- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-06
- Bylos Nr.
- 2S-1219-436/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20241-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- P. L., V. L.
- Ieškovas
- S. S. L.
- Trečiasis asmuo
- notarei D
- Advokatai
- Justas Vilys
- Kategorijos
- 3.2.4.9.6.1Eksperto skyrimas ir ekspertizės atlikimas
Įžanginė dalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų P. L. ir V. L. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-12991-191/2016 pagal ieškovo S. S. L. patikslintą ieškinį atsakovams V. L., P. L., trečiajam asmeniui notarei D. K. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas S. S. L. kreipėsi į teismas prašydamas pripažinti negaliojančia tarp A. T. ir V. L. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, taikyti restituciją; pripažinti negaliojančiu A. T. išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį.
Ieškinį grindžia argumentais, kad minėtų sutarčių sudarymo momentu mirusioji A. T. buvo neveiksni ir sandorius sudarė negalėdama suprasti savo veiksmų reikšmės (CK 1.89 str. 1 d.), nes iki ginčijamų sandorių sudarymo A. T. buvo diagnozuota progresuojanti demencija. Taip pat ieškovas prašė skirti pomirtinę medicininę psichiatrijos ekspertizę A. T. psichinei būklei nustatyti sandorių sudarymo metu.
Atsakovas P. L. ekspertizės skyrimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.
Atsakovas V. L. per teismo nustatytą terminą klausimų ekspertams bei savo nuomonės dėl ieškovo siūlomos ekspertizės įstaigos nepateikė, prašė išreikalauti papildomus dokumentus. Teismas sprendė, kad atsakovo prašymą dėl papildomų dokumentų išreikalavimo ir liudytojų apklausimo tenkinti nėra tikslinga, kadangi šie dokumentai bei liudytojų parodymai, teismo nuomone, neturės įtakos byloje ekspertizę atliekantiems ekspertams atsakant į pateiktus klausimus.
Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 4 d. nutartimi paskyrė pomirtinę medicininę psichiatrijos ekspertizę, ją pavedė atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno I teismo psichiatrijos skyriui (Maironio g. 48-2, Kaunas) ir civilinę bylą sustabdė iki bus atlikta ekspertizė.
Teismas nurodė, kad sprendžiant reikalavimą pripažinti sandorius negaliojančius CK 1.89 straipsnyje nurodytu pagrindu, yra svarbu nustatyti, ar ginčijamų sandorių sudarymo metu A. T. sugebėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos kontroliuoti sudarant sandorius. Minimam klausimui išsiaiškinti reikalingos specialios žinios, todėl skirtina pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, o civilinė byla sustabdytina CPK 164 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Atskiraisiais skundais, kurie savo turiniu yra identiški, P. L. ir V. L. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ekspertizės skyrimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirieji skundai grindžiamas argumentais:
2016 m. vasario 17 d. buvo gautas ieškovo atstovo advokato prašymas dėl ekspertizės skyrimo ir teismo nutartis, kuria atsakovams buvo nustatytas 14 d. terminas pozicijai dėl ekspertizės skyrimo pareikšti ir klausimams ekspertui suformuluoti. Ieškovo atstovas buvo pateikęs tik vieną klausimą – ar, atsižvelgiant į mirusios A. T. ligos istoriją, buvusius susirgimus ir sveikatos būklę 2013 m. liepos 24 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo metu A. T. galėjo suprasti sudaromo sandorio prasmę ir esmę, t. y. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti? Atsakovas P. L. nurodė, kad šis klausimas nėra susijęs su ieškovo reikalavimu dėl paskolintų pinigų pagal pasirašytą vekselį priteisimo, todėl ekspertizės skyrimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra, tačiau vėliau sužinojo, jog teismui ieškovo atstovas pateikė patikslintą prašymą, kuriame užduotas klausimas ekspertui ir dėl vekselio pasirašymo aplinkybių. Apie šį papildomą klausimą apeliantas nežinojo, todėl negalėjo pasisakyti dėl ekspertizės skyrimo ir užduoti ekspertui savo klausimus.
Apeliantai iš esmės sutiktų su paskirta teismo ekspertize, tačiau, jų vertinimu, teismas neišreikalavo visų medicininių dokumentų iš visų mirusiosios gydymo įstaigų, todėl ekspertinis tyrimas nebus išsamus ir objektyvus bei bylos nagrinėjimo metu gali iškilti papildomos ekspertizės skyrimo klausimas, o tai nesuderinama su proceso ekonomiškumo principu.
Atsiliepimais į atskiruosius skundus ieškovo S. S. L. atstovas advokatas Justas Vilys prašo atsakovų atskiruosius skundus atmesti, tačiau Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį pakeisti ir išreikalauti A. T. medicininius dokumentus iš VšĮ Kauno centro poliklinikos ir VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės. Atsiliepimai į atskiruosius skundus grindžiami argumentais:
Kadangi atskirieji skundai grindžiami argumentais, kad teismas neišreikalavo mirusiosios A. T. medicininių dokumentų, todėl su atskirųjų skundų argumentais šioje dalyje sutinka.
Ieškovo atstovas nesutinka su apelianto P. L. argumentais, kad jis negalėjo užduoti ekspertams klausimų, nes nebuvo suformuluotas klausimas dėl ieškinio reikalavimo dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Kadangi ieškovas ginčija sandorius CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl skiriant byloje pomirtinę ekspertizę, paprastai formuluojami klausimai, ar ginčijamų sandorių sudarymo dieną asmuo galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Todėl natūralu, kad ekspertams turėjo būti užduoti klausimai dėl abiejų ginčijamų sandorių sudarymo galimybių.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje apeliantai iš esmės nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria paskirta ekspertizė, tačiau skunduose argumentų dėl bylos sustabdymo nėra.
CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina esančius byloje įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 str. 1 d.).
CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai; prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Taigi ekspertizė skiriama tada, kai, surinkus ir ištyrus byloje esančius įrodymus, iškyla klausimų, kuriems išsiaiškinti reikia specialių žinių. Ekspertizė gali būti skiriama tiek šalių, tiek teismo iniciatyva (ex officio). Eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte, kuriame turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 straipsnis).
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje paskyrė pomirtinę medicininę psichiatrijos ekspertizę ir bylą sustabdė iki paskirtoji ekspertizė bus atlikta.
Nagrinėjamu atveju atsakovai, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė teismui atskiruosius skundus, kuriuose nesutikimo argumentai yra tik dėl nutarties dalies, kuria paskirta teismo ekspertizė, panaikinimo.
CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio kodekso numatytais atvejais ir 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
CPK II dalies XIII skyriaus septintajame skirsnyje, reglamentuojančiame ekspertizės atlikimą, nenumatyta galimybė atskiruoju skundu skųsti nutartį, kuria paskirta ekspertizė, o pats ekspertizės paskyrimas neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Atsižvelgus į tai, kad nutarties dalis dėl teismo ekspertizės paskyrimo negali būti skundžiama atskiruoju skundu ir nėra apeliacinio apskundimo objektas, apeliacinis procesas dalyje dėl ekspertizės skyrimo nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Pažymėtina, kad atsakovų argumentai dėl ekspertizės paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, paskirto eksperto ir jam užduotų klausimų ne/tinkamumo, atsakovų nuožiūra, teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti įtraukiami į jų apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo (CPK 334 str. 3 d.).
Ieškovo atstovas savo atsiliepimuose į atskiruosius skundus nurodo, kad su atskiraisiais skundais dalyje dėl įrodymų išreikalavimo skiriant ekspertizę sutinka, tačiau, kaip jau buvo minėta, apeliacinis procesas dėl ekspertizės skyrimo nutrauktinas, todėl ir dėl įrodymų išreikalavimo skiriant ekspertizę klausimas nesvarstytinas. Pažymėtina, kad šalys teismui nagrinėjančiam bylą iš esmės turi teisę pateikti įvairius prašymus, tame tarpe ir dėl papildomų įrodymų išreikalavimo (CPK 199 str.).
Atsižvelgus į tai, kad apeliantai prašo panaikinti visą Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį, tačiau dėl bylos sustabdymo jokių argumentų nenurodo, todėl teismas neperžengdamas atskirųjų skundų ribų (CPK 320 str.), skundžiamos nutarties dalį dėl bylos sustabdymo palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 336-338 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį procesą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties dalies, kuria paskirta ekspertizė, nutraukti.
Kitą Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.