Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui R. B., jo atstovui advokatui Tomui Leščinskui, atsakovui J. B., jo atstovui advokato padėjėjui L. V., atsakovės ASS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovei advokato padėjėjai N. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams J. B. ir ASS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos, ieškovo R. B. ir jo atstovo, atsakovo J. B. ir atsakovų atstovų paaiškinimų, matyti, kad šioje byloje kilo ginčas dėl atsakovo J. B. ir draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje civilinės atsakomybės už ieškovui R. B. padarytą žalą dėl 2015-07-05 Šilutės m., Klaipėdos g. esančioje prekybos centro „Pamarys“ aikštelėje įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas ieškovo automobilis „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovai J. B. ir ASS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Taigi, dėl ieškovo automobilio apgadinimų masto ir vertės tarp šalių ginčo nėra, tačiau šalys nesutaria dėl to kas yra atsakingas ir turi ieškovui atlyginti dėl jo automobilio apgadinimo padarytą žalą. Atsakovas J. B. mano, kad jis nepadarė neteisėtų veiksmų, kurie suponuotų jam pareigą atlyginti ieškovui padarytą žalą. Atsakovas ASS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, kuris atsisakė mokėti draudimo išmoką ieškovui, mano, kad nagrinėjamu atveju nėra draudžiamojo įvykio sudėties, nes civilinė atsakomybė kyla ne transporto priemonės valdytojui, o keleiviui, todėl draudikui nekyla prievolė atlyginti žalą ieškovui.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Civilinės atsakomybės draudikas pagal transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį prisiima ribotą atsakomybę, t. y. atlygina padarytą žalą, neviršydamas draudimo sumos. Jeigu draudimo išmoka nepadengia visos padarytos žalos, nukentėjęs asmuo gali ją išreikalauti iš žalą padariusio asmens bendraisiais pagrindais (CK 6.254 str. 2 d.). Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 str. 2 d.). Draudžiamasis įvykis – tai juridinis faktas, kuriam įvykus draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau - TPVCAPDĮ) draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama išmoka (TPVCAPDĮ 2 str. 3 d.). Tais atvejais, kai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir, vadovaudamiesi Kelių eismo taisyklių nuostatomis, nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, jie turi eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems eismo dalyviams pasirašyti (TPVCAPDĮ 15 str. 1 d. 3 p.). TPVCAPDĮ 15 str. 1-3 d. nustatyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo, norėdamas gauti išmoką iš draudiko ar Biuro, pats ar per savo atstovą per 3 darbo dienas po eismo įvykio dienos privalo raštu pranešti apie eismo įvykį atsakingam draudikui pats ar per savo atstovą privalo pateikti pretenziją dėl padarytos žalos, eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes, jei į eismo įvykio vietą nebuvo kviesta policija, taip pat pateikti informaciją ir turimus dokumentus apie kaltininką, eismo įvykio aplinkybes ir dokumentus, įrodančius per eismo įvykį padarytos žalos faktą, taip pat leisti susipažinti su dokumentais, galinčiais patvirtinti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. Draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 2 str. 3 d., 3 str. 1 d., 16 str. 1 d.). Pagal Draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 82 str. 3 d. 1 p. nuostatas draudikas neturi teisės sumokėti draudimo išmokos, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 17 p. draudžiamojo įvykio fakto egzistavimas taip pat įvardijamas kaip viena iš būtinųjų sąlygų, įgyvendinant nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimo teisę atlyginti žalą į atsakingą draudiką. Pagal šių taisyklių 38 p. atsakingas draudikas priima sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo, atsižvelgdamas, inter alia, į dokumentus ir informaciją, įrodančius draudžiamojo įvykio faktą; 47 p. nustatyta, kad draudimo išmoka mokama, kai nustatomas atsakingas dėl žalos padarymo asmuo (nesant TPVCAPDĮ nurodytų išimčių), draudžiamojo įvykio faktas, aplinkybės ir žalos dydis. Taigi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisę visiškai ar iš dalies nemokėti draudimo išmokos draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju bei kitais įstatyme nustatytais atvejais. Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (DĮ 82 str. 6 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-09 nutartis Nr. 3K-3-32/2009).

Nustatyta, kad 2015-07-05 Šilutės m., Klaipėdos g. esančioje prekybos centro „Pamarys“ aikštelėje sustojus automobiliui „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jo keleivis, sėdėjęs priekinėje dešinėje keleivio sėdynėje, atidarė priekines dešinės pusės šio automobilio dureles, kurios kliudė ir apgadino pro tą pusę pravažiuojantį ieškovo R. B. vairuojamą jam priklausantį automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismo posėdyje atsakovas J. B. paaiškino, kad jam vykstant į Šilutės m. savo automobiliu „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasiėmė pakelėje stabdžiusį nepažįstamą pakeleivį, kuris, atsakovui sustojus prekybos centro aukštelėje, išlipdamas iš automobilio durelėmis užkliudė pro tą pusę iš galo atvažiuojantį ieškovo R. B. vairuojamą jam priklausantį automobilį, kurį apgadino. Ieškovas patvirtino, kad jo pravažiuojantis automobilis „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas staiga atidarytomis stovinčio automobilio „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės priekinėmis keleivio durelėmis, tačiau kas jas atidarė ieškovas nematė. Atsakovo J. B. teigimu po ieškovo automobilio apgadinimo minėtas nepažįstamas keleivis iš įvykio vietos nuėjo, jo duomenų niekas iš proceso dalyvių nežino ir jo asmenybė bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.

2015-07-05 eismo įvykio deklaracijoje atsakovas J. B. pasirašė, kad patvirtina, jog jis yra atsakingas už padarytą žalą. Atsakovo J. B. 2015-02-25 sudarytoje automobilio „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje (liudijimas AJA 6116847) nurodyta, kad šia sutartimi apdraudžiama šiame draudimo liudijime nurodyta transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo tretiesiems asmenims (b. l. 29). Ieškovas savo pranešime atsakovui ASS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje apie eismo įvykį nurodė, kad jis važiavo prekybos centro aikštelėje, kurioje automobiliais stovėjo iš abiejų eismo pusių ir tuo metu staiga atsidarė automobilio „Subaru“ durelės, o ieškovas sustojo. Atsakovas ASS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje 2015-07-17 raštu TD1130335 dėl priimto sprendimo byloje AJA/15/06248 2015-07-05 įvykį pripažino nedraudžiamuoju ir atsisakė išmokėti draudimo išmoką žalai atlyginti, nes šiuo atveju civilinė atsakomybė kyla ne automobilio valdytojui, o keleiviui (b. l. 33). Po to atsakovas J. B. pateikė atsakovui ASS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje 2015-07-17 paaiškinimą, kuriame nurodė draudimo priimto sprendimo byloje numerį - AJA/15/06248, ir paaiškino, kad 2015-07-05 įvykio metu jo automobilio keleiviui nepavykus atidaryti durelių, pats vairuotojas (atsakovas) atidarė šias dešinės pusės dureles, kuriomis buvo apgadintas pro šalį važiavęs automobilis. Teisme apklaustas atsakovas J. B. paaiškino, kad jo surašyti tokį papildomą neteisingą paaiškinimą draudimo bendrovei paprašė ieškovas R. B., sakydamas, kad tuomet ši išmokės draudimo išmoką, o priešingu atveju už ieškovui padarytą žalą teks sumokėti pačiam J. B.. Atsakovas patvirtino, kad savo papildomame paaiškinime nurodė draudimo priimto sprendimo byloje numerį - AJA/15/06248, kurį ir sužinojo iš ieškovo. Nustatyta, kad atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje papildomu 2015-08-05 sprendimu byloje Nr. AJA/15/06248 vis tiek atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką, nes nelaikė J. B. papildomo paaiškinimo objektyviu bei nekeliančiu abejonių. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (Kelių eismo taisyklių 9 p.). Draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams (Kelių eismo taisyklių 148 p.). Iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams (KET 52 p.). Minėtas keleivis elgėsi neapdairiai ir neatsargiai, neįsitikinęs, kad tai bus saugu ir nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams, atidarė prie kairio kelkraščio sustojusio automobilio dešinės pusės dureles į važiuojamosios kelio dalies pusę, taip sukėlė pavojų eismo saugumui ir kliudė šia puse iš galo atvažiuojantį ieškovo automobilį, kurį apgadino. Taigi sustojusio automobilio dešinėje pusėje buvo važiuojamoji kelio dalis, todėl, teismo vertinimu, keleivis, lipdamas iš atsakovo J. B. automobilio nurodytoje vietoje, per dešinės pusės keleivio dureles iš važiuojamosios kelio dalies pusės, galėjo numatyti, kad iš galo gali atvažiuoti kita transporto priemonė, kuri galės apvažiuoti sustojusį automobilį tik iš dešinės pusės ir, kad tokiu būdu atidarytos automobilio dešinės pusės durelės gali sukelti pavojų ir kliudyti kitoms transporto priemonėms. Taigi, byloje yra pakankamai įrodymų, kad būtent nenustatyto keleivio, o ne atsakovo J. B., veiksmai pažeidžiant KET 9, 52 ir 148 p. reikalavimus buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir ieškovo žalai atsirasti. Teismas konstatuoja, kad nustačius, jog eismo įvykis įvyko nenustatytam automobilio „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviui atidarius stovinčio automobilio dureles ir jam išlipant į važiuojamosios kelio dalies pusę, jo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad keleivis pažeidė ne tik bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, bet ir nesilaikė Kelių eismo taisyklių 9, 52 ir 148 punktų reikalavimų, todėl šio keleivio veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovui atsiradusiomis tokio neteisėto veikimo pasekmėmis – 731 Eur žala dėl automobilio „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo. Tai, kad atsakovo automobilio keleivis, ne vairuotojas, atidarydamas transporto priemonės dureles apgadino ieškovo automobilį patvirtina ir ieškovo pateikti garso įrašai , kuriuose po įvykio atsakovo šeimos narys, t.y. S. B. bei pats ieškovas nurodė būtent tokias aplinkybes atsakovei draudimo įmonei. Atsakovas nenurodė keleivio anketinių duomenų. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad keleivis buvo pažįstamas su atsakovu ir šis būtų tyčia nuslėpęs jo asmenybę. Pažymėtina, kad ieškovas iškarto po įvykio turėjo galimybę nustatyti kalto keleivio asmenybę, tačiau tokių priemonių nesiėmė.

Susipažinus su 2015-07-05 eismo įvykio deklaracija matyti, kad joje užfiksuoti duomenys nelaikytini tiksliais, nes joje nėra atžymų apie eismo įvykio aplinkybes, išmatavimų tarp transporto priemonių, kelio ir kitų aplinkos objektų. Iš šio dokumento turinio neaiškus įvykio mechanizmas. Sutiktina, kad ieškovas R. B. ir atsakovas J. B. neturi specialių žinių ir įgūdžių, reikalingų labai tiksliai atkurti eismo įvykio aplinkybes ir nustatyti kaltą asmenį. Atsakovas J. B. teigia, kad po įvykio ieškovas R. B. jį įtikino prisiimti dėl kilusio įvykio, todėl, būdamas sutrikęs, išsigandęs, stresinėje būsenoje bei pasitikėdamas ieškovu, kuris teigė dirbantis autoservise, mokantis užpildyti eismo įvykio deklaraciją, išmanantis draudimo reikalus ir galintis pasirūpinti, jog žalą atlygintų draudimo bendrovė, todėl, stokodamas žinių, minėtoje deklaracijoje nepagrįstai sau prisiėmė kaltę už eismo įvykį, dėl kurio nėra kaltas. Teismas sutinka, kad akivaizdu, jog toks įvykis buvo staigus ir netikėtas, įvykio dalyviai galėjo būti susijaudinę, todėl visiškai pagrįstas ir suprantamas atsakovo J. B. pasimetimas bei negalėjimas dėl specialių žinių stokos tiksliai įvertinti aplinkybių. Esant šioms aplinkybėms įrodymų prasme kritiškai vertintinas faktas, kad atsakovas J. B. 2015-07-05 eismo įvykio deklaracijoje patvirtino savo atsakingumą už padarytą žalą. Šis J. B. atsakomybės už padarytą žalą pripažinimas paneigtas aukščiau aptartais įrodymais, jog įvykio metu nenustatyto keleivio veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovui atsiradusiomis pasekmėmis (CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Kadangi tarp žalos ieškovui atsiradimo ir atsakovo J. B. veiksmų nėra priežastinio ryšio, kuris suponuotų jo civilinę atsakomybę, todėl ieškinys šio atsakovo atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.246-6.249 str.). Nagrinėjamoje byloje netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis, taip pat nenustatytas.

Transporto priemonės valdytoju įvardinamas asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę (TPVCAPDĮ 2 str. 17 p.). 2015-07-05 įvykio kaltininku buvo ne transporto priemonės valdytojas atsakovas J. B., o nenustatytas keleivis, būtent dėl kurio neatsargių veiksmų ir įvyko eismo įvykis, todėl TPVCAPDĮ nuostatos jam netaikytinos. Taigi, įvertinus aukščiau aptartus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir teismo posėdyje dalyvavusių šalių paaiškinimus matyti, kad byloje yra surinkti kiekvienos iš šalių poziciją paaiškinantys įrodymai, kuriuos įvertinus, atsižvelgiant, inter alia, į šių įrodymų tikslumą, patikimumą, jų šaltinio objektyvumą, vadovaujantis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, konstatuotina, kad atsakovas ASS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje įrodė aplinkybes, atleidžiančias jį nuo pareigos išmokėti draudimo išmoką (DĮ 82 str. 6 d.), todėl laikytina, kad atsakovas (draudikas), kuriam nekyla prievolė mokėti draudimo išmoką, pagrįstai įvykį laikė nedraudžiamuoju bei atsisakė išmokėti draudimo išmoką ieškovui (CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Esant šiems motyvams ieškinys ASS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atžvilgiu taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Iš ieškovo R. B. priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų atsakovui J. B. ir 280 Eur teisinės pagalbos išlaidų atsakovui ASS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. B. bylinėjimosi išlaidas: 300 Eur atsakovui J. B. ir 280 Eur atsakovui ASS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.