Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, e2-497-1230/2025

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-01-30
Bylos Nr.: e2-497-1230/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-20331-2024-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Dalia Pušinskė
Ieškovas: akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“

Kategorijos

2.6.16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
2.2.4.8pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-497-1230/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20331-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.5; 2.2.4.8; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 30 d.Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė, veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama, priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovė) 2 184,33 Eur žalos atlyginimą, 126,87 Eur kompensacines palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2023 m. gegužės 31 d. 12.35 val., (duomenys neskelbtini), A. A. vairuojamas automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą kelio smegduobę ir apgadino transporto priemonę. Įvykis užregistruotas policijoje 2023 m. gegužės 31 d. (ROIK: (duomenys neskelbtini)). Dėl šio įvykio tyrimas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate nebuvo atliekamas. Eismo įvykio metu transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo per eismo įvykį transporto priemonei „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarytą žalą ir išmokėjo draudėjai 2 184,33 Eur (bendros remonto išlaidos – 2 344,33 Eur, iš kurios atimama 160 Eur išskaita ) draudimo išmoką. Kelio, esančio (duomenys neskelbtini), valdytoja ir savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė. Atsakovė privalo atlyginti atsiradusią žalą, nes yra kelio (duomenys neskelbtini), savininkė ir valdytoja, transporto priemonei „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) minėtame kelyje įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią smegduobę, ieškovės draudėja patyrė žalą, žala yra tiesioginis kelio trūkumo sukeltas rezultatas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad smegduobės miestuose dažnai susiformuoja dėl prastai prižiūrimų po žeme esančių vamzdynų tinklų. Pažymėjo, kad vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos tinklai priklauso uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“, kuri 2023 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad 2023 m. birželio 1 d. atliko priklausančio tinklo, esančio (duomenys neskelbtini), TV diagnostiką (tinklo patikrinimas roboto ir kameros pagalba) ir nustatė, jog tinklas tvarkingas, jokių pažeidimų ir gedimų nenustatyta, tačiau tai patvirtinančių apžiūros aktų nepridėjo. Atkreipė dėmesį, kad paprastai smegduobės susidaro, kai požeminiai vandenys ištirpdo po žeme esantį gipso sluoksnį. Tada susidaro ertmė, į kurią vėliau sukrinta gruntas, tokių aplinkybių protingai numatyti, ar užkirsti joms kelią neįmanoma. Todėl mano, kad šioje situacijoje civilinė atsakomybė turėtų būti netaikoma arba asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės (force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybės). Atsakovė sukeltų padarinių negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti, todėl civilinė atsakomybė atsakovei netaikytina. Jeigu UAB „Vilniaus vandenys“ priklausantis tinklas neturėjo įtakos smegduobės atsiradimui, tai jos atsiradimas yra force majeure aplinkybė. Sprendžiant ar konkretus įvykis, kuriuo metu automobilis patyrė žalą įvažiavęs į smegduobę yra atlygintinas, būtina nustatyti, ar operatyviai įgriuva/smegduobė buvo aptverta ir (ar) pažymėta įspėjamaisiais ženklais. Esant atvejui, kai smegduobė atsiranda ne dėl netinkamo tinklo eksploatavimo ar netinkamos jo būklės, o dėl gamtinių procesų, ir automobilis iškart po jos atsiradimo į ją įvažiuoja, tokio įvykio metu taikoma force majeure aplinkybė ir skolininkas atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės. UAB „Grinda“ gavusi pranešimą apie avariją miesto gatvėse ir nuvykusi į vietą, paženklina avarijos vietą naudodama saugumo priemones su informacija apie pranešimo datą. Ieškovė nepateikė įvykio schemos, datuotų sugadinto automobilio nuotraukų, apsidraudusio asmens pranešimo apie įvykį, byloje taip pat nėra duomenų ar pagal remonto sąmatą automobilis buvo suremontuotas, ar tik gauta atitinkamo dydžio draudimo išmoka. Automobilio sugadinimu patirta žala bent iš dalies kilo ir dėl vairuotojos kaltės. Ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 126,87 Eur kompensacines palūkanas, tačiau kompensacines palūkanas ir jų dydį ieškovas privalo įrodyti. Atsakovės nuomone, ieškovė nėra nurodžiusi ir pateikusi įrodymų, kad negavo pajamų dėl to, jog ilgą laiką nebuvo kompensuota visa arba dalis žalos, kurią patyrė, atlygindama draudėjos turėtus nuostolius. Taigi, vien ieškovės deklaratyvus nurodymas, kad ji patyrė turtinę žalą (nuostolius) dėl to, kad atsakovė praleido tariamą piniginės prievolės įvykdymo terminą, nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovė patyrė turtinę žalą (nuostolius), kuriuos privalo atlyginti atsakovė. Dėl to nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovei kompensuojamąsias palūkanas ir šis ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas.

4. Dublike ieškovė nurodė, kad atsakovė nepagrįstai teigia, kad jos atsakomybė neturėtų būti taikoma. Atsakovė yra kelio (duomenys neskelbtini), savininkė ir valdytoja, todėl ji privalėjo užtikrinti, kad kelyje nebūtų trūkumų, galinčių sukelti žalą transporto priemonėms. Atsakovė nurodo, kad smegduobės atsiradimą galėjo lemti force majeure aplinkybės (pvz., gamtiniai procesai). Tačiau šis teiginys nepagrįstas jokiais įrodymais. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad smegduobės atsiradimą lėmė nenugalima jėga, todėl šis argumentas atmestinas. Ieškovė pateikė įrodymus, kad smegduobė nebuvo tinkamai pažymėta ar aptverta. Atsakovė, kaip kelio valdytoja, privalėjo užtikrinti operatyvų reagavimą į tokias situacijas. Nors atsakovė teigia, kad už gatvių priežiūrą atsakinga UAB „Grinda“, ši aplinkybė neatleidžia jos nuo atsakomybės. Atsakovė privalo tinkamai organizuoti savo funkcijas ir užtikrinti, kad kelių priežiūros įmonės vykdytų savo pareigas. UAB „Vilniaus vandenys“ taip pat nenurodė jokių trūkumų savo tinkluose, o tai patvirtina, kad smegduobės atsiradimo priežastis yra netinkama kelio būklė, už kurią atsakinga atsakovė. Atsakovė ginčija žalos dydį, nurodydama, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų dėl automobilio remonto išlaidų. Ieškovė pateikė į bylą remonto sąmatą ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 2 344,33 Eur sumai. Ieškovė įvertino ir apskaičiavo eismo įvykio metu transporto priemonei „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarytą žalą ir išmokėjo draudėjai 2 184,33 Eur draudimo išmoką. Atsakovės teiginiai, kad automobilis galimai nebuvo suremontuotas, nepagrįsti ir neatitinka žalos atlyginimo principų. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad dalis atsakomybės tenka automobilio vairuotojai. Vairuotoja negalėjo numatyti kelyje esančios smegduobės, nes ji nebuvo pažymėta. Policijos pažymoje nurodyta, kad įvykis kilo dėl kelio būklės, o ne vairuotojo kaltės. Tai reiškia, kad vairuotoja tinkamai vykdė savo pareigas ir vairavo pagal esamas eismo sąlygas. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šią pažymoje užfiksuotą aplinkybę. Smegduobė, kaip netikėta ir nepažymėta kliūtis, negalėjo būti pastebėta vairuotojos laiku. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad buvo imtasi tinkamų veiksmų, siekiant užtikrinti kelio saugumą (pvz., patikrinimų, kliūčių žymėjimo, remonto darbų). Tai patvirtina jos neveikimą ir atsakomybę už padarytą žalą. Atsakovės argumentai, kad delikto atveju kompensacinės palūkanos nėra privalomos, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams. Atsakovė teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog negavo pajamų dėl laiku neatlygintos žalos. Tačiau pagal teismų praktiką kompensacinių palūkanų priteisimui nebūtina tiesiogiai įrodyti, kokias pajamas ieškovė prarado. Kompensacinės palūkanos skaičiuojamos kaip kompensacija už tai, kad ieškovė negalėjo disponuoti lėšomis, kurias jis turėjo gauti laiku. Ieškovė išmokėjo draudimo išmoką draudėjai ir todėl patyrė pinigų netekimą. Dėl atsakovės vilkinimo ar vengimo padengti žalą ieškovė neteko galimybės laiku panaudoti šių lėšų savo veikloje, o tai vertintina kaip turtiniai nuostoliai. Ieškovė tinkamai informavo atsakovę 2023 m. liepos 14 d. pretenzija apie patirtą žalą, todėl kompensacinės palūkanos turėtų būti skaičiuojamos nuo to momento, kai atsakovė turėjo įvykdyti šią prievolę (2023 m. liepos 30 d.).

5. Triplike atsakovė nurodė, kad pagal UAB „Grinda“ Avarinių paslaugų komandos projektų vadovės atsakymą dėl įvykio, nustatyta, jog pranešimas apie smegduobę (duomenys neskelbtini) gautas 2023 m. gegužės 31 d. 12 val. 29 min. 10 sek, t. y. nuo pranešimo gavimo iki įvykio sukėlusio žalą (2023 m. gegužės 31 d. 12.35 val.) praėjo mažiau nei 6 minutės. Todėl tuo atveju, jeigu teismas tenkintų ieškinį, ši aplinkybė yra pagrindas mažinti priteistiną žalos atlyginimo dydį. Teismui nepripažinus force majeure aplinkybe, žala turėtų būti iš dalies sumažinta. Atsakovė pažymi, kad ieškovė yra verslo subjektas ir veikia atlyginimo už prisiimtus įsipareigojimus, t. y. draudimo įmokos, pagrindu. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įvykio schemos, datuotų sugadinto automobilio nuotraukų, apsidraudusio asmens pranešimo apie įvykį. Ieškovė į nagrinėjamą civilinę bylą nėra pateikusi duomenų, kurie leistų objektyviai vertinti patį įvykį ir jo aplinkybes. Remonto sąmatoje nurodyta PVM suma negali būti priteisiama kaip patirta žala, tokiu atveju ji lieka kaip draudimo kompanijos prisiimta rizika už gaunamas draudimines įmokas. Be to, vairuotojas turi atsižvelgti į vairavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Atsakovės nuomone, dėl automobilio sugadinimo patirta žala bent iš dalies kilo ir dėl vairuotojos kaltės.

6. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepime nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad UAB „Grinda“ aukščiau nurodyto įvykio metu, su Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo galiojančią 2018 m. gruodžio 31 d. Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios 1 priede nurodyti bendrovės atliekami darbai ir teikiamos paslaugos (tarp jų ir avarinių situacijų gatvėse lokalizavimas (1.3 p.), Centrinės dispečerinės funkcijos (3 p.) ir skubūs, neatidėliotini avariniai darbai tvarkant ar remontuojant Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangas bei viešąsias miesto erdves (4 p.)). UAB „Grinda“, vykdydama Sutartį, atlieka remonto darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymus ir reguoja į gyventojų ar atsakingų tarnybų pranešimus. (duomenys neskelbtini), nepatenka į Sutartyje nurodytas bendrovės atsakobybės ribas (ši gatvė įvykio metu nebuo Centrinėje Vilniaus miesto dalyje), t. y. bendrovė nurodyto įvykio metu nebuvo atsakinga už (duomenys neskelbtini), priežiūrą. Apaklausus UAB „Grinda“ atsakingus darbuotojus išsiaiškinta, kad 2023 m. gegužės 31 d. gautas pranešimas ir užregistruotas incidentas (incidento Nr. (duomenys neskelbtini); kategorija: duobės, įgriuvos; objektas: (duomenys neskelbtini); aprašymas: adresu: (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), yra atsivėrusi didelė duobė; sukūrimo laikas: 2023 m. gegužės 31 d. 12 val. 29 min. 10 sek.; vykdomas: 2023 m. gegužės 31 d. 12 val. 46 min. 01 sek.; patvirtintas: 2023 m. gegužės 31 d. 12 val. 40 min. 32 sek.; išspręstas: 2023 m. gegužės 31 d. 13 val. 28 min. 21 sek.; incidento sprendimas: pastatytos 3 vnt. gairelių. Perduota rangovams). Atsakingi UAB „Grinda“ darbuotojai nieko daugiau negalėjo pakomentuoti, nes pokalbių įrašai saugomi 6 mėnesius. Ieškovė turi pareigą įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, o šiuo konkrečiu atveju, UAB „Grinda“ nuomone, tai nėra įrodyta. UAB „Grinda“ 2023 m. gegužės 31 d. gavusi pranešimą ir užregistravusi incidentą, t. y. duobę / įgriuvą (duomenys neskelbtini), tinkamai, kokybiškai ir laiku (nedelsiant) įvykdė jai Sutartimi pavestas funkcijas, t. y. duobę / įgriuvą pažymėjo gairelėmis ir informavo atsakingus asmenis.

7. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

8. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 11 d. tarp ieškovės ir A. A. sudaryta Transporto priemonių draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu apdrausta transporto priemonė „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Draudimo laikotarpis nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. iki 2023 m. rugsėjo 25 d.

9. 2023 m. gegužės 31 d. 12 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), A. A. vairuojamas automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą kelio smegduobę ir apgadino transporto priemonę. 2023 m. birželio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktoje eismo įvykio informacijoje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad vairuotoja Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) nepažeidė.

10. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. birželio 1 d. remonto sąmatoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remonto kaina – 2 344,33 Eur.

11. Draudėja A. A. draudikui (ieškovei) 2023 m. birželio 9 d. pateikė prašymą išmokėti 2 344,33 Eur žalą, pinigines lėšas pervedant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą ir 2023 m. birželio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini).

12. Ieškovė 2023 m. liepos 5 d. priėmė sprendimą išmokėti 2 184,33 Eur (2 344,33 Eur – 160 Eur draudimo išskaita). Ieškovė 2023 m. liepos 7 d. išmokėjo draudimo išmoką.

13. Ieškovė 2023 m. liepos14 d. pareiškė atsakovei pretenziją dėl išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo regreso tvarka.

14. Atsakovė, atsakydama į pretenziją 2023 m. rugpjūčio 29 d. rašte nurodė, kad vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos tinklai priklauso UAB „Vilniaus vandenys“, todėl dėl nuostolių atlyginimo prašo kreiptis į minėtą bendrovę.

15. UAB „Vilniaus vandenys“ 2023 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad kartu su pranešimu nepateikti žalos dokumentai, nenurodyti UAB „Vilniaus vandenys“ tariami neteisėti veiksmai ir šių veiksmų priežastinis ryšys. UAB „Vilniaus vandenys“ pažymėjo, kad 2023 m. gegužės 31 d. buvo gavusi pranešimą dėl įgriuvos kelyje adresu (duomenys neskelbtini), reaguodama į pranešimą 2023 m. birželio 1 d. atliko bendrovei priklausančio tinklo TV diagnostiką (tinklo patikrinimas roboto ir kameros pagalba) ir nustatė, kad tinklas tvarkingas, jokių pažeidimų ir gedimų nėra. Įvykio vietoje nėra jokių UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančių šulinių, todėl dėl žalos atlyginimo bendrovė pasiūlė kreiptis į tiesiogiai už žalą atsakingą asmenį t. y. kelio savininką, vykdyti reikalavimą atlyginti žalą nesutiko.

Dėl ginčo esmės

16. Byloje kilo ginčas dėl žalos, atsiradusios dėl statinio (kelio) trūkumo, atlyginimo regreso tvarka.

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita.

18. Bylos ginčuose dėl sumokėta draudimo išmoka atlyginusio žalą, padarytą dėl kelio kliūties, draudiko regresinio reikalavimo statinio savininkui (valdytojui) priskirtos bendrosios kompetencijos teismams (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 30 d. nutartis byloje Nr. T-82/2014).

19. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Taigi, bendrąją taisyklę už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas (valdytojas).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-27-701/2017 ir kt.).

21. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė yra gatvės (kelio), kuriame įvyko eismo įvykis, savininkė. Pareiga įrodyti, kad dėl kelio kliūties atsiradusios žalos atsakingas kitas asmuo, nagrinėjamu atveju tenka atsakovei (kelio savininkei). Pagal UAB „Vilniaus vandenys“ pateiktus duomenis nustatyta, kad įvykio vietoje nėra šulinių, atlikto diagnostinio patikrinimo metu bendrovei priklausančių inžinierinių tinklų gedimai neaptikti, tinklai buvo tvarkingi. Duomenų, galinčių paneigti šias aplinkybes byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis), todėl nėra pagrindo spręsti, kad kelio kliūtis (smegduobė, įgriuva) atsirado dėl UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančių inžinierinių įrenginių.

22. Atsakovė procesiniuose dokumentuose teigia, kad už gatvių priežiūrą atsakinga UAB „Grinda“, tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, nešalina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kaip kelio savininkės, atsakomybės. Byloje nustatyta, kad atsakovė (užsakovė) ir UAB „Grinda“ (rangovė) 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsipareigojo teikti privalomąsias paslaugas ir atlikti kitus darbus (paslaugas), surodytus Sutarties 1 priede, o atsakovė (užsakovė) priimti rezultatą ir sumokėti už faktiškai suteiktas paslaugas (darbus) (Sutarties 1 punktas). Sutarties priede Nr. 1 nurodyta, kad UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą (7 punktas). Sutarties 9.4 punkte nustatyta, kad rangovė nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos atsako už Centrinės miesto dalies gatvių ir kiemų kokybę ir įsipareigoja atlyginti užsakovei ir (ar) tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės skelbiamą informaciją (https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/miesto-pletra/specialieji-planai/centrine-miesto-dalis) (duomenys neskelbtini), nepatenka į Centrinę miesto dalį ir atitinkamai į Sutarties, nustatančios UAB „Grinda“ atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto.

23. Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad atsakovė nepaneigė CK 6.266 straipsnio 2 dalyje nustatytos pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius savininko, atsakomybės prezumpcijos ir yra tinkama atsakove nagrinėjamoje byloje.

24. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 2 straipsnio 5 dalį kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Pagal to paties straipsnio 10 dalį kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio ir jo statinių naudojimo laiką. Kelius prižiūrintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) važiuojamąją kelio dalį ir kitus kelio įrengimus, kad šie objektai atliktų savo funkcijas, prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai būtų techniškai tvarkingi.

25. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, užtikrindamas eismo saugumą, rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Vadovaujantis Kelių įstatymo 15 straipsniu, kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Tokia tvarka nustatyta Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtintame Kelių priežiūros tvarkos apraše (toliau – ir Kelių priežiūros tvarkos aprašas; redakcija galiojanti nuo 2023 m. balandžio 7 d.), kurio 4.1 punkte nustatyta, kad kelius prižiūrintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją kelio dalį, kelkraščius, skiriamąją kelio juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

26. Kelio trūkumas – tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Kelio trūkumu laikoma ženklais nepažymėta duobė kelyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Taigi, vieno ar kelių kelio trūkumas, dėl kurio asmeniui padaroma žalos, sudaro pagrindą taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę, todėl ieškovė turi įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą bei priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

27. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad atsakovės nuosavybės teise valdomoje (duomenys neskelbtini), važiuojamojoje kelio dalyje atsirado įgriuva, t. y. kelio trūkumas, byloje nėra. Be to, šias aplinkybes patvirtinta ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: 2023 m. birželio 3 d. policijos įstaigos eismo įvykio informacija, kurioje nurodytas įvykio vietos adresas ir koordinatės ir įvykio aplinkybės; kelio duobės (įgriuvos) fotonuotrauka; UAB „Grinda“ atsakovei elektroniniu paštu pateikti duomenys apie gautą pranešimą dėl atsiradusios kelio įgriuvos (smegduobės). Dėl kelio trūkumo 2023 m. gegužės 31 d. 12 val. 35 min. buvo apgadinta A. A. vairuojama transporto priemonė „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apdrausta transporto priemonių draudimu AB „Lietuvos draudimas“. Šias aplinkybes patvirtinta 2023 m. birželio 3 d. policijos įstaigos eismo įvykio informacija, apgadintos transporto priemonės fotonuotraukos, autoservise nustatytų apgadinimų ir jų šalinimo sąmata. Taigi, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) užtikrinti tinkamą kelio būklę atsirado žala, kurią nagrinėjimu atveju trečiajam asmeniui atlygino draudimo bendrovė (ieškovė), todėl yra visos atsakovės, kaip kelio savininkės, civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246, 6.247, 6.249 , 6.266 straipsniai).

28. Minėta, kad statinio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti jam priklausančio statinio trūkumų lemtą žalą nepriklausomai nuo jo kaltės dėl tokių neigiamų padarinių. Asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad už žalą, kuriai atsirasti turėjo įtakos nenugalima jėga, nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas, statinio savininkas (valdytojas) nebus atsakingas, o nukentėjusiajam teks visos įvykusio delikto sukeltos išlaidos. Taip pat šios teisės normos netiesiogiai paskirsto statinio savininko (valdytojo) ir žalą reikalaujančio atlyginti asmens įrodinėjimo pareigą – žalą patyrusiam asmeniui pakanka įrodyti žalos faktą bei dydį ir žalos bei statinio trūkumų priežastinį ryšį; statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trūkumų lemtą žalą, privalo įrodyti buvus CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytas pirmiau nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-781/2022).

29. Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimais, teigia, kad kelio duobės (įgriuvos) atsiradimas laikytina force majeure (nenugalima jėga) aplinkybe ir dėl šios priežasties atsakovė turi būti atleista nuo civilinės atsakomybės. Be to, dėl įvykio iš dalies kalta ir apgadintos transporto priemonės savininkė (valdytoja). Teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka.

30. Vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, šalis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010 ir kt.). Teismo vertinimu, statinio trūkumo – duobės (įgriuvos) atsiradimas pats savaime negali būti laikomas force majeure, kurio negalima numatyti, kontroliuoti ir imtis reikiamų priemonių tokioms aplinkybėms išvengti. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su statinių savininkui (valdytojui) taikoma civiline atsakomybe ir nepagrįstai leistų jos išvengti. Nagrinėjamu atveju atsakovės argumentai dėl nenugalimos jėgos aplinkybės grindžiami tik prielaidomis apie tai, kad smegduobės paprastai susidaro, kai požeminiai vandenys ištirpdo po žeme esantį gipso sluoksnį, susidaro ertmė, į kurią vėliau sukrinta gruntas, tačiau objektyvių duomenų, apie šiuo konkrečiu atveju atsiradusios kelio įgriuvos priežastį, nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, galinčių pagrįsti, kad tinkamai vykdant kelio priežiūrą, apimančią patikrinimą, apžiūras, savalaikius remonto darbus, kelio įgriuvos nebuvo galima išvengti ir (ar) numatyti. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai dėl force majeure aplinkybių pripažįstami nepagrįstais.

31. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020). Vertinant, ar buvo didelis nukentėjusiojo neatsargumas, reikšminga yra tai, ar nukentėjusysis sąmoningai neatsižvelgė į tam tikrą riziką, apie kurią buvo įspėtas ar neabejotinai žinojo (turėjo žinoti) ją esant.

32. Byloje nėra pateiktų duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad įvykį lėmė apgadintos transporto priemonės savininkės (valdytojos) didelis neatsargumas ar kaltė. Pagal policijos įstaigos pateiktus duomenis vairuotoja KET nepažeidė, atsiradusi kelio įgriūva įvykio momentu nebuvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais, įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), judrioje gatvėje, važiuojamojoje kelio dalyje. Duomenų apie tai, kad transporto priemonės vairuotoja elgėsi nerūpestingai ir neapdariai, ir (ar) sąmoningai būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, nėra. Teismo vertinimu, atsakovės argumentai apie transporto priemonės vairuotojos kaltę grindžiami tik prielaidomis.

33. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl įvykio aplinkybių ir prašomos priteisti žalos dydžio. Byloje nustatyta, kad 2023 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini), A. A. vairuojamas automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą kelio įgriūvą (smegduobę) ir dėl to buvo apgadinta transporto priemonė. Įvykis registruotas policijoje, nustatyti pirminiai, vizualiai matomi apgadinimai (apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės ratas, priekinis kairės pusės žibintas), apgadinimai ir kelio įgriūva užfiksuota nuotraukose. Detalesni transporto priemonės apgadinimai nustatyti ir jų šalinimo išlaidos apskaičiuotos autorizuoto serviso UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatoje. Remonto išlaidų suma (2 344,33 Eur su PVM), įvertinus sąmatoje nurodytus darbus, jų kiekį ir pobūdį, nelaikytina akivaizdžiai per didele ir (ar) nepagrįsta. Į bylą pateikta 2023 m. birželio 9 d. PVM sąskaita faktūra ir 2023 m. liepos 7 d. mokėjimo pavedimo kvitas patvirtina, kad ieškovė, atskaičiusi 160 Eur draudimo išskaitą, už transporto priemonės „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remontą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 2 184,33 Eur.

34. Tai, kad ieškovės pateiktose fotonuotraukose nesimato jų fotografavimo data, nėra pakankamas pagrindas abejoti įvykio aplinkybėmis ir ieškovės sąžiningumu. Teismas pažymi, kad kiti, pirmiau nurodyti ir ištirti rašytiniai įrodymai (2023 m. birželio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateikta eismo įvykio informacija (ROIK: (duomenys neskelbtini)), UAB „Grinda“ patvirtinimas apie gautą pranešimą dėl (duomenys neskelbtini), atsiradusios įgriuvos, remonto sąmata, mokėjimo ir kiti žalos administravimo dokumentai) yra pakankami tiek įvykio faktui, tiek ir žalos dydžiui pagrįsti. Draudimo bendrovei pagal 2023 m. birželio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą atlikus mokėjimą tiesiogiai apgadintą transporto priemonę suremontavusiam autorizuotam servisui, nėra pagrindo abejoti, kad automobilis nebuvo remontuotas. Dėl to atsakovės argumentai, kad iš prašomos priteisti žalos sumos turėtų būti išskaičiuotas PVM pripažįstami nepagrįstais. Tai, kad atsakovės teigimu įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė, įvyko praėjus vos 6 minutėms po įgriuvos atsiradimo, ir atsakovė nedelsdama ėmėsi priemonių situacijai spręsti, įvertinus įvykį nulėmusias aplinkybes, nėra pakankamas pagrindas mažinti prašomą priteisti žalą.

35. Teismas, apibendrindamas pirmiau nustatytų aplinkybių ir argumentų visumą, konstatuoja, kad nagrinėjimu atveju yra visos būtinos atsakovės, esančios kelio savininke (valdytoja), civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246, 6.247, 6.249 , 6.266 straipsniai). Prašomas priteisti žalos dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais, pagrindų mažinti žalos sumą nenustatyta. Ieškovė išmokėjo transporto priemonės savininkei 2 184,33 Eur draudimo išmoką, taip atlygindama žalą, kilusią dėl kelio įgriuvos, todėl įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens – atsakovės (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2 184,33 Eur žalą pripažįstamas pagristu ir tenkinamas.

Dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų priteisimo

36. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 126,87 Eur kompensacines palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 30 d. iki 2024 m. rugsėjo 25 d. (kreipimosi į teismą dienos), taikant 5 proc. dydžio metinę palūkanų normą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

37. Atsakovė su reikalavimu priteisti kompensacines palūkanas nesutinka, argumentuodama tuo, kad ieškovė neįrodė, kad negavo pajamų dėl to, jog ilgą laiką jai nekompensuota visa arba dalis žalos, kurią patyrė, atlygindama draudėjos turėtus nuostolius. Be to, teisiniai santykiai kilę iš viešosios teisės, todėl pagal administracinių teismų praktiką palūkanų, kaip minimalių nuostolių užtikrinimo, institutas šiems santykiams netaikomas.

38. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.261 straipsnyje įtvirtinta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

39. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad įstatyme įtvirtintos palūkanos pagal savo prigimtį yra kompensacinės, skirtos atlyginti kreditoriaus minimaliems nuostoliams, kuriuos jis patiria dėl to, kad skolininkas naudojasi jo pinigais. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, kurios mokamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir praleistą prievolės vykdymo terminą, savo prigimtimi yra kompensacinės palūkanos. Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016, 12 punktas). Taigi, įstatyme įtvirtintų palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra kompensacinė ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kompensacinės palūkanos gali būti priteisto ir tais atvejais, kai prievolė kyla iš delikto (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-611/2024). Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė, prašydama priteisti įstatyme nustatytas kompensacines palūkanas, neturi pareigos įrodinėti minimalių nuostolių buvimo faktą.

40. Teismas, vertindamas atsakovės argumentus dėl minimalių nuostolių instituto netaikymo iš viešosios teisės kylantiems teisiniams santykiams, pažymi, kad ginčai dėl savivaldybės pareigos atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių trūkumų, priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams. Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama rūšinio teismingumo klausimą, yra išaiškinusi, jog aptariamo pobūdžio bylos yra susijusios su savivaldybės civiline atsakomybe už žalą, atsiradusią dėl inžinierinio statinio – kelio trūkumų pagal CK 6.266 straipsnį, todėl peržengia administracinių teismų nagrinėjamų ginčų kategorijos ribas (Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 30 d. nutartis byloje Nr. T-82/2014). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju žala kildinama CK 6.266 straipsnio pagrindu, ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nustatytų išimčių, ribojančių teisę kompensacines palūkanas priteisti iš viešųjų juridinių asmenų, konstatuoja, jog ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovės kompensacines palūkanas.

41. Teisės į įstatymo nustatytas palūkanas atsiradimas siejamas su prievolės įvykdymo termino praleidimu. Iš delikto kilusios prievolės įvykdymo termino įstatymas tiesiogiai nenustato. Tokiu atveju taikytina CK 6.53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, nustatanti, jog kai prievolės neįvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas pareikalavimo momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti. Tačiau jeigu prievolės prigimtis, jos įvykdymo būdas ar įvykdymo vieta reikalauja tam tikro termino, tokios prievolės įvykdymo terminą gali nustatyti teismas vienos iš šalių reikalavimu. Pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį, prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymo ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-611/2024).

42. Taigi, iš delikto kilusios prievolės įvykdymo terminas paprastai baigiasi tuomet, kai kreditorius pareikalauja įvykdyti iš delikto kilusią prievolę atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė su 2023 m. liepos 14 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę, prašydama per 15 dienų atlyginti žalą regreso tvarka. Atsakovė per ieškovės nurodytą terminą, kuris teismo vertinimu yra protingas ir pakankamas, žalos neatlygino. Prašomos priteisti kompensacinės palūkanos apskaičiuotos nuo reikalavimo termino pasibaigimo momento (2023 m. liepos 30 d.) iki 2024 m. rugsėjo 25 d., taikant įstatyme nustatytą 5 proc. metinę palūkanų normą. Atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 126,87 Eur kompensacines palūkanas tenkinamas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.53 straipsnio 1 dalis).

43. Ieškovei iš atsakovės taip pat priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 311,20 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. spalio 17 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

44. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

45. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 52 Eur žyminį mokestį. Ieškovės teisinių paslaugų išlaidos, susijusios su ginčo sprendimu teisme, sudaro 455,58 Eur. Ieškovės prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į bylą pateikti atstovavimo išlaidas pagrindžiantys duomenys: 2024 m. spalio 14 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. spalio 29 d. mokėjimo nurodymas. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 507,58 Eur (52 Eur + 455,58 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

46. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje nepatirtos, todėl teismas šio klausimo nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 265, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109233, 2 184,33 Eur (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus ir 33 ct) žalos atlyginimą, 126,87 Eur (šimtą dvidešimt šešis eurus ir 87 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 311,20 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų vienuolikos eurų ir 20 ct) sumą bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 507,58 Eur (penkis šimtus septynis eurus ir 58 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėja Dalia Pušinskė