Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų L. K. ir S. M. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2568-562/2017 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Darbas Europoje“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Creanex“, uždarajai akcinei bendrovei „Moleka“, L. K., S. M. dėl skolos už suteiktas darbuotojų nuomos paslaugas ir žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „Darbas Europoje“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės BUAB „Cleanex“ ir subsidiariai iš atsakovų UAB „Moleka“, L. K. ir S. M. 39 138,60 Eur, 8,40 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –areštuoti atsakovams L. K. ir S. M. priklausantį bei esantį pas atsakovus ar trečiuosius asmenis turtą bei pinigines lėšas už 39 138,60 Eur.Ieškovė nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, nes atsakovai elgiasi nesąžiningai, nevykdė sutartimi ir teisės aktais nustatytų pareigų, o ieškinio suma atsakovams yra didelė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 9 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė areštuoti atsakovams L. K. ir S. M. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančius pas atsakovus arba trečiuosius asmenis už 39 138,60 Eur. Turto (turtinių teisių) nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis.Teismas sprendė, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nes ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Teismas konstatavo, kad prašoma priteisti 39 138,60 Eur suma laikytina pakankamai didele fiziniams asmenims. Pagal suformuotą vieningą teismų praktiką didelės sumos reikalavimas pripažįstamas realia grėsme, padidinančia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pakankamą ir pagrįstą pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

III. Atskirųjų skundų argumentai

Atskirajame skunde atsakovas L. K. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo L. K. atžvilgiu ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo L. K. atžvilgiu atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą. Piniginis reikalavimas šioje byloje grindžiamas tuo, kad ieškovė suteikė atsakovei BUAB „Cleanex“ darbuotojų nuomos paslaugas, tačiau už suteiktas paslaugas neišrašė ir nepateikė sąskaitos, o atsakovo L. K. atsakomybė kildinama iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, kuriuo remiantis akcininkas yra subsidiariai atsakingas už bendrovės prievoles, jei bendrovė savo įsipareigojimų negali vykdyti dėl nesąžiningų akcininko veiksmų. Todėl teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo vertinti, ar kokie nors atsakovo veiksmai arba neteisėtas neveikimas galėtų būti laikomi nesąžiningais ir priežastiniu ryšiu susiję su BUAB „Cleanex“ negalėjimu vykdyti savo prievolių.Ieškovės ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų (nei tiesioginių, nei netiesioginių), kurie leistų abejoti atsakovo kaip BUAB „Cleanex“ akcininko sąžiningumu. Ieškovė tik pateikia melagingą informaciją apie atsakovo L. K. svainystės ryšius, deklaratyviais ir abstrakčiais teiginiais grindžia tariamą proceso dalyvių nesąžiningumą bei pareigų, kurios yra išimtinai priskiriamos valdymo organų kompetencijai, neatlikimą. Atskirajame skunde atsakovė S. M. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo S. M. atžvilgiu ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo S. M. atžvilgiu atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas preliminariai nevertino ieškovės pareikštų reikalavimų tikėtino pagrįstumo, tik nurodydamas, kad ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, pateikė įrodymus. Tačiau teismas papildomai turėjo įvertinti, ar ieškovės pareikšti reikalavimai subsidiarios atsakomybės taikymu atsakovei S. M. tikėtinai galėtų būti pagrįsti.Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-9188-987/2016, kuri vėliau buvo prijungta prie Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-1937-562/2017 (buvusi – e2-4995-562/2016), ieškovė BUAB „Darbas Europoje“ taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos atsakovės S. M. atžvilgiu, tačiau teismas, tinkamai įvertinęs pateikto ieškinio pagrįstumo klausimą, atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu.Teismas nevertino, ar kokie nors atsakovės S. M. veiksmai galėtų būti laikomi nesąžiningais ir priežastiniu ryšiu susijusiais su BUAB „Cleanex“ negalėjimu įvykdyti savo prievolių. Tokių atsakovės galimų veiksmų nenurodo ir ieškovė savo patikslintame ieškinyje.Teismas priimdamas nagrinėti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galėjo pasinaudoti galimybe ir nustatyti atsakovei terminą atsiliepimui į ieškovės prašymą pateikti. Tokiu būdu atsakovė būtų pateikusi visus argumentus dėl pareikšto ieškinio ir teismas būtų galėjęs priimti teisingą sprendimą byloje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrindimą. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ieškinio pagrįstumo preliminarus (lot. prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio tam tikrais atvejais gali nuspręsti, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Kita vertus, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Taigi preliminaraus ieškinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar ieškinys yra tikėtinai pagrindžiamas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nes ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Tokia teismo išvada leidžia konstatuoti, kad preliminarus ieškinio pagrindimo įvertinimas buvo atliktas tinkamai. Ieškovė įvardino savo reikalavimų faktinį ir teisinį pagrindą, o reikalavimų pagrįstumas bus vertinamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Taigi apeliantų nurodytos aplinkybės dėl ieškinio nepagrįstumo, tai yra dėl apeliantų veiksmų vertinimo kaip nesąžiningų ir priežastiniu ryšiu susijusių su BUAB „Cleanex“ negalėjimu įvykdyti savo prievolės ieškovei, nėra klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo dalykas, tai gali būti nustatyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Todėl, nesant akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, apeliantų argumentai dėl teisminio ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių nevertinami, nes jie nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės S. M. atskirajame skunde nurodytos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių apeliantės atžvilgiu, motyvai negali būti taikomi ir šioje byloje, kadangi kiekviena byla yra individuali ir teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti visas teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes. Be to, civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų esant pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovei palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas.Nagrinėjamu atveju apeliantai neginčija ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, prie atskirųjų skundų neprideda jokių tai paneigiančių dokumentų. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra reali grėsmė, jog teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, jo įvykdymas gali būti apsunkintas ar pasidaryti neįmanomas.

Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų

Kiti atskirųjų skundų motyvai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas, teisingai įvertino sprendžiamam klausimui svarbias faktines aplinkybes, todėl laikinąsias apsaugos priemones taikė pagrįstai. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį nepakeistą.