Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Regina Nenortienė, sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei,

dalyvaujant ieškovei L. B., jos atstovei advokatei Daliai Dudėnienei, atsakovės N. B. atstovei advokatei Reginai Šaltinienei, atsakovų V. B., A. B. ir T. B. globėjo Ukmergės vaikų globos namų atstovei A. J., išvadą teikiančios institucijos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus ieškovės L. B. ieškinį atsakovams N. B., V. B., A. B., T. B., tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Ukmergės 2-ojo notaro biuro notarė N. G., išvadą teikianti institucija Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė N. B. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą iš jos negautas, ją byloje tinkamai atstovauja advokatė, kuri teisme prašė ieškinį atmesti.

Tretysis asmuo Ukmergės rajono 2-ojo notaro biuro notarė N. G. į teismo posėdyje neatvyko, byloje yra prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant. Bylą prašo spręsti teismo nuožiūra (I t., b.l. 87).

Išvadą teikiančios institucijos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko Teisių apsaugos skyriaus atstovė teisme nurodė, kad atsakovės N. B. šeima, kurioje augo trys vaikai, buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą Želvos seniūnijoje dėl to, kad šeimoje buvo girtaujama, nepakankamai rūpinamasi vaikais. 2012 m. visiems trims vaikams buvo paskirta globa, o globėju paskirti Vaikų globos namai. N. B. stengėsi susigrąžinti vaikus, vaikai jai buvo grąžinti. Tačiau tai truko neilgai, 2013 m. balandžio mėnesį vėl vaikai buvo iš motinos paimti. Nusiskundimų dėl šeimos elgesio buvo dar iki 2008 m. šeimą įtraukiant į socialinės rizikos šeimų apskaitą ir visi šeimos problemas žinojo. Šiuo metu visi trys vaikai yra vaikų globos namuose, jie mokosi gerai, jų socialinis elgesys yra geras, todėl vaikams turtas pagelbėtų ateityje baigti mokslus, įsitvirtinti gyvenime. Sulaukę pilnametystės, jie žeme galėtų disponuoti. Pagrindo naikinti dovanojimo sutartį nėra, o jos panaikinimas neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė L. B. 2007 m. sausio 23 d. Ukmergės rajono 2-o notaro biuro notarės N. G. patvirtinta Žemės sklypo dalies dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 591, padovanojo savo sūnui P. B. asmeninėn nuosavybėn 11000/11500 dalių žemės ūkio paskirties žemės sklypo, bendras plotas 11,5000 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 10, 11). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad šio žemės sklypo 500/11500 dalių nuosavybės teisė priklauso ieškovei L. B., o į 11000/11500 dalių nuosavybės teisės registruotos P. B. vardu (I t., b.l. 13, 14). Mirties liudijimas (I t., b.l. 15) patvirtina, kad P. B. 2012 m. gruodžio 28 d. mirė. Iš Ukmergės rajono 2-o notaro biuro liudijimų (I t., b.l. 16, 100) matyti, kad po P. B. mirties dėl palikimo priėmimo į notaro biurą kreipėsi sutuoktinė N. B. ir nepilnamečiai vaikai A. B., V. B. ir T. B., atstovaujami motinos N. B..

Ieškovė L. B. prašo panaikinti Žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį LR CK 6.472 str. 1 d. ir 2 d. pagrindais, motyvuodama tuo, kad sūnus P. B. po sutarties sudarymo pradėjo labiau piktnaudžiauti alkoholiu, nesirūpinti ūkiu, namais, savo vaikais, taip pat pradėjo ją, t.y. ieškovę, įžeidinėti, vartoti psichologinį ir fizinį smurtą jos atžvilgiu, kas yra smerktina geros moralės požiūriu, be to, sūnus P. B. dovanota žeme, kuri turi didelės neturtinės reikšmės, nesirūpino ir jos neprižiūrėjo.

Taigi, ieškovė, pareikšdama ieškinį, nurodė, kad apdovanotasis – jos sūnus P. B.– atliko prieš ją, kaip dovanotoją, veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu (CK 6.472 straipsnio 1 dalis), taip pat – kad apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojai didelės neturtinės reikšmės, elgėsi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė (CK 6.472 straipsnio 2 dalis).

LR CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kurie veiksmai apdovanotojo laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad LR CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse byloje Nr. 3K-3-305/2011; 3K-3-85/2011; 3K-3-334/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008 dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies taikymo pažymėta, kad šioje teisės normoje įtvirtinto dovanojimo panaikinimo pagrindo taikymą kiekvienu atveju lemia konkrečios situacijos aplinkybės, reikšmingi ištirti bylos duomenys dėl ginčo objektu esančio turto, dovanojimo sutarties šalių tarpusavio santykių raidos ir šalių elgesio kilus ginčui.

Nagrinėjamoje byloje dovanojimo sandoris, kurį prašoma panaikinti, yra sudarytas motinos ir sūnaus. Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalyje nustatyta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Nors ieškovė L. B. ieškinyje ir teisme nurodė, kad jos sūnus P. B. po žemės sklypo dalies dovanojimo sutarties sudarymo pradėjo labiau piktnaudžiauti alkoholiu, nesirūpinti ūkiu, namais, savo vaikais, taip pat pradėjo ją, t.y. ieškovę, įžeidinėti, vartoti psichologinį ir fizinį smurtą jos atžvilgiu, o liudytojai O. S., L. L. ir V. L. teisme patvirtino, kad P. B. pradėjo išgėrinėti po dovanojimo sutarties sudarymo, tačiau kaip matyti iš byloje apklaustų liudytojų O. Z., E. M., G. B., J. B. parodymų, P. B. buvo linkęs vartoti alkoholį nuo jaunystės. Kaip pažymėjo liudytoja E. M., ieškovė slėpė nuo žmonių, kad sūnus P. B. linkęs į alkoholizmą. Tą patį savo ieškinyje nurodė ir ieškovė, kad ilgus metus slėpė savo sūnaus ir marčios priklausomybę alkoholiui. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų bei byloje apklaustų liudytojų parodymų, ieškovė, padovanodama sūnui P. B. dalį žemės, tikėjosi, kad sūnaus elgesys pasitaisys, jis nebevartos alkoholio, pradės dirbti žemę ir tvarkytis ūkyje. Pagal LR CK 6.467 str. nuostatas, asmuo, dovanodamas turtą, gali nustatyti sąlygą, kad šis turtas turi būti naudojamas tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, tačiau kaip matyti iš 2007 m. sausio 23 d. Ukmergės rajono 2-o notaro biuro notarės N. G. patvirtintos Žemės sklypo dalies dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 591, ieškovės ir jos sūnaus sudarytas dovanojimo sandoris buvo besąlyginis. Teismo vertinimu, ieškovė, 2007 m. sudarydama žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį ir padovanodama dalį žemės sūnui P. B., kuris nuo jaunystės buvo linkęs vartoti alkoholį, naiviai tikėjosi, kad sūnaus elgesys pasikeis. Atvirkščiai, ieškovės sūnus P. B. ne tik kad nepasitaisė, bet laikui bėgant jo elgesys ir gyvenimo būdas pasidarė dar blogesni, t.y. jis vartojo alkoholį, konfliktavo su savo motina, nesitvarkė ūkyje ir t.t. Šias aplinkybes byloje patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai bei apklausti liudytojai. Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Želvos seniūnijos prašymo (I t., b.l. 25) matyti, kad N. ir P. B. šeima nuo 2008 metų buvo stebima, nuo 2010 metų sausio mėnesio laikoma signaline šeima, o 2011 metais prašoma šeimą įtraukti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus iki 18 metų, sąrašus. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 28 d. Įsakymu Nr. 13-616 N. B. ir P. B. šeima įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (I t., b.l. 26). Liudytoja E. M., kuri yra socialinė darbuotoja, paliudijo, kad B. šeima 2010 m. buvo įtraukta į rizikos šeimų grupę, išgėręs P. B. būdavo agresyvus, vaikų saugumas ir gerovė buvo užtikrinti, kol ieškovė L. B. gyveno kartu su sūnaus šeima. P. B. sesuo V. L. paliudijo, kad 2009 m. brolis jau gėrė, o 2010 – 2011 metai buvo tragiški. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Želvos seniūnijos raštai (I t., b.l. 27, 28) patvirtina, kad 2011 m. lapkričio 30 d. buvo nutarta P. B. ir N. B. vaikus laikinai priglausti Ukmergės vaikų globos namuose, 2011 m. gruodžio 30 d. jie vaikus susigrąžino į šeimą, tačiau ir toliau gėrė bei nesirūpino vaikais, dėl ko vaikams buvo nustatyta laikinoji globa nuo 2012 m. sausio 26 d., vaikų globėju paskirti Ukmergės vaikų globos namai (I t., b.l. 29).

Taigi, kaip matyti iš bylos įrodymų, žemės dalies dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2007 m. sausio 23 d., iki šios sutarties sudarymo ieškovės sūnaus P. B. elgesys nebuvo pavyzdingas, jis buvo linkęs vartoti alkoholį bei nepagarbiai elgtis su savo motina, netgi smurtauti. Ieškovė pati teismo posėdyje patvirtino, kad sūnaus elgesys tiek iki sutarties sudarymo, tiek po sutarties sudarymo buvo toks, o laikui bėgant jos sūnaus šeima ritosi žemyn. Teismas laiko, kad ieškovės atžvilgiu jos sūnaus veiksmai yra smerktini geros moralės požiūriu, tačiau ieškovė apdovanodama sūnų žinojo, kad jis yra linkęs vartoti alkoholį ir netinkamai elgtis. Be to, per visą laikotarpį nuo 2007 m. sausio 23 d., t.y. nuo dovanojimo sutarties sudarymo iki sūnaus P. B. mirties 2012 m. gruodžio 28 d., t.y. daugiau nei per penkerius metus nuo sutarties sudarymo iki apdovanotojo mirties ieškovė nesikreipė į teismą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, motyvuodama tuo, kad sūnus ją šantažavo, jog nusižudys. Taigi, ieškovė pasidavė sūnaus šantažui, dėl dovanojimo sutarties panaikinimo per visą laikotarpį, kol sūnus buvo gyvas ir elgėsi smerktinai geros moralės požiūriu, į teismą nesikreipė. Net ir tai, kad jos sūnus su sutuoktine patys nebeaugino vaikų, t.y. trims jų mažamečiams vaikams buvo nustatyta laikinoji globa, o globėju paskirti Ukmergės vaikų globos namai, ieškovei nesuteikė pagrindo kreiptis į teismą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo. Ieškovė matė realią padėtį, pati tai teisme patvirtino, tačiau jokių teisinių priemonių nesiėmė.

Dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ieškovė L. B. į teismą kreipėsi 2013 m. sausio 25 d. (b.l. 1), t.y. iš karto po sūnaus P. B. mirties, kai atsirado pagrindas P. B. palikimui paveldėti. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad po P. B. mirties dėl palikimo priėmimo į notaro biurą kreipėsi P. B. sutuoktinė N. B. ir nepilnamečiai vaikai V., T. ir A., atstovaujami savo motinos. Tačiau kaip matyti iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 13-848, nuo 2013 m. birželio 25 d. V. B., A. B. ir T. B. nustatyta laikinoji globa, o globėju paskirti Ukmergės vaikų globos namai (I t., b.l. 141). Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas sutinka su nepilnamečių vaikų globėjo Ukmergės vaikų globos namų išsakytu argumentu, kad ieškovės reikalavimas panaikinti dovanojimo sutartį paremtas ne tiek sūnaus moralės normų neatitinkančiais veiksmais prieš ją, bet kiek ieškovės noru, kad dovanoto žemės sklypo nepaveldėtų mirusio sūnaus sutuoktinė ir vaikai. Tačiau toks ieškovės noras ir siekis laikytinas nesąžiningu ir neteisingu paveldėtojų atžvilgių, o ypač nepilnamečių vaikų, kuriems šiai dienai yra atsiradusi teisė paveldėti mirusio tėvo palikimą ir kurie šiuo metu yra Ukmergės vaikų globos namuose.

Be to, teismas nesutinka ir su antruoju ieškovės nurodytu pagrindu, kad apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojai didelės neturtinės reikšmės, elgėsi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė (CK 6.472 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, padovanotas turtas yra žemė. Kad žemės vertė būtų sumažėjusi po to, kai žemė buvo padovanota P. B., byloje duomenų nėra. P. B. po žemės dalies dovanojimo sutarties sudarymo, teikdavo paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos paramai gauti. Šias aplinkybes patvirtina byloje esančios 2007 m., 2011 m. ir 2012 m. P. B. vardu užpildytos paraiškos (I t., b.l. 60-77). Be to, kaip matyti iš 2008 m. balandžio 2 d. Privačios žemės sklypo panaudos sutarties (I t., b.l. 78), V. L. perdavė broliui P. B. žemės ūkio veiklai naudoti 3 hektarų 25 arų žemės sklypą. Taigi, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų ir šalių bei liudytojų paaiškinimų, ieškovės šeima su žeme elgėsi taip, kaip buvo finansiškai naudingiau atitinkamu laikotarpiu ir, padovanodama žemę sūnui bei pati pasitraukusi iš prekinės žemės ūkio gamybos, pasinaudojo kaimo plėtros priemone „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“, gavo šios priemonės išmokas, atitinkamai išmokas pradėjo gauti ir sūnus P. B., perėmęs iš motinos ūkį. Byloje duomenų, kad P. B. pateiktos paraiškos paramai gauti ir deklaruoti duomenys būtų neatitikę tikrovės, nėra.

Suprantama, kad žemė gali turėti didelės neturtinės reikšmės, tačiau kaip matyti iš ieškovės ir liudytojos O. S. paaiškinimų, tai yra ieškovės sutuoktinio A. B., mirusio 2001 m., žemė, kurią jis paveldėjo iš savo tėvų, kadangi liko gyventi tėvų namuose. Dalį šios žemės ieškovė padovanojo sūnui P. B., o po jo mirties šią žemę paveldėjus pastarojo vaikams, kurie yra pirmos eilės paveldėtojai pagal įstatymą, žemės perleidimas pagal kraujo ryšį nebūtų panaikintas.

Atsakovai N. B., V. B., A. B. ir T. B. yra įgiję teisę paveldėti pagal įstatymą (LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.13 str.), yra išduotas teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu (I t., b.l. 54) bei paduoti pareiškimai notarų biurui. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo tiesykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (LR CK 1.137 str. 2 d.). Taigi, panaikinti dovanojimo sutartį po to, kai apdovanotasis mirė ir taip sumažinti paveldimo turto mastą, prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (LR CK 1.5 str.) bei pažeistų teisėtus lūkesčius ir įgytą teisę paveldėti pagal įstatymą.

Taigi, sudaryta dovanojimo sutartis buvo besąlyginė, kaip matyti iš ištirtų įrodymų, ieškovės lūkesčiai dėl sūnaus elgesio nepasiteisino, visi, padedant giminaičiams dirbo ūkyje, pasinaudojo Europos Sąjungos teikiamomis paramos lėšomis, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė pasitraukė iš ūkininkavimo, dėl ko tiek ji, tiek sūnus, pradėjęs ūkininkauti, gavo finansinę paramą, kas taip pat paskatino sudaryti dovanojimo sutartį. Ieškovės ir jos sūnaus santykiai buvo neatitinkantys geros moralės ir papročių dėl sūnaus kaltės, tačiau ginčo nagrinėjimo momentu, t.y. po sūnaus mirties, buvę nederami sūnaus veiksmai nėra tiek teisiškai reikšmingi, kad sukeltų įstatyme – CK 6.472 str. 1 d. i 2 d. numatytas pasekmes, sudarytų pagrindą panaikinti dovanojimą. Ieškovė nepasinaudojo galimybe ginti savo pažeistas teises iki sūnaus mirties, nors ši aplinkybė priklausė tik nuo jos valios. Tuo tarpu pažymėtina, kad LR CK 6.472 straipsnio nuostatos taikytinos ginčijamo dovanojimo sandorio dalyviams – dovanotojui ir dovanos gavėjui. Šiuo atveju, dovanos gavėjas yra miręs, o dovanotas turtas yra tapęs paveldėjimo teisės objektu. Nors ieškovė dėl sūnaus elgesio patyrė moralinę skriaudą, tačiau tai nėra pagrindas naikinti dovanojimą, be to sukeltų neproporcingas pasekmes P. B. paveldėtojams, pažeistų susiklosčiusius ilgalaikius civilinius santykius bei teisėtus lūkesčius. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo taikyti CK 6.472 str. numatytas teisines pasekmes, todėl ieškovės ieškinys atmestinas.

Ieškovei dalies, t.y. 411 Lt dydžio žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (I t., b.l. 32). Kadangi ieškinys atmetamas, 411 Lt žyminio mokesčio ir 15,98 Lt pašto išlaidų priteisiama iš ieškovės valstybei (LR CPK 96 str. 2 d.).

Vadovaujantis LR CPK 93 str. 1 d., iš ieškovės L. B. priteistinos 800 Lt dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti (I t., b.l. 81) atsakovės N. B. naudai.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartimi ieškovės L. B. prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl dalies žemės sklypo 11000/11500, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registruoto P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu perleidimo draudimo (b.l. 34). Vadovaujantis LR CPK 150 str. 2 d., laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos teismo sprendimui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 800 Lt (aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovės L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 426,98 Lt (keturis šimtus dvidešimt šešis litus 98 centus) pašto išlaidų valstybei.

Informuoti ieškovę, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB banke Swedbank, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti iki sprendimo įsiteisėjimo dienos, sprendimui įsiteisėjus, laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre dėl dalies žemės sklypo 11000/11500, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registruoto P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu perleidimo draudimo, panaikinti

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.