos negaliojančia. Ieškovas ir jo atstovas paaiškino, jog CK 1.63 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sudarydamos sandorius, šalys siekia tam tikrų padarinių. CK 1.89 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu. Ieškovas ir jo atstovas nurodė, kad būtent tokios būsenos ir buvo A. T. – negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Šią aplinkybę įrodinėjo paaiškinimais, liudytojos parodymais, medicininiais dokumentais, ekspertizės aktu.

Ieškovas nurodė, kad 2012 m. balandžio 4 d. UAB „Vilniaus sveikatos namai“ A. T. išdavė siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą specialiesiems poreikiams nustatyti. Siuntime A. T. gydantis gydytojas, aprašydamas jos ligos anamnezę, nurodė: „pacientė skundžiasi galvos skausmais, liūdna nuotaika ir silpnumu, bloga klausa ir rega. Yra liūdnos nuotaikos, nemiga, nenormalus aplinkos vertinimas, su ryškiu nuolatiniu atminties pablogėjimu, pyktis egocentrizmas, nenormalus situacijos vertinimas, nesavikritiškumas ir klampus, frigidiškas mąstymas. Progresuoja demencijos reiškiniai: nesiorientuoja pilnai erdvėje ir laike, labai dažni nuotaikos svyravimai, agresijos proveržiai, apsitarnavimas prastas: išmatų ir šlapimo nelaikymas, maisto nepasigamina, reikia paduoti, skystą maistą padėti suvalgyti. Krenta einant, labai mėto į šonus. Paeina 1-2 žingsnius su pagalba. Lovoje atsisėda ir sėdi pati. Neatpažįsta ilgiau nematytų žmonių, nesidomi aplinka, neperskaito parašyto teksto, nerašo, smulki motorika labai bloga.“ UAB „Vilniaus sveikatos namai“ asmens sveikatos istorijoje bei ekspertizės akte nurodyta, jog A. T. įstaigoje buvo registruota 2012 m. vasario 6 d. – 2013 m. balandžio 4 d. Pas gydytoją psichiatrą pirmą kartą kreipėsi 2012 m. kovo 21 d. Aprašomame vizite nurodyta, kad pacientė atvyko pirmą kartą, lydima giminaitės. Byloje nustatyta, kad giminaite prisistatė J. L., kuri yra artima ieškovo draugė, davė parodymus šioje byloje. J. L. duodama parodymus paaiškino, kad su bylos medžiaga yra susipažinusi iki duodant teisme parodymus. Todėl šios liudytojos parodymai duoti posėdžio metu nevertintini. Aprašytame apsilankyme pas gydytją nurodyta, kad A. T. atsisakė išlipti iš mašinos, paaiškindama, kad „nieko nereikia, aš sveika“. Apžiūra buvo vykdoma mašinoje. Šią aplinkybę patvirtino ir posėdžio metu apklausta gydytoja L. L.. Bendraujant su A. T. automobilyje, buvo nustatyta, kad sąmoninga, nusiteikusi priešiškai, nenori bendradarbiauti, dėl to kontaktas apsunkintas, sutrikusi klausa ir regėjimas. Sunkiai susigaudo situacijoje, dezorientuota vietoje ir laike. Atmintis, ypač trumpalaikė, sutrikusi. Nekantri, dirgli, disforiška. Atsisako atlikti kai kurias MMSE užduotis, kitų nepadaro dėl sutrikusio regėjimo. Mąstymas rigidiškas, klampus. Nuotaika dirgli. Dėmesys sunkiai sukaupiamas, išblaškytas. Iš anamnezės: „žinoma, kad pacientės būsena palaipsniui blogėja apie 3 metus. Tapo dirgli, priešiška, pradėjo trikti atmintis. Yra prižiūrima artimųjų, visiškai nuo jų priklauso. Nesugeba savimi pasirūpinti, nesuvokia situacijos bei savo sveikatos pablogėjimo. Epizodiškai „mato“ nesamus dalykus – neva tai pas ją einantį kunigą. Tapo įtari, nepasitikinti, grubi. Interesų ratas labai siauras, apsiriboja fiziologinių poreikių patenkinimu. Nuotaika svyruojanti. Socialiai visiškai dezadaptuota. Iš namų neišeina.“ „Pagal MMSE – 8 balai. Blessedo demencijos skalė 22,5 balai. Diagnozė: galima manyti apie Alzheimerio ligą F00. Rekomenduojama simptominis gydymas, esanat reikalui buronil 25 mg/d.“ Sekanti konsultacija 2012-04-04: „Atvyko pakartotinai. Būsena panaši. Klinikoje vyrauja atminties sutrikimai, dezorientacija, emocinis labilumas vyraujant disforijai. Nesavarankiška, dezadaptuota, priešiška. MMSE – 8 balai, Blessedo demencijos skalė 22,5 balai. Diagnozė: Nepatikslinta demencija (F03). Gydymas simptominis ir palaikomasis. Daugiau duomenų apie tiriamosios, lankymąsi pas gydytoją psichiatrą ambulatoriškai neturima. Kito vizito 2012 m. balandžio 4 d. toje pačioje įstaigoje papildyta, kad sveikatos stovis suprastėjo – progresuoja demencijos reiškiniai, prastas apsitarnavimas, pati negali pavalgyti, nelaiko išmatų ir šlapimo. VšĮ Karoliniškių poliklinikoje 2015 m. gegužės 25 d. vizito metu nurodyta, kad atvyko su dukra, kuriai padedant surinkta anamnezė. Vilniaus miesto gydymosi įstaigose visur lydėdavo A. T. J. L.. Su A. T. bendravimas apsunkintas dėl regos ir klausos sutrikimų. Anamnezės vizitų metu surinktos lydinčio asmens pagalba. Kauno miesto gydymo įstaigose panašių simptomų neužfiksuota. Šios bylos nagrinėjimo metu pati A. T. buvo dviejuose teismo posėdžiuose. Atvykdavo lydima ieškovo. Bendravimas posėdžio metu buvo apsunkintas dėl prastos klausos. Ieškovas nenurodė jokių sveikatos sutrikimų, nustatytų Vilniaus miesto gydymo įstaigose. Ieškovas savo reikalavimą grindė ir 2017 m. sausio 02 – 25 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK – 18/2017 (3 t., b. l. 74–77). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodas visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada tokioms išimtims nepriskirtina. Ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, įvertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios, todėl kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, gali būti atmetami. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012). Todėl vertinant šį ekspertizės aktą kartu su ikiteisminio tyrimo nutarimais, antstolio S. Užkuraičio fiksuotomis aplinkybėmis, 2015 m. birželio 2 d. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akte Nr. 11 – 8 – 151 užfiksuotomis aplinkybėmis matyti, kad su A. T. buvo galima susiklabėti, ji nurodžiusi, kad ja pasirūpina tiek ieškovas, tiek atsakovas V. L., pretenzijų jiems neturėjo, paaiškino, kad jie nesutaria dėl turto. Nenustatyta, kad asmenys, ruošę paminėtus dokumentus, būtų susiję su besibylinėjančiomis šalimis ar turėtų kokį nors suinteresuotumą. Be to ir paminėtame ekspertizės akte nurodyta, kad kategoriško atsakymo negali duoti, teikiama prielaidinė išvada, kad galimai negalėjo suprasti sudaromo sandorio prasmės ir esmės. Todėl darytina išvada, kad A. T., sudarydama sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos, suprato sudaromo sandorio esmę, prasmę, savo veiksmų reikšmę ir juos galėjo valdyti. Šiuo pagrindu ieškovo reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas. Sujungus civilines bylas spręstinas atsakovo P. L. reikalavimas dėl 2013 m. kovo 1 d. pasirašyto A. T. paprastojo vekselio 85000,00 Lt sumai. Atsakovas P. L. nurodė, kad paskolino A. T. minėtą sumą, o ateityje ketino pirkti iš jos namą su žeme. Vekselis išduotas buvo metams. Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą, jis neteko galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka. Tokiu atveju, kai praleidžiamas įstatymo nustatytas paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminas, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, ir tuomet būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado skolininko įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą. Atsakovas P. L. nepateikė įrodymų, kad jis tuo metu turėjo vekselyje nurodytą sumą. Negalėjo paaiškinti, kodėl turėdamas reikiamą pinigų sumą turtui pirkti nesudarė pirkimo–pardavimo sutarties, o pinigai buvo duoti pagal vekselį. Nurodė, jog pinigai buvo tiesiog paduoti A. T.. Laikytina, kad neįrodytas ir pinigų perdavimo faktas. Paprastajame vekselyje yra pasirašiusi 2013 m. kovo 1 d. pati A. T. (1 t., b. l. 131). Įvertinus medicininiuose dokumentuose užfiksuotus faktus apie A. T. regos ir klausos sutrikimus, atkreiptinas dėmesys, kad 2009 m. spalio 13 d. sudarytas testamentas ir 2013 m. liepos 24 d. sudaryta sutartis dėl išlaikymo iki gyvos galvos pasirašyti ne pačios A. T.. Išreiškus valią paminėtuose dokumentuose, dėl regėjimo sutrikimo, už ją pasirašė kiti asmenys notaro akivaizdoje. Todėl mažai tikėtina, kad A. T. galėjo matyti ant ko rašosi. Atsakovo P. L. reikalavimas laikytinas neįrodytu ir todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atmetus S. S. L. ir P. L. reikalavimus jie lieka prie savo bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas V. L. šioje byloje patyrė 1080,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 45–46, 101), šios išlaidos priteistinos iš ieškovo S. S. L. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Šioje byloje susidarė 59,44 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei iš S. S. L. ir P. L. lygiomis dalimis priteistinos 59,44 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 29,72 iš kiekvieno (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

S. S. L. patikslintą ieškinį atmesti.

P. L. patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš S. S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 1080,00 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš S. S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po 29,72 (dvidešimt devynis eurus 72 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.