Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-506-330/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-12
Bylos Nr.: e2A-506-330/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00935-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Danguolė Martinavičienė, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: M., M. M., A. M.
Atsakovas: notarės Dalios Štaupienės

Kategorijos

2.2.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos

Civilinė byla Nr. e2A-506-330/2024Teisminio proceso Nr.

2-55-3-00935-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. (M.) M. ir A. M., atsakovės notarės Dalios Štaupienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. M. ir A. M. ieškinį atsakovei notarei Daliai Štaupienei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, A. V., M. V., uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai M. M. ir A. M. pareiškė ieškinį, prašydami priteisti ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovės notarės Dalios Štaupienės 111 810,70 Eur žalos atlyginimą (kiekvienam ieškovui po 55 905,35 Eur), 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai paaiškino, kad kreipiasi į teismą dėl notarės Dalios Štaupienės neteisėtais veiksmais ir aplaidžiu pareigų vykdymu padarytos žalos atlyginimo.

3. Ieškinyje nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 21 d. ieškovai su A. V. ir M. V. (toliau – pardavėjai) sudarė preliminariąją sutartį dėl pastato ir žemės sklypo dalies, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Preliminariosios sutarties sudarymo metu nebuvo galutinai išspręsti nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės klausimai tarp pardavėjų ir kitų turto savininkų – G. L. bei jos sutuoktinio.

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2- 362-592/2021 patvirtino tarp G. L., jos sutuoktinio ir A. V. bei M. V. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią po 1/2 dalį priklausę pastatas-sandėlis ir pastatas-veršidė buvo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės; G. L. atiteko pastatas-sandėlis, o A. V. ir M. V. – pastatas-veršidė (toliau – ir pastatas). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 23 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjo 2021 m. balandžio 30 d.

5. Nelikus kliūčių pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti, ieškovai ir pardavėjai pradėjo organizuoti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą. Dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimo buvo kreiptasi į Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notarę Dalią Štaupienę (toliau – ir notarė).

6. Kadangi žemės sklypas bendrosios nuosavybės teise (po 1/2 dalį) priklausė ne tik pardavėjams, bet ir G. L., notarė privalėjo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnyje numatyta tvarka išsiųsti pardavėjų pranešimą bendraturtei su pasiūlymu pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą turtą už 110 000 Eur. G. L. ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos turėjo pareikšti Vilniaus m. 6-ajam notarų biurui apie savo norą ar atsisakymą pirkti aukščiau nurodytą turtą už nustatytą kainą.

7. Notarė pranešimo išsiuntimo procedūrą įvykdė ir informavo ieškovus, kad G. L. nepareiškė noro pasinaudoti pirmumo teise įsigyti pastato ir žemės sklypo dalies. 2021 m. birželio 21 d. ieškovai ir pardavėjai sudarė pastato ir žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį, kurią patvirtino notarė ir kurios pagrindu A. V. ir M. V. pardavė, o pirkėjai A. M. ir M. M. nusipirko 1/2 dalį 2,1000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pastatą-veršidę, unikalus (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – ir turtas arba ginčo turtas). Turtas parduotas už bendrą 110 000 Eur kainą.

8. Įsigiję pastatą ir žemės sklypo dalį, ieškovai planavo šiame objekte vykdyti verslą, todėl pradėjo remontuoti ir ruošti pastatą bei sklypo dalį verslo vykdymui.

Šalies argumentai

9. 2021 m. birželio 30 d. G. L. atstovas (sūnus) į Vilniaus miesto 6-ąjį notarų biurą atnešė bendraturtės G. L. pranešimą apie ketinimą pasinaudoti pirmumo teise įsigyti turtą. 2021 m. rugsėjo 30 d. bendraturtė G. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turto pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Ieškovai pažymėjo, kad jie nebuvo informuoti apie G. L. pateiktą pranešimą notarei. Ieškovai teigė, kad apie susidariusią situaciją jie sužinojo tik gavę G. L. ieškinį.

Žemesnės instancijos teismas

10. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1077-580/2022 G. L. ieškinį patenkino ir nusprendė: 1) perkelti G. L. pirkėjo teises ir pareigas, kylančias pagal 2021 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovai įsigijo pastatą ir žemės sklypo dalį; 2) įpareigojo G. L. sumokėti A. M. ir M. M. 110 000 Eur; 3) priteisė iš ieškovų 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų G. L. naudai ir 845,5 Eur valstybės naudai. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-875-910/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

11. Ieškovų teigimu, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai konstatavo, jog notarė patvirtino turto pirkimo–pardavimo sandorį tinkamai neįvykdžiusi pareigos informuoti G. L. apie pirmumo teisę įsigyti turtą. Dėl šios priežasties teismas perkėlė G. L. pirkėjo teises ir pareigas.

12. 2023 m. sausio 7 d. G. L. pervedė ieškovams jų sumokėtą turto kainą – 110 000 Eur, o ieškovai neteko teisių į turtą.

13. Ieškovai jau buvo investavę į turtą dideles lėšas, todėl ėmė derėtis su naująja turto savininke G. L. dėl turto atpirkimo. Po derybų G. L. sutiko turtą parduoti už 210 000 Eur, be to, su mažesne sklypo dalimi.

14. 2023 m. gegužės 3 d. su G. L. buvo sudaryta turto pirkimo–pardavimo sutartis, kuria ieškovai atpirko turtą už 210 000 Eur.

Šalies argumentai

15. Ieškovų teigimu, dėl notarės aplaidumo jie prarado teises į turtą, kuriame vykdė verslą ir į kurį buvo investavę didžiules lėšas, todėl ieškiniu prašė taikyti notarei civilinę atsakomybę ir priteisti iš jos ieškovų patirtą 111 810,70 Eur žalą, kurią sudaro: už sandorio patvirtinimą notarei sumokėtos lėšos (658,70 Eur); bylinėjimosi išlaidos byloje dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo (11 152 Eur); turto kainos padidėjimas (100 000 Eur).

Atsiliepimas

16. Atsakovė notarė Dalia Štaupienė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2021 m. gegužės 7 d. G. L. buvo išsiųstas pardavėjų pareiškimas su pasiūlymu pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą turtą už 110 000 Eur ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos pareikšti apie savo norą ar atsisakymą pirkti turtą už nurodytą kainą. Pranešimas nebuvo įteiktas, todėl vadovaujantis Notarų rūmų prezidiumo 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutarime Nr. 3.4 suformuluota rekomendacija notarams, pardavėjų pareiškimas 2021 m. gegužės 20 d. paskelbtas viešai. Praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo pardavėjų pareiškimo viešo paskelbimo dienraštyje, buvo sudaryta turto pirkimo–pardavimo sutartis.

17. 2021 m. birželio 30 d. G. L. sūnus notarei atnešė G. L. pranešimą apie ketinimą pasinaudoti pirmumo teise įsigyti turtą. Jį informavus, kad sandoris jau sudarytas, pareiškė apie ketinimą kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Apie tai buvo informuotas ieškovas M. M.. Ieškovui buvo pasiūlyta iki ginčo išsprendimo neatlikti investicijų į įsigytą turtą.

18. Atsakovės vertinimu, ieškovų valia perpirkti turtą už didesnę kainą yra ne notarės veiksmų pasekmė, o ieškovų apsisprendimo pirkti turtą už tokią kainą pasekmė. Ieškovai neprivalėjo pirkti šio turto už bet kokią kainą, tą jie atliko savo laisva valia. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ieškovai didžiosios dalies investicijų į turtą nepagrindžia leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

19. Pasak atsakovės, 2021 m. birželio 21 d. sudarytas turto pirkimo–pardavimo sandoris nebuvo pripažintas negaliojančiu; teismas tik perkėlė pirkėjo teises kitam asmeniui, sandoris toliau liko galioti, todėl nepagrįstai šio sandorio patvirtinimo išlaidos priskiriamos prie ieškovų patirtos žalos. Ieškovų reikalavimas dėl kitoje civilinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų, kaip jų patirtos žalos, atlyginimo apskritai negali būti nagrinėjamas, tad ieškinys dėl šios dalies turėtų būti paliktas nenagrinėtas.

20. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad notarė nėra atlikusi kaltų ir (ar) neteisėtų veiksmų, galėjusių ieškovams sukelti kokią nors realią žalą, kurią turėtų atlyginti notarė ir (ar) jos profesinės civilinės atsakomybės draudikas.

21. Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ palaikė ieškovų poziciją byloje.

Atsiliepimas

22. Tretieji asmenys A. V. ir M. V. atsiliepime į ieškinį prašė dėl ieškovų ieškinio reikalavimų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

23. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovės 8 245,50 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

24. Įsiteisėjusių teismų sprendimų (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1077-580/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-875-910/2022) pagrindu teismas nustatė, kad: 1) bendraturtė G. L. per įstatyme nustatytą ir notarės pranešime nurodytą terminą (kurio nepraleido, nes šis suėjo 2021 m. liepos 9 d.) pateikė pareiškimą notarei apie ketinimą pirmumo teise įsigyti parduodamą turtą; 2) pašto siuntos nepavykus įteikti, tačiau jos negrąžinus siuntėjui (notarei), o palikus įteikti pašto skyriuje, nesusiklostė išimtinės aplinkybės, dėl kurių asmeniui negali būti pranešama įteikiant dokumentą (t. y. pranešama per notarą raštu), todėl terminas bendraturčiui pasinaudoti savo pirmenybės teise buvo nepagrįstai skaičiuojamas nuo pranešimo paskelbimo spaudoje; 3) turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta 2021 m. birželio 21 d., t. y. dar nepasibaigus vieno mėnesio terminui, per kurį bendraturtė galėjo įgyvendinti turimą pirmenybės teisę įsigyti parduodamą turtą.

25. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad atsakovė (notarė), kuri vienintelė disponavo informacija apie registruotu paštu siųstą pranešimą bendraturtei G. L., ne tik 2021 m. gegužės 12 d., bet ir prieš sudarant sandorį 2021 m. birželio 21 d. privalėjo patikrinti, ar registruotu paštu siųstas pranešimas G. L. yra įteiktas, ir jei taip – kada įteiktas. Nustačiusi, kad nesuėjo įstatyme numatytas 30 dienų terminas, notarė turėjo ieškovus ir trečiuosius asmenis informuoti, kad sutartis dar negali būti pasirašoma.

26. Teismas nusprendė, kad atsakovė netinkamai vykdė įstatymo jai nustatytą pareigą, neatliko visų reikalingų veiksmų, jog užtikrintų, kad bendraturtė būtų tinkamai informuota apie galimybę pasinaudoti pirmenybės teise įsigyti turtą, elgėsi skubotai, nepakankamai gilindamasi į CK 4.79 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą, nesilaikė notarams keliamų griežtesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, tai yra notarė atliko neteisėtus veiksmus.

27. Nustatęs, kad, patvirtindama pirkimo–pardavimo sutartį, notarė nepaisė teisės aktuose nustatytos tvarkos ir terminų, teismas nusprendė, jog notarė nesilaikė jai, kaip profesionalei, keliamų griežtesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, todėl yra pagrindas daryti išvadą dėl notarės kaltės.

28. Spręsdamas dėl ieškovų prašomos atlyginti žalos dydžio, teismas nurodė, kad pagal 2023 m. gegužės 3 d. su G. L. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ieškovai sumokėjo 210 000 Eur, t. y. 100 000 Eur didesnę kainą, nei įsigydami turtą 2021 m. birželio 21 d. sutartimi. Ieškovų teigimu, pasirinkimą pakartotinai įsigyti pastatą su mažesne sklypo dalimi už 100 000 Eur didesnę kainą pirmiausia lėmė jų investicijos į įsigyto turto (pastato ir žemės sklypo dalies) remontą ir paruošimą verslo vykdymui. Įvertinęs bylos duomenis, teismas ieškovų argumentus apie investicijų į turtą atlikimą atmetė kaip neįrodytus.

29. Teismo vertinimu, ieškovai rašytiniais įrodymais pagrindė tik išlaidas, susijusias su pastato rekonstravimo projekto rengimo ir su tuo susijusių paslaugų teikimo sutarties sudarymu, pagal kurią buvo sumokėtas 2 300 Eur avansas. Teismas laikėsi nuostatos, kad šių išlaidų kompensavimo ieškovai turėtų reikalauti iš G. L., kuriai buvo perkeltos turto pirkėjo teisės ir pareigos. Teismas kaip nepagrįstus atmetė ieškovų argumentus, kad, gavus bendraturtės G. L. 2021 m. rugsėjo 30 d. ieškinį dėl pirkėjo teisiu? ir pareigu? perkėlimo, nebuvo galimybės stabdyti ar nutraukti angaro gamybos sutarties vykdymą; tos sutarties nutraukimo atveju ieškovu? praradimai būtu? sudarę 30 000 Eur.

Šalies argumentai

30. Ieškovai teigė, kad jų patirtai žalai turėtų būti priskirtos už 2021 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimą notarei sumokėtos lėšos (658,70 Eur). Vertindamas šiuos ieškovų teiginius kaip nepagrįstus, teismas pritarė atsakovės pozicijai, kad šių išlaidų kompensavimo klausimas galėjo būti išspręstas byloje dėl pirkėjo teisių perkėlimo, arba toks klausimas gali būti išspręstas atskiroje byloje pagal ieškovų reikalavimą turto pirkėjai G. L.

31. Ieškovų teigimu, prie patirtos žalos turėtų būti priskirtos ieškovų bylinėjimosi išlaidos (11 152 Eur), patirtos byloje dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Teismas šiuos ieškovų argumentus pripažino iš dalies pagrįstais. Teismas pritarė ieškovams, jog šie buvo įtraukti atsakovais byloje dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo G. L., tą bylinėjimąsi iš esmės lėmė notarės pareigų netinkamas vykdymas. Teismo vertinimu, yra pagrįstas ieškovų reikalavimas priteisti advokatei sumokėtus 5 600 Eur; jų sumokėtą 1 800 Eur žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą; iš ieškovų priteistas G. L. naudai bylinėjimosi išlaidas – mokėtą 845,5 Eur žyminį mokestį, iš viso – 8 245,50 Eur išlaidas. Teismas pažymėjo, kad egzistuoja faktinis ir teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias ieškovai pagrindė dėl 8 245,50 Eur sumos.

Žemesnės instancijos teismas

32. Teismas atmetė ieškovų reikalavimą priteisti kitoje byloje iš ieškovų priteistas 1 815 Eur (pirmosios instancijos teisme) ir 1 091,50 Eur (apeliacinės instancijos teisme) G. L. bylinėjimosi išlaidas, ieškovams nepateikus įrodymų, kad šias teismų priteistas sumas jie yra faktiškai sumokėję G. L..

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

33. Ieškovai M. M. ir A. M. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų visiškai patenkintas; 2) priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

33.1. Teismas neišsamiai ištyrė ir neteisingai įvertino apeliantų pateiktus įrodymus apie aplinkybes, dėl kurių jie buvo priversti atpirkti turtą už didesnę kainą. Teismas netinkamai vertino, kad apeliantų išlaidos, jų turėtos teisme sprendžiant dėl notarės aplaidumo iškilusią situaciją, negali būti laikomos apeliantų patirta žala.

33.2. Dėl notarės kaltės ir aplaidaus pareigų vykdymo apeliantai prarado turtą. Apeliantai liko su 94 380,00 Eur vertės angaru, suprojektuotu statyti konkrečiam sklype, prijungiant prie esamo pastato. Nėra galimybės angaro pastatyti kitur, todėl apeliantai turėjo atpirkti turtą, nors ir už didesnę kainą.

33.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantai už sandorio patvirtinimą sumokėtų 658,70 Eur turi teisę reikalauti iš G. L., o ne iš notarės. Apeliantai neturi su tuo susijusio teisinio santykio su G. L., todėl neturi reikalavimo teisės į ją.

Atsiliepimas

34. Atsakovė notarė Dalia Štaupienė atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, o tenkinti atsakovės apeliacinį skundą, priteisti iš ieškovų atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

34.1. Apeliantas M. M. apie G. L. pretenzijas į ginčo turtą buvo informuotas dar 2021 m. liepos mėn. pradžioje, todėl visas investicijas į įsigytą turtą ieškovai po to atliko savo sprendimu ir rizika.

34.2. Apeliantai neprivalėjo perpirkti (atpirkti) ginčo turtą iš G. L. už 100 000 Eur didesnę kainą, tą apeliantai darė savo pasirinkimu bei rizika. Tai niekaip nesusiję su notarės veiksmais tvirtinant sandorį. Atpirkdami ginčo turtą, apeliantai ne sumažino, o tik padidino nuostolių sumą.

34.3. Apeliantai nepagrįstai reikalauja iš notarės priteisti 658,70 Eur už pirkimo–pardavimo sandorio patvirtinimą. Teismo sprendimu G. L. buvo perkeltos ne tik pirkėjo teisės, bet ir pareigos, viena iš kurių – sumokėti už sandorio tvirtinimą.

Šalies argumentai

35. Atsakovė notarė Dalia Štaupienė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimą, sumažinant priteisto žalos atlyginimo dydį iki 3 645,50 Eur, o likusią sprendimo dalį paliekant nepakeistą.

36. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovų patirtas išlaidas bylą dėl pirkėjo teisių perkėlimo nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (ieškovams priteista 4 600 Eur žalos atlyginimo suma, kurią sudaro 2 800 Eur ieškovų išlaidos, patirtos teisinei pagalbai apeliaciniame procese apmokėti, ir 1 800 Eur ieškovų išlaidos sumokant žyminį mokestį už apeliacinį skundą), netinkamai nustatė, kad tokios išlaidos yra priežastiniame ryšyje su notarės atliktais veiksmais. Pagrindinė išlaidų apeliacinės instancijos teisme patyrimo priežastis yra ne notarės veiksmai tvirtinant 2021 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį, o ieškovų sprendimas teikti apeliacinį skundą.

Atsiliepimas

37. Ieškovai M. M. ir A. M. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

38. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai akcentuoja, kad į teisminį procesą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo jie buvo įtraukti išimtinai dėl notarės kaltės, todėl visos išlaidos, kurias ieškovai patyrė bylinėjimosi visose teismų instancijose procese, yra notarės neteisėtų veiksmų pasekmė.

39. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas atsiliepime į ieškovų ir atsakovės apeliacinius skundus prašo: 1) netenkinti ieškovu? apeliacinio skundo ir visiškai patenkinti atsakovės notarės apeliacinį skundą; 2) priteisti iš ieškovu? trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

39.1. Notarė atliko visus reikiamus veiksmus, kad užtikrintu?, jog G. L. būtu? tinkamai informuota apie galimybę pasinaudoti pirmenybės teise įsigyti turtą, todėl teismui nebuvo pagrindo konstatuoti notarės kaltės dėl ieškovu? nurodytos tariamos žalos atsiradimo.

Žemesnės instancijos teismas

39.2. Teismo sprendimu G. L. buvo perkeltos ne tik pirkėjo teisės, bet ir pareigos, viena kuriu? – sumokėti už sandorio tvirtinimą, todėl ieškovai turi teisę piniginius reikalavimus pareikšti G. L..

39.3. Ieškovams negalėjo būti iš notarės priteista 4 600 Eur žalos atlyginimo dalis, kurią sudaro ieškovu? išlaidos, patirtos kitos bylos apeliaciniame procese.

39.4. Ieškovu? sprendimas iš G. L. įsigyti tą patį turtą už 100 000 Eur didesnę kainą buvo priimtas jų laisva valia. Ieškovu? nurodytos investicijos į ginčo turto pagerinimą galėjo būti atgautos kitais būdais, o angaro įrengimo išlaidos – apskritai nepatirtos. Tai, kad ieškovai pasirinko tokį susidariusios situacijos sprendimo būdą, nesuteikia pagrindo 100 000 Eur didesnės kainos už ginčo turtą sumokėjimą vertinti kaip ieškovu? patirtą žalą, kurią turėtu? atlyginti notarė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

40. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat sąlygų peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniuose skunduose apibrėžtas ribas.

Dėl esminių ginčo aplinkybių ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų

41. Ieškiniu ieškovai prašo taikyti notarei civilinę teisinę atsakomybę ir priteisti iš jos žalos atlyginimą.

42. Ieškovų aiškinimu, 2021 m. birželio 21 d. pastato ir žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartimi jie įsigijo ginčo turtą, tačiau notarei neatlikus įstatyme jai nustatytų pareigų, t. y. neužtikrinus, kad turto bendrasavininkei G. L. būtų tinkamai ir laiku pranešta apie pirmumo teisę įsigyti turtą, kuris buvo parduotas ieškovams (CK 4.79 straipsnio 1 dalis), Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1077-580/2022 perkėlė G. L. pirkėjo teises ir pareigas pagal tą pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas įpareigojo G. L. už sutarties pagrindu ieškovų įsigytą pastatą ir žemės sklypo dalį sumokėti ieškovams 110 000 Eur, t. y. turto įsigijimą kainą. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-875-910/2022 Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad notarė patvirtino turto pirkimo–pardavimo sandorį tinkamai neįvykdžiusi bendraturtės informavimo apie pirmumo teisę įsigyti turtą pareigos.

43. Ieškovų teigimu, dėl notarės aplaidaus pareigų vykdymo jie ne tik neteko turto, kuriame vykdė verslą, bet ir prarado į jį investuotas lėšas. Ieškovai nurodė, kad dėl notarės neteisėtų veiksmų jų patirtos ir ieškiniu prašomos atlyginti žalos dydis yra 111 810,70 Eur.

44. Ieškovų piniginį reikalavimą sudarė tokie jų nurodyti nuostoliai: 1) ieškovų sumokėti 658,70 Eur už 2021 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimą, 2) 11 152 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1077-580/2022 dėl pirkėjo teisių perkėlimo; 3) ieškovų sumokėti 100 000 Eur, tą patį turtą brangiau atperkant iš G. L..

45. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Pagal Notariato įstatymo 16 straipsnį notaras atsako Civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Taigi notaro civilinė atsakomybė už profesine veikla padarytus pažeidimus yra deliktinė. Atsakomybė galima tik tuo atveju, kai yra visos keturios jos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai).

46. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad notarė 2021 m. birželio 21 d. patvirtino sandorį neįsitikinusi, jog nėra kliūčių jam sudaryti (nepaisė teisės aktuose nustatytos tvarkos ir terminų, t. y. sandorį patvirtino dar nepasibaigus vieno mėnesio terminui, per kurį bendraturtė galėjo įgyvendinti pirmenybės teisę įsigyti parduodamą turtą), elgėsi skubotai, nesilaikė notarams keliamų griežtesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, vadinasi, atliko neteisėtus veiksmus. Teismas nurodė, kad nustačius, jog atsakovė nesilaikė jai, kaip profesionalei, keliamų griežtesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, yra pagrindas daryti išvadą dėl notarės kaltės (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

47. Nusprendęs dėl pirmiau aptartų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir kaltės) buvimo, teismas konstatavo, kad yra pagrindas priteisti ieškovams 8 245,50 Eur žalą, kurią sudaro ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1077-580/2022 dėl pirkėjo teisių perkėlimo. Kitus reikalavimus dėl žalos atlyginimo teismas atmetė, nurodęs, kad neįrodytas jų priežastinis ryšys su nustatytais neteisėtais notarės veiksmais.

48. Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė ir ieškovai, ir atsakovė. Ieškovai ginčija sprendimo dalį, kuria jų ieškinio reikalavimai atmesti, ir prašo priteisti visą jų prašomą žalos atlyginimą. Notarė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovams priteistas 4 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1077-580/2022 metu, atlyginimas.

49. Išanalizavusi apeliacinių skundų argumentus ir jais grindžiamus šalių reikalavimus, teisėjų kolegija apibrėžia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatytas vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti – atlygintinos žalos fakto bei dydžio buvimas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl notarės veiksmais padarytos žalos fakto nustatymo

50. Notarui, kaip ir kiekvienam asmeniui, nustatyta pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

51. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-701/2019 53 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

52. Žala, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

53. Pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).

54. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašo atlyginti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jų patirtas išlaidas. Kaip nurodyta pirmiau, ieškovai prašo atlyginti žalą, kurią, jų teigimu, sudaro: ieškovų sumokėti 658,70 Eur už 2021 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimą, 11 152 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1077-580/2022 dėl pirkėjo teisių perkėlimo; 100 000 Eur išlaidos, patirtos brangiau atperkant iš G. L. tą patį ginčo turtą. Taigi, ieškovų prašomas priteisti nuostolių atlyginimas atitinka tiesioginės žalos apibrėžimo požymius.

55. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad žala, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojama, todėl ieškovai privalo įrodyti jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013).

Dėl reikalavimo atlyginti 658,70 Eur žalą, kurią sudaro išlaidos mokėjimui už sutarties patvirtinimą

56. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad 2021 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties šalys – ieškovai (pirkėjai) ir A. V. bei M. V. (pardavėjai) susitarė, jog sutarties sudarymo išlaidas apmoka pirkėjai (pirkimo–pardavimo sutarties 12.7 papunktis) (1 t., b. l. 63). Ieškovai pateikė duomenis apie tai, kad jie už 2021 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimą notarei sumokėjo 658,70 Eur (1 t., b. l. 30-31).

57. G. L. inicijuotą civilinę bylą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo išnagrinėję teismai nustatė, kad notarė patvirtino ginčo turto pirkimo–sutartį sandorį netinkamai įvykdžiusi informavimo pareigą apie G. L. pirmumo teisę įsigyti tą turtą. Dėl šios priežasties pirkėjo (pirkėjų) teisės ir pareigos pagal 2021 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį buvo perkeltos G. L..

58. Atmesdamas ieškovų reikalavimą dėl išlaidų sumokant už sutarties patvirtinimą atlyginimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šių išlaidų kompensavimo klausimas galėjo būti išspręstas civilinėje byloje dėl pirkėjo teisių perkėlimo (jei tokį reikalavimą toje byloje ieškovai būtų pareiškę G. L.), arba tai gali būti išspręsta atskiroje byloje, ieškovams pareiškiant reikalavimą G. L.. Sprendime teismas nurodė, kad notarės patvirtintas sandoris nebuvo pripažintas negaliojančiu, todėl už notarinio veiksmo atlikimą ji turi teisę gauti atlygį, o G. L. buvo perkeltos ne tik pirkėjo teisės, bet ir pareigos.

59. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais. Visų pirma, civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiama dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, vienareikšmiškai nustatyta, kad pirkėjo teisės yra perkeliamos tik dėl notarės neteisėtų veiksmų. Po pirkėjo teisių perkėlimo ieškovai nelaikytini pirkimo–pardavimo sutarties šalimi, todėl jie neturi pareigos mokėti atlyginimą už sandorio patvirtinimą. Sutiktina su ieškovų apeliacinio skundo argumentais, kad gavusi iš ieškovų mokėjimą už sandorio, kurio šalimi po pirkėjo teisių perdavimo ieškovai nebėra, patvirtinimą, notarė privalėjo tas lėšas grąžinti ieškovams ir sandorio patvirtinimo mokesčio pareikalauti iš naujosios pirkėjos G. L. Be to, 2021 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir patvirtinimo kontekste ieškovų nesieja jokie teisiniai santykiai su G. L., todėl jie negali nukreipti į ją reikalavimą atlyginti aptariamas išlaidas. Remdamasi šiais motyvais, teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad dėl 658,70 Eur išlaidų atlyginimo ieškovai galėjo ar gali nukreipti reikalavimą į G. L..

60. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovai įrodė, jog dėl neteisėtų notarės veiksmų jie patyrė 658,70 Eur išlaidas (mokėjimas notarei už 2021 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimą), todėl šių išlaidų dydžio nuostolių atlyginimas ieškovams priteistinas iš atsakovės.

Dėl ieškovų bylinėjimosi išlaidų, patirtų civilinėje byloje dėl pirkėjo teisių perkėlimo, atlyginimo

61. Ieškovai taip pat prašė iš notarės priteisti civilinės bylos dėl pirkėjo teisių perkėlimo nagrinėjimo procese ieškovų patirtas išlaidas, kurias sudarė: ieškovų advokatei sumokėti 5 600 Eur; ieškovų sumokėtas 1 800 Eur žyminis mokestis už jų pateiktą apeliacinį skundą; teismo iš ieškovų priteistos G. L. naudai bylinėjimosi išlaidos – 3 752 Eur (pirmosios instancijos teisme iš ieškovų buvo priteista 2 660,50 Eur (1 815 Eur išlaidos advokatų teisinei pagalbai ir 845,50 Eur mokėtas žyminis mokestis), apeliacinės instancijos teisme iš ieškovų buvo priteista 1 091,50 Eur išlaidos advokatų teisinei pagalbai).

62. Pirmosios instancijos teismas tenkino šį ieškinio reikalavimą iš dalies ir priteisė ieškovams iš notarės 8 245,50 Eur sumą, kurią pripažino dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovų patirta žala.

63. Teismas pagrįstu pripažino ieškovų reikalavimą priteisti atlyginti jų sumokėtus advokatei 5 600 Eur už atstovavimą kitos bylos procese, sumokėtą 1 800 Eur žyminį mokestį už jų pateiktą apeliacinį skundą, teismo iš ieškovų priteistas G. L. naudai bylinėjimosi išlaidas – valstybei mokėtiną 845,50 Eur žyminį mokestį. Teismas atmetė ieškovų reikalavimą priteisti pirmosios instancijos teisme iš ieškovų priteistas 1 815 Eur dydžio ir apeliacinės instancijos teisme iš jų priteistas 1 091,50 Eur dydžio išlaidas už G. L. atstovavimą, nes ieškovai nepateikė įrodymų, kad šias priteistas sumas ieškovai sumokėjo G. L..

64. Nors ieškovai apeliaciniame skunde prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimai buvo netenkinti, ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinio reikalavimai būtų visiškai patenkinti, tačiau apeliacinio skundo 3 punkte patikslino, kad nesutinka su sprendimo dalimi, kuria netenkintas reikalavimas dėl 100 000 Eur bei dėl 658,70 Eur žalos atlyginimo priteisimo. Kadangi dėl pirmiau aptartos netenkintų reikalavimų dalies – 2 906,50 Eur (žr. šios nutarties 61–63 punktus) ieškovai skundo argumentų bei teismo sprendimo išvadas paneigiančių įrodymų neteikė, o teisėjų kolegija nenustatė pagrindų su tomis išvadomis nesutikti, skundžiamo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškovų reikalavimas priteisti atlyginti kitos bylos procese patirtas 2 906,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo kolegija nevertina.

65. Atsakovė apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį priteisti ieškovams atlyginimą 4 600 Eur žalos, kurią sudaro ieškovų sumokėtas 1 800 Eur žyminis mokestis už jų pateiktą apeliacinį skundą bei 2 800 Eur ieškovų patirtos atstovavimo išlaidos kitos bylos apeliaciniame procese. Notarės teigimu, šios išlaidos buvo nulemtos pačių ieškovų apsisprendimo dalyvauti bylos apeliaciniame procese, jos nėra priežastiniu ryšiu susijusios su teismo konstatuotais notarės neteisėtais veiksmais.

66. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovai į civilinę bylą dėl pirkėjo teisių perkėlimo buvo įtraukti atsakovais tik dėl notarės veiksmų įvertinimo; ieškovų veiksmų (ne)teisėtumas tos bylos procese nebuvo įrodinėjamas bei vertinamas. Bylos nagrinėjimo metu konstatavus notarės pareigų vykdymo aplaidumą, dėl kurio buvo pažeistos bendraturtės teisės pirmumo teise įsigyti nekilnojamąjį turtą, G. L. ieškinys buvo patenkintas, o pirkėjų (ieškovų) teisės ir pareigos pagal 2021 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį buvo perkeltos G. L. (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1077-580/2022). Nesutikdami su priimtu procesiniu sprendimu, kuriuo prarado teises į įgytą nekilnojamąjį turtą, ieškovai naudojosi įstatyme įtvirtinta apeliacijos galimybe ir toks jų subjektinės teisės įgyvendinimas nelaikytinas nesąžiningu, pertekliniu ar kitaip ydingu.

67. Pirma, tiek teisė kreiptis į teismą, tiek teisė skųsti teismo sprendimą yra konstitucinė teisė, kuri negali būti ribojama. Antra, tai, kad atsakovė notarė teikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1077-580/2022, nepaneigė ir neapribojo ieškovų, kaip suinteresuotos bylos šalies, teisės pateikti apeliacinį skundą dėl to paties teismo sprendimo, nes apeliaciniu skundu jie siekė apginti savo, kaip sąžiningų nekilnojamojo turto įgijėjų, interesus.

68. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui priteisti iš atsakovės ieškovų išlaidų, patirtų civilinę bylą dėl pirkėjo teisių perkėlimo nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, nes, kaip jau minėta, ieškovai į tos bylos nagrinėjimą buvo įtraukti atsakovų procesiniu statusu dėl notarės veiksmų, pasireiškusių aplaidžiu pareigų vykdymu, teisinio įvertinimo, todėl turi reikalavimo teisę į bylos procese patirtų išlaidų atlyginimo priteisimą iš atsakovės.

Dėl ieškovų reikalavimo atlyginti 100 000 Eur dydžio nuostolius

69. Ieškiniu buvo prašoma priteisti iš notarės 100 000 Eur žalą, kurią ieškovai teigia patyrę dėl tos priežasties, jog turėjo 100 000 Eur brangiau atpirkti ginčo turtą iš G. L..

70. Ieškovai paaiškino, kad 2021 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigiję ginčo turtą, į jį investavo didelę pinigų sumą, todėl nenorėdami prarasti investicijų, nutarė iš G. L. atpirkti turtą po to, kai teismo sprendimu jai buvo perkeltos turto pirkėjo teisės ir pareigos. Turtas buvo atpirktas 100 000 Eur brangiau, nei buvo prieš tai ieškovų įsigytas, todėl ieškovai prašė šią pabrangimo sumą (100 000 Eur) pripažinti nuostoliais, jų patirtais dėl neteisėtų notarės veiksmų, ir priteisti jų atlyginimą.

71. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nurodytas ieškovų išlaidas išimtinai lėmė jų apsisprendimas atpirkti turtą už kainą, kurią pasiūlė turto savininkė G. L., todėl ieškovų reikalavimo netenkino. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad šios teismo išvados priimtos neįvertinus aplinkybių ir įrodymų, kurie pagrindžia, dėl kokių priežasčių ieškovai buvo priversti atpirkti turtą už didesnę kainą. Įvertinusi bylos medžiagą ir šalių paaiškinimus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo teisine pozicija.

72. Ieškovai nurodė, kad 2021 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigiję pastatą ir žemės sklypo dalį, jie planavo ten vystyti verslą. Prekių sandėliavimui jie nusprendė įsigyti angarą, todėl trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrovė), kurio direktoriumi yra ieškovas M. M., su UAB „Borgalita“ 2021 m. rugpjūčio 18 d. sudarė sutartį Nr. LT-006-VZ-2021 dėl angaro konstrukcinės dalies projekto parengimo, medžiagos angarui atgabenimo į statybos vietą (1 t., b. l. 70-85). Sutarties kaina buvo 94 380 Eur.

73. Vykdydami sutarties sąlygas, ieškovai bei jų vadovaujama bendrovė sumokėjo 30 000 Eur avansą (2021 m. rugpjūčio 20 d. – 9 000 Eur; 2021 m. rugpjūčio 23 d. – 9 000 Eur; 2021 m. rugpjūčio 23 d. – 2 000 Eur; 2021 m. rugsėjo 7 d. –10 000 Eur; 2022 m. kovo 7 d. – 60 000 Eur ir 4 380 Eur (1 t., b. l. 24-29). Be to, pasak ieškovų, siekiant žemės sklypą bei jame esantį pastatą pritaikyti individualiems poreikiams, buvo patirtos kitos išlaidos (pavyzdžiui, elektros instaliacijos darbų, ir kt.), tačiau ieškovai pripažino, kad kitų išlaidų jie negali pagrįsti.

74. Ieškovų teigimu, perkėlus ginčo turto pirkėjo pagal 2021 m. birželio 21 d. sutartį teises ir pareigas G. L., ieškovai neteko ne tik šio turto, bet ir į jį investuotų lėšų, todėl nusprendė atpirkti turtą iš G. L. jos pasiūlytomis sąlygomis, t. y. 100 000 Eur brangiau nei mokėjo pagal 2021 m. birželio 21 d. sutartį. Pasak ieškovų, turto neatpirkus pardavėjos pasiūlytomis sąlygomis, jie būtų netekę už užsakytą pagaminti angarą sumokėtų lėšų bei paties angaro, nes jis buvo gaminamas specialiai pritaikant įrengti ieškovų įsigytame žemės sklype.

75. Su šiais ieškovų argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kadangi nustatyta chronologinė įvykių seka leidžia teigti, kad ieškovai nesiėmė visų priemonių nuostoliams išvengti, neįrodė, kad bet kuriuo atveju būtų patirta jų nurodyto dydžio žala.

76. Pirma, ieškovai apie G. L. inicijuotą civilinę bylą dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo sužinojo 2021 m. rugsėjo 30 d. Ieškovų 2021 m. rugpjūčio 18 d. sudarytoje sutartyje dėl angaro įsigijimo buvo nustatyta, kad angaro gamybos techninis darbo projektas parengiamas per 45 dienas nuo avanso sumokėjimo (avansas buvo sumokėtas 2021 m. rugpjūčio 20 d.) ir per 160 dienų angaras pristatomas į objektą (sutarties dėl angaro įsigijimo 2.1.1 ir 2.1.2 papunkčiai). Taigi, praėjus sąlyginai nedideliam laiko tarpui nuo užsakymo angarui pateikimo iki ieškovų sužinojimo apie inicijuotą civilinę bylą, yra mažai tikėtina, kad angaro medžiagų gaminimo darbai buvo pradėti ir (ar) atlikta didžioji jų dalis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškovai turėjo galimybę stabdyti sutarties vykdymą arba jos atsisakyti dar angaro gamybos techninio projekto rengimo stadijoje. Nepaisant to, jau vykstant teisminiam ginčui dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, ieškovai toliau vykdė sutartį dėl angaro įsigijimo – medžiagos angarui ieškovams buvo pristatytos 2022 m. kovo 14 d. (1 t., b. l. 14) (primintina, kad pirkėjo teisės ir pareigos pagal 2021 m. birželio 21 d. sutartį buvo perkeltos G. L. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu).

Žemesnės instancijos teismas

77. Antra, teisėjų kolegija nesutinka su ieškovų argumentais, kad, atsisakę sutarties, jie būtų patyrę 30 000 Eur nuostolių. Pagal sutarties tarp UAB „Borgalita“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 9.4.2 papunktį, nutraukus sutartį po antrojo apmokėjimo, pirkėjas turėtų sumokėti 10 proc. sutarties kainos baudą (7 800 Eur) ir atlyginti nuostolius, kurių suma proporcinga iki sutarties nutraukimo atliktiems darbams. Kaip minėta, vien konstrukcinės dalies techninis darbo projektas (kurio parengimo kaina buvo 2 000 Eur) turėjo būti rengiamas 45 dienas nuo avanso sumokėjimo (iki 2021 m. spalio 4 d.), tad akivaizdu, kad, neradus bendro sutarimo dėl sutarties angarui įsigyti vykdymo sustabdymo, nutraukę šią sutartį ieškovai būtų patyrę ne didesnius nei 10 000 Eur nuostolius (7 800 Eur – tai 10 proc. bauda ir 2 000 Eur – iki sutarties nutraukimo atliktų darbų vertė, t. y. techninio darbo projekto parengimo kaina).

78. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovu? sprendimas iš G. L. įsigyti tą patį turtą už 100 000 Eur didesnę kainą buvo priimtas jų laisva valia. Ieškovu? nurodytos investicijos į turto pagerinimą galėjo būti atgautos kitais būdais, o angaro gamybos išlaidos apskritai nepatirtos arba sudarytų daug mažesnę sumą, nei nurodo ieškovai. Aplinkybė, kad ieškovai pasirinko tokį susidariusios situacijos išsprendimo būdą, nesukuria pagrįstos teisės 100 000 Eur didesnės kainos sumokėjimą vertinti kaip jų patirtą žalą, kurią turėtu? atlyginti notarė, nes byloje neįrodyta, jog neteisėti notarės veiksmai tvirtinant 2021 m. birželio 21 d. sutartį, priežastiniu ryšiu susiję su ieškovų įrodinėjamais 100 000 Eur dydžio nuostoliais.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

79. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris keistinas tik dėl ieškovų reikalavimo priteisti 658,70 Eur išlaidas (mokėjimas notarei už 2021 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimą). Teisėjų kolegijai nutarus, kad ieškovų patirtų nurodyto dydžio išlaidų atlyginimas taip pat priteistinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad dėl notarės neteisėtų veiksmų ieškovų patirta bendra žala sudaro 8 904,20 Eur (8 245,50 Eur + 658,70 Eur).

80. Apeliacinės instancijos teismui pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą (jo dalį dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio), atitinkamai pakeičiamas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

81. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovų prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas pagrįstumo (ieškovai prašė atlyginti 11 252 Eur bylinėjimosi išlaidas (1 814 Eur žyminis mokestis ir 9 438 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas), pažymėjo, kad į bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas nepagrįstai įtraukti mokėjimai pasiruošimui teismo posėdžiams. Teismas nustatė, kad ieškovų 9 438 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas mažintinos iki 7 695,60 Eur ir laikytina, jog ieškovai patyrė 9 509,60 Eur bylinėjimosi išlaidas (7 695,60 Eur + 1 814 Eur). Atsakovė patyrė 6 000 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas, kurios, pirmosios instancijos teismo vertinimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių.

82. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad patyrė 4 020,25 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas, kurias pirmosios instancijos teismo pripažintos pagrįstomis.

83. Tretieji asmenys M. V. ir A. V. pateikė įrodymus, kad patyrė 960 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas.

84. Šalys neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl pagrįstomis pripažintų šalių bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl teisėjų kolegija remiasi pirmosios instancijos teismo įvertintu šalių patirtų išlaidų dydžiu.

85. Pagal procesinį ginčo išsprendimo rezultatą laikytina, kad patenkinta 8 proc. ieškinio reikalavimų (ieškiniu buvo prašoma priteisti 111 810,70 Eur, priteista 8 904,20 Eur), todėl ieškovams iš atsakovės priteistinos 761 Eur bylinėjimosi išlaidos (kiekvienam po 380,50 Eur), o atsakovei iš ieškovų – 5 520 Eur bylinėjimosi išlaidos (po 2 760 Eur iš kiekvieno ieškovo), patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

86. Teisėjų kolegija nutaria taikyti šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme tarpusavio įskaitymą (iš ieškovų atsakovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įskaityti su iš atsakovės ieškovams priteistinu bylinėjimosi išlaidų atlyginimu), kurį atlikus, iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovei priteisiamas 4 759 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas.

87. Trečiajam asmeniui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, kuris byloje dalyvavo atsakovės pusėje, iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos atlyginti 3 698,63 Eur bylinėjimosi išlaidos (92 proc. nuo 4 020,25 Eur).

88. Tretiesiems asmenims M. V. ir A. V., kurie į bylos nagrinėjimą buvo įtraukti ieškovų prašymu, priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis 883,20 Eur bylinėjimosi išlaidos.

89. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme sudarė 33,20 Eur, todėl valstybei iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos 30,54 Eur išlaidos.

90. Atsakovei tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis (2,66 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl iš jos nepriteistinos.

91. Apeliacinės instancijos teismui trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė įrodymus apie patirtas 1 143,45 Eur išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimo išlaidos.

92. Ieškovų bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudarė 3 920,40 Eur, iš kurių 2 758,80 Eur – apeliacinio skundo parengimo išlaidos ir 1 161,60 Eur – atsiliepimo į notarės apeliacinį skundą parengimo išlaidos.

93. Notarė prašė atlyginti 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant apeliacinį skundą ir atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą. Atkreiptinas dėmesys, kad nors notarė yra pateikusi tiek apeliacinį skundą, tiek atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, tačiau prašyme atlyginti patirtas išlaidas nėra detalizuota, kokio dydžio bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos už kiekvieno nurodyto procesinio dokumento parengimą. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, laikosi nuostatos, kad atsakovė patyrė 1 500 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą ir 1 500 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

94. Šalių prašymai atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra pagrįsti įrodymais, prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų užmokesčio dydžių, todėl teisėjų kolegija sprendžia dėl jų atlyginimo, atsižvelgdama į bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme procesinę baigtį.

95. Ieškovai apeliaciniame skunde prašė papildomai priteisti 100 658,70 Eur žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas papildomai priteisia 658,70 Eur, tad laikytina, jog patenkinta 1 proc. apeliacinio skundo reikalavimų. Vadinasi, ieškovams atlyginama 1 proc. jų išlaidų, patirtų rengiant apeliacinį skundą – 27,59 Eur, o notarei atitinkamai atlyginama 99 proc. išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, – 1 485 Eur.

96. Notarės apeliaciniame skunde ginčijama suma sudarė 4 600 Eur. Kadangi notarės apeliacinis skundas netenkinamas, jai neatlyginamos išlaidos, patirtos rengiant apeliacinį skundą, o ieškovams atlyginama 100 proc. išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į notarės apeliacinį skundą, – 1 161,60 Eur.

97. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas išlaidas už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą prašo priteisti iš ieškovų. Kadangi trečiasis asmuo pateikė bendrą atsiliepimą į ieškovų ir notarės apeliacinius skundus, kuriame prašo ieškovų apeliacinio skundo netenkinti, o patenkinti notarės apeliacinį skundą, teisėjų kolegija trečiajam asmeniui priteisia iš ieškovų 566 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos – 1 143,45 Eur dalijamos pusiau (nes atsiliepiama tiek į ieškovų (kurių apeliacinis skundas patenkintas 1 proc.), tiek į notarės (kurios apeliacinis skundas atmetamas) apeliacinius skundus) = 572 Eur (išlaidos, tekančios už atsiliepimo dalies į ieškovų apeliacinio skundo parengimą) minus 1 proc. (nes tenkintas 1 procentas ieškovų apeliacinio skundo) = 566 Eur.

98. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nustato, kad ieškovams iš notarės priteistinos 1 189,19 Eur (27,59 Eur +1 161,60 Eur) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Notarei iš ieškovų priteistinos 1 485 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Atlikus priteistinų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, notarei iš ieškovų priteisiamos lygiomis dalimis atlyginti 295,81 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (po 147,91 Eur iš kiekvieno ieškovo).

99. Trečiajam asmeniui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiamos 566 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (po 283 Eur iš kiekvieno ieškovo).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovams M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovės notarės Dalios Štaupienės, asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 904,20 Eur (aštuonis tūkstančius devynis šimtus keturis eurus ir 20 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (8 904,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovei notarei Daliai Štaupienei, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 759 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt devynis eurus), tai yra iš kiekvieno ieškovo po 2 379,50 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti trečiajam asmeniui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, juridinio asmens kodas 302912288, lygiomis dalimis iš ieškovų M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 698,63 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir 63 ct), tai yra iš kiekvieno ieškovo po 1 849,32 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir 32 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti tretiesiems asmenims M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 883,20 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir 20 ct), tai yra iš kiekvieno ieškovo po 441,60 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt vieną eurą ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš ieškovų M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30,54 Eur (trisdešimt eurų ir 54 ct), tai yra iš kiekvieno ieškovo po 15,27 Eur (penkiolika eurų ir 27 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.“

Priteisti atsakovei notarei Daliai Štaupienei, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 295,81 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus ir 81 ct), tai yra iš kiekvieno ieškovo po 147,91 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus ir 91 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.

Priteisti trečiajam asmeniui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, juridinio asmens kodas 302912288, lygiomis dalimis iš ieškovų M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 566 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt šešis eurus), tai yra iš kiekvieno ieškovo po 283 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimą.

Teisėjai Danguolė MartinavičienėGintaras PečiulisŽilvinas Terebeiza