Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-05-16 · Civilinė byla Nr. e2S-554-826/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-16
Bylos Nr.
e2S-554-826/2024
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Suinteresuotas asmuo
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
Pareiškėjas
K. J., J. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-554-826/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04826-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.11.1;
3.4.2.11.2; 3.3.2.4; 3.3.2.5(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-7177-639/2017 pagal pareiškėjų K. J. ir J. J. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniams asmenims iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjų K. J. ir J. J. bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Bankroteka“ pateikė teismui prašymą baigti pareiškėjų K. J. ir J. J. bankroto bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. kovo 1 d. nutartimi baigė K. J. ir J. J. bankroto bylą, konstatavo, jog K. J. ir J. J. nepatenkinti kreditiniai reikalavimai kreditoriams yra šie: UAB „Intrum Lietuva“ – 238 969,81 Eur, akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas – 1 357 931,80 Eur, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 228 493,74 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius – 11 735,41 Eur, Advokato I. N. ir partnerių kontora „Cobalt“ – 14 052,47 Eur, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ – 2 231,75 Eur, UAB „Baseinų technologija“ – 4 485,75 Eur, V. J. – 104 476,10 Eur, V. V. – 22 083,97 Eur, asociacija „Triušelių alėja“ – 1 084,46 Eur, antstolė V. D. – 1 142,69 Eur, antstolė B. T. – 1 279,07 Eur; ir juos nurašė. Skolos nenurašomos: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 30 Eur, (ATPK bauda Nr. 30N-48593612-16; Klaipėdos apskrities VPK – 34,75 Eur, bauda 2009 m. spalio 28 d. nutarimas 18652; 57 Eur bauda, nutarimas Nr. 30N-810703-11; Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai – 31,86 Eur, nutarimas Nr. ATP3-2143.

3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bankroto administratorė nurodo, kad pareiškėja įvykdė mokumo atkūrimo planą. Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui. Teismas, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 30 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs pateiktą prašymą teismas nustatė, kad pareiškėja įvykdė mokumo atkūrimo planą, teismui pateiktas pareiškėjos plano įgyvendinimo aktas, pasirašytas pareiškėjos, bankroto administratorės UAB „Bankroteka“ ir AB SEB banko atstovės R. Ž.. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos bankroto byla laikytina baigta.

4. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad bankroto byloje likę nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai: UAB „Intrum Lietuva“ – 238 969,81Eur, AB SEB bankas – 1 357 931,80 Eur, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 228 493,74 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius – 117 35,41 Eur, Advokato I. N. ir partnerių kontora „Cobalt“ – 14 052,47 Eur, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ – 2 231,75 Eur, UAB „Baseinų technologija“ – 4 485,75 Eur, V. J. –104 476,10 Eur, V. V. – 22 083,97 Eur, asociacija „Triušelių alėja“ – 1 084,46 Eur, antstolė V. D. – 1 142,69 Eur, antstolė B. T. – 1 279,07 Eur; finansiniai reikalavimai nurašytini.

5. Įgyvendinus kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą nenurašomos baudos už administracinius teisės pažeidimus: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 30 Eur, Klaipėdos apskrities VPK – 91,75 Eur, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai – 31,86 Eur.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

6. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nurašytas bankrutavusių J. J. ir K. J. likęs nepatenkintas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 228 493,74 Eur kreditinis reikalavimas ir nenurašytas 30 Eur dydžio kreditinis reikalavimas, patvirtinant nurašytiną bankrutavusių J. J. ir K. J. likusį nepatenkintą kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 13 253,77 Eur kreditinį reikalavimą ir nenurašytiną 15 239,97 Eur dydžio kreditinį reikalavimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas patvirtino neteisingą bankrutavusios J. J. nenurašomą finansinį reikalavimą 30 Eur ir bendrą J. J. ir K. J. nurašomą finansinį reikalavimą 228 493,74 Eur. Kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansiniame reikalavime buvo nurodyta, kad bankrutuojančiam asmeniui K. J. skirtos baudos, kurias sudaro: Gyventojų pajamų mokesčio bauda – 5 895,22 Eur, Privalomojo sveikatos draudimo įmokų bauda – 192,89 Eur, Pridėtinės vertės mokesčio bauda – 287,01 Eur, iš viso 6 375,12 Eur, ir J. J. skirtos baudos, kurias sudaro: Gyventojų pajamų mokesčio bauda – 6 134,15 Eur, Privalomojo sveikatos draudimo įmokų bauda – 194,91 Eur, Pridėtinės vertės mokesčio bauda – 2 505,79 Eur, ATPK bauda – 30 Eur, iš viso 8 864,85 Eur, kurios negali būti nurašytos baigiantis fizinių asmenų bankrotui.

Šalies argumentai

7. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašo sustabdyti civilinę bylą Nr. e2FB-7177-639/2017, iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymą Nr. 1B-11/2023; Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalies nuostata neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nurašytas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 11 735,41 Eur finansinis reikalavimas, ir nepatenkinto 3 849,63 Eur finansinio reikalavimo nenurašyti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

7.1. Dalį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus patvirtinto finansinio reikalavimo (3 849,63 Eur) sudaro bauda, kuri paskirta pareiškėjams. Ši bauda laikytina Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatytu reikalavimu, kylančiu iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už kitų įstatymų pažeidimus, todėl patenka į nustatytą nenurašytinų finansinių reikalavimų sąrašą.

7.2. Egzistuoja privalomas civilinės bylos stabdymo pagrindas, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymą ištirti, ar Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalis neprieštarauja Konstitucijai.

Atsiliepimas

8. Pareiškėjai pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atskiruosius skundus, kuriuose prašo atskiruosius skundus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, stabdyti civilinę bylą Nr. e2FB-7177-639/2017, iki Lietuvos Konstitucinis teismas išnagrinės bylą Nr. 12/2023 pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymą Nr. 1B-11/2023. Atsiliepimuose nurodyti šie motyvai:

8.1. Pareiškėjams kreipusis dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pagal tuo metu galiojusią Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalį Mokesčių administravimo įstatymo pagrindu paskirtos baudos nebuvo priskiriamos prie nenurašomų reikalavimų, kurių baigtinį sąrašą numatė minėto įstatymo 29 straipsnis. Nuo 2021 m. liepos 15 d. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje numatoma, jog nenurašomais reikalavimais pripažįstamos ne tik baudos už administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas, bet ir baudos, paskirtos už kitų įstatymų pažeidimus, tai taikoma byloms, pradėtoms ir nebaigtoms iki 2021 m. liepos 15 d., tai yra, buvo išplėstas nenurašomų kreditinių reikalavimų sąrašas ir tai pritaikyta atgaline data ir byloms. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme jau yra nagrinėjama byla dėl Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalies atitikties Konstitucijai, o atskirąjį skundą pateikusi Valstybinė mokesčių inspekcija būtent šia teisės norma remiasi prašydama pakeisti skundžiamą nutartį, į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą kreipėsi kitas teismas, tai yra, byla nagrinėjama pagal pareiškėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pareiškimą, nagrinėjusį iš esmės analogišką bylą, ši nagrinėjama byla turėtų būti privalomai sustabdoma, iki Lietuvos Konstitucinis Teismas išnagrinės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymą Nr. 1B-11/2023.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirieji skundai netenkintini.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirojo skundo nagrinėjimo tvarka ir ribos

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

10. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi pareiškėjams K. J. ir J. J. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankroteka“.

11. Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančių K. J. ir J. J. kreditinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas.

12. Bankroto administratorė pateikė prašymą priimti nutartį pabaigti J. J. ir K. J. bankroto bylą, nurašyti J. J. ir K. J. bankroto proceso metu nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus, pateikė 2024 m. vasario 7 d. Kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria, užbaigus pareiškėjų fizinio asmens bankroto bylą, patvirtinti nurašomų bei nenurašomų kreditorių Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus finansinių reikalavimų sąrašas, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Atskirieji skundai iš esmės grindžiami tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalies nuostatas, kadangi į nurašytinų kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą įtraukė nenurašytinus finansinius reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už kitų įstatymų pažeidimus.

15. Kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui (Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 30 straipsnio 1 dalis).

16. FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje reglamentuota, jog plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus, arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.

17. Taigi FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje (2021 m. birželio 29 d. redakcija) reguliuojami kreditorių ir skolininko santykiai baigus fizinio asmens bankroto procesą – skolininkas atleidžiamas nuo pareigos vykdyti mokumo atkūrimo plane likusius nepatenkintus kreditorių reikalavimus, ir jie nurašomi. Tačiau ši bendroji taisyklė taikoma ne visais atvejais – net ir baigus fizinio asmens bankroto procesą skolininkas privalo visiškai įvykdyti FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje (2021 m. birželio 29 d. redakcija) nurodytus reikalavimus: atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą; išlaikyti savo vaikus (įvaikius); sumokėti valstybei baudas už padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, kitų įstatymų pažeidimus; įvykdyti įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu. Šis FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje (2021 m. birželio 29 d. redakcija) įtvirtintas reikalavimų, kurie turi būti vykdomi net ir baigus fizinio asmens bankroto procesą, sąrašas yra baigtinis; iš visų kitų fizinio asmens turėtų skolinių įsipareigojimų kylantys reikalavimai pasibaigus bankroto procesui nurašomi, t. y. nebeturi būti vykdomi.

18. Nustatyta, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja FABĮ 29 straipsnio 7 dalis, (2021 m. birželio 29 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją po bankroto proceso nenurašomi reikalavimai, kylantys iš pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus; FABĮ Nr. XI-2000 5, 6, 7, 8, 14, 21, 23, 25, 29, 30, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 5 dalis tiek, kiek pagal ją FABĮ 29 straipsnio 7 dalies (2021 m. birželio 29 d. redakcija) nuostata „išskyrus <...> reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus <...> kitų įstatymų pažeidimus“ taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtiems ir nebaigtiems fizinių asmenų bankrotams.

19. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutarimu pripažino, jog FABĮ 29 straipsnio 7 dalis tiek, kiek pagal ją baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomi reikalavimai, kylantys iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Tačiau FABĮ Nr. XI-2000 5, 6, 7, 8, 14, 21, 23, 25, 29, 30, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 5 dalis tiek, kiek pagal ją FABĮ nuostata, pagal kurią baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomi reikalavimai, kylantys iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus, taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtiems ir nebaigtiems fizinių asmenų bankrotams, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

20. Taigi konstatuota, jog FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostata, jog baigus fizinio asmens bankroto procesą skolininkas privalo visiškai įvykdyti, tai yra sumokėti valstybei baudas už kitų įstatymų pažeidimus, negali būti taikoma iki 2021 m. liepos 15 d. pradėtiems ir nebaigtiems fizinių asmenų bankrotams. Todėl įvertinus tai, jog pareiškėjams fizinių asmenų bankroto byla iškelta 2017 m., darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas į nenurašytinų kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą įtraukdamas tik pareiškėjams paskirtas baudas už administracinius teisės pažeidimus ir neįtraukdamas baudų, paskirtų už kitų įstatymų pažeidimus, nepažeidė FABĮ 29 straipsnio 7 dalies nuostatų.

21. Pažymėtina, jog suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius bei pareiškėjai prašė sustabdyti civilinę bylą, iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymą Nr. 1B-11/2023 dėl FABĮ 29 straipsnio 7 dalies tiek, kiek pagal ją po bankroto proceso nenurašomi reikalavimai, kylantys iš pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus; FABĮ Nr. XI-2000 5, 6, 7, 8, 14, 21, 23, 25, 29, 30, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 5 dalies tiek, kiek pagal ją FABĮ 29 straipsnio 7 dalies (2021 m. birželio 29 d. redakcija) nuostata „išskyrus <...> reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus <...> kitų įstatymų pažeidimus“ taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtiems ir nebaigtiems fizinių asmenų bankrotams, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

22. Kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarimą minėtu klausimu priėmė 2024 m. balandžio 24 d., civilinės bylos stabdymo klausimas tapo neaktualus, todėl nespręstinas.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Mokesčių administravimo įstatymo pagrindu K. J. ir J. J. paskirtas baudas užbaigęs K. J. ir J. J. bankroto bylą nurašė.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai pateikė prašymą priteisti 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimų į atskiruosius skundus parengimą, kuris, netenkinus suinteresuotų asmenų atskirųjų skundų, tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjui K. J..

Priteisti iš suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjui K. J..

Teisėjas Marius Dobrovolskis