Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-12991-191/2016 pagal ieškovo S. S. L. patikslintą ieškinį atsakovams V. L., P. L., trečiajam asmeniui notarei D. K. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas S. S. L. kreipėsi į teismas prašydamas pripažinti negaliojančia tarp A. T. ir V. L. sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, taikyti restituciją; pripažinti negaliojančiu A. T. išrašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartimi šioje civilinėje byloje paskirta pomirtinė medicininė psichiatrijos ekspertizė ir civilinė byla sustabdyta iki bus atlikta ekspertizė.

Atsakovas P. L. 2016 m. birželio 6 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje civilinėje byloje.

Teismas 2016 m. birželio 21 d. raštu informavo atsakovą P. L., kad civilinė byla yra sustabdyta ir su atsakovų atskiraisiais skundais išsiųsta apeliacinės instancijos teismui, todėl nesant civilinės bylos jokie procesiniai klausimai negali būti sprendžiami.

Dėl šio rašto atsakovas P. L. 2016 m. birželio 28 d. pateikė atskirąjį skundą.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartimi atsakovo P. L. atskirtąjį skundą atsisakė priimti.

Teismas nurodė, kad atsakovas atskiruoju skundu skundžia Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. raštą ir šį dokumentą traktuoja kaip nutartį, tačiau CPK nenumato galimybės skųsti šios rūšies dokumentų – teismo surašytų raštų.

Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl teismo surašyto dokumento, kuris yra neskundžiamas, todėl atskirąjį skundą atsisakė priimti (CPK 315 str. 2 d. 3 p.).

Atskiruoju skundu P. L. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atskirąjį skundą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:

Atsakovas P. L. šioje civilinėje byloje yra pareiškęs priešieškinį dėl 24 617,70 Eur skolos iš ieškovo S. S. L. priteisimo. Atsitiktinai paaiškėjo aplinkybė, jog ieškovas S. S. L. pardavinėja asmeninės nuosavybės teise jam priklausantį vienintelį turtą – gyvenamąjį namą, todėl atsakovas 2016 m. birželio 6 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu šioje civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti S. S. L. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą parduoti.

Kauno apylinkės teismas šio prašymo nenagrinėjo, tačiau 2016 m. birželio 21 d. raštu informavo, kad nesant teisme civilinės bylos jokie procesiniai klausimai negali būti sprendžiami. Nesutikdamas su teismo raštu, apeliantas pateikė teismui atskirąjį skundą, nes CPK nenumato prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręsti raštu, o ne teismo nutartimi.

Teismas, gavęs apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįvykdė CPK 5 straipsnyje numatytos imperatyvios pareigos ir šio klausimo neišsprendė nutartimi, tokiu būdu buvo apribota apelianto teisė, numatyta CPK 151 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. rašto, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.

Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartimi šioje civilinėje byloje paskirta pomirtinė medicininė psichiatrijos ekspertizė ir civilinė byla sustabdyta iki bus atlikta ekspertizė. Ši civilinė byla su atsakovų atskiraisiais skundas 2016 m. balandžio 8 d. išsiųsta Kauno apygardos teismui. Atskirųjų skundų nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme paskirtas 2016 m. rugpjūčio 30 d. 13.30 val.

Atsakovas P. L. Kauno apylinkės teismui 2016 m. birželio 6 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje civilinėje byloje., tačiau teismas šio prašymo neišsprendė, o 2016 m. birželio 21 d. raštu informavo atsakovą P. L., kad civilinė byla yra sustabdyta ir su atsakovų atskiraisiais skundais išsiųsta apeliacinės instancijos teismui, todėl nesant civilinės bylos jokie procesiniai klausimai negali būti sprendžiami.

Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekse išskirti privalomieji ir fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai (CPK 163–164 str.). Pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas fakultatyviuoju pagrindu, sustabdė bylą CPK 164 straipsnio 2 punkto pagrindu – kai byloje paskirta ekspertizė. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog, sustabdžius bylos nagrinėjimą, jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami, išskyrus klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą (CPK 166 str. 3 d.). Taigi bylos sustabdymas neužkerta kelio spręsti klausimus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.

Nagrinėjamu atveju atsakovas P. L. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į nurodytą teisės normą, akivaizdu, jog net ir esant bylai sustabdytai, teismas turėjo spręsti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir dėl jo priimti nutartį, kuri pagal CPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatas gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Šiuo atveju sutiktina su apelianto atskirojo skundo argumentais, kad teismas į apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakydamas paprastu raštu, pažeidė CPK nuostatas ir užkirto kelią apeliantui pasinaudoti CPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise apskųsti teismo procesinį dokumentą, todėl siekiant apginti savo procesines teises, jis teismui galėjo pateikti atskirąjį skundą dėl minėto teismo 2016 m. birželio 21 d. rašto, o teismas privalėjo šį klausimą spręsti iš esmės.

Taip pat pažymėtina, kad CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, jog gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio Kodekso 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir šiuo klausimu priimtos nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia byloje dalyvaujantiems asmenims.

Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl ko neteisingai išsprendė atskirojo skundo priėmimo klausimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis naikintina, tačiau atsižvelgus į tai, kad pagal CPK nuostatas atskirojo skundo priėmimo klausimui išspręsti teisė suteikta tik pirmosios instancijos teismui, atsakovo P. L. atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir atsakovo P. L. atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birelio 21 d. rašto priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.