- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-11
- Bylos Nr.
- 2A-374-661/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00073-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Andrutė Kalinauskienė, Alvydas Barkauskas (pran.)
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- N. B., V. B., A. B., T. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, Andrutės Kalinauskienės ir Ritos Kisielienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) L. B. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovams N. B., V. B., A. B., T. B., tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Ukmergės 2-ojo notaro biuro notarė N. G., išvadą teikianti institucija Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. B. prašė panaikinti ir pripažinti negaliojančia 2007 m. sausio 23 d. žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį, sudarytą tarp jos ir P. B., patvirtintą Ukmergės rajono 2-ojo notaro biuro notarės N. G., notarinio registro Nr. 591, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.472 str. 1 d. ir 2 d. pagrindu bei taikyti restituciją ir grąžinti jai asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – 11000/11500 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergės r., priteisti iš atsakovės N. B. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2007 m. sausio 23 d. jos ir jos sūnaus P. B. buvo sudaryta žemės sklypo dalies dovanojimo sutartis. Pagal šią sutartį ji dovanojo savo sūnui 11000/11500 dalių žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio bendras plotas 11,500 ha, esančio (duomenys neskelbtini), Ukmergės r. 500/11500 dalių minėto žemės sklypo priklauso jai, o 11000/11500 dalių žemės sklypo buvo registruotos P. B. vardu. 2012 m. gruodžio 28 d. jos sūnus P. B. mirė. Po sūnaus mirties dėl palikimo priėmimo kreipėsi jo sutuoktinė N. B. ir nepilnamečiai vaikai V. B., A. B. ir T. B..
2007 metais sūnui dovanodama dalį žemės sklypo, tikėjosi, kad tai jam bus paskata uoliau tvarkytis ir dirbti ūkyje, rūpintis namais. Tačiau sūnus ir marti, t.y. atsakovė N. B., pradėjo piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino ūkiu, namais, savo vaikais, pradėjo ieškoti priekabių prie ieškovės, ją įžeidinėti. 2011 m. balandžio 28 d. Vaiko teisių apsaugos skyriuje dėl vaikų nepriežiūros ir girtavimo jos sūnaus P. B. ir N. B. šeima buvo įtraukta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-425-675/2012 jos sūnui P. B. ir jo sutuoktinei N. B. 6 mėnesių laikotarpiui buvo apribota tėvų valdžia jų nepilnamečių vaikų V., gim. 2001 m., T., gim. 2009 m., ir A., gim. 2004 m., atžvilgiu, vaikams buvo nustatyta nuolatinė institucinė globa, globėju paskirti Ukmergės vaikų globos namai ir vaikų gyvenamoji vieta nustatyta globos namuose. Jos sūnus P. B. piktnaudžiavo alkoholiu, daug gerdavo, būdamas neblaivus, jis elgdavosi agresyviai, puldavo muštis, stumdydavo, grasindavo ir keikdavosi. Ji kiek galėdama padėjo sūnui ir jo šeimai, kai jos sūnus su žmona girtaudavo, po kelias dienas negrįždavo namo, ji prižiūrėjo jų vaikus. Ieškovė nurodė, kad jos sūnus P. B. naudojo prieš ją psichologinį ir fizinį smurtą, žemino jos orumą, ir tokie jo veiksmai turi būti laikomi griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Sūnui dovanotas turtas jai turi didelės neturtinės reikšmės, o jos sūnus, taip pat ir jo sutuoktinė N. B., su turtu elgėsi taip, kad kyla reali grėsmė to daikto žuvimui, kaip tai atsitiko su kitu dovanotu sūnui turtu, t.y. gyvuliais, kuriuos per labai trumpą laiką pardavė pusvelčiui ir gautus pinigus pragėrė. Padovanotu turtu faktiškai pagal galimybes rūpinosi ji, padėjo jos dukra su šeima, vyro artimieji, visa sodybos ir žemės priežiūra buvo jos ir jos artimųjų rūpestis. Kadangi sūnaus šeimoje buvo nuolat girtaujama, žeme nebuvo rūpinamasi, sūnui ir jo sutuoktinei rūpėjo tik gaunami už žemę pinigai. Šią žemę ieškovė paveldėjo po savo vyro A. B. mirties 2001 m. gegužės mėn., šis žemės sklypas 11.5000 ha bendro ploto, buvo jos vyro tėviškė. Ši žemė priklausė jos vyro tėvui, o P. B. seneliui J. B.. Žemės sklype yra sodyba, kurioje ji su savo vyru gyveno, čia užaugo jų vaikai: dukra V. ir sūnus P. Toje vietovėje praleido didžiąją dalį savo gyvenimo, daug darbo ir lėšų tvarkant sodybą, dirbant žemę, įdėjo jos dukra V. L. ir jos vyras, dažnai sodyboje talkindavo ir jos mirusio vyro artimieji: brolis ir dvi seserys su šeimomis. Jos vyro artimiesiems, taip pat dukrai ir jai yra labai svarbus ryšys su gimtuoju kraštu.Atsakovė N. B. minėta žemės sklypo dalimi niekada nesirūpino ir neprižiūrėjo, to nedaro ir dabar, todėl žemės sklypo grąžinimas natūra jai nesukeltų jokių nepatogumų. Yra visos CK 6.146 str. numatytos sąlygos restituciją atlikti natūra. Kadangi jos sūnus P. B. geros moralės požiūriu smerktinus veiksmus jos atžvilgiu atlikdavo dažnai, o ypatingai, kai būdavo neblaivus ir iki pat savo mirties, ieškinio senaties termino ji nepraleido ir dabar siekia apginti savo pažeistas teises.
Atsiliepimas
Atsakovė N. B. teismui pateikė atsiliepimą (I t., b.l. 40-43), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis nepagrįstas. Nurodė, kad jos su P. B. santuoka buvo įregistruota 2000-11-25. Gyvenant santuokoje, jiems gimė vaikai: V. B., gimusi 2001-02-02, A. B., gimęs 2004-10-16, ir T. B., gimęs 2009-06-22. Dar iki santuokos įregistravimo vienerius metus ir po santuokos sudarymo iki 2011 m. rudens gyveno pas P. B. tėvus (duomenys neskelbtini), Ukmergės r. Sutuoktinis P. B. mirė 2012-12-28. Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1564-759/2012 buvo panaikintas jai laikinas motinos valdžios apribojimas nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Nepilnamečiams vaikams teismo sprendimu buvo panaikinta nuolatinė institucinė globa ir atleista Vaikų globos namų administracija nuo globos funkcijų vykdymo, nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su ja. Atsakovė nurodė, kad susigrąžino vaikus į šeimą. Nuo 2012 m. išvyko gyventi į Ukmergę, kadangi susirado darbą. Nuo 2012-04-17 dirba UAB „Terminai LT“, darbe charakterizuojama teigiamai. Tačiau ir išvykusi gyventi į Ukmergę, savaitgaliais atvažiuodavo dirbti į kaimą. Mirus sutuoktiniui P. B., įpėdiniai pagal įstatymą yra ji ir nepilnamečiai vaikai V. B., A. B., T. B.. Ji kreipėsi į Ukmergės rajono 2-ą notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Kadangi vaikai yra nepilnamečiai, patys savarankiškai palikimo priimti negali, 2013 m. kreipėsi į teismą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu, atsiradusį po jų tėvo P. B. mirties. Ukmergės rajono apylinkės teismas 2013-02-22 civilinėje byloje Nr. S2-338-675/2013 priėmė nutartį leisti jai priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu po jų tėvo P. B. mirties. Ieškovė teismui nurodė melagingas aplinkybes, kad jos sūnus P. B. labai pasikeitė po to, kai ji 2007 m. sūnui padovanojo žemę. P. B. mėgo išgerti dar iki santuokos sudarymo, t.y. iki 2000-11-25, gėrė jis visą laiką. Ieškovė L. B. 2007 m. dovanodama savo sūnui P. B. 11 ha, žinojo apie sūnaus polinkį gerti, kurio jis niekada nemetė. Nors ir žinodama sūnaus P. B. problemas, ieškovė L. B. 2007 m. padovanojo jam 11 ha žemės. Jai yra žinoma, kad ieškovė L. B. padovanojo savo sūnui P. B. 11 ha žemės siekdama materialinės naudos - tikslu gauti išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros pagal kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“. Sūnui mirus, ji stengiasi žemę susigrąžinti. Ieškovė elgiasi nesąžiningai mirusio sūnaus ir jo šeimos atžvilgiu. Ieškovė L. B. nepagrįstai kaltina, kad nesirūpino žeme. Tai netiesa. Šias aplinkybes paneigia pateikiamos teismui paraiškos, kurios įrodo, kad P. B. pateikė paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai: „Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos“, pateiktos 2011-02-25 ir 2012-05-17 bei 2007-06-08 nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikta „Paraiška tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones“. P. B. pagal 2008-04-04 privačios žemės sklypo panaudos sutartį su V. L. įgijo teisę žemės ūkio veiklai naudotis 3.2500 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Ukmergės r. Šios aplinkybės patvirtina, kad P. B. rūpinosi ne tiktai jam padovanotu žemės sklypu, bet dar papildomai įsigijo žemės ūkio veiklai. Ieškovės L. B. reikalavimas panaikinti dovanojimo sutartį, sudarytą pažeidžia mirusiojo P. B. nepilnamečių vaikų turtinius interesus.
Atsakovų V. B., A. B. ir T. B., kurie yra nepilnamečiai, atstovas Ukmergės vaikų globos namų administracija teismui pateikė atsiliepimą (I t., b.l. 148), kuriame prašo ieškinio netenkinti. Nurodė, kad ieškovė L. B. ir P. B. žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį sudarė 2007 m. sausio 23 d., ieškovės sūnus P. B. piktnaudžiaudavo alkoholiu dar prieš sudarant šią dovanojimo sutartį. Ieškovė mini, kad jai nuo sūnaus agresijos tekdavo slėptis laukuose, patirti išgyvenimus, stresą ir baimę dėl savo sveikatos, tačiau ji tikėjosi, kad dovanojimo sutartis bus paskata uoliau tvarkytis ir dirbti ūkyje, rūpintis namais, tačiau situacija nesikeitė iki P. B. mirties, t.y. 2012 m. gruodžio 28 d. Ieškovė L. B. sūnaus P. B. netinkamą elgesį įvardija dar prieš sudarant žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį, todėl pagrindas nutraukti dovanojimo sutartį buvo atsiradęs daug anksčiau, nei prieš vienerius metus. Ieškovės reikalavimai panaikinti dovanojimo sutartį paremti ne tiek sūnaus moralės normų neatitinkančiais veiksmais prieš ieškovę, kiek ieškovės noru, kad minėto žemės sklypo dalies nepaveldėtų mirusiojo sūnaus sutuoktinė ir vaikai (sūnus P. B. mirė 2012 m. gruodžio 28 d., o ieškovė ieškinį teismui pateikė 2013 m. balandžio 25 d.). Mirusiojo P. B. vaikai (ieškovės anūkai) V. B., A. B. ir T. B. Ukmergės vaikų globos namuose gyvena nuo 2013 m. birželio 5 d., todėl apie sprendžiamus paveldėjimo klausimus vaikų globos namų administracijai nebuvo žinoma iki ieškinio gavimo dienos. Atsakovės vaikai jau nebe pirmą kartą atsiduria globos namuose, vaikų nei motina, nei močiutė nelanko. Kad vaikai lankosi pas močiutę, tokių duomenų neturi. Šiuo metu visi trys vaikai yra vaikų globos namuose, jie mokosi gerai, jų socialinis elgesys yra geras, todėl vaikams turtas pagelbėtų ateityje baigti mokslus, įsitvirtinti gyvenime. Sulaukę pilnametystės, jie žeme galėtų disponuoti. Pagrindo naikinti dovanojimo sutartį nėra, o jos panaikinimas neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 31 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmetė.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog žemės dalies dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2007 m. sausio 23 d., iki šios sutarties sudarymo ieškovės sūnaus P. B. elgesys nebuvo pavyzdingas, jis buvo linkęs vartoti alkoholį bei nepagarbiai elgtis su savo motina, netgi smurtauti. Teismas laikė, kad ieškovės atžvilgiu jos sūnaus veiksmai yra smerktini geros moralės požiūriu, tačiau ieškovė apdovanodama sūnų žinojo, kad jis yra linkęs vartoti alkoholį ir netinkamai elgtis. Be to, per visą laikotarpį nuo 2007 m. sausio 23 d., t.y. nuo dovanojimo sutarties sudarymo iki sūnaus P. B. mirties 2012 m. gruodžio 28 d., t.y. daugiau nei per penkerius metus nuo sutarties sudarymo iki apdovanotojo mirties ieškovė nesikreipė į teismą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, motyvuodama tuo, kad sūnus ją šantažavo, jog nusižudys. Ieškovė pasidavė sūnaus šantažui, dėl dovanojimo sutarties panaikinimo per visą laikotarpį, kol sūnus buvo gyvas ir elgėsi smerktinai geros moralės požiūriu, į teismą nesikreipė. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas sutiko su nepilnamečių vaikų globėjo Ukmergės vaikų globos namų išsakytu argumentu, kad ieškovės reikalavimas panaikinti dovanojimo sutartį paremtas ne tiek sūnaus moralės normų neatitinkančiais veiksmais prieš ją, bet kiek ieškovės noru, kad dovanoto žemės sklypo nepaveldėtų mirusio sūnaus sutuoktinė ir vaikai. Tesimas sprendė, jog toks ieškovės noras ir siekis laikytinas nesąžiningu ir neteisingu paveldėtojų atžvilgių, o ypač nepilnamečių vaikų, kuriems šiai dienai yra atsiradusi teisė paveldėti mirusio tėvo palikimą ir kurie šiuo metu yra Ukmergės vaikų globos namuose.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) L. B. prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (b.t. II., b.l. 36). Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, nes teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes. Apeliantė nurodo, kad:
1) iki sutarties sudarymo 2007 metais sūnus P. buvo išgeriantis, tačiau ne degradavęs morališkai asmuo, taip pat ir jo sutuoktinė, atsakovė N. B.. Tuo metu jų abiejų pomėgis išgerti netrukdė jiems su apeliantės pagalba prižiūrėti žemę, dirbti ūkyje ir rūpintis vaikais. Išgėrinėjimai nebuvo dažni, nebuvo ilgalaikiai, todėl ir apeliantės sūnaus P. B. bei jo žmonos N. B. moralė, psichika dar nebuvo žlugusi ir tuo metu apeliantė iš jų nepatirdavo fizinio ir psichologinio smurto. Todėl dovanodama sūnui žemę, tuo metu negalėjo numatyti, jog ateityje jo elgesys taps pavojingas apeliantės sveikatai ir net gyvybei. Nebuvo pagrindo manyti, jog sūnus su marčia pradės gerti ištisomis savaitėmis, tuo metu net negrįždami namo, taip apeliantei užkraudami viso ūkio ir jų vaikų priežiūros naštą. Tai prasidėjo vėliau, po sutarties sudarymo, pradedant 2008 metais iki pat 2012 m. pabaigos, kuomet apeliantės sūnus P. mirė, ir situacija palaipsniui vis blogėjo. Tai matyti ir iš Želvos seniūnijos raštų, jog nuo 2008 m. apeliantės sūnaus ir atsakovės šeima buvo stebima, nuo 2010 m. laikoma signaline šeima, o nuo 2011 metų įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Taigi, alkoholio vartojimą apskritai ir moralinį degradavimą apeliantė nelaiko tapačiais dalykais.
2) apeliantė nesutinka su teismo vertinimu, jog dovanodama sūnui žemę apeliantė naiviai tikėjosi, jog nuo jaunystės linkusio vartoti alkoholį sūnaus elgesys pasikeis. Apeliantė negalėjo tikėtis, jog sūnus apskritai nustos vartoti alkoholį. Tačiau pagrįstai tikėjosi, jog buvimas žemės savininku, privers jį atsakingiau žiūrėti į gyvenimą, prisiimti daugiau atsakomybės už savo darbus, poelgius, už šeimą, juo labiau, jog apeliantės amžius ir sveikata jau nebeleido jai pakankamai viskuo ūkyje pasirūpinti. Dovanodama žemę sūnui, jam ir jo šeimai apeliantė suteikė galimybę gauti ir finansinę paramą, t. y. tiesiogines išmokas, kurias iki dovanojimo sutarties sudarymo gaudavo ji pati.
3) Kadangi apeliantei ir jos dukrai, apeliantės mirusio vyro giminei dovanota žemė turi didelės neturtinės reikšmės, tai didelę žemės pardavimo tikimybę ateityje ji įvardija kaip realią grėsmę dovanos žuvimui. Nors teismas teigia, jog žemę paveldėjus apeliantės sūnaus vaikams, žemės perleidimas pagal kraujo ryšį nebūtų panaikintas, tačiau apeliantė yra tikra, jog taip būtų tik teoriškai. Praktiškai dėl apeliantės sūnaus ir marčios kaltės apeliantės anūkai negavo galimybės užaugti gimtajame kaime ir taip palaipsniui suvokti žemės, kaip prosenelių palikimo neturtinę vertę bei rūpintis jos išsaugojimu. Apie šios žemės garbingą ir gilią istoriją žinojo ir žino kelios giminės kartos, ir visiems artimiesiems buvo ir yra svarbus nerašytas susitarimas dėl šios žemės nepardavimo, jos išsaugojimo.
Atsiliepimas
Institucija teikianti išvadą – Ukmergės vaikų globos namų administracija pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Institucija nurodė, jog dovanojimo sutartis, kurią ieškovė L. B. prašo panaikinti, buvo sudaryta tarp jos ir jos sūnaus P. B., t.y. tarp motinos ir sūnaus, 2007 m. sausio 23 dieną. Pateiktame ieškinyje matyti, kad ieškovės sūnus P. B. piktnaudžiaudavo alkoholiu dar prieš sudarant šią dovanojimo sutartį ir ši situacija nesikeitė iki P. B. mirties, t.y. 2012 m. gruodžio 28 dienos. Mirusiojo P. B. vaikai (ieškovės anūkai) V. B., A. B. ir T. B. Ukmergės vaikų globos namuose apgyvendinti 2013-06-05, todėl apie sprendžiamus paveldėjimo klausimus vaikų globos namų administracijai nebuvo žinoma iki ieškinio gavimo dienos. Mirusiojo vaikai V. B., A. B. ir T. B. yra įgiję teisę paveldėti pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.13 str.), todėl panaikinti dovanojimo sutartį po to, kai apdovanotasis mirė ir taip sumažinti paveldimo turto mastą, prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (LR CK 1.5 str.) bei pažeistų teisėtus lūkesčius. Nepilnamečiai mirusiojo vaikai ir šiuo metu gyvena Ukmergės vaikų globos namuose, mokosi ir elgiasi gerai, todėl paveldėtas turtas vaikams ateityje padėtų įsitvirtinti gyvenime. Sulaukę pilnametystės, jie galėtų disponuoti žeme. Pagrindo panaikinti dovanojimo sutartį nėra, o jos panaikinimas neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apeliantės (ieškovės) apeliacinio skundo ribose. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl dovanojimo sutarties panaikinimo CK 6.472 str. 1 d. pagrindu.
CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Kad būtų panaikintas dovanojimas, remiantis nurodyta teisės norma, būtina konstatuoti bent vieną iš būtinų sąlygų: 1) kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo; 2) kai atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicijoje nustatytos dvi teisiškai reikšmingų faktų, kuriuos konstatavus, dovanojimas gali būti panaikinamas, grupės. Pirmosios grupės teisiškai reikšmingi faktai – apdovanotojo veiksmai, kai šis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, gali būti laikomi nusikalstamais veiksmais, atsakomybė už juos reglamentuojama Baudžiamojo kodekso normų (BK 22 straipsnis, 129 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnis), tokie veiksmai konstatuotini Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Kitokia tvarka (pvz., Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka) konstatuoti apdovanotojo veiksmus, laikytinus nusikalstamais, draudžia asmens nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnyje. Be to, nurodytos CK 6.472 straipsnio 1 dalies teisės norma apima ir apdovanotojo tuos veiksmus, kurie turi pasikėsinimo į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar sveikatą požymių, nors už tokius veiksmus asmuo ir nebuvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn ar nuo šios atsakomybės toks asmuo buvo atleistas, šie veiksmai įrodinėjami civilinėje byloje Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Teisiškai reikšmingų faktų, kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar juos sunkiai sužalojo, nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Dėl to byloje, nekonstatavus aptariamą teisinį pagrindą sudarančių aplinkybių, šiuo pagrindu negali būti naikinama dovanojimo sutartis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio mėn. 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010).
Nagrinėjamoje byloje dovanojimo sandoris, kurį prašoma panaikinti, yra sudarytas motinos ir sūnaus. Bylą nagrinėjęs teismas konstatavo, kad ieškinio pagrindu ieškovė (dovanotoja) nurodė apdovanotojo veiksmus, kuriuos ji įvardija kaip neabejotinai griežtai smerktinus geros moralės požiūriu, t. y. kad apdovanotasis piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino šeima ir ūkiu, smurtavo prieš ieškovę. Tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog ieškovės sūnus P. B. piktnaudžiaudavo alkoholiu, nesirūpino šeima ir ūkiu dar prieš sudarant ginčijamą dovanojimo sutartį ir ši situacija nesikeitė iki P. B. mirties, t.y. 2012 m. gruodžio 28 dienos. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CK 6.467 str. nuostatas, asmuo, dovanodamas turtą, gali nustatyti sąlygą, kad šis turtas turi būti naudojamas tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, tačiau kaip matyti iš 2007 m. sausio 23 d. Ukmergės rajono 2-o notaro biuro notarės N. G. patvirtintos Žemės sklypo dalies dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 591, ieškovės ir jos sūnaus sudarytas dovanojimo sandoris buvo besąlyginis. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės atžvilgiu jos sūnaus veiksmai yra smerktini geros moralės požiūriu, tačiau ieškovė apdovanodama sūnų žinojo, kad jis yra linkęs vartoti alkoholį ir netinkamai elgtis. Be to, per visą laikotarpį nuo 2007 m. sausio 23 d., t.y. nuo dovanojimo sutarties sudarymo iki sūnaus P. B. mirties 2012 m. gruodžio 28 d., t.y. daugiau nei per penkerius metus nuo sutarties sudarymo iki apdovanotojo mirties ieškovė nesikreipė į teismą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, motyvuodama tuo, kad sūnus ją šantažavo, jog nusižudys. Tačiau duomenų, apie tai, jog apeliantė kreipėsi baudžiamojo proceso kodekso tvarka dėl sūnaus neteisėtų veiksmų nėra. Nors apeliantė matė ir suvokė realią padėtį, tačiau jokių teisinių priemonių nesiėmė dar sūnui esant gyvam. Dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ieškovė L. B. į teismą kreipėsi 2013 m. sausio 25 d. (b.l. 1), t.y. iš karto po sūnaus P. B. mirties, kai atsirado pagrindas P. B. palikimui paveldėti.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog ieškovės ir jos sūnaus santykiai buvo neatitinkantys geros moralės ir papročių dėl sūnaus kaltės, tačiau ginčo nagrinėjimo momentu, t.y. po sūnaus mirties, buvę nederami sūnaus veiksmai nėra tiek teisiškai reikšmingi, kad sukeltų įstatyme – CK 6.472 str. 1 d. ir 2 d. numatytas pasekmes, sudarytų pagrindą panaikinti dovanojimą. Ieškovė nepasinaudojo galimybe ginti savo pažeistas teises iki sūnaus mirties, nors ši aplinkybė priklausė tik nuo jos valios. CK 6.472 straipsnio nuostatos taikytinos ginčijamo dovanojimo sandorio dalyviams – dovanotojui ir dovanos gavėjui. Šiuo atveju, dovanos gavėjas yra miręs, o dovanotas turtas yra tapęs paveldėjimo teisės objektu. Nors ieškovė dėl sūnaus elgesio patyrė moralinę skriaudą, tačiau tai nėra pagrindas naikinti dovanojimą, be to sukeltų neproporcingas pasekmes P. B. paveldėtojams, pažeistų susiklosčiusius ilgalaikius civilinius santykius bei teisėtus lūkesčius. Be to, mirusiojo vaikai V. B., A. B. ir T. B. yra įgiję teisę paveldėti pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.13 str.), todėl panaikinti dovanojimo sutartį po to, kai apdovanotasis mirė ir taip sumažinti paveldimo turto mastą, prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 1.5 str.) bei pažeistų teisėtus lūkesčius. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo taikyti CK 6.472 str. numatytas teisines pasekmes.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino materialinės teisės normas ir tinkamai kvalifikavo ginčo santykius dėl to priėmė pagrįstą sprendimą,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės L. B. apeliacinį skundą atmesti.
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.