- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-19
- Bylos Nr.
- e2-1077-580/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01105-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Jūra Marija
- Atsakovas
- M. V., M. M., A. V., A. M.
- Ieškovas
- G. L.
- Trečiasis asmuo
- notarei Daliai Štaupienei
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas, Justina Antanaitė, Laura Altun, Valdas Pumputis, Miglė Petronienė
- Kategorijos
- 2.4.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Ramūnui Mikulskui ir advokato padėjėjai Justinai Antanaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovams A. V., M. V., A. M. ir M. M. (M. M.), trečiajam asmeniui notarei Daliai Štaupienei dėl pirkėjo teisių perkėlimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė G. L. prašė perkelti jai iš 2021-06-21 pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu atsakovai A. V. ir M. V. pardavė, o pirkėjai A. M. ir M. M. nusipirko ½ dalį 2,1000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pastatą – veršidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kylančias pirkėjo teises ir pareigas, įpareigojant ieškovę G. L. sumokėti atsakovams A. V. ir M. V. 110 000 Eur per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
2. Ieškovė G. L. nurodė, kad:
2.1. ieškovei nuosavybės teise priklausė ½ dalis 2,1000 ha kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Kita ½ dalis Žemės sklypo iki 2021-06-21 Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – Sutartis) sudarymo priklausė A. V. ir M. V.. Žemės sklype yra ieškovei ir atsakovams anksčiau priklausę statiniai, sudarantys vientisą kompleksą: pastatas-sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini), ir A. V. ir M. V. priklausęs pastatas–veršidė, esantis (duomenys neskelbtini). 2021-06-09 ieškovė iš Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro gavo atsakovų A. V. ir M. V. 2021-05-07 pareiškimą, kuriuo pranešta, kad atsakovai parduoda jiems nuosavybės teise priklausančią ½ dalį Žemės sklypo ir veršidę už 110 000 Eur. Ieškovė, nepraleisdama 1 mėnesio termino, notarų biurui pateikė 2021-06-30 atsakymą, kuriuo pareiškė norą pirmumo teise pirkti turtą už siūlomą kainą. Notarė Dalia Štaupienė 2021-07-07 atsakymu informavo ieškovę, kad turtas parduotas pasirinktam pirkėjui. Nurodė, kad 2021-05-07 per notarų biurą ieškovei persiųstas pareiškimas bei paskelbta 2021-05-20 dienraštyje „Lietuvos rytas“. Turtą 2021-06-21 Sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo atsakovai A. M. ir M. M.;
2.2. CK 4.79 straipsnyje reglamentuojama bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe. Perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti šią dalį. Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pažeistos pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra ta, jog šio būdo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo;
2.3. ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie bendraturčio ketinimą parduoti savo dalį bendrojoje nuosavybėje, o turtas pardavėjų pasirinktiems pirkėjams parduotas nesulaukus įstatyme įtvirtinto 1 mėnesio termino. Ieškovė turi judėjimo negalią, todėl į paštą atsiimti siuntos atvyko 2021-06-09, t. y. per pašto pranešime nurodytą siuntos saugojimo terminą. Sandoris negalėjo būti sudaromas iki notarė negavo informacijos apie pardavėjų pareiškimo įteikimą. Viešo skelbimo būdas negali būti laikomas tinkamu. Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog pareiškimas turi būti perduotas, o ne paskelbtas.
Atsiliepimas
3. Atsakovai A. V. ir M. V. prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
3.1. atsakovė A. V. 2019-02-19 varžytynių būdu įsigijo ½ dalį Žemės sklypo, ½ dalį sandėlio ir ½ dalį veršidės, esančius (duomenys neskelbtini), kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir ieškovės sutuoktiniui P. L.. P. L. nesiėmė veiksmų panaikinti areštus. Atsakovai pradėjo derėtis su P. L. dėl pastatų atidalijimo. 2019-07-18 šalys turėjo notariškai įforminti atidalijimo sandorį, tačiau P. L. dar kartą pakeitė nuomonę ir sandoris nebuvo sudarytas. 2019-07-23 P. L. registruotu paštu išsiųstas pasiūlymas dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo. P. L. pasiūlė abu pastatus valdyti po ½ dalį. P. L. ir ieškovė sutartu laiku pas notarę dar kartą neatvyko 2019-08-07;
Šalies argumentai
3.2. atsakovai 2019-09-05 Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, proceso metu paaiškėjo, kad pagal Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2012-07-27 nutartį byloje Nr. 2-1920-868/2012 bendrasavininke yra ieškovė. Teises į turtą ieškovė įregistravo tik 2020-05-04. 2019-11-26 A. V., M. V., G. L., P. L. su UAB „Geodezinis planas“ sudarė Paslaugų teikimo sutartį dėl Žemės sklypo atidalijimo plano parengimo. 2019-11-21 A. V. ir M. V. su M. M. sudarė Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. P. L. nuolat iki pat 2021-06-21 Sutarties sudarymo ir po to bendravo su M. M., žinojo apie sudarymo datą. Ieškovė ir jos sutuoktinis nė karto nesikreipė dėl turto pirkimo. Buvo panaikinti turtui taikyti areštai, parengtas Žemės sklypo padalinimo planas, suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Šiuo metu atliekamas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto viešinimas, po to dokumentai bus teikiami Nacionalinei žemės tarnybai dėl projekto tvirtinimo. 2020-10-30 priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimas dėl Žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-04-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1429-592/2020 patvirtino taikos sutartį;
3.3. ieškovė laisva valia ir taikiu susitarimu atsisakė teisių į bendrąją dalinę nuosavybę, priėmė sprendimą, kad pastatai ir Žemės sklypas turi būti atidalinti. Notarė pranešimą ieškovei registruotu paštu išsiuntė 2021-05-07. Notarė informavo, kad pranešimas neįteiktas, todėl reikia paskelbti viešai. Atsakovai 2021-05-20 paskelbė dienraštyje „Lietuvos rytas“. Per mėnesį laiko į ieškovė nesikreipė, todėl notarė pranešė, kad galima sudaryti Sutartį. 2021-06-21 Sutartis buvo sudaryta ir įregistruota VĮ „Registrų centras“.
3.4. nesuprantama, kodėl judėjimo negalią turinčiai ieškovei pranešimas nebuvo įteiktas namuose. Reiškė abejonę, kad ieškovė piktnaudžiauja specialiaisiais poreikiais. Ieškovės, jos sutuoktinio ir atsakovų sutarimas ir atlikti veiksmai yra aiškūs. Ieškovės teisės negalėjo būti pažeistos, nes 2019 m. ieškovė atsisakė pretenzijų į dalį turto. Nuosavybės teisių į bendrą daiktą įgyvendinimo klausimas jau buvo išspręstas, nusprendus transformuoti bendrosios nuosavybės teisę į asmeninę;
3.5. nėra pagrindo perkelti bendraturčiui pirkėjo teises ir pareigas, jei apie parduodamą nekilnojamojo turto dalį ir pardavimo sąlygas jam pranešta nesilaikant įstatymo nustatytos formos, tačiau nustatyta, kad jam buvo žinoma apie pardavimą bei pardavimo sąlygas, ir per nustatytą terminą jis pirmenybės teisės neįgyvendino. Apie ketinimą parduoti turtą M. M. ieškovė žinojo jau 2019 metais;
3.6. ieškovė nepagrįstai prašo perkelti jai pirkėjo teise, įpareigojant sumokėti 110 000 Eur. Ieškovės prašymas turėtų būti tikslinamas, nes A. V. ir M. V. būtų sumokėta du kartus;
3.7. CK 4.79 straipsnio 3 dalis nustato trijų mėnesių senaties terminą. Bendraturčio teisės pažeidžiamos nuo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos. Sutartis sudaryta 2021-06-21, tą pačią dieną įregistruota ir paviešinta VĮ „Registrų centre“. Sutrumpintas ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo Sutarties įregistravimo viešajame registre. Ieškinys pateiktas 2021-09-30, praleidus sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį.
Atsiliepimas
4. Atsakovai M. M. ir A. M. prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
4.1. reikalavimų pagrįstumas turi būti vertinamas ne formaliai, o atsižvelgiant į CK 4.79 straipsnyje įtvirtintos normos tikslą bei paskirtį, kitas reikšmingas aplinkybes. Ieškovė ir jos sutuoktinis P. L. apie tai, kad M. M. ketina įsigyti Žemės sklypą ir pastatą žinojo maždaug nuo 2020 metų vidurio, kai po Preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ėmė lankytis. Patalpas P. L. atlaisvino tik 2021 m. pradžioje. P. L. pokalbių metu laikė, kad visas ginčo pastatas po atidalijimo priklausys pardavėjams, o kitas pastatas-sandėlis atiteks jo žmonai, todėl siūlė parduoti šį pastatą bei Žemės sklypą. Pastato ir Žemės sklypo įsigijimas buvo atidedamas iki bus išspręsti atidalijimo iš bendrosios nuosavybės klausimai. Įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-04-23 nutarčiai civilinėje byloje Nr. e2-362-592/2021, neliko kliūčių pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti, nes Pastatas nuosavybės teise priklausė tik pardavėjams;
4.2. pirkėjai neturi pareigos informuoti bendraturčio apie sandorį, M. M. patvirtina, jog P. L. atskleidė visas su pardavimus susijusias aplinkybes iki sandorio sudarymo dienos. Sužinojimas apie ketinimą parduoti turtą, gali būti pripažįstamas kaip tinkamas pardavėjo pareigos įgyvendinimas. Jeigu bendraturtis aiškiai parodo, kad neturi intereso įsigyti bendrąja nuosavybe priklausančio turto, neatlieka veiksmų, kuriais išreikštų interesą įsigyti turtą, yra pagrindas pripažinti, kad asmuo atsisako sudaryti sandorį. Visus veiksmus atliko notaras. Neaišku, kodėl ieškovei nepavyko įteikti 2021-05-12 siuntos. 2021-05-20 apie ketinimą parduoti buvo paskelbta spaudoje. Pirkimo-pardavimo sandoris buvo patvirtintas praėjus 30 dienų terminui nuo paskelbimo dienos;
4.3. ieškovė neturi pirmumo teisės įsigyti pastatą, kadangi jis priklausė pardavėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o ieškovė sandorio sudarymo metu nebuvo jo bendraturtė. Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas ieškovei reikštų teisės, kurios ieškovė neturi, apgynimą. Taikant restituciją, kaina turi būti priteisiama pirkėjų naudai. Ieškinys turėjo būti tikslinamas. Perkėlus pirkėjo teises ir pareigas nuosavybė į turtą pereitų sprendimo įsiteisėjimo dieną, tuo tarpu pareiga sumokėti – tik po 30 dienų. Per tą laiką turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, o sprendimo dalis dėl priteistos kainos būtų apsunkinta arba taptų visiškai neįmanoma vykdyti. Ieškovė deklaruoja, kad neturi lėšų žyminio mokesčio sumokėjimui. Ieškovei nuosavybės teisės negali pereiti anksčiau nei ieškovė sumokės pirkimo kainą. Turi būti taikomos priemonės teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui ieškovės atžvilgiu;
4.4. pastatas Pirkėjų sąskaita buvo pagerintas ir jie patirs nuostolius. Buvo iš naujo įrengta dalis elektros instaliacijos, naujai išbetonuotos dalies pastato grindys, užsakytas pastato rekonstrukcijos projektas, sumokėtas 30 000 Eur avansas už rekonstrukcijai naudojamas medžiagas (angarą). Sutarties šalis yra informuota apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, paprašyta stabdyti angaro gaminimo darbus, tačiau avanso susigrąžinti nebus įmanoma. Atsakovų sąskaita pagerinta teritorija prie pastato – aikštelė, į kurią atvežta skaldos, atlikti lyginimo darbai, kurių vertė mažiausiai 2 000 Eur. Pirkėjai pastatą išnuomojo, o nuomininkas į pagerinimus jau yra investavęs mažiausiai 45 000 Eur. Nutraukus nuomos sutartį, turės būti atlyginti atsakovų nuostoliai;
4.5. ieškovės veiksmai vertintini kaip nesąžiningas naudojimąsi teise, piktnaudžiavimas procesu, naudojimąsi formaliomis įstatymo nuostatomis. Šios aplinkybės yra pagrindu prašyti įpareigoti ieškovę sumokėti 4 000 Eur užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti;
4.6. ieškovė apie sandorį turėjo galimybę sužinoti ir žinojo žymiai anksčiau, nes M. M. su ieškovės sutuoktiniu kalbėjosi apie pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą. Apdairiai ir rūpestingai besielgiantis asmuo 2021-06-06 gavęs pranešimą, matydamas, kad pranešimas išsiųstas 2021 m. gegužės mėn., turėjo patikrinti informaciją viešame registre, nes sandoris buvo išviešintas nuo 2021-06-21. Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį.
5. Trečiasis asmuo notarė Dalia Štaupienė prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
5.1. 2021-05-07 išsiųstas pardavėjų pareiškimas su pasiūlymu pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą turtą už 110 000 Eur. 2021-05-12 patikrinus siuntos informaciją, nustatyta, kad nepavyko įteikti. 2021-05-20 dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtas pareiškimas. 2021-06-30 notarų biure gautas ieškovės atsakymas į pareiškimą, iš kurio notarei tapo žinoma, kad ieškovė siuntą atsiėmė tik 2021-06-09. 2021-07-07 pranešimu ieškovė informuota apie patvirtintą sandorį;
5.2. viešo pranešimo būdas taikomas pagal 2014-08-28 Notarų rūmų prezidiumo nutarimą Nr. 3.4. Sutartis sudaryta praėjus daugiau nei 30 dienų nuo pareiškimo paskelbimo spaudoje dienos. Neaišku, kodėl pašto siunta neįteikta 2021-05-12, nors ieškovė turi judėjimo negalią, yra pensinio amžiaus, 2021-05-12 ieškovei paliktas pašto pranešimas apie siuntos atsiėmimą. Siunta įteikta 2021-06-09, iki Sutarties sudarymo, ieškovė matė, kad siunta išsiųsta 2021-05-07 ir pareiškime nurodytas 30 dienų terminas, tačiau notarų biurą kreipėsi tik 2021-06-30, praėjus 3 savaitėms nuo įteikimo. Pasekmės atsirado dėl ieškovės netinkamo savo teisių įgyvendinimo;
5.3. ieškovė deklaravo, jog dėl sunkios finansinės būklės negali sumokėti žyminio mokesčio. Ši aplinkybė svarbi sprendžiant, ar ieškovė galėjo turėti ketinimų įsigyti pardavėjų parduodamą turtą už 110 000 Eur ir iš kokių lėšų ji turto kainą būtų sumokėjusi. Sunki ieškovės finansinė padėtis leidžia teigti, kad ieškovės tariamai pažeistomis teisėmis bando pasinaudoti kiti asmenys;
5.4. bendrosios nuosavybės teise ieškovė ir atsakovai (pardavėjai) valdė tik Žemės sklypą, bet ne pastatą, todėl ieškovė neturi subjektinės teisės reikalauti perkelti pirkėjos teises į pastatą. Ieškovė netinkamai prašo taikyti restituciją. Teismas 110 000 Eur sumą turėtų nurodyti sumokėti turto pirkėjams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Ginčas byloje kilo dėl CK 4.79 straipsnyje reglamentuotos bendraturčio pirmenybės teisės pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe, įgyvendinimo, kai bendraturtis apie ketinimą dėl turto dalies įsigijimo notarui praneša po nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.
Faktinės aplinkybės
7. Ieškovė prašė perkelti jai iš 2021-06-21 pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu atsakovai A. V. ir M. V. pardavė, o pirkėjai A. M. ir M. M. nusipirko ½ dalį 2,1000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pastatą – veršidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kylančias pirkėjo teises ir pareigas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ieškovei G. L. nuosavybės teise priklauso ½ dalis 2,1000 ha kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kita ½ dalis Žemės sklypo iki 2021-06-21, kai buvo sudaryta Sutartis, priklausė atsakovams A. V. ir M. V.. Žemės sklype yra statiniai. Ieškovei G. L. ir atsakovei A. V. po ½ dalį priklauso pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovams A. V. ir M. V. iki 2021-06-21 priklausė pastatas–veršidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šis pastatas 2021-06-21 pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas A. M. ir M. M..
8. 2021-06-09 ieškovė iš Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro gavo atsakovų A. V. ir M. V. 2021-05-07 pareiškimą, kuriuo buvo pranešama, kad atsakovai parduoda jiems nuosavybės teise priklausančią ½ dalį žemės sklypo iš bendro 2.1000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pastatą–veršidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), už 110 000 Eur. Šiuo pranešimu ieškovei, kaip bendraturtei, išaiškinta pirmumo teisė pirkti nurodytą turtą ir nurodyta, kad ieškovė ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šio pranešimo gavimo dienos turi teisę pareikšti Vilniaus miesto 6-ajam notarų biurui savo norą ar atsisakymą pirkti aukščiau minėtą turtą už nurodytą kainą, nurodant, kad jeigu iki nurodyto termino ieškovė nepateiks atsakymo, nurodytas turtas bus parduotas kitam asmeniui. Ieškovė Vilniaus miesto 6-ajam notarų biurui pateikė 2021-06-30 atsakymą į pareiškimą, kuriuo pareiškė norą pirmumo teise pirkti atsakovų A. V. ir M. V. parduodamą turtą už siūlomą kainą. Ieškovės noras pirmumo teise įsigyti turtą buvo pareikšta po Sutarties sudarymo.
Dėl pranešimo bendraturčiui
9. CK 4.79 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. CK 4.79 straipsnyje nustatyta pirmenybės teisė bendraturčiui įsigyti parduodamą daikto dalį ta kaina, kuria ji parduodama, yra daiktinė turtinė teisė, įgyvendinama kaip privaloma ir esminė sąlyga, kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį, kuri yra bendroji nuosavybė. Šia įstatyme įtvirtinta teise sudaroma galimybė sumažinti bendraturčių skaičių ir pakeisti nuosavybės teisės rūšį, nes dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti vieną daiktą yra apsunkinta, todėl kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį, šią dalį įsigijus kitam bendraturčiai ir sujungus daikto dalis, daikto valdymas tampa efektyvesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).
10. Byloje nustatyta, kad notarė ieškovei 2021-05-07 išsiuntė atsakovų pardavėjų A. V. ir M. V. pranešimą apie parduodamą Žemės sklypo dalį. Pranešimas buvo įteiktas 2021-06-09. Notarės išsiųstame pareiškime nurodyta, jog noras ar atsisakymas pirkti Žemės sklypo dalį turi būti praneštas notarui ne vėliau kaip per mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos. G. L. atsakymą notarei pateikė 2021-06-30 ir pateiktu pareiškimu pareiškė norą parduodamą turtą įsigyti. Sutartis sudaryta 2021-06-21, t. y. iki ieškovės 2021-06-30 pareiškimo pateikimo. Ieškovė per įstatyme numatytą terminą (mėnuo nuo įteikimo) pateikė pareiškimą notarui ir tokiu būdu tinkamai išreiškė valią įsigyti parduodamą turtą. Kadangi nebuvo išlaikytas įstatyme numatytas ir 2021-05-07 pranešime nurodytas mėnesio terminas sutikimui ar atsisakymui pareikšti, darytina išvada, kad turtas buvo parduotas kitiems pirkėjams atsakovams M. M. ir A. M., netinkamai laikantis CK 4.79 straipsnio 2 dalies reikalavimų.
11. Byloje įrodinėjama, jog tinkamu pranešimu bendraturtei laikytinas skelbimas laikraštyje ir nuo viešo paskelbimo dienos skaičiuotinas mėnesio terminas. Nustatyta, kad apie turto pardavimą viešai buvo paskelbta 2021-05-20 dienraštyje „Lietuvos Rytas“, išspausdinant skelbimą, kuriuo bendraturtei G. L. (vardas ir pavardė nenurodyta) pranešama, kad parduodama ½ dalis Žemės sklypo bei pastatas-veršidė, nurodytas turto buvimo adresas, unikalūs numeriai bei pardavimo kaina. AB „Lietuvos paštas“ 2021-11-11 rašte Nr. 3-2021-05022 nurodyta, kad 2021-05-12 nepavykus įteikti siuntos, iš parašo planšetės įrenginio išspausdintas pranešimas, kuris paliktas gaunamų laiškų dėžutėje, siunta įteikta 2021-06-09 pasirašytinai.
12. Teismas nesutinka su argumentais, jog pranešimas skelbimu laikraštyje yra tinkama pranešimo bendraturčiui forma. Byloje buvo įrodinėjama, kad viešo paskelbimo būdas pasirinktas dėl to, kad ieškovei nebuvo įteiktas notaro siųstas 2021-05-07 pranešimas. Toks vertinimas nėra pagrįstas, nes byloje nustatyti duomenys rodo, jog 2021-05-07 pranešimas skelbimo laikraštyje išspausdinimo metu negalėjo būti laikomas neįteiktu. Tai, kad 2021-05-12 ieškovei buvo paliktas kvietimas atvykti į paštą atsiimti siuntos, nereiškia, jog siunta ieškovei nebuvo įteikta, ji neatsiimta ir iškilo reikalas spręsti dėl alternatyvaus dokumentų įteikimo būdo.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pašto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, kad pašto paslaugos teikėjas privalo pašto siuntas pateikti asmeniškai pasirašytinai arba įdėti į gaunamųjų laiškų dėžutes, o jeigu to padaryti negalima, – apie tai pranešti gavėjui. Pašto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad pašto paslaugos teikėjas, pateikdamas pašto siuntas gavėjui asmeniškai pasirašytinai, privalo pateikti pašto siuntą gavėjui asmeniškai pasirašytinai; jeigu pateikti pašto siuntos gavėjui asmeniškai pasirašytinai nėra galimybės (siuntėjo nurodytu adresu nerandama gavėjo ir panašiai), pašto paslaugos teikėjas privalo informuoti gavėją apie pašto siuntą palikdamas pranešimą gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutėje arba per E. pristatymo sistemą, jeigu gavėjo elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, užtikrinančiomis tokio pranešimo gavimą. Pašto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad pašto paslaugos teikėjas pašto siuntą, kurios neįmanoma pateikti gavėjui (gavėjas atsisako ją priimti, nebegyvena siuntėjo nurodytu adresu ir panašiai), grąžinti siuntėjui. Pašto paslaugos teikėjas gali susitarti su siuntėju ir dėl kitų, negu nurodyta šiame punkte, veiksmų dėl pašto siuntos, kurios neįmanoma pateikti gavėjui.
14. AB „Lietuvos paštas“, vykdydamas anksčiau nurodytas įstatymo nuostatas, ieškovei paliko pranešimą dėl gautos pašto siuntos, o pašto siuntą ne grąžino siuntėjui, o paliko pašto skyriuje įteikimui. Siunta, kuri perduota įteikimui pašto skyriuje, negali būti laikoma neįteikta. Pagal minėtą pašto veiklos reglamentavimą buvo laukiama, kada siunta bus atsiimta pašto skyriuje. Gavusi pranešimą, ieškovė pašto siuntos saugojimo terminu pašto siuntą atsiėmė ir 2021-05-07 pranešimas buvo įteiktas 2021-06-09. Tai rodo, jog siuntimo registruotu laišku būdas buvo pasirinktas tinkamai, nebuvo pagrindo manyti, kad tokiu būdu siuntos įteikimas negali būti įvykdytas.
15. Vertinant pranešimo viešo paskelbimo būdu galimybę, pastebėtina, kad Civilinis kodeksas nenumato, jog vykdant CK 4.79 straipsnio 2 dalies reikalavimus, yra pranešama viešo paskelbimo būdu. Notarė nurodo, jog vadovavosi 2014-08-28 Notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 34. Minimas Notarų rūmų prezidiumo nutarimas nėra publikuotas Teisės aktų registre, todėl netaikytinas kaip norminis teisės aktas. Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje numatytus atvejus.
16. Kadangi CK 4.79 straipsnio 2 dalis nenumato konkretaus pranešimo būdo, pranešimas turi būti atliekamas tokiu būdu, jog būtų galima tinkamai įsitikinti, jog pranešimas asmeniui tapo žinomas. Tam tikrais atvejais gali būti sutikta su tuo, kad viešo paskelbimo būdas galėtų taikomas ir siunčiant pranešimą CK 4.79 straipsnio tvarka. Visgi, tam turi būti nustatomos išimtinės aplinkybės, dėl ko asmeniui negali būti pranešama įteikiant dokumentą. Nagrinėjamu atveju, ieškovė turi gyvenamąją vietą, kuri atsakovams yra žinoma, atsakovai nurodo, kad bendrauja su ieškovės sutuoktiniu P. L., su juo turi bendrų reikalų. Iškilus problemoms dėl įteikimo, atsakovai galėjo patys įteikti pranešimą ar pasamdyti antstolį, paskambinti jiems žinomu P. L. telefonu ir pranešti, kad kreiptųsi į paštą ar pas notarą. Nustatyta, kad ieškovė gyvenamojoje vietoje gavo pranešimą apie pašto siuntos gavimą ir siuntą atsiėmė. Tai rodo, jog jokių išimtinių aplinkybių pranešti viešo paskelbimo būdu nebuvo. Pašto darbuotojui perdavus siuntą įteikimui, nei notarei, nei pardavėjams neatsirado jokio pagrindo svarstyti, kad pranešimas yra neįteiktas ir apie parduodamą turtą reikia pranešti alternatyviu viešo paskelbimo būdu. Iš pašto siuntos sekimo duomenų tiek notarei, tiek atsakovams buvo žinoma įteikimo eiga bei faktas, kad pašto siunta perduota įteikimui pašto skyriuje. Sutarties pasirašymo metu taip pat buvo žinoma, jog pašto siunta yra įteikta 2021-06-09 ir mėnesio terminas nėra suėjęs.
17. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog skelbimas laikraštyje yra visiškai nekonkretus, jame nenurodyta, kokiam asmeniui teikiamas pranešimas, ieškovė įvardinta inicialais, nenurodyta, kokius veiksmus siūloma atlikti, kur kreiptis, per kokį laiką, kas yra Žemės sklypo dalies pardavėjas. Tokio turinio pranešimu neatskleidžiami pakankami duomenys, inicialais įvardintas asmuo sunkiai galėtų suprasti, jog tai yra jam skirtas pranešimas.
18. Atsakovas bei trečiasis asmuo pažymi, kad nepateisinama, jog ieškovė 2021-05-12 neatsiėmė pašto siuntos, kad per vėlai kreipėsi į paštą, o taip pat į notarą. Aplinkybės, kad ieškovei 2021-05-12 pristatymo metu pašto siunta nebuvo įteikta, nėra reikšmingos. Nei vienas asmuo nėra įpareigotas pirmu pareikalavimu atsiimti pašto siuntas. Argumentai, kad sveikatos sutrikimų turintis žmogus negali neatsiimti siuntos, yra nepagrįsti ir neetiški. Taip pat nėra svarbu, jog pašto siunta atsiimta 2021-06-09. Byloje nėra duomenų, koks siuntos atsiėmimo terminas buvo nurodytas pašto dėžutėje paliktame pranešime. Nėra pagrindo vertinti, ar teisingi ieškovės bei jos kviestų liudytojų aiškinimai, kad gavę pranešimą nedelsiant atsiėmė pašto siuntą, kadangi aplinkybės negalima patikrinti. Pareigos tam tikru periodiškumu tikrinti pašto dėžutę nėra, duomenų, kad ieškovės šeima prenumeruotų dienraštį, taip pat nėra. 2021-05-07 pranešime buvo nustatytas 30 d. terminas, skaičiuojamas nuo įteikimo dienos, todėl ieškovė turėjo galimybę sprendimą notarui pranešti per mėnesį nuo gavimo dienos, t. y. iki 2021-07-10. Šio termino ieškovė nepažeidė. Sprendimas dėl nekilnojamojo turto pirkimo yra gana sudėtingas, todėl nepagrįsta manyti, kad skubesnis sprendimas rodytų didesnį ieškovės sąžiningumą. Sutarties sudarymo metu tiek notarei, tiek atsakovams iš pašto siuntos sekimo duomenų turėjo būti žinoma, kad 2021-05-07 pranešimas įteiktas 2021-06-09. Tokios aplinkybės turėjo būti sąžiningai įvertintos.
19. Kadangi 2021-05-07 pranešime buvo nurodyta, jog mėnesio terminas skaičiuojamas nuo įteikimo dienos, tai kreipimasis į notarą pranešime nurodytu terminu negali būti laikomas piktnaudžiavimu teise. Ieškovė negalėjo numanyti, jog notaras gali parduoti turtą anksčiau, nei numatyta iš notaro gautame pranešime, taip pat kad notaras gali netikrinti pašto siuntos sekimo duomenų ar taikyti viešo paskelbimo būdą.
20. Reziumuotina, kad nebuvo pagrindo taikyti viešo paskelbimo būdą, todėl nėra pagrindo nuo skelbimo išspausdinimo dienos skaičiuoti valios išreiškimo terminą. 2021-05-07 pranešimas įteiktas 2021-06-09, terminas valiai pagal CK 4.79 straipsnio 2 dalį išreikšti baigėsi 2021-07-09. Ieškovė 2021-06-30 padavė pareiškimą dėl sutikimo pirkti parduodamą turtą, todėl jos kaip bendraturtės teisė turėjo būti įgyvendinta įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi turtas parduotas kitiems pirkėjams, buvo pažeista CK 4.79 straipsnio 1 dalis.
Dėl Žemės sklypo ir statinių
21. Byloje yra susiklosčiusi situacija, kai Žemės sklypas yra turimas bendrosios nuosavybės teise, nenustačius naudojimosi tvarkos, o jame esantys statiniai priklauso atskiriems savininkams. Byloje nustatyta, kad ½ dalį Žemės sklypo, ½ dalį veršidės bei ½ dalį sandėlio A. V. įsigijo 2019-02-21 Varžytynių aktu Nr. 19/02/21 už 111 000 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-04-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-362-592/2021 patvirtino tarp ieškovės, P. L., A. V. ir M. V. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią po ½ priklausę pastatas-sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas-veršidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovei atiteko pastatas-sandėlis, o A. V. ir M. V. – pastatas-veršidė. Pastatas-sandėlis pagal teismui pateiktą 2021-09-20 Nekilnojamojo turto registro išrašą yra registruotas po ½ dalį G. L. ir A. V. vardu.
22. 2021-06-21 Sutartimi buvo parduota ½ dalis Žemės sklypo ir pastatas-veršidė. Sutartyje abu nekilnojamieji daiktai parduoti kaip vienas kompleksas, atskirai Žemės sklypo ir statinio-veršidės pardavimo kaina nėra nurodyta. Sutartyje tik pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys, pagal kuriuos pastato-veršidės vidutinė rinkos vertė yra 133 000 Eur, o Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 649 000 Eur, atitinkamai, jo ½ dalies vertė – 324 500 Eur. 2021-05-07 pranešimu ieškovė informuojama apie sudaromą ½ dalies Žemės sklypo ir pastato-veršidės pardavimą ir tai, kad ji turi pirmumo teisę įsigyti abu turtinius vienetus. Atsakovai bylos eigoje ginčija, jog ieškovė neturi pirmumo teisės įsigyti pastatą-veršidę.
23. Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje specialiųjų nuostatų dėl žemės sklypo, kuriame yra asmeninės nuosavybės teise priklausantys statiniai, nėra. Sprendžiant klausimą dėl pirmumo teisės apimties, matyti, kad teikiant 2021-05-07 pranešimą buvo vadovautasis CK 4.40 straipsnio 1 dalies nuostata, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Atsakovai, atlikdami turto pardavimo veiksmus nesirėmė Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pagal kurias garantuojama asmens pirmenybės teisė pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jam priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama (31 straipsnio 1 dalis); tik statinių ar įrenginių savininkui atsisakius pirkti žemės sklypą arba per nustatytą terminą nepriėmus sprendimo, žemės savininkas gali perleisti žemės sklypą kitiems asmenims (31 straipsnio 4 dalis). Atsakovai nusprendė, jog turtas bus parduodamas bendru kompleksu, kuriame negali būti išskirti atskiri parduodami turtiniai vienetai. Sprendžiama, kad ieškovei turint pirmumo teisę į Žemės sklypo dalies pirkimą, ši teisė negali būti paneigiama sudarant sutartį, kurioje bendrąja nuosavybės teise turimas daiktas pagal kainą ar kitas Sutarties sąlygas neatsiejamai susietas su asmeninės nuosavybės teise turimu daiktu. Aiškinant priešingai, būtų paneigiama ieškovės turima pirmumo teisė, o toks teisės aiškinimas būtų nesąžiningas. Daroma išvada, kad ieškovė CK 4.40 straipsnio tvarka turėdama pirmumo teisę įsigyti Žemės sklypo dalį, turi pirmumo teisę ir įsigyti pastatą.
Dėl ieškovės žinojimo apie parduodamą turtą
24. Atsakovai ir trečiasis asmuo įrodinėjo, kad ieškovei bei jos sutuoktiniui P. L. buvo žinoma apie ketinimus parduoti turtą, tačiau jie siekė Žemės sklypą atsidalinti bei neišreiškė noro dėl Žemės sklypo dalies pirkimo. Byloje pateikti duomenys apie bendraturčių tarimąsi dėl Žemės sklypo atidalinimo. Bendraturčiai sudarė 2019-11-26 Paslaugų sutartį dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų parengimo, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo, kurio tikslas – bendrosios dalinės nuosavybės (žemės sklypo) atidalijimas (paslaugų sutarties 1.1.p.). Sutartį pasirašė ieškovė ir jos sutuoktinis P. L.. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020-10-30 sprendimu Nr. 49SK-1899-(14.49.109E.) Žemės sklypas buvo padalintas į 3 atskirus sklypus: vienas po ieškovei priklausančiu pastatu, kitas po atsakovams priklausančiu pastatu ir trečias – servitutinis sklypas. Prie šio sprendimo esančiuose planuose yra ieškovės parašai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020-10-30 sprendimas Nr. 49SK-1899-(14.49.109E.) pateiktas atsakovų A. V. ir M. V. atsiliepimo 7 priedu, atsakovų nurodomas kaip trys atskiri sprendimai, tačiau prie trijų pateiktų sprendimų metaduomenyse nurodytas tas pats numeris bei tas pats dokumentų tekstas, pateikiamas sprendimas ar sprendimai nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, jokios žymos 2021-09-20 registro išraše dėl kadastro duomenų pakeitimo neįrašytos. Atsakovai nurodė, jog Žemės sklypo padalinimas turėjo būti patvirtintas pas notarą, tačiau šio veiksmo su pateikiamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2020-10-30 sprendimu Nr. 49SK-1899-(14.49.109E.) nesusieja. Minimu sprendimu Žemės sklypas padalintas į 3 dalis, pagal sklypų formą nei vienas jų negali būti vertinamas kaip servitutinis, nes nepaaiškintas kokio nors servituto reikalingumas. Iš pateiktų planų galima vertinti, jog sprendimu yra nustatytas servitutinis kelias, tačiau jis nėra susijęs su trečio 1 022 kv. m ploto sklypo vertinimu. Esant nurodytiems neaiškumams, Žemės sklypas vertinamas pagal Nekilnojamojo turto registre pateiktus duomenis.
25. Atsakovai nurodo, kad 2019-11-21 A. V. ir M. V. su M. M. sudarė Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. P. L. nuolat iki pat 2021-06-21 Sutarties sudarymo bendravo su atsakovais bei žinojo apie būsimą pardavimą. Pažymi, kad ieškovė ir jos sutuoktinis P. L. ketinimus atidalinti Žemės sklypą nurodė ir procesiniuose dokumentuose, kurie buvo teikiami teismui.
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymų leidėjas, CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatydamas pareigą dalies, esančios bendrąja nuosavybe, savininkui, neįtvirtino, jog bendraturtis apie ketinimą parduoti savo dalį turto ne bendraturčiui turi pranešti tik tuo atveju, jeigu kiti bendraturčiai pasirengę ją pirkti ir turi tam finansines galimybes. Šių normų tikslas yra kitas – kad turtas būtų koncentruojamas ir taptų vieno savininko arba kuo mažesnio jų skaičiaus nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598-916/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017). Taigi nepriklausomai nuo to, ar ieškovė G. L. buvo išreiškusi ketinimą įsigyti dalį Žemės sklypo, ar nebuvo, ji turėjo būti tinkamai informuota apie ketinimus parduoti turtą. Įstatymas ne įpareigoja notarą įsitikinti, kad bendraturčiui yra žinoma apie pardavimą, o įpareigoja pardavėją raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Tokia įstatymo sąlyga rodo, jog turi būti pranešama ne tik apie ketinimą parduoti, bet apie konkrečias jau sutartos sutarties sąlygas. Sprendžiama, jog aplinkybės, kad ieškovė ar jos sutuoktinis žinojo ar galėjo sužinoti apie būsimą pardavimą, neturi reikšmės. Byloje nėra pateikta įrodymų ir apskritai nebuvo įrodinėta, jog ieškovė žinojo apie konkrečias sutarties sąlygas. Nežinodama sutarties sąlygų, ieškovė negalėjo priimti motyvuoto sprendimo dėl naudojimosi pirmumo teise.
27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, jog, sprendžiant ginčus dėl pirmenybės teisės pažeidimo, būtina išsiaiškinti, ar pirmenybės teisę turėjęs bendraturtis iš tiesų turėjo tikrą interesą tokia teise pasinaudoti, siekė ją įgyventi ir turėjo finansines galimybes tai padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017).
28. Byloje apklausta ieškovė patvirtino, jog jos sveikata nėra gera, turėjo ketinimų pirkti Žemės sklypo dalį, pastatą išnuomoti. Byloje pridėtas ieškovės neįgaliojo pažymėjimas. Dėl priimto sprendimo ji tarėsi su sūnumi R. L.. Sutiktina su atsakovais, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovė turi aiškiai išreikštą poreikį, kam naudotų įsigytą Žemės sklypo dalį, sutiktina ir su tuo, kad Žemės sklypo dalies pirkimu labiau suinteresuotas ieškovės sūnus, nei pati ieškovė. Ieškovė prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir teismo nutartimi jos prašymas buvo patenkintas. Byloje kilus ginčui dėl ieškovės galimybių įsigyti Žemės sklypo dalį, jos vardu ieškovė pateikė įrodymus, kad ji yra pajėgi atsiskaityti už Žemės sklypo dalį. Šių įrodymų teikimu rūpinosi ieškovės sūnus, kuris teikė duomenis apie jo turimas pajamas. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovė pateikė 2021-05-05 jos pačios pasirašytą prašymą ir į notarų biuro sąskaitą pervedė 98 000 Eur. Notarė Dalia Štaupienė 2022-05-05 sprendimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą – priimti 98 000 Eur, kadangi nebuvo pateiktas įgaliojimas atstovauti ieškovę, o ieškovės gyvenamoji vieta nepriklauso notaro teritorijai. Sprendžiant dėl bendraturčio pirmenybės teisės pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį gynimo pagal CK 4.79 straipsnio 3 dalį, įstatyme nenustatyta įpareigojimo tikrinti bendraturčio finansinių galimybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2007 pažymėta, kad nagrinėjant bendraturčių ginčą dėl pirmenybės teisės pažeidimo nėra visiškai nereikšmingos aplinkybės dėl bendraturčio, kuriam buvo pasiūlyta pirkti daiktą pirmenybės teise, finansinės padėties. Visgi šioje byloje ieškovė iš esmės įrodė, jog turi lėšų turto įsigijimui, šios lėšos buvo pervestos į notaro sąskaitą, ieškovė pateikė notarui pareiškimą. Tai, kad lėšos ieškovei, tikėtina, paskolintos sūnaus R. L., nėra pagrindas spręsti, jog ieškovė negalės įvykdyti įsipareigojimų ieškinio tenkinimo atveju. Nei įstatyme nereikalaujama, nei teismų praktikoje nurodyta, jog CK 4.79 straipsnio tvarka ieškinį reiškiantis asmuo privalo sandorio sudarymo dienai turėti reikiamo dydžio asmeninių lėšų. Tai, kad ieškovė iš esmės įrodė lėšų turėjimą, pripažįstama pakankamu jos ketinimų pagrįstumui įrodyti. Ūkinių interesų realumo taip pat nėra reikalaujama įrodyti, objektas visuomeninės reikšmės neturi, todėl jo naudojimo klausimai byloje nenagrinėtini.
29. Atsakovas M. M. nurodo, jog ieškinio tenkinimo atveju turėtų nuostolių. Pažymėjo, kad pastatas buvo pagerintas – įrengta dalis elektros instaliacijos už 4 000 Eur, 2021-08-17 užsakytas pastato rekonstrukcijos projektas, sumokėtas 2 300 Eur avansas, 2021-07-30 už 9 680 Eur atlikti betonavimo darbai, už 1 000 Eur pagerinta aikštelė prie pastato. Įsigiję pastatą, pirkėjai jį išnuomojo UAB „Mar-Auto“, nuomininkas pagal 2021-08-19 pranešimą sumokėjo 30 000 Eur avansą už angaro statybą. Visos šios išlaidos buvo padarytos jau po to, kai ieškovė padavė 2021-06-30 pareiškimą notarui, todėl atsakovams turėjo būti žinoma, jog yra kilęs ginčas dėl Sutarties teisėtumo. Taigi atsakovai turėjo apsvarstyti išlaidų reikalingumą bei savalaikiškumą, įvertinti bent galimo ieškinio reiškimui nustatytą senaties terminą. Teismas plačiau šioje byloje dėl galimų nuostolių dydžio nepasisako, nes tai gali būti kito šalių ginčo dalyku.
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-684/2015 išaiškinta, kad turi būti įvertinami situacijos ypatumai ir nustatoma, ar toks teisių bei pareigų perkėlimas nelems neproporcingo ir nesąžiningo vienos iš šalių interesų pažeidimo, nesukurs prielaidų trečiųjų asmenų teisėms pažeisti ir tolesniems ginčams kilti. Šioje byloje neatmestina, jog gali kilti ginčai dėl galimo darbų atlikimo pastate ar prie jo, tačiau visi nurodyti darbai buvo atlikti jau po ieškovės 2021-06-30 pareiškimo, todėl skubus darbų atlikimas negali sudaryti sąlygų pirkėjo teisių perkėlimo vertinti kaip neproporcingo teisių gynimo būdo.
31. Teismai yra išaiškinę, kad žemės sklypo bendraturtis, statinio ar įrenginio savininkas pirmenybės teisės pirkti žemę pažeidimo atveju gali nereikšti reikalavimo perkelti žemės sklypo pirkėjo teisių ir pareigų, o naudotis kitais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atitinkamos sandorio dalies negaliojimo ir restitucijos taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2012). Sandorio negaliojimo institutas gali būti taikomas ir tais atvejais, kai nustatomas savininko pirmenybės teisės pažeidimas, tačiau nėra būtinų pirkėjo teisių perkėlimo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014).
32. Nustačius, kad Sutartis sudaryta pažeidžiant ieškovės pirmumo teisę, taikytina pažeistos teisės gynimo forma – pirkėjo teisių perkėlimas (CK 4.79 straipsnio 1 dalis). Jokių kliūčių perkelti pirkėjo teises nenustatyta, pasirinkta teisių gynimo forma pripažįstama tinkama. Kasacinis teismas yra taip pat išaiškinęs, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, kaip pažeistos pirmenybės teisės gynimo būdo, specifika yra ta, jog šio būdo taikymas nepriklauso nuo trečiojo asmens, kuriam neteisėtai perleistas turtas, sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2007).
33. Atsakovai nurodė, jog ieškinio reikalavimas yra ydingas, nes sutarties kainą dar kartą prašoma sumokėti pardavėjams. CK 6.145 straipsnyje nurodoma, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Įvertinus susidariusią padėtį bei nustatytą teismo kompetenciją restitucijos taikymo klausimais, sprendžiama, jog ieškovės sumokėtinos lėšos turi būti grąžinamos ne pardavėjams, kurie gavo atsiskaitymą pagal Sutartį, o pirkėjams. Toks restitucijos būdo taikymas nelaikytinas teismo atlikti ieškinio reikalavimų modifikavimu, kadangi ši reikalavimo dalis yra susijusi tik su restitucijos taikymo klausimais. Negalima situacija, kad dėl netinkamo restitucijos pasirinkimo, teisiškai nebūtų įmanoma tenkinti ieškinio dėl sandorio negaliojimo.
34. Taip pat atsakovai kelia abejones dėl 30 dienų termino pinigų sumokėjimui. Sprendimo vykdymas jo paskelbimo ar įsiteisėjimo dieną teismų praktikoje netaikomas. Šios kategorijos bylose ar bylose, kuriose sprendžiami restitucijos taikymo klausimai, taip pat nėra nustatoma, jog teisės į turtą pereina tik įvykdžius pareigą sumokėti tam tikrą sumą. CPK 659 straipsnis nurodo, kad jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenustatytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria dešimt dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos. Taigi civilinio proceso kodekse yra nustatomas tam tikras laikotarpis sprendimo vykdymui, nereikalaujama sprendimo vykdyti iškart. Prašomas 30 d. terminas yra tinkamas, ieškovė patvirtino pinigų turėjimą, turi nekilnojamojo turto, todėl atsakovai, ieškovės piktnaudžiavimo atveju, turės galimybių užsitikrinti lėšų gavimą.
Dėl ieškinio senaties taikymo
35. Pagal CK 4.79 straipsnio 3 dalį, jeigu turto dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Apie sudarytą sandorį ieškovė turėjo žodžiu sužinoti, kai 2021-06-30 kreipėsi į notarą ir gavusi notaro 2021-07-07 atsakymą Nr. S-28, t. y. ne anksčiau 2021-06-30.
36. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Atsakovų nuomonė, jog ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo Sutarties įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos, neturi pagrindo, nes byloje nenustatyta, kad ieškovei būtų anksčiau žinoma apie sudarytą sandorį ir jo sąlygas. Sprendžiant dėl teisių pagal sutartį perkėlimo yra svarbu sužinojimas ne tik apie sutarties sudarymą, bet ir sutarties sąlygas, kadangi teisių pažeidimas atsiranda tik tada, kai asmuo sužino, jog jis galėjo pirmumo teise įsigyti turtą konkrečiomis sąlygomis. Tuo atveju, jei asmuo neketintų įsigyti turto tam tikromis sąlygomis, jo teisės nebūtų pažeistos.
37. Asmuo neturi pareigos nuolat registre tikrinti turto duomenų, o taip pat tikrinti duomenų gavęs pranešimą dėl pirmumo teisės, todėl nesutiktina su pozicija, jog sužinojimo momentas skaičiuotinas nuo Sutarties išviešinimo registre. Ieškinys paduotas 2021-09-30, nepraleidus ieškinio senaties termino.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių
38. Vilniaus apygardos teismo 2021-09-30 nutartimi ieškovei iki sprendimo priėmimo buvo atidėtas 1 691 Eur žyminis mokestis. Taip pat ieškovė turėjo 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidų. Išlaidos patvirtintos dokumentais ir pagrįstos. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
39. Vilniaus apygardos teismo 2021-09-30 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir padarytas viešas įrašas, draudžiantis atsakovams A. M. ir M. M. perleisti Žemės sklypą ir veršidę. Laikinosios apsaugos priemonės paliktinos iki sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Ieškovei G. L. perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal 2021-06-21 pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovai A. V. ir M. V. pardavė, o pirkėjai A. M. ir M. M. nusipirko ½ dalį 2,1000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pastatą – veršidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kylančias. Įpareigoti ieškovę G. L. sumokėti atsakovams A. M. ir M. M. 110 000 Eur (šimtą dešimt tūkstančių eurų) per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš atsakovų A. M.. M. M., A. V. ir M. V. po 907,50 Eur (devynis šimtus septynis eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. L. naudai.
Priteisti iš atsakovų A. M.. M. M., A. V. ir M. V. po 422,75 Eur (keturis šimtus dvidešimt du eurus 75 centus) žyminio mokesčio į valstybės pajamas.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.