- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-23
- Bylos Nr.
- 1-13-913/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13567-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Nukentėjusysis
- R. V.
- Advokatai
- Darius Karvelis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje DAIVA KRIŠČIŪNAITĖ, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, neteista, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal LR Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji D. K. 2015 m. lapkričio 22 d. apie 12.50 val., vairuodama jai priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodama iš namo, esančio (duomenys neskelbtini) , kiemo į kelią, sukdama į kairę, neįsitikinusi, kad tai daryti saugu ir kad nekliudys kitiems eismo dalyviams, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 101, 102 punktų reikalavimus, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio viršijant leistiną gyvenvietėje 50 kilometrų per valandą greitį, tokiais veiksmais pažeidžiančio Kelių eismo taisyklių 129 punkto reikalavimus, R. V. vairuojamo motociklo „Yamaha“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, dėl ko R. V. buvo padarytas galvos smegenų sutrenkimas, muštinė galvos žaizda, poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje ir kairės kulkšnies srityje, kairio kelio sąnario vidinio šoninio raiščio plyšimas, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamoji D. K. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, jog 2016 m. lapkričio 22 d. automobiliu „Audi A4“, išvažiavo iš savo namo kiemo, ketindama sukti į kairę. Jau beveik išsukus į gatvę, pamatė jai iš kairės pusės atvažiuojantį motociklą, sustabdė automobilį ir beveik iš karto pajuto smūgį į jo kairįjį priekinį sparną. Motociklą vairavęs R. V. užkrito ant automobilio variklio dangčio, atsitrenkė į priekinį stiklą ir nusirito ant žemės. Išsukinėdama iš kiemo į gatvę, ji važiavo labiau kaire puse. Pripažįsta savo kaltę dėl to, kad iš kiemo išvažiavo į gatvę ir nepraleido ja motociklu važiavusio R. V., bet, jos nuomone, avarija nebūtų kilusi, jei jis būtų važiavęs neviršydamas leistino 50 kilometrų per valandą greičio. Teisę vairuoti automobilį ji turi, įvykio metu buvo blaivi. Įvykio dieną nelijo, matomumas buvo geras.
2017-03-09 surašant susitaikymo protokolą kaltinamoji D. K. savo kaltę pripažino visiškai.
Nukentėjusysis R. V. parodė, kad 2015 m. lapkričio 22 d. išvažiavo motociklu, nes norėjo jį pasatyti į garažą. Atsimena, kad pasuko į Liepų gatvę ir daugiau nieko neatsimena. Po eismo įvykio jam svaigo galva. Kelis pradėjo skaudėti, praėjus po kažkiek laiko po eismo įvykio. Teko vaikščioti su ramentais. Buvo šlapia, ne sezonas važinėti su motociklais, greičio nebuvo. Jis važiavo ir kaltinamoji išlindo prieš nosį. Motociklas pradėjo slysti, greičio nebuvo, geriausiu atveju apie 50 km/h. Motociklo padangos nesukimba su šaltu asfaltu, buvo be šalmo. Nepripažįsta, kad kalti abu ir nepripažįsta dėl viršijamo greičio. Matomumas buvo geras, važiavo tiesiai, buvo leistinas greitis, buvo ruduo ir šlapia.
Posėdžio metu civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis palaikė. 2017-03-09 surašant susitaikymo protokolą nukentėjusysis sutiko su civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ pasiūlyta neturtinės žalos – 2500 Eur suma ir 32, 20 Eur turtinės žalos suma. Papildomai atlyginti žalą iš kaltinamosios D. K. nereikalauja.
Liudytojas R. Š. parodė, kad 2015 m. lapkričio 22 d. kartu su D. K. važiavo jos automobiliu. Išvažiavus iš kiemo pamatė, kad jiems iš kairės atvažiuoja motociklas. Jis dar toli buvo nuo automobilio. Pamatė, kaip motociklo vairuotojas stabdomas susimėtė ir nesuvaldęs motociklo atsitrenkė į automobilio priekinį kairįjį sparną.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos ekspertas Narimantas Ratkus parodė, kad: Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriuje buvo surašyta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) Tyrimas atliktas pagal pateiktus medicininius dokumentus: iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės ir iš Panevėžio rajono poliklinikos ambulatorinės asmens sveikatos istorijos. Remiantis minėtais medicininiais dokumentais buvo surašyta išvada, kurioje buvo atsakyta į pateiktus klausimus ir nustatyta, kad R. V. nustatyta galvos smegenų sukrėtimas, muštinė galvos žaizda, poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje ir kairės kulkšnies srityje, kairio kelio sąnario vidinio šoninio raiščio plyšimas. Sužalojimai susiformavo nuo kietų bukų daiktų trauminių poveikių, galimai aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu nukentėjusiojo vairuojamam motociklui susidūrus su automobiliu. Dėl kairio kelio sąnario vidinio šoninio raiščio plyšimo R. V. sveikata sutrikdyta nesunkiai - ilgiau, nei 10 dienų laikotarpiui.
Civilinis atsakovas baudžiamojoje byloje AB „Lietuvos draudimas“ pateikė rašytinius paaiškinimus (tomas 1, b.l. 156-171), kuriuose nurodė, kad buvo apskaičiuota 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad pagal TPVPCAD įstatymo 11 str. 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000 000 eurų dėl žalos turtui. Taisyklių 12 punktas nustato, kad draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama Įstatyme nurodytiems nukentėjusiems neviršijant (5000 eurų) sumos. AB „Lietuvos draudimas“ neturtinės žalos atlyginimui yra paskaičiavęs 2500 Eur sumą ir mano kad tokia suma yra pakankama neturtinei žalai atlyginti. Atsakovas turtinės žalos atlyginimui yra paskaičiavęs 32.20 Eur sumą. Nukentėjusiajam apskaičiuotos neturtinės ir turtinės žalos dalies neatlygino, kadangi nėra pripažinta D. K. kaltė. Atsižvelgiant į pateiktus kompetentingų įstaigų dokumentus, į nedarbingumą, į hospitalizacijos laikotarpį apskaičiuotas išmokas yra pasirengę išmokėti įsiteisėjus teismo sprendimui.
Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, surašyto 2016-05-11, matyti, kad Raguvėlėje, Troškūnų sen., Anykščių r. sav., Liepų g. atkarpoje iki 1 numeriu pažymėto namo. Važiuojant nuo Anykščių link Panevėžio pagrindine gatve, Liepų g. yra primas posūkis į dešinę. Gatvė asfaltuota. Įvažiavimas į gatvę siaurėjantis. Plačiausia vieta 10 m. ilgio, siauriausioje – 3,50 m. Nuo pagrindinės gatvės asfalto krašto už 6,50 m. dešinėje Liepų g. pusėje stovi stulpas pažymėtas Nr. 100/10. Nuo šio stulpo iki įvažiavimo link pagrindinės Raguvėlės gatvės auga krūmų eilė. Gatvė tiesi, be staigių posūkių ar kalnelių (tomas 1, 21-25 b.l.).
Iš 2016-03-01 Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. V. nustatyta galvos smegenų sukrėtimas, muštinė galvos žaizda, poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje ir kairės kulkšnies srityje, kairio kelio sąnario vidinio šoninio raiščio plyšimas, dėl ko nesunkiai sutrikdyta jo sveikata (tomas 1, 50-51 b.l.).
Iš Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilis „Audi A4“ prieš pat susidūrimą buvo sustabdytas. Motociklo „Jamaha YZF R-6“ greitis prieš pat stabdymą buvo nemažesnis kaip 60 kilometrų per valandą. Motociklas „Yamaha YZF R-6“ apie 34 km/h greičiu atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi A4“. Automobilio „Audi A4“ vairuotoja D. K. būtų turėjusi techninę galimybę išvengti susidūrimo, jeigu būtų davusi kelią Liepų gatve važiuojančiam motociklui, t.y. neįvažiuodama į kelią. Motociklo „Yamaha YZF R-6“ vairuotojas R. V. važiuodamas maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su kliūtį sudariusiu automobiliu „Audi A4“, kurį vairavo D. K.. Automobilio „Audi A4“ vairuotojos veiksmai, - išvažiuodama iš kiemo nedavė pagrindiniu keliu važiuojančiam motociklui „Jamaha YZF R-6“ kelio, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Motociklo „Jamaha YZF R-6“ vairuotojo R. V. veiksmai, - kelyje, kurio važiuojamosios dalies plotis 3,5 m., t. y. dviejų transporto priemonių prasilenkimas yra apsunkintas, iš abiejų pusių apaugęs krūmais, ribojančiais matomumą, važiavo viršydamas maksimalų leistiną greitį, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (tomas 1, 82-86 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta (tomas 1, b. l. 58).
Iš byloje asmens blaivumo testo, atlikto 2015-11-22, 14 val. 08 min., matyti, kad D. K. nustatytas 0,00 promilių girtumo (neblaivumo) laipsnis (tomas 1, b. l. 93).
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Taigi, šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra: veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo saugumo taisyklės (ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės); padariniai – eismo įvykis ir dėl jo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata; priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių. BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į Kelių eismo taisykles, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį taip pat turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė abu eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai. Eismo įvykio dalyvio veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, būtinąja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų. D. K. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. D. K. vairuodama transporto priemonę ir būdama neatsargi pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 ir 102 punktų reikalavimus, įpareigojančius vairuotoją prieš pradedant važiuoti įsitikinti, kad tai daryti saugu, duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Iš kaltinamosios, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų, taip pat iš specialistų išvadų nustatyta, kad D. K. išvažiuodama iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo į kelią, sukdama į kairę, neįsitikinusi, kad tai daryti saugu ir kad nekliudys kitiems eismo dalyviams, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 101, 102 punktų reikalavimus, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio viršijant leistiną gyvenvietėje 50 kilometrų per valandą greitį, tokiais veiksmais pažeidžiančio Kelių eismo taisyklių 129 punkto reikalavimus, R. V. vairuojamo motociklo „Yamaha“, ir su juo susidūrė. Dėl patirtų sužalojimų R. V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tai patvirtino ir teisme apklaustas ekspertas, nurodydamas sužalojimus, nustatytus specialisto išvadoje. Įvertinus visumą aplinkybių, įrodyta, kad D. K., išvažiuodama iš namo, sukdama į kairę, nepraleido pagrindiniu keliu motociklu važiuojančio R. V., t. y. pažeidė KET 9, 101, 102 punktų reikalavimus. Akivaizdu, kad jei D. K. nebūtų pažeidusi Kelių eismo taisyklių, padariniai nebūtų kilę, t. y. kliūties sudarymas buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatyta padarinių kilimo sąlyga, todėl D. K. pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 281 str. 1 d. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. V. padaryti KET pažeidimai (viršijant leistiną 50 kilometrų per valandą greitį) patys savaime, nesant nuteistosios D. K. padarytų KET pažeidimų, nebūtų sukėlę eismo įvykio. Tokiu būdu D. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamoji D. K. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris savo pobūdžiu laikytinas nesunkiu (BK 11 straipsnis). Teismo posėdžio metu kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ji pripažino visiškai, savo poelgį vertino kritiškai. Nukentėjusysis R. V. teismo posėdžio metu patvirtino, jog su kaltinamąja jie bendravo, susitaikė, kaltinamajai jis atleido ir pretenzijų dėl žalos atlyginimo neturi. D. K. neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba, yra neįgali, jai neterminuotai nustatytas 45 proc. darbingumo lygis. Yra pagrindo manyti, kad ji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas mano, kad šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos D. K. elgesiui kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog yra teisinis pagrindas D. K. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius.
Be to, atsižvelgęs į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis teise vairuoti transporto priemones, teismas sprendžia ir dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemones) taikymo tikslingumo. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008). Teismas, įvertinęs tai, jog nusikalstamą veiką D. K. padarė būdama blaivi, vairuodama automobilį, taip pat tai, jog byloje nenustatyta, kad jos padaryti KET pažeidimai būtų itin šiurkštūs, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti kaltinamajai BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Nukentėjusysis R. V. pareiškė civilinį ieškinį ir iš kaltinamosios D. K. ir AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti 2350,00 Eur turtinės žalos ir 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Iš teismui pateikto 2017 m. kovo 9 d. susitaikymo protokolo matyti (tomas 2, b.l. 3), kad nukentėjusysis R. V. sutinka, kad AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtų siūlomas sumas – 2500 Eur neturtinės žalos ir 32,20 Eur turtinės žalos ir papildomai atlyginti žalą iš D. K. nereikalauja. AB „Lietuvos draudimas“ byloje yra nurodęs, jog apskaičiuotų išmokų, t.y. 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 32,20 Eur kompensacijos už vaistus nėra išmokėjęs, nes nėra pripažinta D. K. kaltė. D. K. pripažinus kaltę, draudikas apskaičiuotas išmokas yra pasirengęs išmokėti (tomas 1, b.l. 156-159). Remiantis išdėstytu, bei tuo, jog D. K. savo kaltę pripažino, nukentėjusiojo R. V. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, nes nuketėjusiajam padaryta turtinė ir neturinė žala bus atlyginta AB „Lietuvos draudimas“.
D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (tomas 1, 108-109 b.l.) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
D. K., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jai susitaikius su nukentėjusiuoju R. V. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti D. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nukentėjusiojo R. V. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.