Šiaulių apygardos teismo nutartis

2023-05-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-164-875/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-24
Bylos Nr.
1A-164-875/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16993-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas, Ilona Jakubėnienė, Nerijus Masiulis
Nuteistasis
V. A., A. B.
Nukentėjusysis
D. K.
Civilinis ieškovas
Šiaulių teritorinės ligonių kasos
Kaltinamasis
A. B., V. A.
Advokatai
Gintaras Gricius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-164-875/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16993-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.4.4.2; 1.2.4.6.1; 2.4.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Zigmo Kavaliausko ir Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Ramintai Adomaitei,dalyvaujant prokurorei Olgai Alibajevai,nuteistųjų V. A. (V. A.) ir A. B. gynėjui advokatui Gintarui Griciui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. A. ir A. B. gynėjo advokato Gintaro Griciaus, prokurorės Olgos Alibajevos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausme.

A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 90 (devyniasdešimties) parų areštu.

Iš V. A. priteista 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinės ir 425 Eur (keturi šimtai dvidešimt penki eurai) patirtų atstovavimo išlaidų nukentėjusiojo D. K. naudai.

Iš A. B. priteista 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinės ir 425 Eur (keturi šimtai dvidešimt penki eurai) patirtų atstovavimo išlaidų nukentėjusiojo D. K. naudai.

Tenkintas civilinės ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir iš kaltinamųjų A. B. ir V. A. solidariai priteista Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 1 704,50 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai keturi eurai 50 ct) turtinei žalai atlyginti.

Išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. A. nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2021 m. gegužės 24 d., apie 18.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, veikdamas kartu su A. B., po žodinio konflikto su D. K., paėmęs kastuvą, sudavė jam vieną kartą į pakaušį, po ko nukentėjusiajam nukritus ant žemės ir A. B. metaliniu strypu D. K. sudavus ne daugiau kaip penkis kartus į įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiajam D. K. muštinę žaizdą galvos kairėje momeninėje srityje.

2. A. B. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, o būtent: 2021 m. gegužės 24 d., apie 18.00 val., adresu (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, veikdamas kartu su V. A., V. A. po žodinio konflikto su D. K., paėmus kastuvą ir sudavus vieną kartą D. K. į pakaušį, ko pasekoje nukentėjusysis nukrito ant žemės, jis metaliniu strypu sudavė gulinčiam ant žemės D. K. ne daugiau kaip penkis kartus į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam D. K. dešiniųjų X-XII šonkaulių lūžius, kepenų sumušimą, dešinio inksto sumušimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistųjų V. A. ir A. B. gynėjas advokatas Gintaras Gricius prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir paskirti nuteistiesiems mažesnes arešto bausmes: V. A. – 15 parų, A. B. – 45 parų areštą, bei taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir nuteistiesiems paskirtų bausmių vykdymą atidėti 3 mėnesių laikotarpiui, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir pareigą, numatytą BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte.

3.1. Nurodo, kad paskirtos bausmės yra per griežtos, neatitinka proporcingumo bei teisingumo principų, nes abiejų nuteistųjų teistumas išnykęs, savo kaltę abu iš dalies pripažino, atlygino dalį žalos nukentėjusiajam, nori dirbti ir atlyginti nuosprendžiu priteistą likusią turtinės ir neturtinės žalos dalį, išlaikyti save ir savo vaikus. Pažymi, kad byloje galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą nuteistiesiems atidėti, paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę ir papildomą pareigą, kurios, advokato įsitikinimu, šioje situacijoje būtų veiksmingesnės už realią arešto bausmę.

3.2. Nuteistųjų gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis dėl nukentėjusiajam suduotų smūgių, nes priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, smūgį kastuvu nukentėjusiajam sudavė ne V. A., o A. B., ir nė vienas nepripažino sudavęs nukentėjusiajam smūgius metaliniu strypu. Be to, anot nuteistųjų, tokius smurtinius jų veiksmus išprovokavo pats nukentėjusysis savo įžūliu elgesiu, kai būdamas neblaivus, be teisėto pagrindo įsiveržė į gyvenamąją patalpą.

4. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorė Olga Alibajeva prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir A. B., nuteistam pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskirti griežtesnę bausmę – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimą, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

4.1. Prokurorė mano, kad A. B. paskirta 90 parų arešto bausmė neatitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumo, yra akivaizdžiai neadekvati nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai, kadangi A. B. padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika padaryta tiesiogine tyčia, jis anksčiau teistas, teistumas išnykęs, nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas gulinčiam sudavus kelis smūgius metaliniu strypu, kas laikytina nusikaltimo pavojingumą didinančia aplinkybe, nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta ta, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamam poelgiui (nustatytas 2,46 promilių girtumas), kas patvirtina kaltinamojo asmenybės pavojingumą, įžūlumą ir neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdo.

4.2. Prokurorės vertinimu, A. B. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kai šis gulinčiam ant žemės D. K. metaliniu strypu sudavė ne daugiau kaip penkis kartus į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – dešiniųjų X-XII šonkaulių lūžius, kepenų sumušimą, dešinio inksto sumušimą, paskirta 90 parų arešto bausmė nėra adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Kaltinamųjų atlikti nusikalstami veiksmai žymiai skiriasi savo pobūdžiu, pavojingumu ir pasekmėmis, tačiau bausmės skirtos beveik vienodos, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

Šalies argumentai

6. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistųjų V. A. ir A. B. gynėjas advokatas Gintaras Gricius apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti – paskirti nuteistiesiems mažesnes arešto bausmes ir jų vykdymą atidėti, paskyrus baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, prokurorės apeliacinio skundo netenkinti. Papildomai nurodė, kad nuteistieji nėra asocialūs, kaime dirba pavienius darbus, išlaiko šeimas, teistumai išnykę, kitų nusikalstamų veikų nėra padarę.

7. Apeliaciniame teismo posėdyje prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais ir A. B., nuteistam pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskirti griežtesnę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams, o nuteistųjų gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistųjų gynėjo apeliacinis skundas netenkinamasProkurorės apeliacinis skundas netenkinamas

8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Prokurorės ir nuteistųjų gynėjo apeliaciniame skunde neginčijamos nuosprendžio išvados dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prokurorės apeliaciniu skundu nesutinkama su nuteistajam A. B. teismo paskirta arešto bausme, o nuteistųjų gynėjo skundu prašoma atidėti nuteistiesiems paskirtos arešto bausmės vykdymą.

Dėl nuteistųjų gynėjo skundo

9. Pagal teismų praktiką sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

10. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.

11. Apygardos teismo vertinimu, pritartina apylinkės teismo padarytai išvadai, jog šioje byloje nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistiesiems, kadangi V. A. ir A. B., nors ir atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės aiškiai rodo, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šią išvadą pagrindžia tai, kad V. A. anksčiau teistas penkis kartus, skundžiamu nuosprendžiu nuteistas šeštą kartą. Nors šį kartą nusikalto teistumui už ankstesnes nusikalstamas veikas išnykus, tačiau teigiamų išvadų atlikęs ankstesniais teismų sprendimais paskirtas bausmes, akivaizdu, nepadaręs. Kaip matyti iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo, tiek anksčiau taikytos švelnesnės priemonės kaip atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju ar paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos lygtinai, tiek ir praėjęs ilgas laiko tarpas nuo paskutinio apkaltinamojo nuosprendžio bei pasikeitusios gyvenimiškos aplinkybės, kaip akcentavo gynėjas – nuteistojo garbus amžius, pavieniai darbai kaime, rūpinimasis šeima, nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio. Be to, V. A. savo kaltės nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepripažino, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu nesutiko, neatlygino nė dalies žalos, padarytos nukentėjusiajam ir Šiaulių teritorinei ligonių kasai. O byloje nustatytas toks nuteistojo smurtinių veiksmų brutualumas, kai nepažįstamajam smogta kastuvu į gyvybiškai pavojingą vietą – pakaušį vos žodinio konflikto pasekoje, visų aukščiau nurodytų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių kontekste leidžia daryti išvadą, kad savo elgesio, nusikalstamos veikos pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos nuteistasis nevertina kritiškai ir anksčiau atliktos bausmės, išnykęs teistumas, bei pasikeitusios gyvenimiškos aplinkybės jo elgesio teigiama linkme neįtakojo ir nebuvo pakankamos sulaikyti nuo naujų nusikaltimų, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo.

12. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. B. už padarytą nusikalstamą veiką, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalto teistumui išnykus, nusikaltimu buvo padaryta žala žmogaus sveikatai – nesunkus sveikatos sutrikdymas, asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, į nustatytą vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, į kaltės pripažinimą iš dalies. Taip pat įvertintos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės: administracine tvarka nebaustas, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nustatytas psichikos ir elgesio sutikimas dėl alkoholio vartojimo, gyvenamosios vietos seniūnijos pranešimas, jog nusiskundimų dėl nuteistojo veiksmų negauta, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pažymėjo, kad šios A. B. charakterizuojančios aplinkybės bei jo smurtinių veiksmų pobūdis – suduoti keli smūgiai metaliniu strypu gulinčiam nukentėjusiajam parodo asmenybės pavojingumą, įžūlumą ir neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, o taip pat pastangų stygių keisti savo gyvenimo būdą, bei pagrįstai A. B. skirtos arešto bausmės vykdymo neatidėjo. Kaip ir nuteistojo V. A., taip ir A. B. atžvilgiu pažymėtina, jog pats smurtinių veiksmų pobūdis – metaliniu strypu smūgiavus ant žemės gulinčiam nepažįstamajam ne daugiau penkių kartų į įvairias kūno vietas kilusio žodinio konflikto pasekoje, kai abiem nuteistiesiems nustatytas artimas sunkiam girtumo laipsnis, o savo kaltę A. B. pripažino tik iš dalies, patvirtina išvadą, kad nuteistasis nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia jo keisti, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių ir jų nešalina, dėl ko nuteistojo resocializacija be realaus bausmės atlikimo nagrinėjamu atveju negalima.

13. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistiesiems V. A. ir A. B. bausmės rūšį ir dydį, bei netaikydamas bausmės vykdymo atidėjimo instituto, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pačių nuteistųjų asmenybes, todėl darytina išvada šiuo atveju nesant pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį ir V. A. bei A. B. atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą.

14. Dėl gynėjo skunde nurodyto argumento apie skundžiamu nuosprendžiu neteisingai nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, neva, smūgį kastuvu sudavė ne V. A., o A. B., pastebėtina, jog tokia įvykio versija paneigta pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymais, o būtent – nukentėjusiųjų D. K. ir jo sūnaus G. K., liudytojo A. N., kurių objektyvumu ir patikimumu abejoti teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

Dėl prokurorės skundo

15. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-976/2020).

16. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

17. Skundžiamu Telšių apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nuosprendžiu A. B. už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskirta 90 parų arešto bausmė. Nekartojant visų pirmosios instancijos teismo nurodytų ir aukščiau paminėtų (11 p.) bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, pažymėtina, jog teismas tinkamai įvertino bei motyvavo būtent arešto rūšies, o ne terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimą A. B., nurodydamas, jog nusikaltimą žmogaus sveikatai A. B. padarė pirmą kartą, ankstesnis asmens teistumas išnykęs bei pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam arešto bausmę, užtikrinsiančią įstatyme numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, bei apribosiančią asmenį nuo galimo nusikalstamo elgesio ir padėsiančią tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį. Pritariant apylinkės teismo padarytai išvadai, jog A. B. anksčiau teistas vos kartą, net prieš du dešimtmečius, o per pastaruosius penkerius metus nebaustas ir administracine tvarka, gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio taip pat nėra gavusi, darytina išvada, kad ši nuteistojo nusikalstama veika vis tik buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne susiformavusių jo antivisuomeninių nuostatų pasekmė, todėl pirmosios instancijos teismo jam paskirta viena griežčiausių, su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusi bausmė – areštas maksimaliam terminui, atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, yra tinkamai individualizuota, adekvati padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei, bei teisinga ir nėra aiškiai per švelni.

18. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinius skundus ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmes V. A. ir A. B., vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte, savo sprendimą tinkamai motyvavo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų V. A. (V. A.) ir A. B. gynėjo advokato Gintaro Griciaus ir prokurorės Olgos Alibajevos apeliacinius skundus atmesti.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Ilona JakubėnienėZigmas KavaliauskasNerijus Masiulis