- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- e2A-1174-560/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28061-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- ADB “Gjensidige”
- Ieškovas
- AB ,,Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- P. K.
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ADB “Gjensidige” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ atsakovui ADB „Gjensidige“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo P. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas AB ,,Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo 582,31 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-04-18 (duomenys neskelbtini), taksi automobilio keleiviui atidarius dureles, apgadintas UAB „First Priority“ priklausantis automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apdraustas ieškovo transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO). Dėl įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo 582,31 Eur draudimo išmoką. Eismo įvykio metu taksi automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas buvo P. K.. Automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė apdrausta atsakovo.
Atsiliepimas
2. Atsakovas ADB „Gjensidige“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl padarytos žalos nėra atsakingas automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, kadangi žala padaryta keleiviui atidarius galines automobilio dureles, šie veiksmai nėra susiję su transporto priemonės valdymu. Ieškinys turi būti pareikštas asmeniui, kuris atidarydamas dureles apgadino kitą transporto priemonę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-03 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui AB ,,Lietuvos draudimas“ iš atsakovo ADB „Gjensidige“ 582,31 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2017-07-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas sprendė, kad turėjęs galimybę vykdyti, tačiau nevykdęs teisės aktuose nustatytų pareigų, neužtikrinęs saugaus keleivių išlaipinimo, dėl keleivio nesaugiai atidarytų durelių kilus žalai, vairuotojas ir keleivis tampa solidariai atsakingi kaip bendrai padarę žalos asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-686/2017). Šiuo atveju žala padaryta taksi automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleiviui atidarant automobilio dureles. Transporto priemonės taksi automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė apdrausta atsakovo. Teismas konstatavo, kad atsakovas turi pareigą grąžinti ieškovui jo sumokėtą draudimo išmoką.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovas ADB „Gjensidige“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodo, jog teismas padarė formalią išvadą, kad žalos atsiradimą lėmė ne tik taksi keleivio, bet ir vairuotojo veiksmai. Sprendime vardijamos taksi automobilių vairuotojams/valdytojams nustatytos pareigos, tačiau nėra nurodyta, kaip konkrečiai šiuo atveju pasireiškė vairuotojo neteisėti veiksmai. Transporto priemonės keleivis taip pat yra laikomas eismo dalyviu. Taigi, už žalą, atsiradusią dėl keleiviui nustatytų pareigų nevykdymo, yra atsakingas asmuo, kuris elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai.
7. Byloje nėra duomenų apie vairuotojo neteisėtus veiksmus, todėl negalima išvada, kad netinkamas vairuotojo pareigų vykdymas lėmė įvykio kilimą ir žalos atsiradimą. Tokia išvada padaryta pažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Teismas neįvertino to, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis neapima keleivių civilinės atsakomybės draudimo, todėl draudiko atsakomybė išmokėti draudimo išmoką dėl transporto priemonės keleivio padarytos žalos nekyla. Net jei ir būtų nustatyta, kad vairuotojo veiksmai taip pat prisidėjo prie įvykio kilimo ir žalos atsiradimo, įvykis negali būti pripažįstamas draudžiamuoju. Teismas privalėjo įvertinti tai, kad vairuotojas veikė ne kaip transporto priemonės valdytojas ir jam civilinė atsakomybė turėtų atsirasti bendraisiais pagrindais, nes stovinti transporto priemonė, kuri nedalyvauja eisme, nėra didesnio pavojaus šaltinis.
8. Teismas nevertino ir nukrypo nuo aktualios teismų praktikos (civilinė byla Nr. e2-767-633/2017; e2-186-750/2016; kt.).
Atsiliepimas
9. Ieškovas AB ,,Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti galioti skundžiamą sprendimą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog taksi vairuotojas atsakingas prieš trečiuosius asmenis kaip transporto priemonės valdytojas ir kaip verslininkas, nes komercinę veiklą vykdantis asmuo neužtikrino ne tik klientų, bet ir trečių asmenų saugumo.
10. Taksi vairuotojas, žinodamas šio eismo įvykio aplinkybes ir manydamas, kad už žalą atsakingas ir keleivis, turėjo pareikalauti, kad eismo įvykio deklaracijoje nurodytas aplinkybes raštu (savo parašu) patvirtintų ir taksi keleivis.
11. Ieškovas draudė automobilį „Toyota Prius“ savanorišku „kasko“ draudimu ir išmokos mokėjimui neturi reikšmės ta aplinkybė, kuris eismo įvykio dalyvis yra atsakingas. Santykiuose tarp ADB „Gjensidige“ ir AB ‚Lietuvos draudimas“, ADB „Gjensidige“ yra draudikas, o AB „Lietuvos draudimas“ – nukentėjęs trečiasis asmuo (AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo draudimo išmoką pagal įmonės turto savanoriško draudimo sutartį ir yra nukentėjusio asmens teisės reikalauti žalos atlyginimą perėmėjas).
12. ADB „Gjensidige“ nesiaiškino, ar taksi vairuotojas leido keleiviui išlipti iš automobilio tuo metu, kai pro šalį važiavo kitas automobilis, taip pat ADB „Gjensidige“ nepateikė vairuotojo paaiškinimų, kodėl jis laikė save atsakingu, o ne keleivį.
13. Įstatyme numatyta, kad išmoka mokama ne tik tada, kai žala padaroma valdant transporto priemonę, bet ir tada, kai žala padaroma naudojant šią transporto priemonę. Jokių reikalavimų, kad transporto priemonė žalos padarymo metu „dalyvautų eisme“, ar juo labiau „kelių eisme“ įstatyme nėra nustatyta.
14. Trečiasis asmuo P. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniuose skunduose išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-04-18 (duomenys neskelbtini), taksi automobilio keleiviui atidarius dureles, apgadintas UAB „First Priority“ priklausantis automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo apdraustas ieškovo transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (KASKO). Dėl įvykio metu padarytos žalos ieškovas išmokėjo 582,31 Eur draudimo išmoką. Taksi automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas eismo įvykio metu buvo P. K.. Automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė apdrausta pas atsakovą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
18. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį tenkino, nes (i) žalos atsiradimą nulėmė automobilio keleivio, atidariusio dureles, veiksmai, (ii) transporto priemonė, sukėlusi žalą, žalos atsiradimo momentu nejudėjo, todėl jos vairuotojas nelaikytinas jos valdytoju. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis). Šio straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. SEAKĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (SEAKĮ 12 straipsnio 5 dalis). SEAKĮ 13 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, to paties straipsnio 12 dalyje – jog transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui. SEAKĮ 16 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančioje keleivių pareigas, nustatyta, kad iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams. Šios įstatymo nuostatos atkartotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 4, 9, 18 ir 52 punktuose. KET 148 punkte nustatyta, kad draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nurodytas teisinis eismo dalyvių veiksmų eisme reglamentavimas iš visų transporto priemone važiuojančių asmenų jos vairuotojams kelia didžiausius reikalavimus. Nurodytos nuostatos reglamentuoja ne tik kelių eismo dalyvių judėjimą ir ne tik kelyje, bet ir daugiau situacijų, reikšmingų eismo saugumui: eismą kiemuose, stovėjimą, išlaipinimą iš transporto priemonės. Šios nuostatos įpareigoja vairuotoją aktyviai dalyvauti kelionės saugumo užtikrinimo procese iki pat kelionės, įskaitant saugų keleivių išlaipinimą iš jo vairuojamos transporto priemonės, pabaigos. Vairuotojas turi tam panaudoti visas turimas žinias ir automobilyje sumontuotas technines priemones (SEAKĮ 13 straipsnio 3 dalis). Iš visų eismo dalyvių reikalaujama žinoti kelių eismo taisykles ir jų laikytis, tačiau transporto priemonių vairuotojų žinios yra tikrinamos egzaminuose, taip užtikrinant, kad vairuotojai suvoktų eisme vykstančius procesus, galimus pavojus ir būdus jų išvengti (SEAKĮ 13 straipsnio 11 dalis). Todėl vairuotojui tenka pareiga užtikrinti, kad ne tik jo paties, bet ir jo valdomos transporto priemonės keleivių veiksmai nekeltų pavojaus jiems patiems ir kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-686/2017).
20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo suformuota praktika šios kategorijos bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog keleivių išlaipinimas yra baigiamoji kelionės dalis, ji reglamentuojama teisės normose (KET 52, 148 punktai). Todėl saugų išlaipinimą užtikrinti pirmiausia turi vairuotojas, parinkdamas saugią išlaipinimo vietą ir momentą, taip pat imdamasis kitų prieinamų priemonių. Sustojęs vietoje, kurioje vyksta eismas, vairuotojas turi imtis visų turimų priemonių, kad užtikrintų saugų keleivių išlaipinimą. Vairuotojas turi galimybę pasinaudoti galinio vaizdo veidrodėliais, kurie sudaro galimybę pastebėti iš galo artėjančią transporto priemonę, ir įspėti keleivius neatidaryti automobilio durelių, kol ji nepravažiuos. Keleivis turi pareigą laikytis kelių eismo taisyklių, tačiau jo veiksmus išsilaipinant iš dalies lemia pasitikėjimas vairuotojo tinkamu pareigų įvykdymu – keleivis pasitiki, kad vairuotojas sudarė galimybę išsilaipinti saugioje vietoje ir saugiu metu. Turėjęs galimybę vykdyti, tačiau nevykdęs SEAKĮ 13 straipsnio 3, 12 dalyse ir KET 18 punkte nustatytų pareigų, neužtikrinęs saugaus keleivių išlaipinimo, dėl keleivio nesaugiai atidarytų durelių kilus žalai, vairuotojas ir keleivis tampa solidariai atsakingi kaip nukentėjusiam bendrai padarę žalos asmenys (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis). Kreditorius turi teisę reikalauti, kad solidariąją prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-686/2017). Tai yra precedentas, kuriuo turi būti vadovaujamasi nagrinėjant šią bylą, nes šios ir minėtos bylų ratio decidendi sutampa. Dėl šių priežasčių atmetami atsakovo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo aktualios teismų praktikos.
21. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinis teismas labai aiškiai išaiškino, jog analogiškoje situacijoje už kilusią žalą atsako ir vairuotojas, ir faktiškai žalą sukėlęs keleivis solidariai. Tokiu atveju vairuotojo atsakomybė kildinama iš jo rūpestingumo stokos, teisės aktais nustatytų pareigų nevykdymo. Tad pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju už kilusią žalą atsako ir žalą sukėlusios transporto priemonės vairuotojas yra pagrįsta bei teisinga ir jokiu būdu negali būti traktuojama formalia – vairuotojas neužtikrino saugaus keleivių išlaipinimo, todėl jam iškyla civilinė atsakomybė (ypatingai atsižvelgiant į tai, kad vairuotojas teikė taksi paslaugas). Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodo, jog šiuo (kaip ir kitais nagrinėtais skundžiamame sprendime) klausimu pirmosios instancijos teismo motyvacija yra visiškai pakankama. Tuo tarpu aplinkybė, kad žalos kilimo momentu žalą sukėlusi transporto priemonė nejudėjo, skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos nedaro. Minėta, jog kasacinis teismas nurodė, kad išlaipinimas yra baigiamoji kelionės dalis, o tai reiškia, jog atsakovo argumentai, kad įvykis negali būti pripažįstamas draudžiamuoju, nes vairuotojas šiuo atveju nelaikytinas transporto priemonės valdytoju, yra nepagrįsti.
22. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
23. Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas ieškovo naudai, yra pagrindas atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmesti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsakovo ADB „Gjensidige“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.