- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-22
- Bylos Nr.
- e2YT-23492-1023/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14999-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Pareiškėjas
- L. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – A. K. .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja L. K. (toliau – pareiškėja) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas R. K. , gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės J. K. , gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškėja pareiškime nurodė, jog jos ir suinteresuoto asmens A. K. (toliau – suinteresuotas asmuo) tėvai R. K. ir J. K. buvo susituokę. Po sutuoktinės mirties liko santuokos metu įgytas paveldimas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas R. K. po sutuoktinės mirties palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti, t. y. jis po sutuoktinės mirties toliau gyveno jų bendrame bute, toliau rūpinosi turtu kaip savo, mokėjo reikiamus mokesčius, perėmė namų apyvokos reikmenis, sutuoktinės asmeninius daiktus. Suinteresuotas asmuo dėl palikimo priėmimo po motinos mirties į notarą nesikreipė. Kitų asmenų, turinčių teisę ir siekiančių priimti palikimą po J. K. mirties nėra.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo A. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog sutinka su pareiškėjos pareiškimu. Prie atsiliepimo pridėjo notarinį 2021 m. rugpjūčio 30 d. pareiškimą, kuriame nurodoma, jog jis po tėvo R. K. mirties palikimo nepriėmė, jo nevaldo, jokių pretenzijų nereiškia, dėl paveldėjimo termino atnaujinimo į teismą nesikreips.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas visiškai.
4. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad CK normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad palikimas gali būti priimamas dviem būdais: kai palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą ir kai palikimo atsiradimo vietos notarui padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti, arba padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, bet teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis civilinio kodekso reglamentavimas numatė palikimo priėmimo būdą – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjos tėvas R. K. (duomenys neskelbtini)susituokė su J. K.. J. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (Sutuoktuvių liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 1994 m. gegužės 3 d. Mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo yra R. K. ir J. K. vaikai (1969 m. kovo 27 d. Gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 1963 m. birželio 20 d. Gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro pažyma apie asmens duomenis). Santuokos metu R. K. kartu su sutuoktine įgijo nuosavybės teises į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). R. K. po sutuoktinės J. K. mirties rūpinosi jos likusiais daiktais bei nekilnojamuoju turtu, bendrai įgytame bute iki mirties gyveno, mokėjo reikiamus mokesčius (apmokėjimų kvitai už komunalines paslaugas, VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis). VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po J. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Duomenų apie J. K. testamentą nėra. Kiti įpėdiniai, galintys ar turintys teisę priimti palikimą po J. K. mirties – suinteresuotas asmuo, dėl palikimo priėmimo po motinos mirties nesikreipė. 2021 m. rugpjūčio 30 d. notariškai patvirtintu pareiškimu suinteresuotas asmuo nurodė, jog jis po tėvo R. K. mirties palikimo nepriėmė, jo nevaldo, jokių pretenzijų nereiškia, dėl paveldėjimo termino atnaujinimo į teismą nesikreips. Atsilipeimu teismui suinteresuotas asmuo nurodė, jog su pareiškėjos pareiškimu sutinka. Kitų asmenų, galinčių ir turinčių teisę priimti palikimą po J. K. mirties, nėra. R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (2021 m. gegužės 24 d. Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja priėmė palikimą po tėvo R. K. mirties (Kauno miesto 25-ojo notaro biuro notarės Eglės Klepackytės 2021 m. liepos 14 d. liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jos tėvas tuoj po savo sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą pagal įstatymą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip įpėdiniui gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).
6. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. O. (teisių perėmėja – A. O.) v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. W. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-434/2013; kt.). Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis).
7. Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjos tėvas Renardas Kišonis tuoj po savo sutuoktinės Janinos Kišonienės, mirusios 1994 m. gegužės 2 d., mirties priėmė jos palikimą pagal įstatymą pradėdamas faktiškai jį valdyti, nes liko gyventi tuose pačiuose namuose, naudojosi likusiais daiktais, baldais, namų apyvokos reikmenimis, kuriuos gyvendami santuokoje įsigijo už bendras lėšas, mokėjo komunalinius mokesčius, patvirtino į bylą pateikti įrodymai – pažymos dėl deklaruotos gyvenamosios vietos, mokėjimų duomenys už paslaugas. Minėtas aplinkybes patvirtino ir suinteresuotas asmuo atsiliepimu, nurodydamas, jog sutinka su pareiškimu. Ginčo dėl palikėjos turto nėra, suinteresuoti asmenys pretenzijų dėl palikimo nereiškia. Pateikti įrodymai suponuoja išvadą, jog (duomenys neskelbtini)mirus J. K. visą po jos mirties likusį paveldimą turtą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti jos sutuoktinis R. K., miręs (duomenys neskelbtini), nes jis po sutuoktinės mirties nepertraukiamai turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjos Janinos Kišonienės turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (1964 m. CK 587 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai).
8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą, sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsnis, 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, jos palikimą priėmė sutuoktinis R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.